48bc8e4e-5cb2-40df-95c8-72584a4e553c · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-651/2018 Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00283-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Girgždutaitienei, nuteistojo S. A. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Bausmę paskirta atlikti areÅ¡tinėje ir bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Priteista iÅ¡ nuteistojo S. A. nukentėjusiajam P. T. 223,30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. Nuteistasis S. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), namų kieme, kilus žodiniam konfliktui, P. T. vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į kairės ausies sritį.

Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo, galvos smegenų sukrėtimo, lengvos formos, lengvo komocinio sindromo. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje įrodyta, kad S. A. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

2. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad S. A. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , į tai, kad S. A. praeityje teistas (b. l. 90-95), paskutiniuosius du kartus 2014 m. ir 2016 m. už nusikaltimus žmogaus sveikatai (pagal BK 140 str.1d. ir 140 str.2d.), teistumas neiÅ¡nykęs. Pasak teismo, nustatyti faktai apie nuteistÄ jį rodo, kad jis yra linkęs smurtauti, kad teismo nuosprendžiais skiriamos bausmės nesulaiko kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl sprendė, kad yra pagrindas paskirti vienÄ iÅ¡ griežtesnių bausmių – areÅ¡tÄ , kurio terminas, atsižvelgus į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nustatytas didesnis nei bausmės vidurkis.

3. Apylinkės teismas, įvertinęs, padarytÄ nusikaltimÄ , nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , turėjo dvasinių iÅ¡gyvenimų, todėl patyrė neturtinę žalÄ . Nors nukentėjusysis patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 2000 Eur, tačiau teismas, jÄ sumažino iki 600 Eur. Teismo manymu, tokia suma atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. praÅ¡o pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rajono rÅ«mų 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir vietoje dviejų mėnesių areÅ¡to bausmės, jÄ skiriant atlikti areÅ¡tinėje, paskirti laisvės apribojimo bausmę bei sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ . 4.1.

Nurodo, kad teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino įrodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojas M. V. parodė, kad tarp S. A. ir P. T. kilo konfliktas ir konflikto metu P. T. S. A. perbraukė per veidÄ ir tada S. A. pagriebė P. T. už ausies. Liudytojas P. B. taip pat matė, kad pirmas P. T. perbraukė ranka S. A. per veidÄ . Liudytoja N. K. patvirtino, kad I. T. kieme nebuvo, vadinasi ji pačio konflikto nematė. Nukentėjusysis P. T. davė prieÅ¡taringus parodymus, kurie nesutampa su liudytojų P. B., M.

V. ir N. K. parodymais. Nors P. T. tvirtino, kad po įvykio nelabai kÄ prisimena, nes svaigo galva, kad iÅ¡vykus pareigÅ«nams, jis skubiai nuvyko pas medikus, nes blogai jautėsi, tačiau policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lius iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , jos atsisakė. 4.2. Nurodo, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, paskyrė netinkamÄ bausmę. Teigia, kad paskyrus realų laisvės atėmimÄ , jam apribota teisė bendrauti su Å¡eima. Jis gyvena su T. J., augina sÅ«nų S. A. ir dukrÄ S. A.. Kadangi jo draugė dirba pamaininį darbÄ , jis atlieka visus Å«kio darbus, prižiÅ«ri vaikus.

Mano, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę, bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai. Be to, tokios bausmės paskyrimas atitiktų teisingumo, ekonomiÅ¡kumo principus. Nurodo, kad jis kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies ir gailisi, apgalvojo savo netinkamÄ elgesį ir padarė reikiamas iÅ¡vadas. 4.3. Nesutinka su iÅ¡ jo nukentėjusiajam priteista neturtine žala. Mano, kad 600 Eur yra per didelė suma, įvertinus nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ .

5. Teismo posėdžio metu atliktas įrodymų tyrimas dėl naujai pateiktų įrodymų. Teismas nustatė, kad S. A. auginÄ dukrÄ , kurios motinai neterminuotai apribotina motinos valdžia (t. 2, b. l. 15-17). Taigi mergaitė turi vienÄ artimÄ Å¾mogų – tėvÄ S. A.. Siekiant įsitikinti, ar bausmės vykdymo metu bus kam prižiÅ«rėti S. A. dukrÄ , Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pavesta patikrinti S. A. vaikų gyvenimo sÄ lygas ir įvertinti, ar jam nesant, nebus kam prižiÅ«rėti vaikų. 5.1.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Tauragės rajono 2018-09-13 raštu Nr. 10SD-328 nurodė, kad S. A. sugyventinė T. J. patvirtino, kad jeigu S. A. tektų atlikti bausmę, ji pasirūpintų abiem nepilnamečiais vaikais, tačiau tuo pačiu abejoja, ar galės tai atlikti dėl užimtumo darbe. Nurodyta, kad S. A. piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai konfliktuoja su sugyventine (t. 2, b. l. 33-37).

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti ir pakeisti S. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę į laisvės apribojimÄ . Nurodė, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti ne tik į bausmės tikslus, bet ir į mažamečių vaikų sÄ lygas. Mama yra dirbanti, todėl dėl jos užimtumo darbe, nebus kam prižiÅ«rėti vaikų. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

7. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad S. A. ne kartÄ teistas. Anksčiau paskirtas laisvės apribojimas jam įtakos nepadarė. Be to, vaikus, kaip nurodė nuteistojo sugyventinė, galės prižiÅ«rėti pati. Taip pat vaikai turi senelius. Mano, kad teismo nuosprendis yra pagrįstas ir paskirta areÅ¡to bausmė padės pasiekti bausmės tikslus. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

9. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės.

10. Nors apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, kad neatsižvelgė į kai kurių liudytojų parodymus, patvirtinančius, kad bÅ«tent nukentėjusysis pirmasis jam perbraukė ranka per veidÄ , o tik po to pastarasis pagriebė nukentėjusiajam už ausies, tačiau iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iÅ¡ esmės kaltės neginčija, tik mano, kad teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į Å¡iuos parodymus. Taigi apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos iÅ¡ esmės neginčija, tik praÅ¡o pakeisti, anot jo, jam paskirtÄ neteisingÄ bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamos bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimo. Parinkta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas, apelianto manymu, neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo, jo asmenybės, be to, dėl tokios bausmės vykdymo nukentės jo Å¡eima, todėl teismas privalėjo skirti laisvės apribojimo bausmę. Mano, kad bÅ«tent tokia bausmė turės pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį ir jÄ paskyrus bus visiÅ¡kai pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir nepažeisti teisingumo, ekonomiÅ¡kumo principai.

12. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

13. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas įvertino, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė bÅ«damas recidyvistu, tai pripažino jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 13p.). Konstatavo, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ä®vertino nuteistojo asmenybę: nusikalstamÄ veikÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui, per metus nuteistasis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – S. A. nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ (BK 140 str. 1 d.), kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Teismas detaliai iÅ¡analizavo liudytojų, nukentėjusiojo bei paties nuteistojo parodymus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį į galvÄ , o ne kaip tvirtina nuteistasis, tik patempė už ausies. Kolegija su tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka, nes ji atitinka byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus:

Tauragės ligoninės gydytojo įraÅ¡Ä , specialisto iÅ¡vadÄ . Apylinkės teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad tik trumpalaikis laisvės atėmimas gali paveikti nuteistÄ jį, kad jis daugiau nenusikalstų ir atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendė, kad yra pagrindas paskirti areÅ¡tÄ , kurio taikymo terminas nustatomas didesnis nei bausmės vidurkis. Taigi teismas, skirdamas bausmę, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

14. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais dėl bausmės paskyrimo. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti paskirtÄ bausmę.

15. Apeliantas mano, kad paskirta bausmė neteisinga, nes jis dėl jos atlikimo negalės pasirūpinti šeima, prižiūrėti dviejų mažamečių vaikų, o sugyventinė to negali padaryta viena dėl užimtumo darbe.

16. Nustatyta, kad S. A. turi du mažamečius vaikus. Su sugyventine T. J. augina jų sÅ«nų S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nuteistojo S. A. dukrÄ S. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios motinai neterminuotai apribota motinos valdžia. Siekiant nustatyti, ar nuteistajam atliekant bausmę, bÅ«tų kas pasirÅ«pina vaikais, buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius patvirtino, kad nuteistojo sugyventinė galėtų pasirÅ«pinti abiem vaikais, jeigu nuteistajam S. A. reikėtų atlikti areÅ¡to bausmę.

Be to, nurodyta, kad nuteistasis S. A. piktnaudžiauja alkoholiu ir dažnai konfliktuoja su sugyventine. Nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistajam atliekant areÅ¡to bausmę, nebus kam pasirÅ«pinti mažamečiais vaikais. Be kita ko, nuteistojo elgesys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis tinkamai Å¡eima nesirÅ«pina, piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai konfliktuoja su sugyventine. Nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistajam paskirta areÅ¡to bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir jos keisti dėl Å¡eimyninių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

17. Atmestini nuteistojo argumentai, kad paskirta bausmė neatitinka teisingumo ir ekonomiÅ¡kumo principų. PrieÅ¡ingai, kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti nusikaltimo pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę. Dėl ekonomiÅ¡kumo principo nurodytina, kad bausmė skiriama pirmiausia siekiant užtikrinti teisingumo principÄ (BK 41 str. 2 d. 5 p.) bei siekiant kitų bausmės tikslų, tokių kaip sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų (BK 41 str. 2 d. 1-4 p.). Argumentas dėl ekonomiÅ¡kumo principo pažeidimo, kuris sietinas su tuo, jog valstybė patirs iÅ¡laidų dėl jam taikyto areÅ¡to, yra nesvarus ir nesudarantis pagrindo keisti paskirtÄ bausmę.

18. Apeliaciniu skundu nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad ji, įvertinus nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, yra per didelė.

19. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ (BPK 109 str.). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007). Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp Å¡ių dviejų kriterijų turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009).

20. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų, jis kreipėsi į medikus, jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Dėl S. A. veiksmų jis jaučia nesaugumo jausmÄ , visÄ gyvenimÄ jo niekas nėra nuskriaudęs ir Å¡is įvykis jį labai paveikė. Apylinkės teismas sprendė, kad 600 Eur yra tinkama suma neturtinei žalai atlyginti. Su tokia iÅ¡vada kolegija visiÅ¡kai sutinka.

21. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė į nuteistojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad nukentėjusysis yra garbaus amžiaus senatvės pensininkas. Be to, įverto ir tai, kad liekamųjų reiÅ¡kinių neliko.

22. Kolegijos įsitikinimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka nukentėjusiajam dėl sužalojimo atsiradusius padarinius: padarytus sužalojimus ir patirtus iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį – 600 Eur nukentėjusiajam P. T., įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir nustatė teisingÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam, žalos atlyginimo dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje už tokius sužalojimus nukentėjusiajam priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-147-651/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-109-976/2018), todėl mažinti jį apeliaciniuose skunde nurodytu motyvu nėra teisinio pagrindo.

23. Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rÅ«Å¡ies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ pakeisi į kitÄ bauismė rūšį, neusisjusiÄ su realiu laisvės atėmimu, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, civilinis ieÅ¡kinys taip pat iÅ¡spręstas tinkamai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo S. A. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Dalia Kursevičienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas