A-756-1244-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1244/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00979-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

atsakovų atstovams D. J., S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-238; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SS-189; 3) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo nustatyti pareiškėjui 40 procentų darbingumo lygį; 4) priteisti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo negautas pajamas, t. y. po 139,97 Lt už kiekvieną mėnesį, kol jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą Nr. SS-189, kuriuo pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumas nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nesutikdamas su šiuo Tarnybos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi su skundu į Ginčų komisiją prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija), tačiau pastaroji 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. S-238 paliko Tarnybos 2011 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SS-189 nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, minėti Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai yra nepagrįsti. Pareiškėjui nuo 2007 metų gruodžio mėnesio iki 2010 metų gruodžio mėnesio buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Per šį laikotarpį pareiškėjo sveikata nepagerėjo, todėl nustatyti jam didesnį darbingumo lygį nėra pagrindo. Pareiškėjo galvos smegenų pažeidimai yra susiję su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimu. Pareiškėjas yra pripažintas nuketėjusiu nuo 1939 - 1990 metų okupacijų asmeniu. Pareiškėjui epilepsijos priepuoliai pastaraisiais metais nuolat kartojasi. Tačiau Ginčų komisija į visą tai neatsižvelgė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas iki 2010 m. gruodžio 1 d. gaudavo 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kadangi jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (60 proc. netekto darbingumo lygis). Nuo 2010 m. gruodžio 1 d. nustačius pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygį, pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis minėto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, buvo sumažinta 50 proc. Tokiu būdu, dėl skundžiamo Tarnybos sprendimo priėmimo pareiškėjas kiekvieną mėnesį gauna 139,97 Lt mažesnę pensiją. Be to, iki 2010 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas gaudavo valstybinę pensiją, skiriamą asmenims, pripažintiems nuketėjusiais nuo 1939 - 1990 metų okupacijų. Tačiau nuo 2010 m gruodžio 1 d., nustačius pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygį, ši pensija jam nebemokama.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų prašas), Aprašo 1-uoju, 2-uoju priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), atliko pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą.

Vertinimas buvo atliktas remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais. Vertintos 2010 m. lapkričio 29 d. siuntime į Tarnybą Nr. 798 nurodytos ligos pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau – ir TLK-10) kodus: T90.5 Centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai (galvos smegenų traumų padariniai); G40.2 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais (vidutinio dažnumo priepuoliai);

G44 Kiti galvos skausmo sindromai; G54.0 Peties rezginio ligos (cervikobrachialgija kairėje); M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (lėt. L5-S1 radikulopatija kairėje, sk. sindromas, L3-L4, L4-L5, L5-S1 diskų prolapsai, TS angų stenozė, st. j. dalies spondiliozė, osteochondrozė); G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis (M50- M51+); M42 Nugaros osteochondrozė; H52.0 Hipermetropija (toliaregystė); H25.0 Senatvinė prasidedanti katarakta; H35.0 Foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai;

F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas; K21.0 Gastroezofaginio refliukso liga su ezofagitu; J42 Nepatikslintas lėtinis bronchitas; L40 Psoriazė (psoriatinė artropatija.) Vertinant bazinį darbingumą dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą F07.0, buvo vadovaujamai Kriterijų aprašo l-ojo priedo II dalies 20 punktu, kuris taikomas būtent dėl organinio asmenybės sutrikimo. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl šio sutrikimo, visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus – medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose.

Šiuo atveju pagal minėtą punktą buvo nustatyta 80 proc. vertė, nes asmuo pas psichiatrą lankosi epizodiškai nuo 2002 metų, nesigydo, vaistų nevartoja. Psichologinio tyrimo duomenimis, CNS organinio sutrikimo požymiai. Vertinant bazinį darbingumą dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus M51.1, G55.1, M42, G54.0, buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2. punktu, kuris taikomas esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Šis punktas buvo taikytas, nes, kaip matyti iš medicininių dokumentų, asmeniui nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet aktyvi fizinė veikla yra ribota).

Šiuo atveju buvo nustatyta 70 proc. bazinio darbingumo vertė, nes liemens funkcijos sutrikimas įvertintas kaip vidutinis. Vertinant bazinį darbingumą dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus T90.5, G40.2, G44, buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I dalies 10.2. punktu, kuris taikomas esant epilepsijai, kai yra vidutinio dažnumo generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, ir/ar asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos. Vertinant bazinį darbingumo lygį pagal šį punktą atsižvelgiama į priepuolių pobūdį, sunkumą dažnumą pasiskirstymą dienos metu.

Šiuo atveju nustatyta 50 proc. vertė, kadangi asmuo turėjo kelias galvos smegenų traumas, epilepsijos priepuoliai kartojasi nuo 1992 metų, vaistus asmuo vartoja nereguliariai, priepuolių dažnis – 1-3 kartai per mėnesį, skiriamas depakinas, epil. aktyvumas nestebimas, foninis aktyvumas sulėtintas, yra encefalopatijos požymių, vidinės galvos smegenų struktūros disfunkcija neišreikšta. Vertinant bazinį darbingumą dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą L40, buvo vadovaujamasi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo X dalies 60 punktu, kuris numato nuo 70 iki 100 proc. bazinio darbingumo lygio vertes dėl nuolatinės odos ir/ar poodžio pažeidimo (egzemos ar kito susirgimo) rizikos, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones.

Šiuo atveju yra lengvas funkcijos sutrikimas, t. y. asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad jis išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių. Vertinta 100 proc., nes byloje nėra duomenų apie šiam susirgimui gydyti skiriamas medicininės apsaugos ir pagalbos priemones. Likusios diagnozės nebuvo vertintos, nes neatitinka darbingumo lygio vertinimo kriterijų ir asmens bazinio darbingumo lygio neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas.

Atsakovas taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Kriterijų aprašo (2010 m. gegužės 30 d. redakcija) 6 punktu, jeigu dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų tik tais atvejais, kai kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra ne didesni nei 55 proc. Pareiškėjui buvo nustatytos 80 proc., 70 proc. ir 100 proc. bazinio darbingumo vertės, todėl šiuo atveju įtakos koeficientas pagrįstai nebuvo taikytas. Pagal Kriterijų aprašą, vertinant asmens darbingumo lygį, būtina atsižvelgti ir į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Šiuo atveju, ištyrus byloje Nr. 9451 esančius dokumentus, darbo ir kitos aplinkybės buvo įvertintos kaip vidutinio palankumo ir buvo taikytas koeficientas 1, tokiu būdu buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (DL = 50 × 1) (Kriterijų aprašo 18 punktas, 2-asis priedas). Pareiškėjo teiginys, kad jo galvos smegenų pažeidimai yra susiję su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimu, yra nepagrįstas. Vilniaus USL Černobylio medicinos centro 1992 m. lapkričio 11 d. išvadoje Nr. 128 nurodyta, kad liga, susijusi su dalyvavimu likviduojant avarijos padarinius, yra 11° difuzinė mazginė struma (eutireoidinė), o kiti susirgimai (stuburo ligos, galvos smegenų sužeidimai, CNS organinis sutrikimas) buvo pripažinti neturinčiais sąsajų su avarijos padarinių likvidavimu. Atsakovo nuomone, pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad 2007 m. gruodžio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 5152 pareiškėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. (b. l. 147-153). 2008 m. gruodžio 11 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5037 pareiškėjui nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2008 m. gruodžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d. (b. l. 128-134). Gydytojų konsultacinės komisijos 2010 m. lapkričio 29 d. siuntimu Nr. 789 pareiškėjas buvo nukreiptas į Tarnybą (b. l. 78-80). Tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius pagal 2010 m. lapkričio 29 d. siuntimą Nr. 789 atliko pakartotinį pareiškėjo vertinimą ir 2010 m. gruodžio 3 d. surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4770 (b. l. 64-69). Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Tarnybą dėl Vilniaus I teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto peržiūrėjimo (b. l. 62). Tarnyba atliko pakartotinį vertinimą ir 2011 m. sausio 14 d. surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3715, palikdama galioti Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą (b. l. 56-61). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. SS-189 paliko galioti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010-12-03 sprendimą Nr. 4770, kuriuo pareiškėjui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. (b. l. 53-55). Ginčų komisija 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. SS-238 paliko Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SS-189 nepakeistą (b. l. 46-51).

Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais.

Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.

Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50-55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45-40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30-35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0-25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0-10 bazinio darbingumo procentų.

Kriterijų aprašo 10 punkte nustatyta, kad funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus. Pagal Kriterijų aprašo 16 punktą, sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Pareiškėjui 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. nustatytas pagal darbingumo nustatymo kriterijus I.10.2 (40 %), I.15.1 (100 %), XV.85 (100 %), o laikotarpiui nuo 2008 m. gruodžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d. – pagal kriterijus I.10.2 (40 %), X.60 (100%), III.28.3 (90%), XV.85 (100%). Pareiškėjui 50 proc. darbingumo lygis nustatytas laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. pagal kriterijus III.75.2 (70 %), I.10.2 (50 %), X.60 (100 %), II.20 (80 %). Matyti, kad pasikeitė procentinė vertė, taikoma kriterijui I.10.2 (vietoj 40 % nustatyta 50 %). Šis kriterijus Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 10.2 punkte apibrėžiamas kaip vidutinio dažnumo generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos, galima vertė 60-30 proc. (diagnozės T90.5, G40.2, G44). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 40 proc. vertės bazinis darbingumas pagal kriterijų I.10.2 nustatytas remiantis tuo metu buvusiais medicininiais duomenimis: 2007 m. lapkričio 13 d. siuntime Nr. 1335 nurodyta diagnozė – epilepsija, vid. dažnumo, generalizuoti traukulių priepuoliai, GST padariniai, mišrūs galvos skausmai (b. l. 157-159); 2007 m. lapkričio 26 d. neurologo konsultacija – GST padariniai, epilepsija, generalizuoti vidutinio dažnumo traukulių priepuoliai, polineuropatija, cervikobrachialgija, mišrūs galvos skausmai (b. l. 156); 2008 m. gruodžio 9 d. siuntime Nr. 1122 nurodyta diagnozė – GST padariniai su mišriais galvos skausmais, simptominė epilepsija, kompleksiniai daliniai priepuoliai su/be generalizacijos (b. l. 140-142). Nustatant 50 proc. bazinį darbingumą pagal kriterijų I.10.2, papildomai buvo įvertinta tai, kad V. K. nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2009 m. sausio 21 d. gydėsi Sapiegos ligoninėje (2009 m. sausio 21 d. epikrizėje nurodyta, kad po gydymo ligoninėje jo būklė pagerėjo, sumažėjo galvos skausmai, svaigimai), 2009 m. sausio 5 d. ir 2010 m. lapkričio 8 d. atliktų EEG tyrimų išvada (foninio aktyvumo sulėtėjimas, tyrimo metu aktyvumas neregistruotas), 2010 m. kovo 22 d. neurologo konsultacija (b. l. 73-74, 76-80). Taigi, procentinė vertė pakeista remiantis objektyviais duomenimis, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas vaistus vartoja nereguliariai, per 2 metus epileptologo nekonsultuotas.

