48bcc58c-69b1-4e8f-bea8-77e9ec3d9e7c · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-206/2013          Proceso Nr. 1-45-1-00390-2012-8          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)           1.2.3.2.2; 1.2.3.2.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Albino Bielskio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nuteistajam G. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. gegužės 8 d. iki 2012 m. spalio 30 d. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės mėnesį, naktį iÅ¡ 5 dienos į 6 dienÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, iÅ¡ pykčio dėl sergančio ir dėl ligos neorientuoto tėvo elgesio, suduodamas ne mažiau kaip devynis smÅ«gius kumščiais į galvÄ ir padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį galvos nubrozdinimais pakauÅ¡yje, virÅ¡ugalvyje, kaktoje, deÅ¡iniame skruoste, muÅ¡tine žaizda kairės ausies kauÅ¡elyje, poodinėmis kraujosruvomis pakauÅ¡yje, virÅ¡ugalvyje, deÅ¡inio skruosto - kaklo deÅ¡inės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies virÅ¡utiniame voke ir nosyje, kraujosruva po deÅ¡inės akies jungine, kraujosruvomis pakauÅ¡io, virÅ¡ugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje ir po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais, nuo ko, dėl sužalojimų galvos srityje visumos, nukentėjusysis mirė, taip tyčia, nužudė esantį dėl ligos bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje savo tėvÄ R.

L..Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra tvirtų ir neginčytinų įrodymų, jog jo tėvas R. L. buvo nužudytas. Apeliantas neneigia, kad vienÄ kartÄ sudavė tėvui į veidÄ , tačiau jo suduotas smÅ«gis negalėjo sukelti tėvo mirties, nuo jo suduoto smÅ«gio neliko net jokios žymės. Nuteistasis G. L. pažymi, kad jo tėvas buvo labai sunkus ligonis, turėjo fizinę ir psichinę negaliÄ , sirgo epilepsija, savarankiÅ¡kai nevaikščiojo, tėvas nuolat judėdavo, ropodavo, nuolatos griÅ«davo ir susižalodavo, net nuprausti tėvÄ mažame vonios kambaryje nepadarant jam ir sau kraujosruvų buvo neįmanoma.

Apelianto teigimu, dar prieÅ¡ įvykį jo tėvas buvo pristatytas į ligoninę ir tada tėvui buvo nustatyti daugybiniai sumuÅ¡imai ir nubrozdinimai, tačiau tuo metu gydytojams nekilo įtarimas, kad tėvas gali bÅ«ti sumuÅ¡tas. Nuteistasis pažymi, kad ir ekspertai neatmetė tikimybės, jog jo tėvas galėjo susižaloti pats. Be to, anot apelianto, visa medicininė dokumentacija, liudytojų parodymai patvirtina, jog jo tėvas turėjo fizinę ir psichinę negaliÄ , dažnai pats save žalojo. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam atsibudus ryte ir gretimoje lovoje radus negyvÄ tėvÄ , jį apėmė panika, beprotystė, jį iÅ¡tiko Å¡okas, bÅ«tent, dėl tokios bÅ«senos, taip pat dėl nevisiÅ¡ko prablaivėjimo jis ir prisipažino atvykusiems policijos pareigÅ«nams bei kaimynei R.

R., jog nužudė tėvÄ , tačiau kaip tÄ padarė paaiÅ¡kinti nesugebėjo, kadangi iÅ¡ tikrųjų tėvo jis nenužudė. Apelianto teigimu, nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, patikėjęs tuo, jog 50 sumuÅ¡imų kÅ«ne jo tėvas galėjo pasidaryti griuvinėdamas, tačiau nepatikėjo, kad 9 sužalojimus galvoje nukentėjusysis pasidarė taip pat pats, nugriÅ«damas. Narinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo G.

L. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis G. L. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia nužudęs savo tėvÄ R. L., nuteistasis nurodo, kad įvykio dienÄ sudavė tėvui tik vienÄ smÅ«gį delnu į veidÄ , o visi kiti sužalojimai galėjo atsirasti tėvui pačiam griÅ«nant ir susižalojant. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Å¡ie nuteistojo G. L. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 237/12(05) konstatuota, kad R.

L. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po galvos smegenų kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui. R. L. nustatyti šie sužalojimai:

a) galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais pakaušyje, viršugalvyje, kaktoje, dešiniame skruoste, muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, poodinėmis kraujosruvomis pakaušyje, viršugalvyje, dešinio skruosto - kaklo dešinės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies viršutiniame voke ir nosyje, kraujosruva po dešinės akies jungine, kraujosruvomis pakaušio, viršugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip devynių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais, spardant ar panašiai;

b) poodinės kraujosruvos deÅ¡inio peties sÄ nario srityje deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario srityje, kairio peties sÄ nario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame ir kairiame dilbiuose, deÅ¡inio ir kairio kelių sÄ narių srityse, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose. Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip penkiasdeÅ¡imties poveikių kietais bukais daiktais, galimai suduodant smÅ«gius kumščiais, spardant ar panaÅ¡iai.

R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, nesant galimybės iÅ¡skirti kurio nors atskiro sužalojimo. Sužalojimai padaryti keleto valandų - vienos paros laikotarpiu iki mirties. Poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste ir krÅ«tinės kairėje pusėje yra gelsvais pakraščiais, kas rodo galimÄ jų padarymo laikÄ esant 3-5 dienos iki mirties. Poodinės kraujosruvos deÅ¡inio ir kairio dilbių iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, deÅ¡inės ir kairės plaÅ¡takų iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose galėjo atsirasti savigynos metu (t. 1, b. l. 32-36).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad G. L. buvo kaltinamas savo tėvui R. L. padaręs visus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 237/12(05) konstatuotus sužalojimus, t. y. G. L. buvo kaltinamas tuo, kad suduodamas ne mažiau kaip penkiasdeÅ¡imt smÅ«gių kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas deÅ¡inio peties sÄ nario srityje deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario srityje, kairio peties sÄ nario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame ir kairiame dilbiuose, deÅ¡inio ir kairio kelių sÄ narių srityse, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, bei, suduodamas ne mažiaus kaip devynis smÅ«gius kumščiais į galvÄ , padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais pakauÅ¡yje, virÅ¡ugalvyje, kaktoje, deÅ¡iniame skruoste, muÅ¡tine žaizda kairės ausies kauÅ¡elyje, poodinėmis kraujosruvomis pakauÅ¡yje, virÅ¡ugalvyje, deÅ¡inio skruosto - kaklo deÅ¡inės pusės srityje, kairiame skruoste, kairės akies virÅ¡utiniame voke ir nosyje, kraujosruva po deÅ¡inės akies jungine, kraujosruvomis pakauÅ¡io, virÅ¡ugalvio, kaktos, kairio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo G. L., liudytojų D. G., E. Č., R. R. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis R. L., nors ir sunkiai sirgdamas, bandė vaikščioti, tačiau jo kojos buvo labai silpnos ir jis dažnai griūdavo, taip pat liudytoja apklaustos nukentėjusiojo R. L. gydytojos V. K. parodymus apie tai, jog tokie ligoniai, koks buvo R. L., dažniausiai būna neramūs ir patys traumuojasi, kai bando keltis, bei teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus faktinius duomenis, konstatavo, jog minėti įrodymai neleidžia daryti neginčytinos išvados, kad sužalojimai nukentėjusiajam R.

L. - poodinės kraujosruvos deÅ¡inio peties sÄ nario srityje deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario srityje, kairio peties sÄ nario srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, krÅ«tinėje, pilve, nugaroje, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame ir kairiame dilbiuose, deÅ¡inio ir kairio kelių sÄ narių srityse, deÅ¡inėje ir kairėje blauzdose – padaryti, bÅ«tent, nuteistojo G. L. veiksmais, o ne pačiam nukentėjusiajam griÅ«nant ir susižalojant, bei Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino.

Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad ir sužalojimus galvoje, kurie sukėlė mirtį, jo tėvas R. L. galėjo pasidaryti pats. Tačiau byloje surinktų įrodymų – teismo medicinos specialisto išvados, teismo medicinos eksperto paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktos informacijos – analizė paneigia šiuos nuteistojo aiškinimus. Kaip minėta, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors atskiro sužalojimo.

Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau kaip devynių poveikių kietais bukais daiktais, galimai smÅ«giuojant kumščiais, spardant ar panaÅ¡iai. Sužalojimai padaryti keleto valandų – vienos paros laikotarpiu iki mirties. Pirmosios instancijos teisme tyrimÄ atlikęs teismo medicinos ekspertas N. R., patvirtindamas bei detalizuodamas savo iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiojo galvos srityje yra devyni sužalojimai ir mažai tikėtina, kad jie galėjo atsirasti pačiam R. L. griÅ«nant, kadangi griÅ«nant atsitrenkiama ir kontaktuojama su daiktu, turinčiu platų ir gana Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių, atsitrenkiant susiformuoja muÅ¡tinės žaizdos, o Å¡iuo atveju buvo konstatuoti tik smulkÅ«s pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dalies poodinių kraujosruvų lokalizacija buvo virÅ¡ugalvio srityje.

Eksperto teigimu, griÅ«nant traumuojamos labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usios dalys, virÅ¡ugalvis į tas dalis nepatenka, maža tikimybė, kad R. L. galėjo pasidaryti sužalojimus virÅ¡ugalvyje ropodamas ir atsitrenkdamas į sienÄ , nes jo greitis buvo nedidelis. Aplinkybę, jog nukentėjusiojo R. L. mirtį sukėlę sužalojimai galvoje buvo padaryti naktį iÅ¡ 2012 m. gegužės 5 dienos į 6 dienÄ , patvirtina tiek teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti faktiniai duomenys (specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad R.

L. mirtis galėjo įvykti 2 – 2,5 paros iki lavono tyrimo pradžios 2012 m. gegužės 8 d. 10.00 val.), tiek VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį - 2012 m. gegužės 4 d. R. L. buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių po traukulių epizodo, ligoninėje R. L. nebuvo nustatyta jokių sužalojimų galvos srityje. Minėtame VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės raÅ¡te nurodyta, kad nukentėjusysis buvo apžiÅ«rėtas terapeuto, diagnozuota bÅ«klė po traukulių, daugybiniai nubrozdinimai ir sumuÅ¡imai įvairiose kÅ«no vietose, taip pat buvo konsultuotas neurologo, diagnozė – iÅ¡plitusi generalizuota epilepsija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija: hemoragijų, kaulų lūžių nematyti (t. 1, b. l. 49).

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis R. L. mirė nuo sužalojimų galvos srityje visumos, kurie buvo padaryti kietais bukais daiktais, galimai smÅ«giuojant kumščiais, spardant, naktį iÅ¡ 2012 m. gegužės 5 dienos į 6 dienÄ , ir, kad sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, padarė ne kas kitas, o, bÅ«tent, nuteistasis G. L.. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos R. R. parodymų, ryte po įvykio jai pats nuteistasis G. L. prisipažino, kad nužudė tėvÄ .

Ä®vykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai R. G. ir D. P. taip pat nurodė, jog jiems nuteistasis G. L. iÅ¡ karto prisipažino nužudęs savo tėvÄ , parašė paaiÅ¡kinimÄ . Byloje nėra duomenų, kad smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį R. L. įvykio naktį bÅ«tų vartoję kiti asmenys, taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimais paneigta nuteistojo G. L. versija, kad mirtį sukėlusius sužalojimus galvos srityje nukentėjusysis R. L. galėjo pasidaryti pats, griÅ«damas ar atsitrenkdamas į kokius nors pavirÅ¡ius, prieÅ¡ingai - byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog R.

L. mirties priežastis buvo G. L. padarytų sužalojimų galvos srityje visuma. G. L. padaryta veika - ne mažiau kaip devynių smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į galvÄ â€“ buvo bÅ«tinoji padarinių – R. L. mirties – kilimo sÄ lyga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai G. L. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p., kaip tyčinį savo tėvo, kuris dėl ligos buvo bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, nužudymÄ .

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. L., nepažeidė Lietuvos Respublikos 54 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (G. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, G. L. nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės savo tėvÄ ), į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, G. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, į G.

L. asmenybę charakterizuojančius požymius (G. L. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai iÅ¡nykę, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas, psichiÅ¡kai sveikas, administracine tvarka nebaustas, niekur nedirbantis) bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , nuteistajam G. L. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nors G. L. padarė kvalifikuotÄ nužudymÄ (nustatytos dvi nužudymÄ kvalifikuojančios aplinkybės), byloje nenustatyta G.

L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pirmosios instancijos teismas G. L. paskyrė bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos mediana. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, G. L. paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Nuteistajam G. L. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra praÅ¡oma ir apeliaciniame skunde.  Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

             nuteistojo G. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                               Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                      Albinas Bielskis                                                                                                                                                                                                                          Violeta Ražinskaitė             Â