48bf93eb-33ac-42b8-8deb-9b7905940a2e · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-700-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24748-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8.; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-515-419/2019 pagal ieÅ¡kovo R.

Å . praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo į valstybės biudžetÄ . Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kovų R. Å ., L. G., G. M. ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovų R. Å . ir L. G. į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis buvo priteista 310 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ kiekvieno priteisiant po 155 Eur, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi sprendimas įsiteisėjo.

2. IeÅ¡kovas R. Å . (toliau – ir ieÅ¡kovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atleisti jį nuo 155 Eur žyminio mokesčio mokėjimo valstybei civilinėje byloje Nr. e2-515-419/2019, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 7 dalies nuostatomis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2021 m. spalio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo R. Å . praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo į valstybės biudžetÄ atmetė.

4. Teismas nurodė, kad vien tik socialinės paÅ¡alpos gavimo faktas neleidžia teismui visapusiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovo Å¡eimos tikrosios turtinės padėties, kuriÄ jis privalo atskleisti. Teismui nėra žinoma kokį turtÄ ir pajamas turi (turėjo) ieÅ¡kovas pateikto praÅ¡ymo iÅ¡sprendimui aktualiu laikotarpiu, ar jo iÅ¡laidos atitinka jo pajamas, ar ieÅ¡kovas, valdydamas vienokį ar kitokį turtÄ , gali pagerinti savo turtinę padėtį ir kt. IeÅ¡kovo pateikti duomenys byloja, kad ieÅ¡kovas nenori atskleisti teismui visų duomenų apie savo turimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du trukdo teismui įsitikinti, ar ieÅ¡kovo Å¡eimos turtinė padėtis iÅ¡ tikrųjų tokia bloga, kad jis negali įvykdyti teismo sprendimo.

5. Teismo nutartyje nurodoma, kad antstolis V. M., vykdydamas sprendimÄ , nustatė, kad R. Å . nuosavybės teise priklauso 0,0759 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o peržiÅ«rėjus vieÅ¡ai prieinamus palydovinius žemėlapius matyti, kad Å¡iame sklype yra pastatas, galimai gyvenamasis namas, duomenų apie jo teisinę registracijÄ teismas neturi, todėl nėra žinoma, ar Å¡is turtas buvo įtrauktas vertinant R. Å . Å¡eimos turtinę padėtį socialinės paÅ¡alpos jam skyrimo metu.

6. Nustatė, kad teismui praÅ¡ant R. Å . nepateikė duomenų apie turimas ar turėtas darbovietes klausimui spręsti aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių duomenų apie jo sutuoktinės darbinę veiklÄ , kas taip pat turi reikÅ¡mės sprendžiant apie ieÅ¡kovo Å¡eimos turtinę padėtį ir objektyvias galimybes sumokėti žyminį mokestį. Be to, teismas, nustatydamas terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, prašė ieÅ¡kovo pateikti jo ir jo sutuoktinės turimų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us nuo 2019 m. balandžio 16 d., tačiau Å¡ių duomenų ieÅ¡kovas teismui nepateikė.

7. Teismas konstatavo, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo Å¡is žyminis mokestis buvo priteistas, priėmimo praėjo beveik du su puse metų, tad jeigu ieÅ¡kovas mokėtų iÅ¡ jo priteistÄ sumÄ dalimis, mokėdamas vos po kiek daugiau nei 5 Eur per mėnesį, jau bÅ«tų visiÅ¡kai įvykdęs sprendimÄ , o tokios sumos mokėjimas jo Å¡eimos turtinės padėties iÅ¡ esmės nepablogintų. Nurodė, kad ieÅ¡kovas per tokį ilgÄ laikotarpį savanoriÅ¡kai nėra sumokėjęs nė vieno euro, vis ieÅ¡kodamas bÅ«dų kaip iÅ¡ jo teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimo apskritai iÅ¡vengti.

8. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turto nebuvimas ar darbinių pajamų neturėjimas yra iÅ¡ esmės nuo paties pareiÅ¡kėjo valios priklausančios subjektyvios priežastys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-508-236/2017). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad egzistuotų kokios nors priežastys, trukdančios jam pagerinti savo turtinę padėtį, ieÅ¡kovas yra darbingo amžiaus, tad gali įsidarbinti ir turėti nuolatinių pajamų, o turėdamas žemės sklypÄ su pastatu galėtų juos iÅ¡nuomoti ir gauti papildomų pajamų.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nenurodė kas jam neleidžia dirbti ar užsiimti kita pelninga veikla ir gerinti savo finansinę padėtį. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas R. Å . praÅ¡o panaikinti nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti pareiÅ¡kėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. praÅ¡ymÄ visiÅ¡kai, o tenkinus praÅ¡ymÄ , įpareigoti antstolį V. M. grÄ Å¾inti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sÄ skaitos nuraÅ¡ytus 8,99 Eur. 9.1. Apeliantas teigia, kad jo praÅ¡ymo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti pakanka vien tik valstybės įgaliotos institucijos iÅ¡duotos pažymos apie socialinės paÅ¡alpos pareiÅ¡kėjui ir jo Å¡eimai skyrimÄ ir ne daugiau, nes tokia pažyma patirtina, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eimos visos pajamos ir turtas jau yra įvertinti valstybės įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡eimai jau yra nustatyta sunki turtinė padėtis, dėl to Å¡eimai ir yra suteiktos tam tikros valstybės garantuojamos teisės, kurios, apelianto manymu, teismo buvo pažeistos. 9.2.

