2013-03-20 Nr. ATPB-28-4-64-3-00403-2010-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N444-13/2013

Teisminio proceso Nr. 4-64-3-00403-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. liepos 24 d., apie 18.01 val., Kelmės rajono savivaldybėje, Janaučių kaime, Jaunimo gatvėje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nepraleido keliu važiuojančios kitos transporto priemonės ir su ja susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir sužalotas kitos transporto priemonės vairuotojas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 107 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 26 d. nutarimu V. S. už ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 500 Lt bauda, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 100 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus administracines nuobaudas, V. S. už ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą galutinai paskirta 500 Lt bauda.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V. S. veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisyklių. Pažymėjo, jog KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Tuo tarpu KET 107 punktas įtvirtina, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, o pagal KET 106 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Įvertinęs byloje esančias nagrinėjamo eismo įvykio vietos nuotraukas, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės apylinkių seniūnijos 2010 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. (1.5)-S-119 ir kitą medžiagą, teismas padarė išvadą, kad vietos, kurioje šiuo atveju įvyko eismo įvykis, negalima laikyti lygiareikšmių kelių sankryža.

Nors ekspertas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo atveju, kai kertasi keliai ir nėra ženklų ar kitokių požymių, o kelio dangos vienodos, laikoma, jog tai yra lygiareikšmių kelių sankryža, teismas pažymėjo, kad tiek Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės apylinkių seniūnijos 2010 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (1.5)-S-119, tiek Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2012 m. spalio 9 d. rašte Nr. P6-67-S-5561 nurodyta, jog kelias, iš kurio nagrinėjamo eismo įvykio metu išvažiavo V.

S. vairuojamas automobilis, yra Janaučių kaimo Jaunimo gatvės išplatėjimas automobilių pasistatymui. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog į kelią V. S. išvažiavo iš gatvės išplatėjimo, skirto automobilių pasistatymui, teismo posėdžio metu nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl konstatuotina, kad jis, prieš įvažiuodamas į kelią iš kelio išplatėjimo, skirto automobilių pasistatymui, privalėjo įsitikinti, jog tai daryti yra saugu, ir duoti kelią, nekliudyti kitiems eismo dalyviams. Nurodė, kad šiuo atveju V.

S., įvažiuodamas į kelią iš stovėjimo vietos, turėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t. y. tuo keliu važiuojančioms transporto priemonėms, nesvarbu, kaip jos važiuotų – ar vykdytų lenkimo manevrą, ar važiuotų keliu savo eismo juosta, o aplinkybė, jog automobilių susidūrimas įvyko pajudant iš sustojimo vietos, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepakankamai įsitikino, jog šis jo manevras bus saugus, nedavė kelio motociklui, kuris vykdė lenkimo manevrą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent V.

S. veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. Taip pat nurodė, kad įrodinėjimo dalyku šioje byloje yra tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas, o kitų asmenų kaltės klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas, nes tai nėra šios bylos dalykas, todėl V. S. prašymas dėl šio eismo įvykio kaltu pripažinti motociklo vairuotoją V. M. yra nepagrįstas ir netenkintinas.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino, ar nagrinėjamas eismo įvykis kilo sankryžoje, ar išvažiavime iš šalia kelio esančios teritorijos. Atkreipia dėmesį, jog iš prie apeliacinio skundo pridėto Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės apylinkių seniūnijos rašto ir įvykio vietos plano matyti, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje, todėl eismo įvykio kilimą lėmė būtent motociklo vairuotojo V. M. veiksmai, kadangi jis, pažeisdamas KET 9, 106, 141.3 ir 145.1 punktus, vykdė lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Atsižvelgęs į tai, apeliantas tvirtina, jog jis KET reikalavimų nepažeidė ir jokio pažeidimo nepadarė, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina. Kartu pabrėžia, kad byloje nebuvo nustatyta, kokiu greičiu eismo įvykio metu važiavo motociklas, nors pagal transporto priemonių apgadinimų mastą spręstina, jog jis gerokai viršijo leistiną važiavimo greitį. Tai pat nurodo, kad siekdamas, jog byla būtų išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, prašė teismo skirti autotechninę ekspertizę, bet šis jo prašymas buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju V. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 Lt iki 1 000 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt. Tuo tarpu ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. S. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Priimdamas ginčijamą nutartį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažymėtina, kad KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Remiantis KET 107 punktu, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.

Be to, pagal KET 4 ir 5 punktus, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, kiekvienas eismo dalyvis privalo vykdyti KET reikalavimus, o prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106 p.). Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko Kelmės rajono savivaldybėje, Janaučių kaime, Jaunimo gatvėje, kur iš vienos pusės, būtent iš kurios išvažiavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis, yra šios gatvės praplatėjimas, skirtas automobiliams pasistatyti, ir įvažiavimas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens namo kiemą (b. l. 22–25, 33, 44–45, 60, 81–86, 88, 113).

Tai įvertinusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S., įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nebuvo pakankamai atsargus, atidus ir rūpestingas bei neįsitikino, jog tai daryti saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, taip pažeisdamas KET reikalavimus ir sudarydamas kliūtį Jaunimo gatve važiuojančiam V. M. vairuojamam motociklui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei sužalotas motociklo vairuotojas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analizuojant nagrinėjamo eismo įvykio situaciją, konstatuotina, kad šiuo atveju būtent V. S. padaryti KET pažeidimai lėmė transporto priemonių susidūrimą ir atitinkamos žalos atsiradimą, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis. Aplinkybė, kad priešingoje Jaunimo gatvės pusėje, nei iš kurios nagrinėjamu atveju išvažiavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis, yra šios gatvės susikirtimas su Plento gatve, t. y. lygiareikšmė Jaunimo ir Plento gatvių sankryža (b. l. 22–25, 82–88, 112–113), o remiantis KET 145.1 punktu, lygiareikšmių kelių sankryžose lenkti draudžiama, V.

S. pareigos imtis visų būtinų atsargumo priemonių, būti atsargiam, atidžiam ir rūpestingam bei laikytis KET reikalavimų nepaneigia ir jo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus bei atsakomybės nepašalina. Juolab kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas būtent V. S., o ne motociklo vairuotojo V. M. administracinės atsakomybės klausimas. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties buvimo V. S. veikoje daryti.

Pasisakydama dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginio, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kokiu greičiu eismo įvykio metu važiavo motociklas, o pirmosios instancijos teismas atmetė V. S. prašymą skirti autotechninę ekspertizę, teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b. l. 50–51), priešingai, nei teigia apeliantas, tenkino pareiškėjo prašymą skirti autotechninę ekspertizę, kartu pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, kokiu greičiu įvykio metu važiavo motociklas. Minėta nutartimi teismas, be kita ko, įpareigojo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį iki 2010 m. gruodžio 7 d. sumokėti 500 Lt šios ekspertizės darymo išlaidų į teismo depozitinę sąskaitą, o to neatlikus nusprendė iki nurodytos datos atnaujinti ir toliau tęsti bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. S. už paskirtą ekspertizę nesumokėjo (b. l. 59), todėl bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir tęsiamas toliau. Atsižvelgiant į tai, minėtas apelianto teiginys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis objektyviems byloje esantiems įrodymams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė