48b34e6a-4bbd-4dc0-85c9-a3bd2ff0d4d5 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėjas Bronius Varsackis BaudžTeisėjas Bronius Varsackis                                       Baudž. byla Nr. 1A-00778-349-2009-59Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3. (S)                                                                                                            PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. sausio 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjams advokatams Antanui Jarašiui, Raimundui Gargasui, Raimundui Kurkliečiui,nuteistiesiems Š.

I., A. S., A. R., I. V.,nukentėjusiesiems R. U., M. G., A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų I. V., Å . I. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:A. S. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties) litų dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Å .

I. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta l metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas l metams 6 mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.I. V. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta l metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Priteista solidariai iÅ¡ I. V. ir A. R. 337,47 Lt Valstybinei ligonių kasai. Å iuo nuosprendžiu nuteistas A. R., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė : Å . I. ir A. S. nuteisti už tai, kad, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu su A. R., 2009 m. balandžio 4 d., apie 2 val., įsiveržę į pramogų centro „V“, esančio J. B. g. 22, K., vestibiulį, vieÅ¡oje vietoje demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, stebint kitiems pramogų centro lankytojams, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do jų į vidų nenorėjusius įleisti apsaugos darbuotojus R.

U., M. G. ir A. K., A. S. rankoje laikant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ metalinį daiktÄ , kuriuo jis grasino suduoti R. U., A. R. du kartus įspyrus apsaugos darbuotojui M. G., kuris bandė sutramdyti Å . I., į nugarÄ bei keturis kartus kumščiu sudavus į petį, rankÄ ir Å¡onÄ , kuriam nuo Å¡ių smÅ«gių buvo sukeltas fizinis skausmas, Å . I., demonstratyviai nukreipęs į R. U., o vėliau ir į M. G. revolverio formos žiebtuvėlį, spausdamas nuleistukÄ taip grasino juos nužudyti ir Å¡iais savo įžūliais veiksmais Å .

I., A. S. ir A. R. sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį.I. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. R. ir V. G. bei dar dviem nenustatytais asmenimis, 2009 m. birželio 13 d., apie 23.30 val., vieÅ¡oje vietoje, K. mieste, J. B. gatvėje, ties pastatu Nr. 4, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, tuoj po to, kai A. R. prikibo prie J. R. ir jį sumušė, plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, smogė kumščiu po vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir nugarÄ J.

R. bandžiusiam apginti D. R., I. V. smogus D. R. keturis kartus kumščiu į veidÄ , galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, o V. G. kumščiu sudavus D. R. tris kartus į veidÄ , galvÄ , petį bei kartu su I. V. bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis kumščiais ir kojomis sudavus D. R. ne daugiau kaip 10 kartų į įvairias kÅ«no vietas, kuriam nuo prieÅ¡ jį pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir taip sutrikdė visuomenės tvarkÄ bei rimtį.Nuteistasis I. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir jį iÅ¡teisinti.

Nuteistasis skunde teigia nepadaręs nusikaltimo, už kurį nuteistas. Byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Jo kaltė grindžiama tik nukentėjusių ir jiems artimų liudytojų bei policijos pareigÅ«nų parodymais, taip pat asmens parodymo atpažinti protokolų duomenimis. Apeliantas nurodo, jog parodymai atpažinti atlikti, pažeidžiant BPK reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad jis nuteistas už nusikaltimÄ , padarytÄ kartu su kitais asmenimis, tačiau nei vienas liudytojas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų.

Nuteistasis Å . I. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., ir jį iÅ¡teisinti bei paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimo padarymÄ apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis teigia, kad teismas nuosprendyje neindividualizavo nei jo, nei kitų nuteistųjų veiksmų nusikaltimo metu. Apeliantas mano esÄ s nuteistas ir už veiksmus, atliktus iki konflikto su revolverio formos žiebtuvėliu, t.y. apsaugos darbuotojo R.

U. įžeidimÄ , tačiau Å¡ie veiksmai jam neinkriminuoti. Å ie nuosprendyje neapraÅ¡yti veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip ATPK 174 str. numatytas pažeidimas. Jis pripažintas kaltu tik už revolverio formos žiebtuvėlio nukreipimÄ Ä¯ R. U. ir M. G. ir grasinimÄ juos nužudyti, tačiau grasinimas nužudyti kaip atskiras nusikaltimas jam neinkriminuotas. R. U. ir M. G. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jie siekė pateisinti nesugebėjimÄ iÅ¡saugoti nuteistojo A. S. rankoje laikyto mobiliojo ryÅ¡io telefono, apibÅ«dindami šį telefonÄ kaip kastetÄ .

Apeliantas teigia, kad rankose laikydamas plastikinį, neveikiantį revolverio formos žiebtuvėlį, neturėjo tikslo ir negalėjo pažeisti vieÅ¡osios tvarkos, juo labiau, nužudyti. Nukentėjusieji apsaugos darbuotojai turėjo suprasti jo pokÅ¡tÄ su žiebtuvėliu, kuris jokios grėsmės nekėlė. Nuteistasis taip pat teigia, kad, teismui manant, jog jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , jo veiksmai turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti į BK 284 str. 2 d. (skunde netiksliai nurodoma BK 294 str. 2 d).

Teismas jam skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, atsižvelgdamas tik į tai, kad jis anksčiau buvo teistas. Be to, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra prieÅ¡taringos iÅ¡vados dėl jo girtumo: pirmiausia teigiama, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o po to nurodoma, kad jo atsakomybę sunkina apsvaigimas nuo alkoholio, kas įtakojo nusikaltimo padarymÄ . Apeliantas teigia, kad, esant tokioms aplinkybėms, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alinta.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir jį iÅ¡teisinti arba paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pakeisti skirtÄ laisvės atėmimo bausmę bauda. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje nei jo, nei kitų nuteistųjų veiksmai neindividualizuoti. Jis nuteistas už tai, kad po įsiveržimo į pramogų centro vestibiulį iÅ¡plÅ«do apsaugos darbuotojus ir grasino R.

U. rankoje laikytu metaliniu daiktu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo necenzÅ«rinius ar grasinančius žodžius, pasakytus apsaugos darbuotojams. Apeliantas teigia metaliniu daiktu niekam negrasinęs, nes rankoje laikęs telefono aparatÄ . R. U. ir M. G. parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie, nesugebėję iÅ¡saugoti jo turėto telefono aparato, jo laikytÄ daiktÄ apibÅ«dino kaip kastetÄ . Ä®vykio vietoje joks kastetas nerastas, o tai patvirtina jo parodymus, kad jis neturėjo jokio daikto, pritaikyto žmogaus žalojimui, be to, visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.

Nuteistasis teigia neturėjęs jokio tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o tai, kad jis pramogų centre buvo pargriautas su telefonu rankose ir sulaikytas, nereiÅ¡kia nusikaltimo padarymo. Jis nieko nespardė, o nepagarbÅ«s žodžiai jam antrankius dedantiems apsaugos darbuotojams negali bÅ«ti laikomi vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad, teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad jis padarė nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmė turi bÅ«ti pakeista bauda, nes jam bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti įpareigojimai trukdo iÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ir įsidarbinti.

Be to, teismas, kaip ir dėl Å . I., padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl jo girtumo, todėl Å¡i jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alinta. Teismo posėdyje nuteistieji I. V., Å . I. ir A. S. prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo I. V. gynėjas prašė ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistųjų Å . I. ir A. S. gynėjas prašė ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo I.

V. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo Å . I. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas. Dėl I. V. apeliacinio skundo Teismas teisingai įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, tiksliai nustatė bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo I. V. kaltės įvykdžius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Apeliantas skunde pakartoja proceso metu dėstytÄ versijÄ , jog jis buvo netoli įvykio vietos, tačiau nepadarė jokių jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų.

Å iÄ nuteistojo versijÄ iÅ¡analizavęs teismas teisingai pripažino jÄ nepagrįsta, nes jÄ paneigia kitų bylos įrodymų visuma: nukentėjusiųjų J. R. ir D. R. parodymai ir asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad abu nukentėjusieji nurodė I. V. kaip vienÄ iÅ¡ D. R. sumuÅ¡usių asmenų. Å iuos tiesioginius įrodymus patvirtina ir kiti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai: nukentėjusiojo D. R. sumuÅ¡imÄ mačiusių liudytojų V. Å . ir J. Å . parodymai, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, o I.

V. buvimÄ netoli įvykio vietos nusikaltimo metu kartu su kitais nuteistaisiais – liudytojų V. M. ir A. U. parodymai. Aplinkybė, kad nukentėjusieji yra broliai, o liudytojos – jų pažįstamos, nesuteikia jokio pagrindo abejoti jų parodymų, kurie proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, patikimumu. Apelianto skundo argumentas, jog nukentėjusieji nenurodė konkrečių jo atliktų smurtinių veiksmų, yra nepagrįstas, nes iÅ¡ I. V. sumuÅ¡to nukentėjusiojo D. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad jis tiksliai apibÅ«dino apelianto prieÅ¡ jį atliktų smurtinių veiksmų pobÅ«dį ir apimtį (1 t., 102-105, 117-118, 3 t., 155 b. l.).Apeliantas skunde ginčija asmens parodymo atpažinti metu gautų duomenų patikimumÄ , teigdamas, jog Å¡is tyrimo veiksmas atliktas, pažeidžiant BPK nustatytÄ jo atlikimo tvarkÄ .

Å ie skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje esantys asmens parodymo atpažinti protokolai patvirtina, jog Å¡is tyrimo veiksmas atliktas, nepažeidžiant jo atlikimÄ reglamentuojančių BPK 191, 192, 194, 195 str. nuostatų. Nukentėjusieji D. R. ir J. R. prieÅ¡ parodymÄ atpažinti buvo apklausti apie aplinkybes, kuriomis jie matė atpažintinÄ asmenį, ir jo požymius, pagal kuriuos jį galėtų atpažinti. Nukentėjusieji nurodė įsidėmėję Å¡io asmens veido bruožus, tam tikrus galvos anatominius ypatumus, kÅ«no sudėjimÄ (1 t., 77-78, 104-105 b. l.).

Nenustačius I. V. asmenybės ir jo nesulaikius, 2009-06-19 jis buvo parodytas atpažinti D. R. iÅ¡ vaizdo įrašų kartotekų, o nukentėjusiajam atpažinus apeliantÄ (1 t., 114-115 b. l.) ir jį sulaikius, 2009-07-01 D. R. ir J. R. asmens parodymo atpažinti metu atpažino apeliantÄ pagal tuos bruožus, kuriuos jie nurodė savo ankstesnėse apklausose (1 t., 98-100, 117-119 b. l.). Atliekant Å¡iuos tyrimo veiksmus, juose dalyvavo I. V. gynėjas, tačiau nei jis, nei pats I. V. jokių pastabų dėl parodymo atpažinti tvarkos neturėjo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiajam D. R. atpažinus I. V. pagal jo vaizdo įraÅ¡Ä , nebebuvo procesinės bÅ«tinybės atlikti pakartotinį I. V. parodymÄ atpažinti, nes tokiu atveju negalima tiksliai nustatyti, ar nukentėjusysis atpažino įvykio metu matytÄ asmenį, ar asmenį, kurį matė vaizdo įraÅ¡e. Tačiau Å¡io tyrimo veiksmo atlikimas ir nuosprendžio pagrindimas jo rezultatais nereiÅ¡kia esminio BPK pažeidimo, nes nuosprendžio pagrįstumui užteko I. V. atpažinimo iÅ¡ jo vaizdo įraÅ¡o rezultatų.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui taisykle ir BK 54 str. 1-2 d. iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Apeliantas nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinius nusikaltimus, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Teismas nuosprendyje įvertino kiekvienos iÅ¡ BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikÅ¡mę bausmės dydžio parinkimui ir iÅ¡dėstė iÅ¡samius bausmės skyrimo motyvus.

I. V. paskirta bausmė, artima BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, yra tinkamai individualizuota, atitinka jo veikos ir asmenybės pavojingumÄ , todėl negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per giežta. Subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas taikė apeliantui palankesnį – dalinį bausmių subendrinimo bÅ«dÄ , todėl ir galutinė apeliantui paskirta bausmė nėra per griežta ir nekeistina. Dėl Å . I. ir A. S. apeliacinių skundų Abu apeliantai skunde ginčija teismo nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teigdami, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jie, įsiveržę į pramogų centro vestibiulį, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do apsaugos darbuotojus, nes jie necenzÅ«rinius žodžius vartojo ne jiems inkriminuotų veikų padarymo metu, o prieÅ¡ konflikto, už kurį jie nuteisti, pradžiÄ .

Šie apeliantų argumentai yra teisingi. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotų nukentėjusiųjų – apsaugos darbuotojų R. U., A. K. ir M. G. parodymų matyti, kad pirmiausia pramogų centro salėje tarp Š. I., A. S. ir A. R., iš vienos pusės, ir apsaugos darbuotojų, iš kitos pusės, kilo žodinis konfliktas, kurio metu nuteistieji užgauliojo ir grasino susidorojimu apsaugos darbuotojams. Nei vienas nukentėjusysis nenurodė, kad šio konflikto metu nuteistieji būtų bandę įsiveržti į pramogų centro vestibiulį.

PrieÅ¡ingai – jie trise automobiliu iÅ¡vyko iÅ¡ pramogų centro. Å ios aplinkybės rodo, kad visiems nuteistiesiems pareikÅ¡tas kaltinimas, apimantis nuteistųjų veiksmus nuo įsiveržimo į vestibiulį, Å¡io pirmojo konflikto neapima. Pagal nukentėjusiųjų ir pačių nuteistųjų parodymus, nuteistieji grįžo į pramogų centrÄ , praėjus maždaug pusvalandžiui, ir bÅ«tent tuomet bandė patekti į pramogų centro vestibiulį, t. y. tuo metu kilo antras konfliktas, kurio padarymu apeliantai buvo kaltinami.

Visi trys nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu, be kitų veikų, pripažinti kaltais ir už tai, jog necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do apsaugos darbuotojus. Tačiau nukentėjusieji R. U. ir A. K., betarpiÅ¡kai stebėję konflikto pradžiÄ , pirmosios instancijos teismo posėdyje įvardijo tik vienÄ asmenį, besiplÅ«dusį necenzÅ«riniais žodžiais – A. R., tuo tarpu nuteistieji Å . I. ir A. S. necenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji iÅ¡ esmės patvirtino Å¡iuos parodymus, nurodydami, jog neprisimena, kad apeliantai antrojo konflikto metu bÅ«tų plÅ«dęsi.

Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad Å . I. ir A. S. necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do jų į vidų nenorėjusius įleisti apsaugos darbuotojus R. U., M. G. ir A. K., byloje nėra, todėl Å¡is teiginys iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintinas. Kiti apeliantų nusikalstami veiksmai, už kuriuos jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu – A. S. laikymas rankoje nenustatytÄ daiktÄ ir grasinimas juo suduoti R. U., Å . I. nukreipimas revolverio formos žiebtuvėlio į M.

G. ir R. U. ir grasinimas juos nužudyti – yra įrodyti tiek nuosekliais nukentėjusiųjų, tiek pačių nuteistųjų, neneigusių, jog jie atliko Å¡iuos jiems inkriminuotus veiksmus, parodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. S. rankoje laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ metalinį daiktÄ . Tačiau aplinkybė dėl Å¡io nuteistojo turėto daikto buvo nustatinėjama ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

Nukentėjusiesiems aiÅ¡kinant, jog A. S. rankose laikė kastetÄ , pačiam nuteistajam tvirtinant, jog tai buvęs mobiliojo ryÅ¡io telefonas, Å¡io daikto nesuradus ir neapžiÅ«rėjus, negalint jo identifikuoti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, peržiÅ«rėto apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nėra pagrindo tvirtinti, jog tai buvęs metalinis daiktas. Todėl Å¡i aplinkybė tikslintina, nurodant, kad A. S. grasino suduoti R. U., rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytÄ daiktÄ .

Abu apeliantai, pripažindami konflikto metu padarę jiems inkriminuotas veikas, skunduose nesutinka su jų teisiniu vertinimu, teigdami, jog tai tebuvęs nevykęs pajuokavimas, nesukėlęs BK 284 str. 1 d. dispozicijoje numatytų pasekmių, todėl negali būti vertinamas kaip nusikaltimas. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Nuteistųjų veiksmai pramogų centro vestibiulyje – nepaklusimas teisėtiems apsaugos darbuotojų reikalavimams ir dėl menkavertės dingsties sukeltas konfliktas, kurio metu nuteistasis A.

R. plÅ«dosi, spardė ir daužė kumščiais nukentėjusįjį R. U., o apeliantai grasino kitiems nukentėjusiesiems apsaugos darbuotojams – buvo padaryti kitų klubo lankytojų akivaizdoje. Tokie veiksmai yra įžūlÅ«s ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Å iais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, sutrikdytas klubo lankytojų poilsis ir rimtis – tai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojo R. B. parodymai, jog nuteistųjų pradėtas konfliktas sukėlė sumaiÅ¡tį, taip pat vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti duomenys apie konflikto eigÄ .

Apeliantų pradėto konflikto pobÅ«dis ir eiga patvirtina, jog jie aiÅ¡kiai suvokė pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Taigi Å . I. ir A. S. veika atitinka visus BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinuosius požymius, todėl tenkinti jų skundo praÅ¡ymÄ iÅ¡teisinti dėl Å¡io nusikaltimo padarymo nėra pagrindo. Å . I. skundo praÅ¡ymas perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. negali bÅ«ti tenkinamas dėl jau aptartų priežasčių – BK 284 str. 2 d. neapima veikos pasekmių – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, tuo tarpu apeliantų veiksmai tokias pasekmes sukėlė.

Nuteistasis Å . I. skunde teigia, kad jam pagrasinus nukentėjusiesiems R. U. ir M. G. netikru ginklu – revolverio formos žiebtuvėliu, kuriuo jis negalėjo sukelti jokio realaus pavojaus nukentėjusiųjų sveikatai, tokia veika negali bÅ«ti vertinama kaip grasinimas nužudyti, be to, tokios grėsmės nebuvimÄ patvirtina ir tai, jog jam Å¡i veika neinkriminuota kaip atskiras nusikaltimas. Å ie nuteistojo argumentai taip pat nepagrįsti. Vertinant grasinimo realumÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į situacijÄ , kurioje buvo grasinama, ir į tai, kaip grasinimÄ suprato nukentėjusysis.

Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų įvykusį konfliktÄ , greitÄ antrojo konflikto eigÄ , nukentėjusiojo M. G. elgesį – sugriebimÄ už Å . I. rankos, patvirtinantį ir kitų nukentėjusiųjų parodymus, kad juos iÅ¡gÄ sdinęs Å . I. į juos nukreiptas revolverio formos žiebtuvėlis, nes jie palaikę jį tikru ginklu, todėl M. G. turėjęs gintis, akivaizdu, jog susiklosčiusioje situacijoje nukentėjusieji Å . I. grasinimÄ netikru ginklu įvertino kaip realų grasinimÄ .

Tokius Å . I. veiksmus teismas teisingai įvertino kaip grasinimÄ nužudyti. Teismų praktikoje laikoma, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas ir grasinimas nužudyti konkuruoja kaip visumos ir dalies konkurencija, kur visuma – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas – apima grasinimÄ nužudyti, todėl pastaroji veika atskirai nekvalifikuojama. Apeliantai skunduose praÅ¡o paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimo padarymÄ , apsvaigus nuo alkoholio, nes nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys teiginiai apie Å¡ios aplinkybės buvimÄ , teigiant, jog Å¡i aplinkybė apeliantų veiksmuose nenustatyta, o vėliau – kad nustatyta.

Apeliantų teiginiai apie nuosprendžio prieÅ¡taringumÄ yra teisingi, tačiau, atsižvelgus į tai, kad patys apeliantai neneigė prieÅ¡ įvykį gėrę alkoholinius gėrimus, jų gėrimo faktÄ ir apsvaigimÄ patvirtina nukentėjusiųjų R. U. ir A. K. parodymai, o A. S. girtumÄ â€“ ir neblaivumo nustatymo aktas (2 t., 139 b. l.), o teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje motyvavo apeliantų girtumÄ ir Å¡ios aplinkybės įtakÄ nusikaltimo padarymui ir nustatomojoje dalyje konstatavo, jog apeliantai nusikaltimÄ padarė, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, daroma iÅ¡vada, jog nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje esantis teiginys apie Å .

I. ir A. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimo padarymÄ apsvaigus nuo alkoholio – nebuvimÄ yra raÅ¡ymo klaida, kuri iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintina. Kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laiko įrodyta, kad Å . I. ir A. S. bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu su A. R., 2009 m. balandžio  4 d., apie 2 val., įsiveržę į pramogų centro „V“, esančio J. B. g. 22, K., vestibiulį, vieÅ¡oje vietoje demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, stebint kitiems pramogų centro lankytojams, A.

R. necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do jų į vidų nenorėjusių įleisti apsaugos darbuotojus R. U., M. G. ir A. K., A. S. rankoje laikant ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytÄ daiktÄ , kuriuo jis grasino suduoti R. U., A. R. du kartus įspyrus apsaugos darbuotojui M. G., kuris bandė sutramdyti Å . I., į nugarÄ bei keturis kartus kumščiu sudavus į petį, rankÄ ir Å¡onÄ , kuriam nuo Å¡ių smÅ«gių buvo sukeltas fizinis skausmas, Å . I., demonstratyviai nukreipęs į R.

U., o vėliau ir į M. G. revolverio formos žiebtuvėlį, spausdamas nuleistukÄ taip grasino juos nužudyti ir Å¡iais savo įžūliais veiksmais Å . I., A. S. ir A. R. sutrikdė visuomenės tvarkÄ ir rimtį. Teismas nuteistajam A. S., kuris buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , skyrė laisvės atėmimo bausmę. BK 55 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ asmeniui, pirmÄ kartÄ padariusiam nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , numato, jog tokiu atveju paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimÄ teismas privalo motyvuoti.

Tačiau iÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas neiÅ¡dėstė jokių konkrečių iÅ¡vadų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog apelianto padaryto nesunkaus nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumas yra tokie, dėl kurių jam bÅ«tina skirti griežčiausiÄ BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį. Kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ bÅ«damas neteistas, Å¡iuo sprendimu nustatytÄ jo nusikalstamos veikos apimtį, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant baudos bausmę, dydžiu mažesnę už Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė vidurkį ( BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Teismas nuteistajam Å . I., kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo už tyčinį nusikaltimÄ metu, kaip recidyvistui, teisingai skyrė laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d. ). Tačiau Å¡iuo sprendimu sumažinus nuteistojo nusikalstamų veiksmų apimtį, mažintinas jam paskirtos bausmės dydis.Nors apeliantas Å . I. savo skunde praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, tačiau kolegija, konstatuodama, kad toks sprendimas negalimas, kartu sprendžia dėl bÅ«tinumo realiai atlikti Å .

I. paskirtÄ bausmę, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Å . I. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neneigdamas savo padarytų veiksmų, t. y. revolverio formos žiebtuvėlio nukreipimo į R. U. ir M. G. bei nuleistuko spaudymo, nesutinka ne tik su veikos kvalifikacija, bet ir mano, kad realus bausmės atlikimas bÅ«tų neteisingas, turint omenyje jo pastangas gyventi dorai, t. y. jis motyvuoja apie bÅ«tinumÄ atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ .Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Atsižvelgus į Å . I. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pasakytoje baigiamojoje kalboje bei paskutiniame žodyje iÅ¡sakytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad Å . I., suprasdamas savo padarytos veikos prieÅ¡taravimÄ Ä¯statymams, nesutinka su bÅ«tinumu realiai atlikti bausmę. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bÅ«tina nustatyti, kad bausmės tikslai Å . I. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 str., todėl, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe ( BK 54 str. ). BK 75 str. nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, nusikalstamÄ veikÄ padariusiam neiÅ¡nykus teistumui, tačiau tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes ir tik priėjus iÅ¡vados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å .

I. anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei. Nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriamas kitai įstatymų saugomai visuomeninio gyvenimo sričiai – vieÅ¡ajai tvarkai. Jo padaryta nusikaltama veika truko labai trumpÄ laikÄ â€“ vos keletÄ sekundžių. Byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Tai rodo, kad jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d., yra atsitiktinio pobÅ«džio.

Å . I. savo lėšomis mokosi aukÅ¡tojoje neuniversitetinėje mokymo įstaigoje, užsiima individualia darbine veikla ( 3 t., 140, 141 b. l.). Nors Å . I. ir anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo dabartinis ryžtingas noras gyventi nepažeidinėjant įstatymų, didelis užimtumas, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Kolegija įsitikinusi, kad bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam terminui, numatytam BK 75 str. 1 d., bÅ«tų pakankamai efektyvi priemonė, atsižvelgus į galimybę reaguoti priklausomai nuo nuteistojo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, norint sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Kartu tokia poveikio priemone bÅ«tų įgyvendinti kiti bausmei keliami tikslai tame tarpe ir nubausti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei įgyvendintas teisingumo principas. Pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, priimdama sprendimÄ atidėti bausmės vykdymÄ , nuteistajam Å . I. suteikia galimybę įrodyti, kad jo pasiryžimas gyventi dorai yra tvirtas ir jis ateityje nenusikals. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,   3 p., N U S P R E N D Ė : Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti.IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti teiginius, kad Å .

I. ir A. S. necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do jų į vidų nenorėjusius įleisti apsaugos darbuotojus R. U., M. G. ir A. K. bei tai, kad byloje nėra Å . I. ir A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Patikslinti nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį nurodant, kad A. S. grasino suduoti R. U., rankoje laikydamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytÄ daiktÄ .A. S., pripažintam kaltu pagal BK 284 str. 1 d., paskirti bausmę –          10 MGL, t. y. 1 300 Lt dydžio, baudÄ .Å .

I. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki aÅ¡tuonių mėnesių.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, paskirti Å . I. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ vieneriems metams keturiems mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 str., Å . I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei tęsti mokslÄ . Nuteistojo I.

V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Arnoldas Å ukaitis Teisėjai                                                                 Bronė Vidzėnienė                                                                  Sigitas Bagdonavičius