48bf2ff5-d4c5-4189-acbd-c530255d760a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-45-368/2016 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05725-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.1; 3.3.1.21. (S)                                                                                                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-841/2015, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovėms I.

B. ir E. L. S., tretiesiems asmenims A. S., P. B., Å iaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė G. K. prašė teismo: nustatyti jai 4 metrų pločio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei I. B. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), Korporacijos „Matininkai“ parengtame žemės sklypo servitutų nustatymo plane pažymėtÄ raudona brÅ«kÅ¡nine linija ir indeksu S1, kurio plotas 630 kv. m, ir per atsakovei E. L.

S. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Korporacijos „Matininkai“ parengtame žemės sklypo servitutų nustatymo plane pažymėtÄ raudona brÅ«kÅ¡nine linija ir indeksu S2, kurio plotas 309 kv. m, siekiant užtikrinti vieÅ¡pataujančio daikto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1139 kv. m, tinkamÄ naudojimÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo servitutų nustatymo planÄ , ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad kai pirko sodybÄ , į jÄ galėjo patekti keliuku, kuris ėjo per atsakovių žemę ir sodybÄ , ir manė, jog Å¡iuo keliuku galės naudotis, nors dokumentuose ir nebuvo nustatyta, kad yra nustatytas servitutas. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovės neteisėtai iÅ¡ardė keliukÄ , kadangi Å¡iuo metu kito kelio nėra. Servituto atlygintinumo nesvarstė, prašė nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K. atsakovei I. B. 645,32 Eur, o atsakovei E. L. 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 12,77 Eur proceso iÅ¡laidas valstybei. Teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnyba pateikta 2014-08-29 iÅ¡vada, nustatė, kad ieÅ¡kovė turi galimybę į savo namų valdÄ patekti per jai priklausantį žemės sklypÄ , nesuvaržant kitų žemės sklypų savininkų teisių. O pagal Å iaulių rajono savivaldybės tarybos patvirtintÄ 2012-05-17 Susisiekimo sistemos Å iaulių rajone specialųjį planÄ kelias į ieÅ¡kovės sodybÄ nėra numatytas. 2014-11-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo, kad tarp E. L.

S. sodybos ir G. K. sodybos nėra kelio ir į ieÅ¡kovės sodybÄ galima privažiuoti dviem lauko keliukais. Teismas sprendė, kad nustatyti kelio servitutÄ nėra objektyviai bÅ«tina, nes ieÅ¡kovė gali naudotis savo daiktu tinkamai, neapribodama kitų savininkų teisių. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę su praÅ¡ymu sutvarkyti plane numatytÄ privažiavimÄ . Teismo vertinimu, neatlygintinio servituto nustatymas prieÅ¡tarautų servituto atlygintinumo principui, nes atsakovės patirtų nuostolius ir apribojimus, kurių atlyginti ieÅ¡kovė nėra pasirengusi ir neketina.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Skųsdama Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ , apeliantė (ieÅ¡kovė) G. K. praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.

1. Kelias į sodybÄ atsirado seniai ir valstybė privalėjo iÅ¡pirkti žemę, kuriame buvo kelias. Nacionalinės žemės tarnybos nurodytoje pirmoje vietoje nėra suprojektuoto kelio ir tokio kelio įrengimas brangiai kainuotų, o antroje vietoje taip pat bÅ«tina nustatyti servitutÄ . Servituto atlygintinumo klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas atskirai. Atsiliepdamos į apeliantės apeliacinį skundÄ , atsakovės I. B. ir E. L. S. praÅ¡o skundÄ atmesti, Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Atsakovių žemės sklypuose nėra numatyta servitutų ir nėra kelio, kuriuo ieÅ¡kovė galėtų pateikti į jai priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantės skundo teiginiai yra prieÅ¡taringi, apeliantė pripažįsta, kad kelio Å¡iuo metu nėra, tačiau nurodo, jog jis atsirado seniai. Apeliantės žemės sklypÄ galima naudoti pagal paskirtį ir nenustačius praÅ¡omo kelio servituto, kadangi apeliantė gali pateikti į savo sodybÄ per jai pačiai priklausantį žemės sklypÄ .

Apeliantė neįrodė, kad dėjo pastangas įrengti privažiavimÄ prie sodybos per jai pačiai priklausantį žemės sklypÄ . Apeliantė prašė nustatyti neatlygintinÄ servitutÄ . Atsiliepdama į apeliantės apeliacinį skundÄ , trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti galioti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1.

Apeliantė nepagrįstai manė, kad per laukÄ iÅ¡važinėtas privačių asmenų pasiremontuotas kelias, vedęs į sodybÄ , galėjo bÅ«ti laikomas valstybės ar savivaldybės keliu, ir jis gali bÅ«ti priskiriamas valstybės iÅ¡perkamajai žemei. 8.2. Jokiame teritorijų planavimo dokumente bendro naudojimo ar servitutinio kelio, jungiančio ieÅ¡kovės sodybÄ ir bendro naudojimo keliÄ , nebuvo. 8.3. Nacionalinės žemės tarnyba atskleidė kitus bÅ«dus, kaip realiai galima pateikti į žemės sklypÄ , kuriame yra apeliantei priklausanti sodyba, kuo mažiau suvaržant ar visai nesuvaržant kitų žemės sklypų savininkų teisių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės ieÅ¡kovės G. K. apeliacinis skundas netenkintinas. Servituto teisė – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamÄ naudojimÄ . Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugÄ , kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims.

Taigi servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai bÅ«tinas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl servituto nustatymo, iÅ¡ pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ir ieÅ¡kovė į savo žemės sklypÄ patekdavo per atsakovių žemės sklypÄ , naudodama anksčiau egzistavusį per laukÄ iÅ¡važinėtÄ keliukÄ .

Taip pat teismas nustatė, kad Å¡iuo metu atsakovių žemės sklypuose nėra minėto kelio. Antstolių fiksuotos ir Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintos aplinkybės, kad yra kitos atsakovių teisių ir teisėtų interesų nevaržančios galimybės pateikti į ieÅ¡kovės žemės sklypÄ â€“ du kiti lauko keliukai, ir apeliantė skunde Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigia, teigdama, jog kito tinkamo kelio įrengimas jai brangiai kainuotų. Teisėjų kolegija pažymi, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės ir 2016-02-01 teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tas, ir jame nurodyta, kad per atsakovei E. L.

S. priklausantį žemės sklypÄ iki atsakovei I. B. priklausančio žemės sklypo ribos ėjo valstybei priklausantis bendro naudojimo kelias, kuris nebuvo įskaičiuotas į atsakovės E. L. S. privataus žemės sklypo plotÄ . Tarnyba nurodė, kad žemės sklypas, kuriame ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti 309 kv. m ploto servitutÄ yra iÅ¡registruotas, servitutų nustatymo plane servituto vieta apytikriai yra ant valstybei priklausančio bendro naudojimo kelio, kuriuo ne tik ieÅ¡kovė, bet ir kiti asmenys gali naudotis be jokių apribojimų.

Taigi teisėjų kolegijos nustatytos faktinės aplinkybės, kad iki apeliantei priklausančio žemės sklypo yra bendro naudojimo kelias ir apeliantė gali juo naudotis, t. y. nėra pagrindo papildomai nustatyti servitutÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas paskirstydamas Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas, turi įvertinti, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Nacionalinė žemės tarnyba savo raÅ¡te nurodė, kad atsakovė E. L.

S. žinojo, kad yra bendro naudojimo kelias, nes jis buvo pažymėtas jos turimo žemės sklypo plane, o jo plotas nurodytas plano eksplikacijos lentelėje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovėms nepriteistinos jų patirtos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimo iÅ¡laidos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                                Egidijus Mockevičius Teisėjai                                                                                                                         Rasa BartaÅ¡ienė     Irena StasiÅ«nienė