Atsižvelgus į 2010 m. lapkričio 5 d. psichiatro diagnozę – organinis asmenybės sutrikimas F07.0 (b. l. 79), taikytas šį psichikos sutrikimą apibrėžiantis Kriterijų aprašo 1 priedo II dalies 20 punktas, kurio galimos vertės 80-30 proc. Nustatant 80 proc., įvertinta tai, kad V. K. pas psichiatrą lankosi epizodiškai, nesigydo, vaistų nevartoja. Atsižvelgiant į tai, kad siuntime nurodyta, jog pareiškėjas skundžiasi stuburo ir sąnarių skausmais, tirpimu, ir įvertinus atliktus tyrimus (b. l. 71, 72), diagnozėms M51.1, G55.1, M42, G54.0 buvo taikytas Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 75.2 punktas (II klasės kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė (darbingumo netekimo procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos), kai asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija, galimos vertės 80-50 proc). Dėl minėtų diagnozių nustatytas 70 proc. bazinis darbingumas, nes liemens funkcijos sutrikimas įvertintas kaip vidutinis, rankų ir kojų – kaip lengvas. Dėl diagnozės L40 nustatytas 100 proc. bazinis darbingumas liko nepakitęs. Šiuo atveju buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo X dalies 60 punktas (nuolatinė odos ir/ar poodžio pažeidimo (egzemos ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones, lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių), galimos vertės 100-90 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų sutrikimų atveju bazinio darbingumo procentai yra didesni nei 55, Kriterijų aprašo 6 punktas nebuvo taikytinas. Įvertinus darbo ir kitas aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, nustatytas koeficientas 1. Pagal Kriterijų aprašo 18 punktą, šis koeficientas dauginamas iš bazinio darbingumo procentų, šiuo atveju iš 50 proc.

Pareiškėjo teigimu, Ginčų komisija neįvertino tos aplinkybės, kad jo galvos smegenų pažeidimai susiję su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimu. Tačiau Ginčų komisija sprendime pažymėjo, kad susirgimu, susijusiu su avarijos padarinių likvidavimu, pagal Vilniaus USL Černobylio medicinos centro 1992 m. lapkričio 11 d. išvadą Nr. 128, pripažinta II laipsnio difuzinė mazginė struma, o kiti susirgimai, įskaitant ir galvos smegenų pažeidimus, pripažinti nesusijusiais su padarinių likvidavimu. Ginčų komisija pagrįstai atmetė šį pareiškėjo argumentą. Darbingumo lygis pareiškėjui buvo nustatytas remiantis atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Ir Tarnyba, ir Ginčų komisija, nagrinėdamos pareiškėjo skundus, pateikė argumentus, pagrindžiančius priimtą sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Tarnybos 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SS-189 ir įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo darbingumo lygį nėra teisinio pagrindo. Konstatavus, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, nėra civilinei atsakomybei kilti būtinų pagrindų.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. gruodžio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 5152 jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. Pagrindinės diagnozės: G40.2 nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais (vidutinio dažnumo);

T90.5 centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai; G 44.8 kiti patikslinti galvos skausmo sindromai. Gretutinės diagnozės: E88.2 lipomatozė , neklasifikuojama kitaip; F06.3 organiniai nuotaikos (afektiniai ) sutrikimai; F07.0 organinis asmenybės sutrikimas; G62.8 kitos apibrėžtos polineuropatijos; H35.0 foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai. 2008 m. gruodžio 11 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-5037 pareiškėjui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2008 m. gruodžio 6 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d.

Pagrindinės diagnozės: T90.5 centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai; G40.2 nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtiniais (kompleksiniais) daliniais priepuoliais (vidutinio dažnumo). Gretutinės diagnozės: F06.3 organiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai; F07.0 organinis asmenybės sutrikimas; H35.0 foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai; H25.0 senatvinė katarakta; K21 gastroezofaginio refliukso liga. Minėtos ligos yra nepagydomos, galimas tik laikinas, kelių mėnesių, pagerėjimas.

Tarnybai atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pasitvirtino visos diagnozės, tačiau darbingumo lygis nepagrįstai buvo pakeistas. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo sveikata blogėja. Teismas neatsižvelgė į tai, kad epilepsijos priepuoliai pareiškėjui prasidėjo nuo 1992 metų po buvusios galvos smegenų traumos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dalyvavo Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbuose. Asmens darbingumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalais, t.y.:

1) asmuo laikomas nedarbingu, kai Tarnyba jam nustato 0-25 procentų darbingumo lygį ir kai asmuo negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t.y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje;

2) asmuo laikomas iš dalies darbingu, kai Tarnyba jam nustato 30-55 procentų darbingumo lygį ir kai asmuo gali dirbti įprastinėmis sąlygomis, atsižvelgiant į Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas;

3) asmuo laikomas darbingu, kai Tarnyba nustato 60-100 procentų darbingumo lygį. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintą Tvarkos aprašą, darbingumo lygis gali būti nustatomas šešiems mėnesiams, vieneriems metams, dvejiems metams, iki profesinės reabilitacijos programos pabaigos, iki senatvės pensijos amžiaus. Konkretus terminas priklauso nuo asmens sveikatos būklės, profesinių ir funkcinių darbingumo lygio vertinimo kriterijų.

Pareiškėjo sveikatos būklės kriterijai atitinka 40 proc. darbingumo lygį. Atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, profesinė reabilitacija nėra tikslinga. Pareiškėjas neturi jokio išsilavinimo, todėl galėtų dirbti tik pagalbinius darbus statyboje. Tačiau dėl epilepsijos priepuolių pareiškėjas nepriimamas į darbą. Be to, pareiškėjo nuomone, nedarbingumo lygis jam turėjo būti nustatytas neterminuotam laikui, kadangi jo organizme išsivystė nuolatiniai, negrįžtamo pobūdžio morfologiniai ir funkciniai pakitimai.

Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, darbo ir kitas aplinkybes vertino taip:

1) asmeniui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, o tai patenka į intervalą nuo 30 iki 55 proc., todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

2) nustatyta, kad pareiškėjas darbą gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę; šis kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

3) pareiškėjas turi vidurinį išsilavinimą, todėl išsilavinimo kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

4) pareiškėjas negali panaudoti turimos vairuotojo profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, tai įvertinta kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

5) pareiškėjas tuo metu dirbo ir turi 20 metų darbo patirtį ir darbinių įgūdžių, ilgesnės nei 3 metų darbo pertraukos, dėl kurios darbo įgūdžiai laikomi prarastais, pareiškėjas nenurodė, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis Kriterijų aprašo 15 punktu, įvertinta kaip palanki;

6) pareiškėjui vertinimo metu buvo 56 metai, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, šis kriterijus įvertintas kaip nepalanki aplinkybė;

7) fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymo kriterijus dėl funkcinių sutrikimų įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, t. y. pareiškėjui yra būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 17-19 punktais, esant daugiausiai nepalankių aplinkybių, taikomas koeficientas 0,7, daugiausiai vidutinio palankumo aplinkybių – koeficientas 1, daugiausiai palankių aplinkybių – koeficientas 1,3. Šiuo atveju darbui vidutinio palankumo aplinkybių yra dauguma, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu, bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1.

Atsakovas taip pat pažymi, kad vertinant asmens organizmo funkcinius sutrikimus, yra konkrečiai apibrėžiamas darbingumo lygio terminas. Toks reguliavimas suponuoja tai, kad esant kintamojo pobūdžio asmens organizmo funkciniams sutrikimams, yra suteikiama galimybė sveikatos būklės pokyčius, nuo kurių priklauso asmens darbingumo lygis, stebėti dinamikoje bei užtikrinti, kad vertinimas yra atliekamas remiantis naujausiais ir aktualiausiais medicininiais duomenimis, patvirtinančiais objektyvią asmens sveikatos būklę sprendimo priėmimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėjas teismui apskundė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SS-189, kuriuo paliktas galioti Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 4770 pareiškėjui V. K. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., ir Ginčų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-238, priimtą išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriuo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjas mano, kad jam turėjo būti nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, koks buvo nustatytas ankstesniais laikotarpiais, kadangi jo sveikata nepagerėjo.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Šią įstatymo normą įgyvendinantis teisės aktas buvo priimtas 2005 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo aprašo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti: Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su atitinkamais priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Pareiškėjo ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcijos Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas ir 2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. A1-206/V-464 redakcijos Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinami medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4, 5, 6 punktai). Kriterijų aprašo I priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais atitinkamuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius (12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra suklasifikuotas profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, atitinkamų reikšmių palankumas (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo lygio asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų (17-19 punktai) ir nustatomas netekto darbingumo procentas.

Nagrinėdamas ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.) administracinis teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą ir teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Tuo tarpu medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau minėtais norminiais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, spręsdamas ginčą turėjo nustatyti, ar pareiškėjo skundžiamu aktu įformintas jo darbingumo lygio vertinimas (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus aktas) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, dėl kurių šiuos aktus pripažino teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo skundą atmetė. Byloje nustatyta, kad pagal anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas V. K. pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūra buvo pradėta pagal VšĮ Centro poliklinikos Senamiesčio filialo gydytojų konsultacinės komisijos 2010 m. lapkričio 29 d. siuntimą Nr. 789 (I t., b. l. 78-80).

Siuntime nurodytos pagrindinės diagnozės pagal TLK-10: T90.5, G40.2, G44, G54.0, M51.1, G55.1 ir M42, taip pat nurodyta, jog funkcijos sutrikimas vidutinis; surašytos gretutinės diagnozės pagal TLK-10: H52.0, H25.0, H35.0, F07.0, K21.0, J42. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2010 m. gruodžio 3 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4770 pareiškėjui nustatė 50 proc. bazinį darbingumą pagal šiuos bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus: X.60 (psoriazė I*) – 100%; XIII.75.2 (lėt. L5-S1 radikulopatija kairėje, sk. sindromas I-II*, L3-L4, L4-L5, L5-S1 diskų prolapsai, TS angų stenozė, st.

Spondiliozė, osteochondrozė. Apžiūros metu FN I-II*. Gydymas amb. Vaistų nevartoja) – 70%; I.10.2 (epilepsija, priepuolių dažnis abejotinas, vaistus vartoja nereguliariai, 2 metų laikotarpiu epileptologo nekonsultuotas) – 50%; II.20 (organinis asmenybės sutrikimas, nesigydo) – 80%. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus I teritorinio skyriaus vertinimu, padavė skundą Tarnybos direktoriui, prašydamas peržiūrėti nustatytą darbingumo lygį (I t., b. l. 106). Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius darbingumo lygį vertino remdamasis visuma duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimus (Sapiegos ligoninės išrašu iš ligos istorijos, specialistų konsultantų išvadomis).

Darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal Centro poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos siuntime nurodytas pagrindines bei gretutines diagnozes, pažymėta, jog anamnezėje kelios galvos smegenų traumos, epilepsijos priepuoliai prasidėjo nuo 1992 metų. Ligonio žodžiais, per paskutiniuosius metus priepuoliai kartojasi po 1-3 kartus per mėnesį, gydosi ambulatoriškai, vartoja depakiną, Tačiau, pagal dokumentus, vaistus vartoja netvarkingai. EEG: epil. aktyvumas nestebimas, foninis aktyvumas sulėtintas. Encefalopatijos požymiai, vidinės galvos smegenų struk. disfunkcija (neišreikšta).

Daug metų serga psoriaze, gydosi ambulatoriškai. Seniai vargina stuburo skausmai, atsiduodantys į rankas ir kojas; stuburo tarpumenčio bei juosmens kairės srities skausmai, plintantys į rankas ir kojas su tirpimu, galvos skausmai, svaigimas. Objektyviai nustatyta, kad stuburo judesių amplitudė patenkinama, atžymi skausmingumą judesių metu, galūnių jėga gera. Lasego simptomas abipus 60º; refleksai abipus vangoki. Achilo sausgyslės reflekso kairėje nėra, dešinėje – vangus. Koordinacinius mėginius atlieka patenkinamai. Pas psichiatrą lankosi epizodiškai nuo 2002 m., psich. tyrime – CNS organinio sutrikimo požymiai.

Konstatuotas toks funkcijų sutrikimo laipsnis: psichikos – lengvas, rankų – lengvas, kojų – lengvas, liemens – vidutinis, kita – vidutinis. Visos pareiškėjui nustatytos diagnozės Tarnybos surašytame darbingumo lygio vertinimo akte buvo atitinkamai įvertintos. Sprendžiant dėl bazinio darbingumo lygio nustatymo pagal atitinkamą ligą ir būklę, pirmiausia nustatoma kuriai Kriterijų aprašo I priedo daliai ir kuriam tos dalies punktui ji priskirtina, tuomet sprendžiama dėl darbingumo lygio procento nustatymo pagal atitinkamą vertinimo poziciją numatytose bazinio darbingumo procentinių verčių ribose.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, atlikdamas pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, bazinį darbingumo lygį nustatė įvertinęs duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimus, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo lankymąsi (nesilankymą) pas tam tikrus gydytojus specialistus bei jam paskirtų vaistų netvarkingą vartojimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovai paaiškino, kad pagrindinė priežastis, dėl ko 2011 m. sausio 14 d. sprendimu buvo nustatytas didesnis darbingumo lygis nei anksčiau yra ta, jog sumažėjo pareiškėją ištinkantys epilepsijos priepuoliai, jis gydosi nereguliariai, jam skiriamas labai mažas vaistų kiekis.

Byloje taip pat nustatyta, kad dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms pareiškėjui nustatytas darbo ir kitų aplinkybių vertinimo koeficientas 1, kadangi vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma (Kriterijų aprašo 18 p.).

Kaip jau buvo minėta, teismas sprendžia tik teisės, o ne medicininius, klausimus. Bylos duomenys patvirtina, jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovas nustatydamas pareiškėjo darbingumo lygį, įvertino, jog pareiškėjui epilepsijos priepuoliai prasidėjo nuo 1992 metų. Ginčų komisija sprendime taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjo argumento, kad jo galvos smegenų pažeidimai susiję su Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių šalinimu, kuriame jis dalyvavo. Ginčų komisijos sprendime pažymėta, jog susirgimu, susijusiu su minėtos avarijos padarinių likvidavimu pagal Vilniaus USL Černobylio medicinos centro 1992 m. lapkričio 11 d. išvadą Nr. 128, pripažinta II laipsnio difuzinė, mazginė struma (eutireoidinė), o kiti pareiškėjui nustatyti susirgimai (įskaitant ir galvos smegenų pažeidimus, CNS organinį sutrikimą) su avarijos padarinių likvidavimu nesusiję. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo šią išvadą vertinti kitaip.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad vertinant asmens organizmo funkcinius sutrikimus, darbingumo lygio terminas apibrėžiamas konkrečiai, nes esant kintamojo pobūdžio asmens organizmo funkciniams sutrikimams tokiu būdu suteikiama galimybė stebėti sveikatos būklės pokyčius ir užtikrinti, kad jie būtų atitinkamai įvertinti pagal naujausius medicininius duomenis pakartotinai nustatant asmens darbingumo lygį. Pareiškėjui ginčijamu aktu nustatytas nedarbingumo lygio terminas atitinka Tvarkos aprašo 31-33 punktų nuostatas.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui darbingumo lygis buvo nustatytas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, remiantis Tarnybai pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis ir juos atitinkamai įvertinus, yra visiškai pagrįsta. Ginčų komisijoje pareiškėjo skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.

Nepatenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius jo reikalavimus dėl Tarnybos įpareigojimo iš naujo nustatyti pareiškėjui 40 procentų darbingumo lygį bei priteisti negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė