2015-11-04 Nr. AB-21287-3-61-3-04856-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1335-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04856-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, jo naudai 300 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė priimti E. K. skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad skundą dėl žalos atlyginimo jis pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o, nesutikdamas su jos sprendimu – bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos XXXV skyriumi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013 ir darė išvadą, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir ši byla pagal rūšinį teismingumą priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 21 str. 1, 2 d.).

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir išaiškino pareiškėjui, kad ginčui, kurį inicijuoja pareiškėjas, nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.

II. Pareiškėjas E. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, kad buvo ir yra netinkamai gydomas, atkreipia dėmesį, kad prašė teismo išreikalauti visus tyrimus ir konsultacijas. Pareiškėjas prašo nurodyti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad būtų nustatyta pacientų sveikatai padaryta bei daroma žala. Taip pat prašo paskirti jam advokatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisme nagrinėjamo ginčo pobūdį apibūdina ne ginčo šalys, o teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, pobūdis. Pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų netinkamai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip reikšminga nagrinėjamam atvejui rėmėsi, be kita ko, Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, kurioje taip pat buvo reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas iš esmės siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija pirmiau paminėtoje nutartyje konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Kitoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-69/2009, kurioje buvo ginčijamas Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, konstatuota, kad visi šie klausimai tiesiogiai yra susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015).

Konstatavus, kad byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir byla pagal rūšinį teismingumą priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija nepasisakys dėl jo prašymo nurodyti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad būtų nustatyta pacientų sveikatai padaryta bei daroma žala, kadangi tokio reikalavimo pareiškėjas nereiškė pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo prašymo skirti jam advokatą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo administracinėse bylose klausimai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. asmuo, kuriam reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir kuris atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai gauti, prašymą dėl šios pagalbos suteikimo ir dokumentus turi pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys