2021-09-09 Nr. AB-18007-3-61-3-02851-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-643-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02851-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-2376/21 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki šioje byloje įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 6 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas savo esme yra mechanizmas, kuriuo santykiai sureguliuojami tik laikinai, nenagrinėjant bylos iš esmės, jų taikymas turi būti proporcingas siekiamam tikslui.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas sustabdyti Įsakymo galiojimą, o tuo pačiu, siekdamas, kad planuojamas renginys būtų laikomas suderintu ir galėtų įvykti 2021 m. rugsėjo 10 d., siekia ginčą išspręsti iš esmės, nes tokiu būdu būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas ir paneigtas Įsakymo (ne) pagrįstumas ir (ne) teisėtumas dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, nusprendė, jog pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo taip pat šalių pusiausvyros ir proporcingumo, nes realiai atsakovo interesai kilusiame ginče būtų paneigti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas, pareiškėjo argumentus dėl atliktų organizavimo darbų bei galbūt kilsiančių nuostolių nevertino kaip žalos, kuri būtų neatitaisoma, todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Įsakymo galiojimą iki šioje byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog įvertinus Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) nuostatas, negalima kategoriškai teigti, kad be Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) suderinimo susirinkimas yra draudžiamas. Pareiškėjas pažymi, jog įstatymuose tokia Savivaldybės teisė, kaip atsisakyti suderinti susirinkimą, nėra įtvirtinta. Priešingai, pareiškėjo teigimu, derinimas yra Savivaldybės pareiga, todėl atsisakymas suderinti organizuojamą susirinkimą yra ne draudimas jį vykdyti, o pareiškimas, kad valstybės atstovas atsisako vykdyti jam įstatymais nustatytas pareigas.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, esą pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų paneigtas Įsakymas dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas, kaip niekinis aktas teisinėje valstybėje negali sukurti nei teisių, nei pareigų ir atitinkamai paneigti susirinkimų teisės. Pareiškėjo tvirtinimu, Savivaldybei neteisėtai atšaukus susirinkimą, susirinkę į taikų protestą asmenys arba jų dalis neabejotinai būtų pradėti persekioti jėgos struktūrų dėl viešosios tvarkos arba Susirinkimų įstatymo pažeidimų, todėl šiuo atveju yra reikšmingas teismo sprendimas dėl to, ar Savivaldybė Įsakymu teisėtai atsisakė vykdyti jai Susirinkimų įstatymu nustatytas pareigas. Todėl, pareiškėjo nuomone, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nepaneigs teismo sprendimo dar neišnagrinėjus bylos iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad net jeigu būtų pripažinta, kad visgi Savivaldybė teisėtai atsisakė suderinti susirinkimą, tokiu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl tokios teisės realizavimo teisingumo aspektu. Pareiškėjo įsitikinimu, Savivaldybės piktnaudžiavimas teise ir teisminių procedūrų trukme iš esmės paneigia atstovaujamos visuomenės grupės teisę teisėtai išreikšti savo pilietinę poziciją dėl šiuo metu valstybėje priimamų sprendimų bei teisę ginti savo galbūt pažeistas teises teismine tvarka. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju susidaro situacija, turinti pozityvios diskriminacijos požymių, kai vienai bendruomenei yra sudaromos galimybės realizuoti savo teisę į susirinkimą, o kitoms bendruomenėms tai draudžiama daryti.

Pareiškėjas pažymi, kad Savivaldybė 2021 m. liepos 2 d. įsakymu suderintą 2021 m. rugsėjo 10 d. susirinkimą viešai nurodė atšaukianti dar 2021 m. rugpjūčio 11 d., tačiau pareiškėjo nuomone, tyčia delsė dokumentus įforminti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. tam, kad neužtikrintų galimybės Įsakymą nuginčyti. Toks Savivaldybės elgesys, pareiškėjo nuomone, yra netoleruotinas ir laikomas piktnaudžiavimu teise.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Atsakovas teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 8 d. priimtą įsakymą Nr. 30-2453/21 „Dėl organizuojamo mitingo“. Jis paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. įvykusiame derinimo posėdyje vertinant pareiškėjo prašymą mitingui kitoje vietoje, t. y. Katedros aikštėje, visos derinančios valstybės institucijos neprieštaravo tokio mitingo suderinimui šioje vietoje. Minėto įsakymo pagrindu pareiškėjo organizuojamas mitingas įvyks tik ne prie Seimo, o Katedros aikštėje, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimo nagrinėjimas skubos tvarka nebetenka aktualumo, nes ginčas nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne pagal paskirtį pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas nurodo, kad dideli masiniai renginiai prie Seimo yra fiziškai negalimi, kadangi ten nėra pakankamai vietos planuojamam susirinkti žmonių skaičiui. Pareiškėjui atsižvelgus į jam nurodytas pastabas dėl susirinkimų vietos, pareiškėjas mitingo vietą sutiko pakeisti į saugumo požiūriu priimtinesnę ir geresnę vietą, t. y. Katedros aikštę. Pareiškėjo organizuojamas mitingas buvo suderintas, todėl pareiškėjo poreikis laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą laikomas išnykusiu.

Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui neišnagrinėjus šios bylos iš esmės ir patenkinus pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjo organizuojamas mitingas įvyktų dvejose vietose – prie Seimo ir Katedros aikštėje, vienu metu. Teismui leidus mitingą organizuoti prie Seimo, būtų sudarytos sąlygos naujų riaušių prie Seimo kilimui.

Atsakovo teigimu, 2021 m. rugsėjo 8 d. suderinus pareiškėjo organizuojamą 2021 m. rugsėjo 10 d. mitingą Katedros aikštėje, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje administracinėje byloje yra netikslingas ir nereikalingas. Pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje administracinėje byloje tik sukurtų situacijos neaiškumą, valstybės institucijoms būtų sunkiau planuoti ir įgyvendinti savo funkcijas, taip pat užtikrinti saugumą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu siekia naudotis nesąžiningai, t. y. siekdamas užsitikrinti išankstinį sau palankų sprendimą, kadangi tokios priemonės pritaikymas faktiškai reikštų pareiškėjo reikalavimo patenkinimą neišnagrinėjus bylos iš esmės. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti grindžiama su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo nurodomi nepatogumai dėl atliktų organizavimo darbų ir galbūt ateityje atsirasiančių nuostolių nėra vertintini kaip žala, kuri būtų neatitaisoma.

Apibendrindamas atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, atsakovas laikosi pozicijos, jog aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad pareiškėjas savo teisę organizuoti mitingą įgyvendina jį organizuodamas kitoje vietoje, patvirtina, kad pareiškėjo interesai yra patenkinti net ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje administracinėje byloje, tuo tarpu tokios priemonės taikymas pažeistų Administracijos ir kitų suinteresuotų institucijų teisėtus interesus, sukeltų sunkias neigiamas pasekmes, kadangi valstybės institucijos turėtų paskutinę akimirką vienu metu užtikrinti dviejų mitingų saugumą. Taigi pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus, viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirtų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė iš esmės legitimizuotų būsimą mitingą, todėl tokios priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostata, pažymi, kad visais atvejais turi būti užtikrinamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie pastatų, objektų bei apsaugos zonų, todėl siekiant išlaikyti paminėtoje Įstatymo teisės normoje įtvirtintą atstumą iki Seimo pastato bei užtikrinti netrikdomą kitų šalia esančių institucijų ir įmonių veiklą, eismą, mitingo dalyviai fiziškai netilptų numatytoje renginio vietoje ir Susirinkimų įstatyme nustatyto atstumo nepaisytų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, jog dideli masiniai mitingai prie Seimo pastato negalimi, mano, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, neįvertinus tokios priemonės taikymo pasekmių visuomenės saugumui ir gerovei, negali būti proporcingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsniu, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Įsakymo galiojimą, įvertinęs, kad pareiškėjas prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone siekia ginčą išspręsti iš esmės.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 30-2376/2021, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 30-1773/21 „Dėl organizuojamų eitynių ir mitingo“, kurio pagrindu buvo leista organizuoti 2021 m. rugsėjo 10 d. mitingą. Pareiškėjas teismo prašo sustabdyti minėto Įsakymo galiojimą iki šioje byloje įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas, taigi, prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas įrodinėja, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Savivaldybė piktnaudžiaus savo teisėmis. Taip pat, atšaukusi mitingą, paneigė jau atliktus reikšmingus organizacinius darbus bei apskritai teisę į mitingą bei eitynes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo atskirojo skundo ir atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, skundžiamos teismo nutarties motyvus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę vadovaudamasis tuo, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju, prašydamas sustabdyti Įsakymo galiojimą, o tuo pačiu, siekdamas, kad planuojamas mitingas būtų laikomas suderintu ir galėtų vykti nustatytu laiku, siekia išspręsti ginčą iš esmės, t. y. tokiu būdu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo stadijoje patenkinus jo reikalavimą ir paneigus Įsakymo (ne) teisėtumą ir (ne) pagrįstumą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip minėta, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimo užtikrinimo priemone negali būti sprendžiami ir užtikrinami tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai, t. y. ginčas išsprendžiamas iš esmės, nes tokie pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, šalių pusiausvyros bei proporcingumo principų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Taigi, pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl jau atliktų organizacinių darbų ir galbūt kilsiančių turtinių praradimų ateityje, taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siejamas su reikalavimo tikėtinai pagrįsti reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus jo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog dėl atliktų organizacinių darbų ir galbūt ateityje atsirasiančių nuostolių, jo finansinė padėtis pasunkėtų, taip pat kad dėl galbūt neteisėto Įsakymo kilusių neigiamų padarinių jam nebūtų galima atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (pvz., pasinaudojant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo institutu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), todėl paminėti pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai laikytini nepagrįstais.

Atskirajame skunde, be kitų, dėstomi ir argumentai tiesiogiai susiję su ginčijamo Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio argumentai gali būti įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, inter alia (be kita ko) įstatyme nustatyta tvarka surinkus ir ištyrus visus bylai išnagrinėti reikšmingus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė