48b0dc3077be11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-773/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01613-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1260694-4 M. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalį skirta 80 Lt bauda už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 6 d., apie 19 val. 18 min., važiavo troleibusu Nr.17 be bilieto (b. l. 14).

M. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 1260694-4. Teigė, kad bilieto nusipirkti nespėjo (b. l. 2-3, 5).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi M. B. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1260694-4 skirtą baudą į įspėjimą. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir liudytojų parodymai patvirtina, jog M. B. važiavo troleibusu be bilieto ir, nors siekė nusipirkti bilietą, tačiau per įmanomai trumpą ir visuotinai pripažintą laiką jo nenusipirko. Nustatęs, kad M. B. neturi pastovaus darbo ir uždarbio, teismas pritaikė ATPK 301 straipsnį ir skyrė švelnesnę nuobaudą (b. l. 37-38).

II. Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41-42), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį ir palikti galioti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 1260694-4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė padėtis (bedarbystė), nesudaro pagrindo išskirtinai švelnios nuobaudos taikymui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatavo, jog M. B. kaltė dėl ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Tai, jog ji 2009 m. gruodžio 6 d., apie 19 val. 18 min., važiavo troleibusu Nr.17 be bilieto, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija (b. l. 14) bei liudytoju apklausto kontrolieriaus R. V. parodymai (b. l. 34).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendė, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį, šioje byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ATPK 301 straipsnį ir skirdamas švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, atsižvelgė į tai, jog M. B. neturi pastovaus darbo ir uždarbio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. turi verslo liudijimą ir, kaip pati nurodė 2009 m. sausio 22 d. prašyme atidėti teismo posėdį, dirba (b. l. 20, 21). M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad ATPK 301 straipsnis buvo pritaikytas ir švelnesnė nei įstatymo nustatyta nuobauda M. B. skirta nepagrįstai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi M. B. skundo netenkino. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimą, kuriuo M. B. paskirta 80 Lt bauda, paliko nepakeistą.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 81-82) M. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir jos skundą patenkinti – panaikinti Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimą, kuriuo M. B. paskirta 80 Lt bauda.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tokią nutartį priėmė dėl to, kad ji neatvyko į teismo posėdį. Tačiau apie neatvykimą ji telefonu informavo teisėjo sekretorę. Neatvykimo priežastį nurodo darbą. Tuo metu ji neseniai buvo pradėjusi dirbti pagal verslo liudijimą ir negalėjo nevykdyti savo įsipareigojimų pirmiesiems klientams.

Nurodo, kad teismo posėdyje dalyvavo liudytojas, bei buvo pateikti kitų asmenų telefono numeriai, kurie patvirtino, jog Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai įvykio metu pribėgo prie apeliantės jai tik įlipus į troleibusą bei tuo metu, kai ji stovėjo su pinigine rankoje prie vairuotojo kabinos, ketindama nusipirkti talonėlį. Kontrolieriai neturėjo nei vieno liudytojo.

Nurodo, kad pagal važiavimo viešuoju keleiviniu transportu taisykles talonėlis autobuse perkamas tik tada, kai troleibusas sustoja.

Taip pat nurodo ir pateikia paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapą Nr. 40982, kuriame nurodyti sužalojimai, kuriuos ji patyrė dėl kontrolierių fizinio poveikio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. M. B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta dar iki 2011 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis ATPK 292 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., jos administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), padarymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vilniaus apygardos administracinis teismas tiek 2010 m. kovo 5 d., tiek 2011 m. gegužės 12 d. nutartyje konstatavo, kad apeliantės M. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, padarymo, t. y. kad M. B. važiavo troleibusu be bilieto įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais bei pačios M. B. teiginiu, kad ketino pirkti bilietą, bet nespėjo. Nors ji ir siekė nusipirkti bilietą, tačiau per įmanomai trumpą ir visuotinai pripažintą laiką jo nenusipirko. Teismas rėmėsi Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-967, 33.1 punktu, kuriame nurodyta, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto. Pažeidėjos nurodytas skunde aplinkybes teismas vertino kritiškai, kaip nurodomas siekiant išvengti atsakomybės ir neatitinkančias faktinių aplinkybių ir jas atmetė. Aplinkybių, kurios keltų abejones dėl padarytos veikos ar paskirtos nuobaudos teisingumo, bei kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, leidžiančias švelninti paskirtą nuobaudą, teismas nenustatė. Teismas rėmėsi byloje pateiktais Verslo liudijimu ir Sodros pažyma apie M. B. įdarbinimus, ir padarė išvadą, kad tiek baudos skyrimo metu, tiek vėliau ji dirbo pagal verslo liudijimą (b. l. 21, 27), t. y., turėjo pajamų. Taigi, laikė, kad aplinkybių, dėl kurių turėtų būti švelninama paskirta nuobauda, nenustatyta. Teismas, nustatęs, kad apie bylos nagrinėjimą apeliantei buvo pranešta ir negauta prašymo dėl svarbių priežasčių teismo posėdį atidėti, nusprendė nagrinėti bylą apeliantei neatvykus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutartį ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybių, paneigiančių M. B. kaltę, nenustatyta, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo nepripažinti apeliantės kalta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, padarymu, todėl pagrįstai paliko Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimą, kuriuo M. B. paskirta 80 Lt bauda, nepakeistą. Taip pat visiškai pagrįstai nenustačius išimtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai apeliantei nesušvelninta administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) (toliau ir – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis numatė, kad parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taigi nebuvo reikalaujama, kad nurodytiems asmenims privalomai būtų siunčiami teismo šaukimai.

Bylos medžiaga patvirtina, jog tiek Institucijai, priėmusiai nutarimą M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamai M. B. apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2011 m. gegužės 10 d. vykusį posėdį buvo pranešta teismo pranešimu, nusiųstu M. B. net dviem gyvenamosios vietos adresais (b. l. 57-58). Tai atitinka minėtą įstatymo nuostatą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliantei nedalyvaujant, pažeidė procesines teisės normas. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į teismo posėdį neatvyko, nes tuo metu ji neseniai buvo pradėjusi dirbti pagal verslo liudijimą ir negalėjo nevykdyti savo įsipareigojimų pirmiesiems klientams, o tai patvirtinančius dokumentus pateiks, kai grįš į Lietuvą. Tačiau byloje nepateikta tokių įrodymų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, naikinti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

M. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas