48bb2cc9-c51c-4edd-8718-972ce75bc2ca · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-419-324/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05151-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.4.3.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje pagal ieÅ¡kovės RUAB „Asnita“ ieÅ¡kinį atsakovei A. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi UAB „Feigenta ir Ko“, G. P. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 8 770 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovė ir UAB „Feigenta ir Ko“ pasirašė gaminių ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Feigenta ir Ko“ įsipareigojo atlikti statomo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), balkonų turėklų ir terasos pertvaros įrengimo darbus ir perduoti darbų rezultatÄ UAB „Asnita“ (toliau - sutartis). Pagal sutarties 4.1 ir 4.2 punktus, UAB „Feigenta ir Ko“ darbus privalėjo pradėti 2016 m. gegužės 12 d. ir užbaigti per keturias savaites nuo ieÅ¡kovės sumokėto avanso gavimo.

Nors 8 770 Eur avansas buvo sumokėtas laikantis sutartyje įtvirtintų terminų t. y. 2016 m. gegužės 23 d., UAB „Feigenta ir Ko“, nepaisant daugkartinių ieÅ¡kovės raginimų raÅ¡tu ir žodžiu, sutartyje numatytų darbų nepradėjo, o sumokėto avanso negrÄ Å¾ino. UAB „Feigenta ir Ko“ vadove laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. gegužės 25d. buvo atsakovė, ji nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. taip pat buvo įmonės vienintelė akcininkė.

Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „Feigenta ir Ko“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovės 8 770 Eur finansinį reikalavimÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020 BUAB „Feigenta ir Ko“ bankrotÄ pripažino tyčiniu. Ä®siteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčiniais buvusios įmonės vadovės A. D. veiksmais.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė net ir po G. P. paskyrimo UAB „Feigenta ir Ko“ direktoriumi de jure faktiškai išliko įmonės vadove. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius savo ataskaitoje, patvirtintoje 2019 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkime, nurodė, kad jam nebuvo perduotas joks įmonės turtas, todėl akivaizdu, kad ieškovės finansinis reikalavimas liks nepatenkintas.

3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė, kaip bankrutavusios UAB „Feigenta ir Ko“ kreditorė, pareiškė ieškinį tiesiogiai buvusiai BUAB „Feigenta ir Ko“ vadovei A. D. dėl žalos, kurios dydis yra BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto byloje ieškovei patvirtinta 8 770 Eur kreditorinio reikalavimo suma. Įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje dėl BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto pripažinimo tyčiniu konstatuota, kad ne tiek A.

D., kiek paskutinis įmonės vadovas G. P. neužkirto kelio ekonomiÅ¡kai nenaudingiems bendrovės sandoriams bei sprendimams ir tokiu bÅ«du sÄ lygojo dar didesnį nemokios įmonės finansinės padėties bloginimÄ ir kreditorių interesų pažeidimÄ . IeÅ¡kovė sÄ moningai nuslėpė nuo teismo faktinę aplinkybę, kad Kauno apygardos teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1348-601/2020 pagal ieÅ¡kovės BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį atsakovei A.

D., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. P. dėl 16 302 Eur žalos atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovei padarytas žalos dydis nėra nei galutinai nustatytas, nei aiškus, kaip ir aplinkybė, kad ieškovės reikalavimai ateityje nebus patenkinti BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto byloje, pvz., teismui galimai patenkinus BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto administratoriaus ieškinį pilnai ar iš dalies atsakovės atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-1348-601/2020.

Pagal sutarties 4.1-4.2 punktus, UAB „Feigenta ir Ko“ darbus privalėjo užbaigti per keturias savaites nuo ieÅ¡kovės sumokėto avanso gavimo dienos. IeÅ¡kovė nurodo, kad avansas buvo pervestas 2016 m. gegužės 23 d. dienos, todėl BUAB „Feigenta ir Ko“ darbus turėjo pradėti 2016 m. gegužės 24 d. dienÄ ir baigti 2016m. birželio 21 d., tačiau atsakovė įmonės direktore buvo nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., taigi ji neteko įmonės vadovės pareigų kitÄ darbo dienÄ , kai turėjo bÅ«ti pradėta vykdyti minėta sutartis su ieÅ¡kove.

Viso sutarties su ieÅ¡kove vykdymo laikotarpiu UAB „Feigenta ir Ko“ direktoriumi buvo G. P., todėl bÅ«tent Å¡iam asmeniui kyla atsakomybė už sutarties tinkamÄ vykdymÄ ir ieÅ¡kovės sumokėto avanso panaudojimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8 770 Eur žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (8 770 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2758,80 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iš atsakovės valstybei 208 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Nurodė, kad byloje yra reiškiamas vieno iš BUAB „Feigenta ir Ko“ kreditorių tiesioginis ieškinys šios bankrutavusios įmonės valdymo organams, t. y. vadovei ir akcininkei, dėl atlyginimo žalos, padarytos kai įmonė jau buvo faktiškai nemoki. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog šiuo metu nėra aiškus ieškovės neišieškotos BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto byloje skolos dydis, nes Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15223-950/2020 pagal ieškovo BUAB „Feigenta ir Ko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovei, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G.

P., dėl žalos atlyginimo priteisimo. Å ioje byloje bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl 16 305 Eur žalos atlyginimo. Bankroto administratoriui joks įmonės turtas neperduotas. Ä®monės bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 28 541,09 Eur sumai, iÅ¡ jų pirmos ir antros eilės reikalavimai sudaro mažiausiai 5027,78 Eur. Pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ , pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Net ir patenkinus bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį ir Å¡ias sumas iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ atsakovų, atskaičius bankroto administravimo iÅ¡laidas, kurios pagal kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ sudaro 13 750 Eur, o likusiÄ sumÄ bankroto administratoriui paskirstant kreditoriams, likusios sumos nepakaks netgi visiems pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimams apmokėti. Atsakovė remiasi subsidiaria įmonės ir juridinio asmens dalyvio civiline atsakomybe ir teismas su tokia jos pozicija visiÅ¡kai sutiko, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad įmonė yra nemoki, bankroto administratoriui joks turtas neperduotas, o bankroto procedÅ«ros metu jau nebėra galimybės gauti lėšų trečios eilės kreditorių reikalavimams patenkinti.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei dėl tyčinio bankroto atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis yra aiÅ¡kus net ir nepasibaigus įmonės likvidavimo procedÅ«rai, todėl ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ ir teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį. Atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys yra konstatuoti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020, kurioje UAB „Feigenta ir Ko“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad įmonei UAB „Feigenta ir Ko“ tapo nemokia vėliausiai 2016 m. gegužės mėnesį, 2016 m. birželio 10 d. tarp UAB „Feigenta ir K“ ir ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡yta sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė 2016 m. gegužės 23 d. pervedė Å¡iai įmonei 8 770 Eur avansÄ .

Teismas konstatavo, kad pervedami avansai buvo skiriami ne darbams vykdyti ar kitoms bendrovės reikmėms, o naudojami nenustatytiems atsakovės tikslams. Esant pradelstam įsipareigojimui ieÅ¡kovei, atsakovė, bÅ«dama de facto UAB „Feigenta ir Ko“ vadove, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais: didžioji dalis įmonės finansinių skolų buvo pradelstos dar 2016 m. gegužės mėnesį, tačiau iÅ¡ bankroto administratoriaus pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ AB SEB banke esančios įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos yra matyti, kad įmonė ir toliau vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais, tame tarpe ir su įmone (duomenys neskelbtini), kuriai vėlesniu laikotarpiu vadovavo G.

P., taip pat įmonės lėšos buvo naudojamos nenustatytiems atsakovės tikslams (iÅ¡siimant grynuosius). Atsakovė, bÅ«dama įmonės vadove, t. y. asmeniu, kuriam negalėjo bÅ«ti nežinoma sunki įmonės finansinė padėtis, t. y. faktinė nemokumo bÅ«sena, sudarė sutartį bei priėmė 8 770 Eur dydžio avansÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, žinodama, kad įmonė neatliks pagal sutartį sutartų darbų bei neketindama grÄ Å¾inti paimto avanso, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė nuostolius.

Be to, po avanso iÅ¡ ieÅ¡kovės gavimo, atsakovė organizavo bei vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais, kurie nebuvo pateisinami jokia ekonomine logika bei bÅ«tinumu iÅ¡saugoti įmonės veiklÄ . Ä®monei vykdant atsiskaitymus pagal nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , įmonė bÅ«tų galėjusi atsiskaityti su ieÅ¡kove (t. y. grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ ), tačiau to nepadarė dėl tyčinių atsakovės veiksmų. Teismas sprendė, jog įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas skundžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius.

Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotÄ finansinio reikalavimo sumÄ , pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiÅ¡kumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikÅ¡ti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui.

Tai neprieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad tiesioginio ieÅ¡kinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, iÅ¡skyrus reguliavimÄ dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas). 6.2. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti tiesiogiai iÅ¡ atsakovės BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto byloje ieÅ¡kovės patvirtintÄ 8 770 Eur kreditorinio reikalavimo sumÄ , t. y. nereiÅ¡kė atsakovės atžvilgiu subsidiaraus reikalavimo.

Pats teismas negalėjo ex officio iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kovės suformuluoto reikalavimo ribų, kadangi byloje nėra nustatyta jokio vieÅ¡o intereso (ieÅ¡kovė yra veikianti įmonė, atsakovė fizinis asmuo, abi ginčo Å¡alis byloje atstovavo profesionalÅ«s advokatai). Teismo sprendimas priteisti tiesiogiai iÅ¡ atsakovės trečiojo asmens bankroto byloje ieÅ¡kovės patvirtintÄ 8 770 Eur kreditorinio reikalavimo sumÄ , tuo „apeinant“ bankrutavusios įmonės kitus kreditorius, negali bÅ«ti nei pagrįstas, nei teisingas. 6.3.

Nepriklausomai nuo ieÅ¡kovės pasirinkto teisinio pagrindo, nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, kad tik pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotÄ finansinio reikalavimo sumÄ , pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiÅ¡kumui. Tai nustato ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje cituojama Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis, pagal kuriÄ tik likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl Å¡io (Å¡ių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir Å¡is kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad BUAB „Feigenta ir Ko“ yra bankroto procedÅ«ros nėra baigtos: įmonė turi bankrutavusios įmonės statusÄ , t. y. nėra nei likviduota, nei iÅ¡registruota iÅ¡ vieÅ¡ojo registro, todėl teismo sprendimas priteisti iÅ¡ atsakovės trečiojo asmens bankroto byloje ieÅ¡kovės patvirtintÄ 8 770 Eur finansinio reikalavimo sumÄ , nepabaigus BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto procedÅ«rų, prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalies nuostatai. 6.4. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali bÅ«ti aiÅ¡kus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to.

Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-118-1075/2020, 34 punktas). BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto administratoriaus iniciatyva yra pradėta kita civilinė byla Nr. e2-1348-601/2020, kurioje yra sprendžiamas 16302 Eur žalos priteisimo iš atsakovės klausimas visų BUAB „Feigenta ir Ko“ kreditorių, įskaitant ir ieškovę, naudai.

Teismas Å¡iÄ faktinę aplinkybę laikė nereikÅ¡minga. 6.5. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administravimo iÅ¡laidų suma sudaro 13 750 Eur, kuomet BUAB „Feigenta ir Ko“ 2019-05-21 kreditorių susirinkimo nutarimu 6-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirti 6 MMA (3 300 Eur), bankroto administratoriaus atlyginimui – 6 MMA (3 300 Eur) bei skirti bankroto administratoriui priemokÄ už įplaukas, kurios sudarytų mažiausiai 2249,85 Eur sumÄ .

Vien tas faktas, kad BUAB „Feigenta ir Ko“ kreditorių susirinkimo nuspręsta bankroto administravimo iÅ¡laidoms skirti atitinkamÄ sumÄ , nesÄ lygoja iÅ¡vados, kad visos Å¡ios bankroto administravimo iÅ¡laidos bus realiai patirtos, kadangi byloje nustatyta, kad administravimo apimtis yra minimali (bankroto administratoriui nėra perduota jokio turto, kuri reiktų administruoti). 6.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorius neturi pirmumo teisės savo patirtų iÅ¡laidų atlyginimui, todėl akivaizdu, kad BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto turint pirmosios ir antrosios eilės kreditorių reikalavimus bendrai sumai 5264,85 Eur, teismui visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies tenkinus BUAB „Feigenta ir Ko“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. e2-1348-601/2020, dalis priteistos žalos bus paskirstyta tarp visų įmonės kreditorių, įskaitant ir ieÅ¡kovę. 6.7.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus teisė reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 24 punktas). Kreditorius gali pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu Å¡ie subjektai padarė tiesioginę žalÄ konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne iÅ¡vestinę žalÄ kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiÅ¡kėlė bankroto bylos.

Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį kreditorius, jis turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovas jam padarė individualiÄ Å¾alÄ , kuri negali bÅ«ti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, specifinis tiesioginio kreditoriaus ieÅ¡kinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kuriÄ sudaro bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotas finansinis reikalavimas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡io asmens neteisėtų veiksmų ir tos įmonės kreditoriaus žalos priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 48 p.). 6.8. Atsakovė nepaneigė priežastinio ryÅ¡io prezumpcijos, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.247 straipsnį, kadangi ieÅ¡kovei žala atsirado tiesiogiai dėl įmonės nemokumo, kurį sukėlė ne sÄ moningi atsakovės veiksmai (neveikimas), o nesėkmingai susiklostęs verslas.

Jau sudarant 2016 m. gegužės 10 d. gaminių ir paslaugų teikimo sutartį Juridinių asmenų registre buvo registruoti UAB „Feigenta ir Ko“ 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuose nurodyta, kad 2015 metais UAB „Feigenta ir Ko“ turto turėjo už 18 174 Eur, o mokėtinos sumos sudarė 28 246 Eur, įmonė metus baigė turėdama 12 968 Eur nuostolį. Ieškovė vadovavosi viešojo registro duomenimis, todėl akivaizdu, kad ir ši informacija ieškovei buvo prieinama.

IeÅ¡kovė negali gintis savo neapsižiÅ«rėjimu, kadangi sudarant sandorį su UAB „Feigenta ir Ko“ ieÅ¡kovės vadovo pareiga buvo pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumÄ bei tikslingumÄ , ir tokia pareiga kyla iÅ¡ ieÅ¡kovės vadovui pagal kompetencijÄ priskirtų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014). Taigi, UAB „Feigenta ir Ko“ nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su ieÅ¡kove net atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, o dėl nuo 2015 metų nesėkmingai susiklosčiusio verslo. 6.9.

IeÅ¡kovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė asmeniÅ¡kai klaidino Å¡iÄ kreditorę, suteikė apgaulingÄ informacijÄ ieÅ¡kovei sudarant sutartį, ar kad atsakovė ėmėsi kitų į ieÅ¡kovę nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė minėto specifinio jo pagrindo tenkinti jos reikalavimÄ atsakovės atžvilgiu.

7. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. IeÅ¡kovė turėjo teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovei nepaisant to, kad įmonės bankroto procesas nėra baigtas ir įmonė nėra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Atsakovės teiginiai dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio nepagrįstumo, pareikÅ¡to neva apeinant kitų įmonės kreditorių interesus, yra niekuo neparemti bei neatitinkantys ieÅ¡kovės ne kartÄ procesiniuose dokumentuose cituotos teismų praktikos. 7.2.

Kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 str. 7 d.). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu bÅ«du, jog lemia įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Dėl Å¡ios priežasties pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-115-915/2017). 7.3. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas ginčui aktualiÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalies normÄ konstatavo, kad „atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali bÅ«ti aiÅ¡kus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas Å¡iuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiÅ¡kumu.“ (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas).

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė turėjo teisę pareikÅ¡ti šį ieÅ¡kinį, kuris grindžiamas ne individualia kreditoriaus žala, kaip nurodo atsakovė, o bÅ«tent tyčinio bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atitinkamai atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovė neįrodė į jį nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo iÅ¡ atsakovės pusės, laikytini neturinčiais reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. 7.4. Atsakovės neteisėti veiksmai visų įmonės kreditorių, įskaitant ir ieÅ¡kovę, atžvilgiu yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais įmonės bankroto byloje, todėl negali bÅ«ti kvestionuojami.

Asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiÅ¡kia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali bÅ«ti kvestionuojami (LR CPK 182 str. 2 d., 279 str. 4 d.). 7.5.

Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad atsakovė net ir po G. P. paskyrimo įmonės direktoriumi de jure faktiškai išliko įmonės vadove (nutarties 29 punktas). Įmonė buvo privesta prie bankroto tyčiniais buvusios įmonės vadovės – atsakovės, veiksmais, kadangi net ir bendrovei tapus nemokiai buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, taip pat buvo nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo (nutarties 58 punktas). 7.6.

Ä®monės sandoriai bei sprendimai, kai įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje jai pervedami avansai buvo skiriami ne darbams vykdyti ar kitoms bendrovės reikmėms, o naudojami nenustatytiems atsakovės tikslams, buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi bendrovei ir iÅ¡ esmės nulėmę jos nemokumÄ , o jai tapus nemokiai – dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį (nutarties 43 punktas). Atsižvelgiant į tai nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad įmonės nemokumÄ sukėlė ne sÄ moningi atsakovės veiksmai, o nesėkmingai susiklostęs verslas, kadangi tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarautų byloje nustatytiems prejudiciniams faktams (CPK 182 str. 2 p.).

Nei Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei tyčinio bankroto byloje atsakovė neįrodinėjo verslo nesėkmės kaip įmonės bankroto priežasties, todėl Å¡ie atsakovės teiginiai laikytini tik jos gynybine pozicija. 7.7. Atsakovės teiginiai dėl to, kad ieÅ¡kovo patirtos žalos dydis nėra aiÅ¡kus, deklaratyvÅ«s bei neįrodyti: bylos medžiaga liudija, kad visas įmonės turtas yra realizuotas (žr. ieÅ¡kinio 8 priedÄ , bankroto administratoriaus veiklos ataskaitÄ ), o nemokumo administratorius yra pareiÅ¡kęs atsakovei 16 305 Eur dydžio ieÅ¡kinį c.b.

Nr. e2-1348-601/2020, jokio kito turto įmonė gauti nenumato. 7.8. Ä®monės bankroto byloje iÅ¡ viso yra patvirtinta 25 581,59 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, iÅ¡ jų 5 264,85 Eur reikalavimai, pareikÅ¡ti pirmosios ir antrosios eilės kreditorių. Bankroto administravimo iÅ¡laidoms 2019 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta skirti 6 MMA (3 300 Eur), bankroto administratoriaus atlyginimui – 6 MMA (3 300 Eur) bei skirti bankroto administratoriui priemokÄ už įplaukas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 417 (priemoka už 16 305 Eur įplaukÄ , remiantis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklių 2 priedu, sudarytų mažiausiai 2 249,85 Eur). 7.9.

IeÅ¡kovė yra trečios eilės kreditorė (jos reikalavimas trečiojoje eilėje sudaro 43 procentus), todėl net ir darant prielaidÄ , kad bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys bus patenkintas visiÅ¡kai, o atsakovė visiÅ¡kai ir nedelsiant atsiskaitys su įmone, ieÅ¡kovė po administravimo iÅ¡laidų padengimo, kurios, remiantis JANÄ® 93 straipsnio 1 dalimi, dengiamos pirmiausiai, bei atsiskaitymo su pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais, bet kuriuo atveju neatgautų savo finansinio reikalavimo. 7.10. SkolÄ yra svarbu ne tik prisiteisti, tačiau ir jÄ realiai iÅ¡siieÅ¡koti.

Atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kad iÅ¡ jos priteistÄ sumÄ (16 305 Eur) ji bÅ«tų finansiÅ¡kai pajėgi iÅ¡mokėti, be to, kad tai atsakovė padarytų gera valia, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, kad tenkinus bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį priteista žala bus paskirstyta tarp visų įmonės kreditorių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

9. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino tiesioginį ieškovės – bankrutavusios įmonės kreditorės – ieškinį buvusiai bankrutavusios įmonės vadovei.

10. Formuodamas teismų praktikÄ dėl kreditoriaus teisės reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-469/2017 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai.

Jeigu kreditorius pareiÅ¡kia tiesioginį ieÅ¡kinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalÄ bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, akcininkas pažeidžia sÄ Å¾iningo elgesio pareigÄ ir dėl to bendrovė negali įvykdyti prievolės (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kreditoriams padaryta žala laikoma iÅ¡vestine iÅ¡ įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiÅ¡kia tuo, kad dėl iÅ¡augusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.

Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).“ (cituojamos nutarties 24, 25 punktai).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-469/2017, taip pat yra nurodęs, kad kreditorius gali reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. „Pirma, tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų.

Tokiam individualiam kreditoriaus ieÅ¡kiniui tenkinti turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios kreditoriaus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atveju reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ (kreditoriaus klaidinimÄ , apgaulingos informacijos teikimÄ bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesÄ Å¾iningais veiksmais) ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ , kuris vienodai paveikia tiek ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius.

Kreditoriaus teisės reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį ir jo reikalavimo pareiÅ¡kimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, iÅ¡skyrus reguliavimÄ dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 43 punktas).“ 12. „Antra, kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis).

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu bÅ«du, jog lemia įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Dėl Å¡ios priežasties pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2015)“ (2017 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-469/2017, 28 punktas).

13. Teisėjų kolegija pastarajame procesiniame sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytose nutartyse pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais buvo pakeista ankstesnė teismų praktikos taisyklė, kad pasibaigus bankroto procesui kreditoriai turi teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), pagal aktualiÄ teismų praktikÄ kreditoriaus teisė į tiesioginį ieÅ¡kinį siejama ne su įmonės nemokumo stadijomis, o su specifiniu ieÅ¡kinio pagrindu – individualia žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, konstatavo, kad atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (nutarties 43 punktas).

14. Tai paneigia apeliantės argumentus, kad tiesioginis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys jai, kaip buvusiai įmonės vadovei, galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas tik pasibaigus juridiniam asmeniui BUAB „Feigenta ir Ko“, ar kad jai nebuvo pareikÅ¡tas subsidiarus reikalavimas atlyginti bankroto byloje patvirtintÄ ieÅ¡kovės 8 770 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas virÅ¡ijo ieÅ¡kinio reikalavimus, „apeidamas“ kitus bankrutavusios bendrovės kreditorius.

15. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad ieškinys turėtų būti netenkintas ieškovei neįrodžius specifinio jo pagrindo.

16. Nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nėra akcentuojama, jog praÅ¡oma priteisti žala buvo padaryta tik jos atžvilgiu pasireiÅ¡kusiais specifiniais neteisėtais atsakovės veiksmais ir pirmosios instancijos teismas dėl to atskirai nepasisakė, apie tokį ieÅ¡kinio pagrindÄ teisėjų kolegija sprendžia iÅ¡ faktinių ieÅ¡kinį grindžiančių aplinkybių. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė, bÅ«dama įmonės vadove, žinojo faktinę UAB „Feiginta ir Ko“ nemokumo bÅ«senÄ , tačiau sudarė sutartį, priėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės 8 770 Eur dydžio avansÄ Å¾inodama, kad įmonė neatliks pagal sutartį darbų bei neketindama avanso grÄ Å¾inti; po avanso gavimo atsakovė organizavo ir vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais, kurie nebuvo pateisinami jokia ekonomine logika ir bÅ«tinumu iÅ¡saugoti įmonės veiklÄ (ieÅ¡kovės pagal sutartį pervestas avansas buvo skiriamas ne darbams vykdyti ar kitoms bendrovės reikmėms, o naudojamas nenustatytiems atsakovė tikslams; esant pradelstam įsipareigojimui ieÅ¡kovei, atsakovė atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais).

Atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų ji įrodinėjo tyčinio bankroto byloje konstatuotais faktais.

17. UAB „Feigenta ir Ko“ bankrotas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi buvo pripažintas tyčiniu keliais pagrindais: pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumÄ lėmusių priežasčių; dėl to, kad bendrovės sandoriai bei sprendimai, kai bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje jai pervedami avansai buvo skiriami ne darbams vykdyti ar kitoms bendrovės reikmėms, o naudojami nenustatytiems A.

D. tikslams, buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi bendrovei ir iÅ¡ esmės nulėmę jos nemokumÄ , o jai tapus nemokiai – dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį; tokių sandorių sudarymu buvo didinami įmonės įsipareigojimai ir bendrovė sÄ moningai vedama prie bankroto; nei G. P., nei A. D. bendrovės nemokumo negrindė verslo nesėkme ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai bankrotas pripažintas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu;

UAB „Feigenta ir Ko“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ buvo apribotos, o vykdant atsiskaitymus buvo nesilaikoma CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, atsižvelgiant į tai BUAB „Feigenta ir Ko“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu; UAB „Feigenta ir Ko“ vadovui nepagrįstai delsiant vykdyti Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ inicijuoti įmonei bankroto bylÄ bei tęsiant įmonės nuostolingÄ veiklÄ , toks pastarojo neveikimas vertintinas kaip atitinkantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ Ä¯monės tyčinio bankroto požymį (civilinė byla Nr. e2-326-381/2020).

18. Pasisakydamas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto pagrindo teismas pažymėjo, jog 2016 m. bendrovė tapo faktiÅ¡kai nemoki. UAB „Feigenta ir Ko“ įplaukas nuo 2015 m. lapkričio mėn. daugiausiai sudarė iÅ¡ankstiniai apmokėjimai iÅ¡ užsakovų, tačiau darbai pagal daugumÄ užsakymų nebuvo atliekami. DidžiÄ jÄ dalį kreditorinių reikalavimų bendrovės bankroto byloje sudaro bÅ«tent negrÄ Å¾inti avansai. Taip pat nustatyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. liepos 27 d.

A. D., kuri nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo de jure ir de facto, o nuo 2016 m. gegužės 25 d. tik de facto UAB „Feigenta ir Ko“ vadovė (nutarties 29 punktas), iÅ¡sigrynino arba sau iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos persivedė iÅ¡ viso 22 915 Eur sumÄ . Ä®rodymų, kad A. D. Å¡ias lėšas naudojo bendrovės reikmėms byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad dalies pervedimų į A. D. sÄ skaitÄ paskirtis nurodyta „ūkio iÅ¡laidoms“, nesant kitų Å¡iÄ paskirtį patvirtinančių įrodymų, negali pagrįsti bendrovės lėšų panaudojimo bÅ«tent bendrovės reikmėms.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti prejudiciniai faktai paneigia apeliantės argumentÄ , kad ieÅ¡kovei žala atsirado tiesiogiai dėl įmonės nemokumo, kurį sukėlė ne sÄ moningi atsakovės veiksmai (neveikimas), o nesėkmingai susiklostęs verslas, ir kad ieÅ¡kovė negali gintis savo neapsižiÅ«rėjimu, kadangi sudarant sandorį su UAB „Feigenta ir Ko“ ieÅ¡kovės vadovo pareiga buvo pasidomėti ir įvertinti sudaromo sandorio ekonominį pagrįstumÄ bei tikslingumÄ remiantis nemokumÄ rodančiais Å¡ios bendrovės 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenimis. Ūkine veikla verčiasi ir nemokios įmonės, be to, vertinant sÄ Å¾iningumo principu, nepriklausomai nuo įmonės balansuose deklaruotų rodiklių, joks verslininkas daryti protingos prielaidos, kad rangos darbų atlikimui sumokėtÄ avansÄ rangovo įmonės vadovė panaudos ne sutartyje numatytiems tikslams ir netgi ne įmonės reikmėms, o savo poreikiams.

20. Tokie atsakovės veiksmai ieÅ¡kovės pagal sutartį sumokėto avanso panaudojimo atžvilgiu kvalifikuotini kaip deliktiniai, sukeliantys jai pareigÄ atlyginti žalÄ pagal CK 6.263 straipsnį, ir sudarantys ieÅ¡kovei pagrindÄ ginti savo teises pareiÅ¡kiant tiesioginį individualia žala pagrįstÄ ieÅ¡kinį, juolab įvertinus aplinkybę, kad 2019 m. spalio 28 d. BUAB „Feigenta ir Ko“ atsakovei pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, ginant visų kreditorių interesus, suma yra 16 305 Eur (Kauno apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1200-950/2021 pagal BUAB „Feigenta ir Ko“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Valnetas“, ieÅ¡kinį atsakovei A.

D. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų G. P.), tuo tarpu bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 28 541,09 Eur, be to, BUAB „Feigenta ir Ko“ kreditorių 2019 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu administravimo iÅ¡laidoms nuspręsta skirti 6 MMA (3 300 Eur), bankroto administratoriaus atlyginimui – 6 MMA (3 300 Eur) bei skirti bankroto administratoriui priemokÄ už įplaukas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 417 (priemoka už 16 305 Eur įplaukÄ , remiantis Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklių 2 priedu, sudarytų mažiausiai 2 249,85 Eur).

21. Nesutikdama su aptartais apeliantės argumentais teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu jos teiginį, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistos žalos dydis nėra aiškus bei akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 43 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-118-1075/2020, 34 punktas).

22. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors nėra baigta kita civilinė byla pagal „Feigenta ir Ko“ ieškinį atsakovei A. D. dėl 16 305 Eur žalos visų kreditorių interesais atlyginimo bei ieškovės bankroto procesas, ieškovei padarytos žalos dydis yra aiškus ir nepasibaigus bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūrai. Bankroto administratorei joks įmonės turtas nėra perduotas, bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 28 541,09 Eur sumai, iš jų pirmos ir antros eilės reikalavimai sudaro mažiausiai 5027,78 Eur.

Pagal Ä®BÄ®, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Akivaizdu, kad net ir patenkinus bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį ir Å¡ias sumas iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ atsakovų, atskaičius bankroto administravimo iÅ¡laidas, kurios pagal kreditorių susirinkime priimtÄ nutarimÄ sudaro 13 750 Eur, o likusiÄ sumÄ bankroto administratoriui paskirstant kreditoriams, likusios sumos nepakaks netgi visiems pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimams apmokėti.

23. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis nesutinka. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Feigenta ir Ko“ kreditorių 2019 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimu administravimo išlaidoms nuspręsta skirti 8849,85 Eur (3300 Eur administravimo išlaidų+3300 atlyginimo administratoriui +2 249,85 Eur priemoka). Apeliantė pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvardijo sprendime minimų 13 750 Eur dydžio administravimo išlaidų kilmės ir apskaičiavimo (bankroto byloje tokio dydžio išlaidos nėra patvirtintos).

Taigi, jei ieÅ¡kinys kitoje byloje bÅ«tų patenkintas ir sprendimas įvykdytas, pirmumo eile paskirstytina suma bankroto byloje sudarytų 14 114,7 Eur (8849,85 Eur administravimo iÅ¡laidoms +5264,85 Eur pirmos ir antros eilės kreditoriams). Likusi 2190,3 Eur dydžio suma (16 305 - 14 114,7) bÅ«tų paskirstyta trečios eilės kreditoriams, įskaitant ir ieÅ¡kovę. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad skirtumo tarp priteistinos sumos ir administravimo iÅ¡laidų nepakaks netgi visiems pirmos ir antros eilės kreditoriams.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė pagrįstai teigia, kad likusios sumos nepakaktų visam jos finansiniam reikalavimui patenkinti, tačiau jai atitektų dalis, proporcinga atitinkamam finansiniam reikalavimui (ieÅ¡kovės teigimu – 43 procentai). Negalima remtis ir ieÅ¡kovės daroma prielaida, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie galimybę įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimo dėl 16 305 Eur žalos (toks sprendimas dar nepriimtas, be to, ir ieÅ¡kinio patenkinimo atveju negalima prognozuoti priverstinio sprendimo vykdymo proceso baigties).

24. Bet kokiu atveju iÅ¡vardinti faktai rodo, kad, nepasibaigus minėtai bylai Nr. e2-1200-950/2021 (pvz., nurodomoje byloje ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas arba po bankroto pripažinimo tyčiniu galimas ieÅ¡kinio patikslinimas, tai sudarytų pagrindÄ kitaip vertinti kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybę ir daryti iÅ¡vadas apie žalos aiÅ¡kumÄ nagrinėjamoje byloje) bei UAB „Feigenta ir Ko“ likvidavimo procedÅ«rai, ieÅ¡kovei atsakovės A. D. neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis nagrinėjamoje byloje nėra aiÅ¡kus.

Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, tačiau pagrindžia, kad dėl netinkamai pritaikytų procesinės teisės normų pagal byloje esančius įrodymus žalos dydžio nustatyti neįmanoma. Tai reiškia, jog nėra atskleista bylos esmė, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Virginija Gudynienė Tomas Romeika