Pasak apelianto, teismas ignoravo valstybės iÅ¡duotas pažymas, kurios yra pakankamas pagrindas pripažinti sunkiÄ pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį. 9.3. Apeliantas taip pat teigia, kad kitos valstybės institucijos remia pareiÅ¡kėjÄ , o teismas pareiÅ¡kėjÄ vertina prieÅ¡ingai ir palieka jį be valstybės įstatymais garantuotos paramos. Apelianto manymu, kadangi jam yra skirta socialinė paÅ¡alpa, institucijos jau yra įvertinusios jo Å¡eimos turtinę padėtį, teismui yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ visa apimtimi ir visiÅ¡kai atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei. 9.4.

Apeliantas nurodo teikiantis papildomus rašytinius įrodymus, kuriuose atsispindi einamojo laikotarpio pareiškėjo pajamos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo atleisti jį nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, jog jo turtinė padėtis yra iÅ¡imtinai sunki, t. y., kad jis negalėtų priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos sumokėti valstybei. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad vien tai, jog valstybės jam yra skirta socialinė paÅ¡alpa, įrodo sunkiÄ jo turtinę padėtį ir pagrindÄ taikyti CPK 96 straipsnio 7 dalį. Dėl naujų įrodymų pateikimo 13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus apie 2021 m. spalio – gruodžio mėn. jo Å¡eimai paskirtÄ socialinę paÅ¡alpÄ . Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi iÅ¡imtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Ä®vertinus tai, kad apelianto pateikti įrodymai, kuriuose matyti duomenys apie einamuoju laikotarpiu ieÅ¡kovo Å¡eimai skirtÄ paramÄ , gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl praÅ¡ymo atleisti nuo valstybei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atleidimo nuo valstybei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 14. CPK 96 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad kai iÅ¡ieÅ¡koti bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens, iÅ¡ kurio priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei, ar jo Å¡eimos turtinę padėtį, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡io asmens praÅ¡ymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi raÅ¡ytinio proceso tvarka turi teisę iÅ¡ dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei.

Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.

15. Nors apeliantas prašo jį visiškai atleisti nuo priteistų 155 Eur mokėjimo valstybei, teismas gali tik iš dalies sumažinti fizinio asmens prievolės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, valstybei dydį.

16. Tam, kad teismas galėtų taikyti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo lengvatÄ , numatytÄ CPK 96 straipsnio 7 dalyje, to praÅ¡antis fizinis asmuo turi pagrįsti vienÄ iÅ¡ 14 nutarties punkte nurodytų alternatyvių aplinkybių: objektyvų negalėjimÄ sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidų arba (ir) tiesioginį priežastinį ryšį tarp bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir esminio fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinės padėties pablogėjimo.

17. Apeliantas įrodinėja, kad jis gauna socialinę paÅ¡alpÄ , todėl, apelianto manymu, valstybės institucijoms jau įvertinus jo turtinę padėtį ir priėmus dėl to atitinkamus sprendimus, tai yra pakankamas pagrindas teismui taikyti CPK 96 straipsnio 7 dalį.

18. Visų pirma, tai, jog asmens turtinė padėtis yra sunki, kad jam yra skirta socialinė paÅ¡alpa ir jis turi teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ savaime nereiÅ¡kia, jog jis atitinka ir CPK 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus. CPK niekaip nesieja minėto straipsnio, suteikiančio teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimÄ , su kitais galiojančiais įstatymais, pvz. apelianto minimais Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu. Teismui yra suteikta diskrecijos teisė, įvertinus kiekvienoje konkrečioje byloje esančių nustatytų aplinkybių visumÄ , spręsti tenkinti praÅ¡ymÄ , pateiktÄ pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, ar tokį praÅ¡ymÄ atmesti.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomų įstatymų normų ir CPK 96 straipsnio 7 dalies paskirtis ir tikslai yra skirtingi, pvz. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas reglamentuoja socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimÄ , o CPK nėra numatyta, kad nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleidžiami visi nepasiturintys asmenys. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu iÅ¡ esmės užtikrinama kiekvieno asmens teisė ginti savo pažeistas teises suteikiant jam valstybės finansuojamÄ teisinę pagalbÄ , pagal Å¡io įstatymo 20 straipsnį asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipiantis į teismÄ , bet ne tuo atveju, kai reikia mokėti teismo jau priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei sumÄ .

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas ar atleisti asmenį nuo jau priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , aplinkybę, kad asmeniui yra skirta socialinė paÅ¡alpa, kad asmuo yra priskiriamas prie nepasiturinčių gyventojų, gali vertinti tik kartu su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, pagrindžiančiais jo sunkiÄ turtinę padėtį, o institucijų sprendimai skirti paÅ¡alpÄ ar asmens teisė į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nelemia ir nepreziumuoja teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo lengvatÄ , numatytÄ CPK 96 straipsnio 7 dalyje.

20. Nors CPK 96 straipsnio 7 dalyje aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad asmuo turi pagrįsti objektyvų negalėjimÄ sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidų, nagrinėjamu atveju apeliantas, net ir pirmosios instancijos teismui papraÅ¡ius pateikti atitinkamus konkrečius įrodymus, teismui neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra visiÅ¡kai nedarbingas, kad dėl objektyvių priežasčių negali gauti daugiau pajamų ir kad tai objektyviai apriboja įsipareigojimų valstybei įvykdymÄ . Teigdamas, kad jis neturi pakankamai turto ir pajamų, apeliantas iÅ¡ esmės nurodo tik nuo jo paties valios priklausančias subjektyvias priežastis, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡ymas neatitinka aukščiau paminėtos sÄ lygos (CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad aplinkybė dėl sunkios pareiÅ¡kėjo turtinės padėties, sprendžiant klausimÄ dėl valstybei priteistinų (priteistų) bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, nėra esminė, teismas turi įvertinti ne tik buvusiÄ ar esama pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį, bet ir tai, ar pareiÅ¡kėjas deda pastangas, kad Å¡i padėtis pagerėtų, ar yra objektyvių priežasčių, trukdančių pareiÅ¡kėjui pagerinti savo turtinę padėtį. Svarbu tai, kad ir apeliacinės instancijos teismui apeliantas, ginčydamas skundžiamÄ nutartį, neteikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvų negalėjimÄ sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidų, o savo skundÄ iÅ¡ esmės grindė socialinės paÅ¡alpos gavimu, kas, kaip jau konstatuota nutarties 18‑19 punktuose, nelemia CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatytų sÄ lygų taikymo.

21. Nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei asmuo taip pat gali bÅ«ti atleistas, jei priverstinis jų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų fizinio asmens ar jo Å¡eimos turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 17 d., kai įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteistas 155 Eur žyminis mokestis, ieÅ¡kovo padėtis niekaip nesikeitė, pagal pirmosios instancijos teismo gautus duomenis iÅ¡ Socialinio draudimo fondo valdybos, ieÅ¡kovas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį neturėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kokių priežasčių – ieÅ¡kovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neįvardijo.

Ä®vertinus iÅ¡ apelianto priteisto žyminio mokesčio sumÄ (155 Eur) ir ieÅ¡kovo neveikimÄ dėl savo turtinės padėties pagerinimo, apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad 155 Eur sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės pablogintų ieÅ¡kovo ar jo Å¡eimos turtinę padėtį, nėra teisinio pagrindo.

22. Svarbu ir tai, kad apeliantas iki praÅ¡ymo teismui padavimo (t. y. per pusantrų metų) nebuvo įvykdęs net dalies prievolės valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimo klausimÄ yra nurodęs, kad nagrinėjant Å¡alies praÅ¡ymÄ , atsižvelgtina ir į žyminio mokesčio mokėjimo tikslus – netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams reikÅ¡ti, padengti tam tikrÄ dalį valstybės iÅ¡laidų, skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokiÄ padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-145-302/2020).

Atsižvelgus į tai bei į CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatytas sÄ lygas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė, jog egzistuoja aplinkybės, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip sudarančios pagrindÄ atleisti jį nuo priteisto žyminio mokesčio mokėjimo valstybei. PrieÅ¡ingai, palankaus apeliantui sprendimo priėmimas, byloje nustatytų visų faktinių aplinkybių kontekste, Å¡iuo konkrečiu atveju prieÅ¡tarautų žyminio mokesčio mokėjimo principams.

23. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai nustačius ir iÅ¡tyrus visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, įvertinus jas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atlyginimÄ , todėl naikinti jÄ remiantis apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Pranckienė