2020-06-15 Nr. DBT-106-2-10-3-00212-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-58/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00212-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. birželio 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų N. H. ir T. M. H. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl planavimo sąlygų dalies pripažinimo neteisėtomis, posesijos atkūrimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės plotus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) išduotas 2019 m. rugsėjo 26 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) ta apimtimi, kuria numatoma, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, turi būti planuojami kaip atskiri žemės sklypai, neteisėtomis; 2) iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje; 3) įpareigoti NŽT išduoti teritorijų planavimo sąlygas laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės ploto, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, planavimui ir prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir parduoti šiuos laisvos valstybinės žemės plotus ieškovams; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad jiems priklauso žemės sklypai su statiniais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažeidžiant ieškovų teises ir teritorijų planavimo principus, nuo 2004 m. yra ribojamos ieškovų teisės racionaliai planuoti teritoriją aplink jiems priklausančius statinius, ir privatizuoti žemės sklypą tokio dydžio, koks yra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Ieškinyje nurodoma, kad sovietinės okupacijos metais dabartinių žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo 0,9 ha žemės plotas, naudotas kariniais okupacinės valdžios tikslais. Nurodytame žemės plote buvo administracinis pastatas. Administracinis pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą. 1992 m. birželio 29 d. namų valda (duomenys neskelbtini) perėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos žinion. 1995 m. trys asmenys (H. K., S. C., E. M.) privatizavo po 6 arus žemės po jiems priklausančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini).

Buvo suformuotas 18 arų žemės sklypas. Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. patvirtino Nemirsetos detalųjį planą. 2002 m. gegužės 22 d. ieškovai įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės taryba 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau ir – Detalusis planas) patvirtino detalųjį planą, kuris, ieškovų teigimu, numatė aiškų ir logišką bei teritorijų planavimo principus atitinkantį kvartalo, kuriame yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), planavimą.

Šio Detaliojo plano suformuotų sklypų išorinės ribos iš principo atitiko 0,9 ha žemės sklypo ir šalia buvusio sklypo dalies ribas. Detalusis planas numatė ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų keitimą ir ploto didinimą iki 40 arų racionalesnės formos ir žemėnaudos žemės sklypo. Ieškovai 2004 m. lapkričio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po Detaliojo plano patvirtinimo, ieškovai pagal Detaliojo plano sprendinius apsitvėrė Detaliuoju planu suplanuotą 40 arų sklypą tvora, sutvarkė teritoriją, suremontavo įvažiavimą iš pietinės pusės į teritoriją. 2015 m. balandžio 1 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad nenumatymas Detaliajame plane naujų sklypų formavimo galimybės, atitinka teritorijų planavimo tikslus, užtikrinant darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Detalusis planas dalyje dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Ieškovai 2019 m. sausio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė NŽT kasacinį skundą dėl ieškovams palankių žemesniųjų instancijų teismų sprendimų, kuriais NŽT įpareigota parduoti ieškovams žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 29 d. ir 2019 m. birželio 10 d. įsakymais buvo pritarta ieškovų inicijuotam teritorijų planavimo procesui – Nemirsetos detaliojo plano ir Detaliojo plano aptariamoje teritorijoje keitimui. 2019 m. rugsėjo 26 d. NŽT išdavė teritorijų planavimo sąlygas, kuriose viena iš sąlygų nurodyta, jog laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvą žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų.

Pagal priimtus sprendimus ir institucijų išduotas sąlygas vyksta aptariamos teritorijos planavimo procesas. Projektuotojas parengė koncepciją, pagal kurios preliminarius sprendinius numatytas įsiterpusių sklypų, kaip siaurų juostų, projektavimas ir prijungimas prie ieškovų žemės sklypo. Šie sprendiniai, nors ir teisėti bei pagrįsti, tačiau nėra pakankami ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti.

Ieškovai nurodo, kad NŽT teritorijų planavimo sąlygos dalyje, kurioje nurodoma atitinkamus žemės plotus formuoti atskirais sklypais, yra neteisėtos; laisvos žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, negali būti formuojami atskirais sklypais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas). Tai, ieškovų teigimu, be kita ko patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis bei 2015 m. balandžio 1 d. ekspertizės aktas, kuris nėra nuginčytas.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad vertinant Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plano grafinius sprendinius matyti, kad dabartiniai sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilnai patenka į buvusią 0,9 ha posesiją Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dabartiniame (duomenys neskelbtini) sklype esantis gyvenamasis namas pastatytas 1958 m. Dabartiniai žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kartu su kitais žemės plotais istoriškai funkcionavo kaip viena posesija. Ieškovų teigimu, yra įmanomas buvusios posesijos atkūrimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje.

Ieškinyje taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas ta apimtimi, kuria reguliuojamas maksimalus įsiterpusio žemės ploto dydis, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytų maksimalių žemės sklypų plotų tais atvejais, kai šie plotai yra ne didesni nei buvusios posesijos plotas, o namų valdos savininkai nėra pasinaudoję teise privatizuoti, ir egzistuoja kitos įsiterpusio žemės ploto sąlygos. Tai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui. Ieškinyje taip pat pažymima, kad nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime įtvirtintas reglamentavimas maksimalaus ploto atžvilgiu, yra diskriminacinis, nes diskriminuoja piliečius, kurie dėl ydingo teisinio reglamentavimo negali miestuose pasinaudoti Žemės reformos įstatymo nustatyta teise privatizuoti prie gyvenamųjų namų leistino dydžio žemės plotų (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3, 4 dalys), tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodyta teise pasinaudojo. Diskriminacinis reguliavimas gali būti eliminuotas, jeigu minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte įtvirtintas maksimalaus ploto rodiklis būtų suvienodintas su Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytais maksimaliais rodikliais.

Ieškovų teigimu, nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas, numatantis išimtis maksimaliam įsiterpusio sklypo plotui, esant nurodytoms papildomoms sąlygoms, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui. Nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte įtvirtintas reglamentavimas aptarta apimtimi pažeidžia visuomenės interesą, nes teritoriją, kuri faktiškai patenka į buvusią posesiją, riboja privatizuoti, tokiu būdu užtikrinant tokios teritorijos tvarkymą, apsaugą, planavimą želdynų kiekį; taip pat užtikrinant ir darnų Pajūrio regioninio parko kraštovaizdžio formavimą.

Ieškovai nurodo, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui ar nagrinėjimo iš esmės metu, jie reikš prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant ištirti anksčiau nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovų pagrindinis tikslas yra nuosavybės į žemės plotus (laisvos žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje) įgijimas ir šių plotų tvarkymas. Ieškovų teigimu, tokius teisėtus ieškovų lūkesčius jiems sukūrė Detalusis planas, kuris buvo iš dalies panaikintas, taip neteisėtai ir nepagrįstai paneigiant ieškovų lūkesčius. Kaip pažymi ieškovai, anksčiau nurodytų žemės plotų dydis formavimo ir pardavimo požiūriu yra labai aiškus. Žemės plotas sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje ir sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje yra ribojamas kelio, kuris turi jam suformuotą žemės sklypą, todėl šio ploto konfigūracija yra aiški. Žemės ploto tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūracija taip pat aiški. Iš pietinės pusės plotas ribojamas kelio, nors ir nesuformuotu atskiru sklypu, tačiau būsima ploto riba atitiks sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę liniją.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas, be kita ko, kilo dėl žemės sklypų formavimo ir detaliojo plano keitimo planuojamoje teritorijoje, t. y. dėl atsakovės išduotų teritorijos planavimo sąlygų dėl Nemirsetos detaliojo plano ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir privažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje, (duomenys neskelbtini), kurių 8 punkto 2) papunkčiu numatyta, jog laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvą valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų. Ieškovai mano, kad šiuose žemės plotuose negali būti formuojami atskiri žemės sklypai, o turi būti atkurta Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėta buvusi 0,9 ha posesija Nr. (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant šiuos laisvos valstybinės žemės plotus, ir atsakovė įpareigota išduoti teritorijų planavimo sąlygas šių laisvų valstybinės žemės plotų planavimui ir prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei pardavimo ieškovams. Taigi, kaip pažymi teismas, ginčijamos išduotos NŽT teritorijų planavimo sąlygos yra neatsiejamai susijusios su žemės tvarkymo ir teritorijų planavimo klausimais – yra žemėtvarkos ir teritorijų planavimo proceso dalis, o tokie ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) nustatyta tvarka.

Kartu, kaip pažymi teismas, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovams ieškiniu reiškiant skirtingo pobūdžio reikalavimus (administracinio ir civilinio teisinio pobūdžio), įvertinant jų turinį, yra tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pareikštu ieškiniu ieškovai prašo: 1) pripažinti NŽT išduotas 2019 m. rugsėjo 26 d. teritorijų planavimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) ta apimtimi, kuria numatoma, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, turi būti planuojami kaip atskiri žemės sklypai, neteisėtomis; 2) iš dalies atkurti Klaipėdos karinės girininkijos Poligono plane pažymėtą buvusią 0,9 ha posesiją Nr. (duomenys neskelbtini) prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje; 3) įpareigoti NŽT išduoti teritorijų planavimo sąlygas laisvos valstybinės žemės ploto, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvos valstybinės žemės ploto, esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, planavimui ir prijungimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir parduoti šiuos laisvos valstybinės žemės plotus ieškovams; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Iš dalies ginčijamų 2019 m. rugsėjo 26 d. teritorijų planavimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punkto 2) papunktyje nurodyta laisvą valstybinės žemės plotą, esantį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir laisvą valstybinės žemės plotą, esantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje pusėje, formuoti atskirais žemės sklypais, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų.

Ieškovai su tuo nesutinka, jie siekia įsigyti šiuos laisvos valstybinės žemės plotus nuosavybės teise (kaip įsiterpusius žemės sklypus, atkuriant anksčiau buvusią posesiją).

Aptariamos teritorijų planavimo sąlygos išduotos Nemirsetos detaliojo plano ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimui teritorijoje tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (valstybinio miško), ir pravažiavimo šiaurinėje ir pietinėje dalyje, (duomenys neskelbtini).

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2019, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2018 ir jose nurodytą praktiką).

Ankstesnėje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, kurioje pasisakyta dėl bylų, susijusių su atitinkamų valstybinės žemės sklypų (ne)pripažinimu įsiterpusiais žemės sklypais ir įpareigojimu tuos valstybinės žemės sklypus parduoti (kaip įsiterpusius žemės sklypus), buvo sprendžiama, jog tos bylos yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui, nes jose vyrauja (dominuoja) civiliniai teisiniai santykiai (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2019, 2016 m. birželio 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-55/2016).

Tačiau pažymėtina, kad pareikštu ieškiniu taip pat yra ginčijamos teritorijų planavimo sąlygos, prašoma išduoti naujas teritorijų planavimo sąlygas, iš dalies atkurti anksčiau buvusią posesiją. Teritorijų planavimas, teritorijų planavimo sąlygų išdavimas (Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis) yra viešosios teisės reglamentuojama sritis, ir pagal bendrąją taisyklę, ginčai, kylantys šioje srityje, yra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis).

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai. Civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo parduoti ieškovams atitinkamus žemės plotus yra išvestinis iš administracinių teisinių santykių teritorijų planavimo srityje. Civilinio reikalavimo teisinis likimas priklauso nuo to, kaip bus sprendžiama dėl viešosios teisės reglamentuojamoje srityje kylančių administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Aptariamojo ginčo ir ginčų, dėl kurių rūšinio teismingumo pasisakyta anksčiau nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse, ratio decidendi yra skirtingas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovų N. H. ir T. M. H. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl planavimo sąlygų dalies pripažinimo neteisėtomis, posesijos atkūrimo ir įpareigojimo parduoti valstybinės žemės plotus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutės Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas