48ab8aa4-2d2c-40f5-aec5-32c5183ebbf6 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedir R. J. dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo, treÄiasis asmuo â uždaroji akcinÄ bendrovÄ âSEB gyvybÄs draudimasâ.             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Byloje keliami klausimai dÄl nepagrįsto praturtÄjimo instituto taikymo, deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimo, teismo sprendimo prejudicinÄs galios, įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovas H.ABBE Pharma GmbH (toliau ir â ieÅ¡kovas, apeliantas) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Ž.
Legislator headnote
AI generated48ab8aa4-2d2c-40f5-aec5-32c5183ebbf6 · Lietuvos apeliacinis teismas: nuo 1999 m. rugpjÅ«Äio 31 d. iki 2011 m. rugsÄjo 19 d. buvo ieÅ¡kovo atstovybÄs Lietuvoje vadovu (t. 1, 151-152 b. l.), atsakovÄ Å½. J. nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 18 d. dirbo medicinos atstove ieÅ¡kovo įmonÄje (t. 1, 143-147, 149 b. l.), kuri atsakovÄ ir kitus įmonÄs darbuotojus nuo 2002 m. gruodžio 31 d. apdraudÄ investiciniu gyvybÄs draudimu (t. 2, 99-100 b. l.). IeÅ¡kovas mokÄjo draudimo įmonei 499,59 Eur (1 725 Lt) mÄnesines draudimo įmokas už atsakovÄ Å½.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-56-516/2016Teismo proceso Nr. 2-55-3-00103-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.2.; 2.5.10.5.2.; 3.2.4.; 3.2.4.8.2. (S)                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Rasos GudžiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Konstantino Gurino ir Gintaro PeÄiulio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo H.ABBE Pharma GmbH apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo, civilinÄje byloje Nr.2-3588-340/2015, pagal ieÅ¡kovo H.ABBE Pharma GmbH ieÅ¡kinį atsakovams Ž.
J. ir R. J. dÄl nepagrįsto praturtÄjimo, nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo, treÄiasis asmuo â uždaroji akcinÄ bendrovÄ âSEB gyvybÄs draudimasâ.             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ Byloje keliami klausimai dÄl nepagrįsto praturtÄjimo instituto taikymo, deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimo, teismo sprendimo prejudicinÄs galios, įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovas H.ABBE Pharma GmbH (toliau ir â ieÅ¡kovas, apeliantas) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Ž.
J. ir R. J. (toliau ir â atsakovai), praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 139 725 Lt nuostolių, 26 636,28 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad atsakovÄ Å½. J. nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 18 d. dirbo H.ABBE Pharma GmbH atstovybÄje. AtsakovÄ buvo apdrausta investiciniu gyvybÄs draudimu UAB âSEB gyvybÄs draudimasâ, ieÅ¡kovas pagal šį draudimÄ mokÄjo periodines mÄnesines draudimo įmokas.
AtsakovÄ buvo apdrausta pagal tris investicinio gyvybÄs draudimo sutartis. 2004 m. gruodžio mÄnesį atsakovÄ asmeniÅ¡kai perÄmÄ draudÄjo teises ir pareigas pagal 2003-09-02 investicinÄ draudimo sutartį poliso Nr. ID006300 (mÄnesinÄ Ä¯moka 1 725 Lt); likusiose sutartyse draudÄju liko atsakovas. TaÄiau, nepaisant draudÄjo teisių ir pareigų pagal minÄtÄ draudimo sutartį perÄmimo, visi mokÄjimai pagal asmeninÄ atsakovÄs sutartį ir toliau buvo vykdomi iÅ¡ atstovybÄs sÄ skaitos, nors tokiems mokÄjimams teisino pagrindo nebeliko.
Laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio mÄn. iki 2011 m. rugsÄjo 1 d. iÅ¡ atstovybÄs sÄ skaitos pagal minÄtÄ sutartį be teisinio pagrindo pervesta 139 725 Lt įmokų. IeÅ¡kovo manymu, atsakovÄ nepagrįstai praturtÄjo jo sÄ skaita, todÄl privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. J., kaip ieÅ¡kovo atstovybÄs vadovas, be pagrindo iÅ¡ atstovybÄs sÄ skaitos vykdydamas mokÄjimus pagal sutuoktinÄs asmeninÄ draudimo sutartį, ieÅ¡kovo vertinimu, pažeidÄ CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens organų narių pareigas ir padarÄ ieÅ¡kovui žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti.
IeÅ¡kovo teigimu, atsakovui R. J., kaip atstovybÄs vadovui, priimant neteisÄtus sprendimus mokÄti įmokas už Ž. J. pagal jos asmeninÄ draudimo sutartį, o atsakovei Ž. J. neatliekant jokių mokÄjimų draudimo bendrovei, atsakovus siejo bendri neteisÄti veiksmai, t. y. abu atsakovai prisidÄjo prie žalos ieÅ¡kovui padarymo. DÄl nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovo nuomone, yra pagrindas taikyti atsakovų solidariÄ jÄ atsakomybÄ (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas nustatÄ, kad Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinÄtos civilinÄs bylos Nr. 2-2883-178/2012 ir nagrinÄjamos bylos faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs tapaÄios, todÄl teismo iÅ¡vados nagrinÄjamoje byloje yra saistomos analogiÅ¡kÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjusių teismų iÅ¡vadomis ir teisinių santykių vertinimu.Remdamasis nurodytoje iÅ¡nagrinÄtoje byloje padarytomis iÅ¡vadomis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dÄl CK 6.242 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo, teismas sprendÄ, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra pagrindo taikyti civilinÄs teisÄs nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ atsakovÄs Ž.
J. atžvilgiu.Pasisakydamas dÄl civilinÄs atsakomybÄs instituto taikymo, teismas pažymÄjo, kad pagal nagrinÄjamos bylos faktines aplinkybes atstovybÄje investiciniu ir kaupiamuoju draudimu buvo draudžiami ne tik atsakovai, bet ir kiti atstovybÄs darbuotojai (G. R., D. B., Ž. P., J. P., J. G.); ieÅ¡kovas apie tokių sutarÄių sudarymÄ Å¾inojo ir jų neginÄijo, ilgÄ laikÄ sutartys buvo vykdomos. Esant nurodytoms aplinkybÄms ir atsižvelgÄs į tai, kad nagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas neginÄijo 2004 m. gruodžio mÄn. sutarties pakeitimo ir neteikÄ atsakovei pretenzijų Å¡ios sutarties pagrindu, kad draudimo įmokos įmonÄs lÄÅ¡omis už atsakovÄ buvo mokamos septynerius metus, kad naudos gavÄja pagal sutartį buvo ir po sutarties pakeitimo liko atsakovÄ, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad lÄÅ¡os, sumokÄtos pagal sutartį ir po jos pakeitimo, nelaikytinos ieÅ¡kovo nuostoliais.Ä®vertinÄs, kad ieÅ¡kovas nagrinÄjamoje byloje nepateikÄ Ä¯rodymų apie tai, jog 2003 m. rugsÄjo 2 d. draudimo sutartis (poliso Nr. ID006300) bÅ«tų nutraukta, taip pat į tai, kad prokuroro nutarimais draudÄjų nuosavybÄs teisÄs pagal investicinio gyvybÄs draudimo sutartį ID Nr. 006300 yra apribotos, uždraudžiant panaudoti teisÄ nutraukti draudimo sutartis ir gauti draudimo iÅ¡mokas, teismas sprendÄ, kad potencialios galimybÄs atgauti dalį draudimo įmokų draudimo sutarties nutraukimo atveju netekimas negali bÅ«ti vertinamas kaip reali žala, patirta dÄl atsakovų veiksmų.Neįrodžius žalos padarymo fakto, teismas konstatavo, kad atsakovų civilinÄ atsakomybÄ taip pat negalima.Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovai pažeidÄ civilinÄje teisÄje nustatytÄ bendrÄ pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai, pagal kuriÄ joks asmuo negali nepagrįstai praturtÄti kito asmens sÄ skaita, padarydamas jam nuostolių, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 nustatyti faktai ir iÅ¡vados neturi priejudicinÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjamoje byloje.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovas H.ABBE Pharma GmbH apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:             1. Teismas netinkamai įvertino 2013 m. spalio 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos iÅ¡vadÄ dÄl ieÅ¡kovo Å«kinÄs finansinÄs veiklos.
Apelianto manymu, teismas nepasisakÄ dÄl svarbių aplinkybių, nustatytų nurodytame dokumente â ketvirto iÅ¡vados klausimo, kuriame konstatuotas nuotolių atsiradimo faktas, jų dydis ir atsiradimo priežastys.             2. Skundžiamame teismo sprendime netinkamai įvertintos aplinkybÄs, susijusios su 2003 m. rugsÄjo 2 d. investicinio draudimo sutarties Nr. ID006300 pakeitimu atsakovei Ž. J. perÄmus draudÄjo teises ir pareigas, ir su tuo susijusias pasekmes ieÅ¡kovui. Apelianto teigimu, jis neturÄjo jokių prievolių mokÄti įmokas pagal asmenines atsakovÄs sutartis, nes visas prievoles ji įsipareigojo vykdyti asmeniÅ¡kai pati.             3.
Teismas nepagrįstai vertino, kad potencialios galimybÄs atgauti dalį draudimo įmokų draudimo sutarties nutraukimo atveju netekimas nepažeidžia ieÅ¡kovo interesų, taip pat, kad visais atvejais pasibaigus sutarÄių galiojimui naudÄ gaus ne ieÅ¡kovas, o darbuotojas. Apelianto vertinimu, atsakovei perÄmus draudÄjo teises ir pareigas pagal 2003 m. rugsÄjo 2 d. investicinio gyvybÄs draudimo sutartį, ieÅ¡kovas visų Å¡ių draudÄjo teisių neteko, todÄl ieÅ¡kovo ekonominiai interesai buvo iÅ¡ esmÄs pažeisti, tame tarpe ir teisÄ gauti draudimo iÅ¡mokÄ .             4.
NagrinÄjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas neteisingai sprendÄ, kad nÄra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ . Apelianto nuomone, nagrinÄjamoje byloje yra visos sÄ lygos Å¡io instituto taikymui â tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs nebuvo sudarytas joks sandoris, kurio pagrindu ieÅ¡kovui bÅ«tų atsiradusi prievolÄ už atsakovÄ mokÄti draudimo įmokas, todÄl be pagrindo įgytÄ turtÄ ji privalo grÄ Å¾inti. Be to, atsakovÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita praturtÄjo nesÄ Å¾iningai.             5.
Teismas padarÄ neteisingas iÅ¡vadas dÄl atsakovų solidarios atsakomybÄs nebuvimo, taip pat dÄl Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų reikÅ¡mÄs nagrinÄjamai bylai.              Atsakovai Ž. J. ir R. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes ir atsižvelgÄ tiek į ieÅ¡kovo nurodytÄ FNTT specialisto iÅ¡vadÄ , tiek į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimÄ analogiÅ¡koje byloje.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir motyvai ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje teisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todÄl byla nagrinÄjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).             Kaip teisingai nustatÄ pirmos instancijos teismas, atsakovas R.
J. nuo 1999 m. rugpjÅ«Äio 31 d. iki 2011 m. rugsÄjo 19 d. buvo ieÅ¡kovo atstovybÄs Lietuvoje vadovu (t. 1, 151-152 b. l.), atsakovÄ Å½. J. nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2011 m. spalio 18 d. dirbo medicinos atstove ieÅ¡kovo įmonÄje (t. 1, 143-147, 149 b. l.), kuri atsakovÄ ir kitus įmonÄs darbuotojus nuo 2002 m. gruodžio 31 d. apdraudÄ investiciniu gyvybÄs draudimu (t. 2, 99-100 b. l.). IeÅ¡kovas mokÄjo draudimo įmonei 499,59 Eur (1 725 Lt) mÄnesines draudimo įmokas už atsakovÄ Å½.
J. (t. 1, 20-103 b. l.), 2004 m. gruodžio mÄn. atsakovÄ asmeniÅ¡kai perÄmÄ draudÄjo teises ir pareigas pagal minÄtÄ sutartį (poliso Nr. ID006300), taÄiau įmokos ir toliau buvo mokamos iÅ¡ įmonÄs lÄšų, iÅ¡ viso buvo sumokÄta 40 467,16 Eur (139 725 Lt).               DÄl ankstesnių teismo sprendimų prejudicinÄs galios ir įrodymų vertinimo taisyklių                           Apeliantas kaip vienÄ iÅ¡ skundo motyvų nurodÄ tai, kad pirmosios instancijos teismas nesirÄmÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 nustatytomis aplinkybÄmis, kad atsakovas R.
J. pažeidÄ pareigÄ veikti ieÅ¡kovo interesais, o be pagrindo rÄmÄsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-2883-178/2012 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr./ 2A-799/2013, nes Å¡iuose procesiniuose dokumentuose nustatytas aplinkybes paneigia 2013 m. spalio 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos iÅ¡vada dÄl ieÅ¡kovo Å«kinÄs finansinÄs veiklos, kuriÄ teismas įvertino netinkamai. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinÄti aplinkybių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo sprendimu kitoje civilinÄje ar administracinÄje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
TeisÄs doktrinoje yra iÅ¡skiriamos trys įsiteisÄjusio teismo sprendimo savybÄs:
1) teismo sprendimo privalomumas;
2) res judicata galia;
3) teismo sprendimo prejudicinÄ galia. Kasacinio teismo praktikoje dÄl Å¡ių įsiteisÄjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio pasisakyta, kad įsiteisÄjÄs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , ir tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginÄas yra galutinai iÅ¡sprÄstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; res judicata savybÄ yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinÄ galia reiÅ¡kia, kad įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perÄmÄjai nebegali ginÄyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-579/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymÄjÄs, kad įsiteisÄjusio teismo sprendimo prejudicinÄ ir res judicata reikÅ¡mÄ galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui.
CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnÄje byloje nustatytų aplinkybių įrodinÄjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybÄmis.Apelianto nurodytoje ir Vilniaus apygardos teismo apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 buvo sprendžiamas ieÅ¡kovo R. J. (Å¡ioje byloje â atsakovas) reikalavimas priteisti darbo užmokestį ir kitas iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, iÅ¡ atsakovo H.ABBE Pharma GmbH (Å¡ioje byloje â ieÅ¡kovas) ir, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, minÄtoje byloje teismas pasisakÄ ne dÄl draudimo sutarÄių galiojimo ir jų apmokÄjimo tvarkos, o dÄl darbo užmokesÄio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos priteisimo.
IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties turinio matyti, kad teismas nustatÄ ir tyrÄ Ä¯monÄs vadovo pažeidimus, susijusius su komandiruoÄių organizavimu, apmokÄjimu už vaikų anglų klabos mokymÄ si užsienio mokykloje, sporto klubo narysÄių įsigijimu, tuo tarpu veiksmų, susijusių su draudimo sutarÄių sudarymu ir vykdymu, teismas netyrÄ ir dÄl jų nepasisakÄ. Kaip nurodyta pirmiau, Å¡ioje byloje nagrinÄjami reikalavimai, susijÄ su investicinių gyvybÄs draudimo sutarÄių sudarymo, jų pakeitimo bei vykdymo aplinkybÄmis, o civilinÄje byloje Nr. 2A-3311-653/2012 buvo sprendžiami su darbo santykiais susijÄ klausimai, todÄl teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog minÄtoje byloje nustatyti faktai ir teisinÄs iÅ¡vados nÄra reikÅ¡mingi nagrinÄjamai bylai, nors joje ir dalyvavo tie patys asmenys (atsakovas R.
J. buvo ieÅ¡kovu, o ieÅ¡kovas H.ABBE Pharma GmbH â atsakovu) ir toje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs tiek, kiek jos susijusios su joje pareikÅ¡tais reikalavimais bei nagrinÄtais faktais, Å¡alių negalÄtų bÅ«ti ginÄijamos. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentais, kad 2013 m. spalio 28 d. FNTT specialisto iÅ¡vada, o bÅ«tent jos 4 punktas, paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 2A-799/2013, nustatytus faktus ir, kad teismas nepagrįstai nesirÄmÄ specialisto iÅ¡vadoje nustatytais faktais.Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinÄtos civilinÄs bylos 2A-799/2013 ir nagrinÄjamos bylos faktinÄs aplinkybÄs yra labai panaÅ¡ios, beveik tapaÄios.
MinÄtoje byloje buvo nagrinÄjamas ieÅ¡kovo H.ABBE Pharma GmbH ieÅ¡kinys atsakovui R. J. dÄl nepagrįsto praturtÄjimo ir nuostolių atlyginimo, kur teismas sprendÄ ar pagrįstas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimÄ , kurie, pasak ieÅ¡kovo, atsirado atsakovui asmeniÅ¡kai perÄmus draudÄjo teises ir pareigas, kylanÄias iÅ¡ 2002 m. gruodžio 30 d. investicinio draudimo sutarties ir įmokas mokant iÅ¡ ieÅ¡kovo lÄšų. Taigi, toje iÅ¡nagrinÄtoje byloje ne tik dalyvavo tie patys asmenys (H.ABBE Pharma GmbH ir R.
J.), bet ir buvo pareikÅ¡tas iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas reikalavimas, grindžiamas tomis paÄiomis faktinÄmis aplinkybÄmis (iÅ¡skyrus, tai, kad toje byloje reikalavimas buvo kildinamas iÅ¡ draudimo sutarties, kurioje naudos gavÄju, o jÄ pakeitus â draudÄju buvo nurodytas R. J., o Å¡ioje byloje tokiu asmeniu yra Ž. J.). Taigi, toje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai reiÅ¡kia, jog atsakovui R. J. Å¡ioje byloje iÅ¡ naujo nereikia įrodinÄti tų aplinkybių, kuriomis jis atsikerta į byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus.
Ä®siteisÄjusia teismo nutartimi konstatuotos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinÄjamoje byloje aplinkybÄs: kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie sudarytas draudimo sutartis, o suteikdamas teisÄ jas sudaryti jis suvokÄ, kokiu tikslu ir kieno naudai periodiÅ¡kai yra skiriamos įmonÄs lÄÅ¡os bei suvokÄ, kad joms pasibaigus, naudÄ gaus ne ieÅ¡kovas, o darbuotojai ir nepriklausomai nuo to, ar sutarÄių draudÄjas bÅ«tų pakeistas, ar ne. Taigi teismas konstatavo nagrinÄjamai bylai svarbų faktÄ , kad atsakovo R.
J. veiksmai, pakeiÄiant investicinio gyvybÄs draudimo sutartyje draudÄjÄ , taÄiau įmokas toliau mokant ieÅ¡kovui, nuostolių įmonei nesukÄlÄ. TaÄiau, apelianto teigimu, Å¡ias teismo nustatytas aplinkybes paneigia byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas â 2013 m. spalio 28 d. FNTT specialisto iÅ¡vada, kurios 4 punkte nurodyta, kad po draudÄjo pakeitimo įmokas vis tiek mokÄjo ieÅ¡kovas ir tokiu bÅ«du įmonei padaryta 458 925 Lt žala (t. 2, b. l. 90-91). TeisÄjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka dÄl toliau nurodytų aplinkybių.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plÄtota ir nuosekli. Ä®rodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Ä®rodinÄjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinÄjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjÅ«Äio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Tais atvejais, kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinÄjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡sprÄsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) remtis, o kuriÄ atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
TeisÄjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamo teismo sprendimo turinį, atmeta pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus dÄl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Esant skirtingų byloje pateiktų įrodinÄjimo priemonių prieÅ¡taravimų, teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu turi motyvuotai nusprÄsti, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kuriÄ atmesti. Vertinant ar įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes paneigia apelianto vÄliau gautas raÅ¡ytinis įrodymas â FNTT specialisto iÅ¡vada, pirmiausia turi bÅ«ti nustatomas Å¡io įrodymo statusas.
Nors FNTT specialisto iÅ¡vada yra dokumentas, priimtas valstybÄs institucijos pareigÅ«nų, savo kompetencijos ribose ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintus požymius, ji, remiantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklÄmis, laikytina ne oficialiu, o paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizÄs teisinis vertinimas negali turÄti oficialiojo, turinÄio didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ raÅ¡ytinio įrodymo statuso, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeisti vieni iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12â14 straipsniuose (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2013 m. 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-685/2013; kt.).Taigi, nors Å¡i iÅ¡vada buvo gauta vÄliau, negu buvo priimta apeliacinio teismo nutartis, vien Å¡is faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip suteikiantis prioritetÄ specialisto iÅ¡vadai kaip labiau patikimam ar labiau teisinių santykių esmÄ ir iÅ¡ jų kilusiais pasekmes atspindinÄiam įrodymui.
Ä®rodymų hierarchijos prasme teismo, įgyvendinant jam suteiktÄ iÅ¡imtinÄ konstitucinÄ teisÄ vykdyti teisingumÄ nustatytos ir iÅ¡ naujo neįrodinÄtinos aplinkybÄs, neabejotinai vertintinos kaip labiau patikimos (tikÄtinos), lyginant su ikiteisminio tyrimo metu atliktu tų paÄių aplinkybių teisiniu vertinimu (kad įmonÄ dÄl tam tikrų veiksmų patyrÄ tam tikrÄ nuostolį). PažymÄtina ir tai, kad specialisto iÅ¡vadoje (apeliaciniame skunde akcentuojamame atsakyme į ketvirtÄ jį klausimÄ ) analizuojamas draudimo sutarÄių pakeitimo ir po to atliktų mokÄjimų atspindÄjimo įmonÄs buhalterinÄje apskaitoje teisingumas bei teisÄtumas, taigi, tyrimo objektas nÄra tapatus nagrinÄjamos bylos ieÅ¡kinio dalykui bei pagrindui ir tik iÅ¡ dalies koreliuoja su iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje vertintais faktais dÄl draudimo sutarÄių pakeitimo priežasÄių, aplinkybių, siektų tikslų. Apibendrindama iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nepasitvirtino ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai dÄl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo neteisÄtumo bei nepagrįstumo Å¡iuo aspektu.
DÄl nepagrįsto praturtÄjimo instituto taikymo pagrindų Nepagrįstas praturtÄjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis â įgyvendinti bendrÄ jÄ taisyklÄ, kad niekas negali nepagrįstai praturtÄti kito asmens sÄ skaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurios bÅ«tino konstatuoti, kad asmuo nepagrįstai praturtÄjo ir turi prievolÄ už praturtÄjimÄ atlyginti kitam asmeniui, kurio sÄ skaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtÄjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtÄ , bet ir tais, kai praturtÄjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2002 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-192/2006).Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dÄl nepagrįsto praturtÄjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtÄjimo prielaidos.
Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtÄjÄs dÄl ieÅ¡kovo veiksmų. Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtÄjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažÄjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtÄjÄs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtÄjimo priteisimas negalimas, kai dÄl vieno asmens praturtÄjimo niekas nepatiria nuostolių. TreÄia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažÄjimo ir atsakovo praturtÄjimo. Ketvirta, atsakovo praturtÄjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
Penkta, nepagrįstas praturtÄjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį. Å eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažÄjo, neturi bÅ«ti prisiÄmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieÅ¡kovas turi negalÄti apginti savo pažeistos teisÄs kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtÄjimo instituto negalima taikyti kaip priemonÄs, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
Taigi, remiantis aptartu teisniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, nepagrįsto praturtÄjimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinÄs teisÄs gynimo bÅ«dų atžvilgiu, t.y. jis gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais teisių gynimo bÅ«dais â taikant restitucijÄ , vindikacijÄ , priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolÄ Ä¯vykdytio natÅ«ra, taikant sutarÄių, deliktų ar daiktinÄs teisÄs gynimo bÅ«dus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-90/2010; kt.).Tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaranÄių aplinkybių, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų darytina iÅ¡vada, kad nors apeliantas ir remiasi nepagrįsto praturtÄjimo institutu, reikalavimas iÅ¡ esmÄs kildinamas iÅ¡ delikto â neteisÄtų atsakovų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kÄ draudimo įmokų mokÄjimo neperÄmimu, pakeitus draudimo sutartyje draudÄjÄ , kitaip tariant, įmonÄs lÄšų naudojimu vykdant prievolÄ, kuri po draudÄjo pasikeitimo turÄjo bÅ«ti vykdoma asmeninÄmis draudÄjų (Å¡iuo atveju â atsakovÄs Ž.
J.) lÄÅ¡omis.CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo esmÄ yra ta, kad asmenys yra laisvi pasirinkti savo civilinių teisių įgyvendinimo bÅ«dus, taigi, jie savo nuožiÅ«ra pasirenka kokius reikalavimus ir kokiu pagrindu reikÅ¡ti atsakovui (atsakovams). Remiantis kasacinio teismo praktika, nÄra draudžiama reikÅ¡ti ir alternatyvius reikalavimus. TaÄiau nagrinÄjamos bylos atveju ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kÄs tÄ patį reikalavimÄ tuo paÄiu faktiniu pagrindu, taÄiau nurodydamas skirtingus teisinius to reikalavimo pagrindus (nepagrįstÄ praturtÄjimÄ ir deliktÄ ), kurie savo esme vienas kitÄ eliminuoja: jeigu egzistuoja deliktiniai santykiai, negalimas nepagrįsto praturtÄjimo instituto taikymas ir atvirkÅ¡Äiai.Ä®vertinant CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kad ieÅ¡kinyje privaloma nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (t. y. teisinio ieÅ¡kinio pagrindo nurodymas ieÅ¡kinyje nÄra bÅ«tinas), bei kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ teismo nesaisto ieÅ¡kovo nurodytas teisinis pagrindas, kadangi pats teismas turi pritaikyti konkreÄiam ginÄo santykiui tinkamÄ teisÄs normÄ , atitinkanÄiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2013 m. rugpjÅ«Äio 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-443/2013; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.), apeliacinis teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes Å¡iuo atveju nÄra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtÄjimo institutÄ , todÄl toliau teismas pasisako dÄl teisnių prielaidų tenkinti ieÅ¡kinį deliktinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų pagrindu.
DÄl atsakovų civilinÄs atsakomybÄs ir pagrindo solidariajai atsakomybei kilti Pirmiau nutartyje pasisakyta, kad Å¡ioje byloje prejudiciniais faktais laikytinos tam tikros aplinkybÄs, nustatytos įsiteisÄjusiu teismo sprendimu kitoje civilinÄje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 2A-799/2013). BÅ«tent, nagrinÄjamai bylai reikÅ¡mingi Å¡ie minÄtoje byloje nustatyti faktai :
1) lÄÅ¡os įmokoms pagal draudimo sutartis mokÄti buvo skiriamos ieÅ¡kovui žinant apie sudarytas sutartis ir suvokiant kokiu tikslu ir kieno naudai periodiÅ¡kai yra skiriamos ieÅ¡kovo lÄÅ¡os;
2) ieÅ¡kovas suvokÄ, kad pasibaigus sutarÄių galiojimui naudÄ gaus ne ieÅ¡kovas ar jo atstovybÄ, o darbuotojai;
3) Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas bÅ«tų patyrÄs nepriklausomai nuo to, buvo pakeistas ar ne draudÄju asmuo, tebedirbantis pas ieÅ¡kovÄ . Apeliantas savo skunde nurodÄ, kad jis patyrÄ Å¾alÄ , t. y. neteko lÄšų dÄl atsakovų neteisÄtų veiksmų, kurie žinojo, kad nÄra teisinio pagrindo mokÄjimus atlikti įmonÄs lÄÅ¡omis, abu prisidÄjo prie žalos įmonei ir todÄl turi atsakyti solidariai. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovų neteisÄti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir nuostolių, skolininkų kaltÄ (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai).
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisÄtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisÄtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (netiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. Nors apeliaciniame skunde remiamasi argumentu, esÄ atsakovams pakeitus draudimo sutartyse draudÄjÄ , taÄiau tuo paÄiu draudimo įmokų mokÄjimo prievolÄ palikus ieÅ¡kovui, jis patyrÄ nuostolius, lygius sumokÄtoms pagal pakeistas draudimo sutartis draudimo įmokoms, pažymÄtina, kad pagal byloje esanÄius įrodymus, draudimo sutarÄių pakeitimo tikslas buvo ne siekis perimti draudimo įmokų mokÄjimÄ , o sumažinti sutarÄių administravimo iÅ¡laidas.
Byloje taip pat yra duomenys, kurie patvirtina, jog ne visais atvejais nutraukus darbo santykius su darbuotoju, sutartyse buvo pakeiÄiamas ir apdraustasis (naudos gavÄjas). Å tai draudimo sutartyje (draudimo liudijimo Nr. ID006255) 2009-06-03 buvo pakeistas draudÄjas iÅ¡ H. ABBE Pharma GmbH atstovybÄs į J. P. (PavilionienÄ), o ne apdraustasis asmuo, t. y. atstovybei nutraukus su ja darbo santykius, turtinÄ naudÄ (įmokų, sumokÄtų iki draudÄjo pakeitimo pavidalu), taip pat gavo ne darbdavys (H. ABBE Pharma GmbH ar jo atstovybÄ), o darbuotojas (t.2, b.l. 34, 99).
Tuo tarpu apdraustasis (t. y. buvÄs darbuotojas) buvo pakeistas nauju darbuotoju penkiose draudimo sutartyse, taÄiau, atsižvelgiant į pakeitimų datas (2003-12-30 â 2006-11-30 laikotarpiu) nei vienu iÅ¡ tų atvejų apdraustieji darbuotojai, kurie buvo pakeisti, nebuvo iÅ¡dirbÄ ieÅ¡kovo atstovybÄje septynių ir daugiau metų kaip kad yra atsakovÄs Ž. J., atsakovo R. J. ir J. P. atvejais. Taigi, esant nepaneigtiems atsakovų argumentams, jog draudimo sutarÄių sudarymas buvo darbuotojų skatinimo sistemos dalis, o sutartyse nurodyti apdraustieji asmenys iÅ¡dirbÄ tam tikrÄ laikÄ Ä¯monÄje ar jos atstovybÄje pagal susitarimÄ turÄjo teisÄ ne tik perimti draudÄjo teises ir pareigas, bet ir teisÄ Ä¯ sumokÄtÄ Ä¯mokų dalį, o įmokos bÅ«tų mokamos ir tuo atveju, jeigu draudÄjas ginÄo sutartyje nebÅ«tų pakeistas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovai savo veiksmais nÄra padarÄ Å¾alos ieÅ¡kovui.
TodÄl nÄra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis patyrÄ Å¾alÄ , atitinkamai, nÄra pagrindo svarstyti ir argumentų dÄl solidariosios atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimo. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkinamas, todÄl apeliantui neatlyginamos jo dÄl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a:
             Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             TeisÄjai                                                    Rasa GudžiÅ«nienÄ Konstantinas Gurinas Gintaras PeÄiulis