48bdb5fc-e281-4ce4-b74d-8064b74ab89d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-62-460/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00933-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Irmos Čuchraj, AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. V. (apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui P. V. dėl daiktinių teisių gynimo ir iÅ¡keldinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į Plungės apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė iÅ¡keldinti atsakovÄ ir jo kilnojamuosius daiktus – krovininį konteinerį, žemės Å«kio technikÄ : traktorių, valst. Nr. 6758LT, su kultivatoriumi, akėčias, Å¡ieno rulonus, 5 vnt., betoninius į žemę įkastus stulpus, 4 vnt., taip pat visus kitus atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus iÅ¡ ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, 2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtos raide C teritorijos.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas naudojasi ieÅ¡kovės nuosavybe be teisėto pagrindo, t. y. atsakovui priklausantys kilnojamieji daiktai stovi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, todėl ieÅ¡kovė žemės sklypu negali naudotis savo nuožiÅ«ra, taip pat visiÅ¡kai ir efektyviai iÅ¡naudoti visÄ jai priklausantį žemės sklypo plotÄ .

2. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka iÅ¡ dalies, sutinka su bylos užbaigimu taikos sutartimi abiem Å¡alims priimtinomis sÄ lygomis. Nurodė, kad žemės sklypo planas nėra įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VÄ®) Registrų centre ir pateiktame plane nėra jo paraÅ¡o. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas.

Teismas nusprendė iÅ¡keldinti atsakovui P. V. priklausančius kilnojamuosius daiktus – krovininį konteinerį ir žemės Å«kio technikÄ : traktorių, valstybinis Nr. 6758LT, su kultivatoriumi; akėčias; 5 vienetus Å¡ieno rulonų, 4 betoninius į žemę įkastus stulpus, taip pat visus kitus atsakovui priklausančius kilnojamuosius daiktus iÅ¡ I. Å . nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtos raide C teritorijos.

Priteisė iš atsakovo P. V. bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. Š..

4. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei priklausančiu turtu atsakovas naudojasi be teisėto pagrindo, taip pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip turto savininkės, teises (CK 4.37 str.), III. Apeliacinio skundo argumentai 5. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

6. Apeliantas teigia, kad teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir neįvertino įstatyme nurodytų aplinkybių, susijusių su žemės nuomos sutarties sudarymu ir galiojimu ieÅ¡kovei, kaip naujai žemės sklypo dalies savininkei. Minėtos teismo neįvertintos aplinkybės yra svarbios sprendžiant ginÄÄ nagrinėjamoje byloje.

7. IeÅ¡kovė su skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡alių procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo (Å¡iuo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai) 2016 m. spalio 12 d. sprendimu nuspręsta perkelti ieÅ¡kovei I. Å . pirkėjo teises ir pareigas pagal O. A. S. sudarytÄ 2014-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį į 7296 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį (2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtÄ raide C) ta kaina, kuri yra proporcinga parduoto žemės sklypo 7296 kv. m dalies kainai, kuriÄ sudaro 1003,25 Eur, atsižvelgiant į visÄ pardavimo kainÄ , kuri yra 2606,58 Eur.

Priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės I. Å . atsakovui P. V. kainos dalis, sumokėta už nupirktÄ Å¾emės sklypÄ , kuriÄ sudaro 1003,25 Eur, t. y. kainos dalis, proporcinga žemės sklypo dalies (7296 kv. m), į kuriÄ ieÅ¡kovei perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, kainai. Teismas nusprendė UAB „Geoplanai“ parengtÄ 2014-12-22 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų naudojimosi planÄ laikyti sudėtine teismo sprendimo dalimi. Priteisė iÅ¡ atsakovų P. V. ir V. Ž. proporcingai po 1434,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei I.

Å .. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi minėtÄ sprendimÄ paliko nepakeistÄ (civilinė byla Nr. e2A-293-538/2017). Dėl apeliacinio skundo argumentų 11. IeÅ¡kovė tikina, kad atsakovas jam priklausančius kilnojamuosius daiktus laiko ieÅ¡kovei priklausančioje sklypo dalyje, į praÅ¡ymus nutraukti pažeidimÄ nereaguoja.

12. Atsakovas skunde nurodo, kad prieÅ¡ iÅ¡pirkdamas žemės sklypÄ iÅ¡ O. A. S. atsakovas P. V. naudojo šį žemės sklypÄ Å½emės sklypo panaudos / nuomos sutarties, sudarytos su O. A. S., pagrindu. Å ios sutarties 2 punkte nustatyta, kad sutartis sudaroma 25 metų laikotarpiui nuo 2002-01-01 iki 2027-01-01. Po to, kai P. V. 2017-04-24 nupirko nuomojamÄ sklypÄ iÅ¡ O. A. S., Å¡io sklypo nuomotojas, savininkas ir nuomininkas sutapo. Bet po to, kai teismas 2016-10-12 sprendimu perkėlė Å¡io sklypo dalies pirkėjo teisę ieÅ¡kovei, teisinė ir faktinė situacija dėl Å¡io sklypo dalies grižo į pirminę padėtį, t. y.

į padėtį, kai sklypo dalies savininkas ir nuomininkas yra skirtingi asmenys, t. y. savininkė – ieškovė, o nuomininkas – atsakovas. Atsakovo nuomone, kai žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Šiuo atveju I. Š. nelaikytina trečiuoju asmeniu, nes jai perkeltos sutarties šalies – P. V. teisės ir pareigos.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškiniu reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį.

14. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tokiu atveju apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl žemės nuomos sutarties apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nenagrinėjami, kadangi pirmosios instancijos teisme atsiliepime šia aplinkybe, kaip faktiniu atsikirtimo pagrindu, nebuvo remiamasi.

15. Teisėjų kolegija, net ir vertindama byloje esančiÄ Å¾emės sklypo panaudos / nuomos sutartį, akcentuoja, kad ji nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (CK 6.547 straipsnis). Po nurodomos žemės nuomos sutarties Å¡alies Onos A. S. mirties teisėti paveldėtojai jokių veiksmų dėl sutarties galiojimo ar pratęsimo, ar įregistravimo vieÅ¡ajame registre neatliko ir pretenzijų niekam nepareiÅ¡kė.

16. Taigi, žemės sklypo nuomos sutarties Å¡alis (atsakovas) galėtų panaudoti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ trečiuosius asmenis (ieÅ¡kovÄ ) tik tuo atveju, jeigu ji bÅ«tų įregistruota vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.547 straipsnio 2 dalis). Kaip žinia, tai atlikta nebuvo.

17. Nesutiktina su apelianto nuomone, kad ieÅ¡kovė neturi bÅ«ti vertinama kaip trečiasis asmuo, o turi bÅ«ti vertinama kaip žemės nuomos sutarties Å¡alis. Å iuo aspektu svarbu tai, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiÅ¡kiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas jÄ sudariusiems asmenims ir, iÅ¡skyrus įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Namų priežiÅ«ros centras“ v.

UAB „Schindler–Liftas“, bylos Nr. 3K-3-257/2014). Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų (ne tik jos šalių) teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, jos esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo.

Kaip sutarties uždarumo principo iÅ¡imtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnio 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galiÄ tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ taikyti atitinkamÄ sutarties uždarumo principo iÅ¡imtį (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

18. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nebuvo žemės nuomos sutarties Å¡alis, jai sutartyje nebuvo nustatyta jokių teisių ir (ar) pareigų, be to, minėta sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taigi, nepaisant to, kad ieÅ¡kovei Kretingos rajono apylinkės teismo (Å¡iuo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai) 2016 m. spalio 12 d. sprendimu nuspręsta pagal O. A. S. sudarytÄ 2014-04-24 pirkimo–pardavimo sutartį perkelti pirkėjo teises ir pareigas, sutarties uždarumo principas lemia tai, kad apelianto nurodoma žemės sklypo nuomos sutartis teisių ir pareigų ieÅ¡kovei nesukÅ«rė, nes ieÅ¡kovė nebuvo žemės nuomos sutartį sudaręs asmuo.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju negatorinio ieÅ¡kinio aplinkybės byloje yra įrodytos. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė pagal Kretingos rajono apylinkės teismo (Å¡iuo metu Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai) 2016 m. spalio 12 d. sprendimÄ Ä¯gijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , be to, Å¡iuo sprendimu aiÅ¡kiai buvo nustatyta sklypo dislokacija (UAB „Geoplanai“ parengtas 2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi planas), nuo 2017-05-25 ginčo sklypas (bendraturčiams priklausanti sklypo dalis) nuosavybės teise registruotas ieÅ¡kovės vardu.

Dėl anksčiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindÄ naudotis ginčo sklypu (CPK 178 straipsnis). Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovas ginčo sklype kilnojamuosius daiktus laiko be teisėto pagrindo, tai neabejotinai pažeidžia sklypo savininkės teisę savo nuožiÅ«ra valdyti sklypÄ , jį naudoti, todėl tokia sklypo savininkės teisė turi bÅ«ti ginama.

20. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta.

21. Kiti Å¡alių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 22. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos teisėjai ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė