2022-05-11 Nr. AB-11955-3-62-3-00096-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2338-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00096-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Driuko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Y. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Y. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Y. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43091 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 6K-13 (toliau – Komisijos sprendimas); įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis priklausė (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją, kuri 2022 m. sausio 4 d. sprendimu atmetė prieglobsčio prašytojo skundą.

5. Pareiškėjas teigia, kad prašė atsakovą sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti jam teisės dalyvauti skundo nagrinėjime, nors žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.

6. Pareiškėjas nesutinka, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Ši kilmės valstybės informacija sutampa su jo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, kad dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje kyla reali persekiojimo grėsmė. Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimas nėra išgalvotas, jo baimė vėl patirti smurtą, prarasti laisvę, sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta, pareiškėjas kaip (duomenys neskelbtini) priskirtinas padidintos rizikos grupei, todėl jam kyla didesnė individuali grėsmė. Mano, kad atsakovas netinkami įvertino individualią jam kylančią grėsmę, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą ir priėmė nepagrįstus sprendimus, kuriuos prašo panaikinti.

7. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo motyvais, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui. Atsakovas neįvertino individualios jo ekonominės būklės ir jo padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo pagal Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovą pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso.

8. Atsakovas nepasisakė dėl jo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti. Vien tai, kad jis neteisėtai kirto sieną, neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

11. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Nustatęs, kad beatodairiškas smurtas kilmės šalyje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punktą sprendimų dėl prieglobsčio nagrinėjimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjas skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

13. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, turėjo esminių trūkumų, buvo nedetalus, nenuoseklus. Pareiškėjas vengė atsakyti į jam užduodamus patikslinančius klausimus, negalėjo apibūdinti savo veiklos (duomenys neskelbtini), jo pasakojimas rėmėsi bendrai žinomais faktais apie (duomenys neskelbtini) vykusius procesus. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). Priešingai, yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Pažymėta ir tai, kad (duomenys neskelbtini). Departamento vertinimu, pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

14. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nevyksta karinis konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, pareiškėjas nepriklauso padidintos rizikos asmenų profiliui. Pareiškėjo įvardijamos ekonominio pobūdžio priežastys savaime nelemia „persekiojimo“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

15. Priėmęs sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, atsakovas privalėjo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą terminą. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime, šis laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Be to, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo M. Y. B. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21S43091 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) bei 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), atitinkamai pakeitė Komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 6K-13 dalį dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos sieną. Apklausos, įvykusios 2021 m. rugsėjo 14 d., metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jo padėtimi kilmės valstybėje, t. y. išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi.

19. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritarė atsakovo vertinimui, kad EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Be to, pareiškėjo pateikti paaiškinimai, susiję su jo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina aplinkybės, jog jis buvo susidūręs su padidinta persekiojimo grėsme, taigi nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

20. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę, tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija atsakovo apklausos ir teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti pavojų jo gyvybei, pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Dėl to teismas padarė išvadą, jog atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

21. Teismo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai neleidžia suabejoti atsakovo padarytų išvadų dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo pagrįstumu ir teisėtumu, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiamas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

22. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Be to, teisės aktai numato skundo nagrinėjimą ikiteismine tvarka nekviečiant šalių. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų departamente metu, teismo posėdyje. Taigi pareiškėjo teisė būti išklausytam visiškai užtikrinta.

23. Teismas pritarė atsakovo sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę, tačiau nesutiko su atsakovo sprendimu taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką. Nors pareiškėjas ir kelia neteisėtos migracijos grėsmę, bet teismas laikė nustatytą draudimo atvykti laikotarpį neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Kadangi nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų praeityje pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, nėra padaręs kokių nors teisės pažeidimų, tai teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, atitinkamai atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 24. Pareiškėjas M. Y. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti vertėjo į (iš) (duomenys neskelbtini) kalbą (os) dalyvavimą posėdyje.

25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai sutampa su kilmės šalies informacija, todėl patvirtina pareiškėjui kilusios persekiojimo dėl (duomenys neskelbtini) motyvų grėsmės realumą. Pažymima, kad pagal ESTT praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Šiuo atveju atsakovas, privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) priskirtinas padidintos rizikos grupei, todėl jam kyla didesnė individuali grėsmė.

26. Atsakovas net neatliko tyrimo ir neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini), nors yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Be to, Sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę yra pakankamai seni, vos siekiantys (duomenys neskelbtini). Dėl to manytina, kad atsakovas tokių duomenų nesurinko, nors tai atlikti įpareigoja Tvarkos aprašo 7, 92.8, 97.1 punktų nuostatos. Be to, Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

27. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos vien kaip ekonominės, nes jos gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso (toliau - Vadovas) 62-63 punktuose nustatoma, kad migrantas yra asmuo, kuris dėl kitų priežasčių, išskyrus apibrėžime nurodytas, savanoriškai palieka savo šalį, norėdamas apsigyventi kitur. Jį gali jaudinti permainų ar nuotykių troškimas, šeima ar kitos asmeninio pobūdžio priežastys. Jei jis juda tik ekonominiais sumetimais, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis. Tačiau skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, o tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis, neišsamiai įvertinti prašymo motyvai.

28. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo teiginių dėl nesaugios padėties (duomenys neskelbtini) nepagrindžia jokia kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas tyrimo metu surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta. Dėl to pareiškėjo teiginiai laikytini deklaratyviais.

31. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės šalies išvyko, nes patyrė persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (pareiškėjas žadėjo pateikti dokumentus, tačiau nieko nepateikė), turėjo esminių trūkumų, buvo neišsamus, nenuoseklus, pareiškėjas vengė atsakyti į jam užduodamus patikslinančius klausimus, negalėjo apibūdinti savo veiklos (duomenys neskelbtini), jo pasakojimas rėmėsi bendrai žinomais faktais apie (duomenys neskelbtini) vykusius procesus. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini). Priešingai, yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir jam pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

32. Atsakovas nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kad jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

33. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, tai patvirtina Migracijos departamento sprendimo turinys. Pareiškėjas nenurodė jokios naujesnės informacijos, kuri galėtų paneigti Sprendime padarytas išvadas.

34. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

38. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą.

45. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė persekiojimu dėl (duomenys neskelbtini).

46. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai atliko pareiškėjo apklausą, siekė išsiaiškinti visus jo nurodytus argumentus, taip pat surinko aktualią pareiškėjui informaciją apie pakitusią situaciją kilmės šalyje ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamu dėl (duomenys neskelbtini) pagrįstumą. Atsakovas, remdamasis informacija apie kilmės valstybę ir joje vykstančius procesus, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo pasakojimas apie individualaus pobūdžio persekiojimus nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (nors jis apklausos metu žadėjo pateikti jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius dokumentus). Be to, jo pasakojimas buvo nedetalus, nenuoseklus, pareiškėjas vengė atsakyti į jam užduodamus pasitikslinančius klausimus, išplėsti siekiamas išsiaiškinti detales ir rėmėsi bendrai žinomais faktais apie (duomenys neskelbtini) vykusius procesus. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo apibūdinti savo veiklos (duomenys neskelbtini).

47. Pareiškėjas nepagrįstai ir deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodo, kad jo prašymo motyvai sutampa su kilmės šalies informacija, todėl yra patvirtinamas jam kylančios grėsmės realumas. Iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo pateikta istorija nėra visiškai suderinama su kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Nebuvo rasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini). Priešingai, yra duomenų, kad (duomenys neskelbtini).

48. Pareiškėjas įvardijo, kad jam buvo grasinta, tačiau konkrečiau nieko nenurodė. Savo baimei patirti persekiojimą pagrįsti pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau išsamiau nepaaiškino tokių aplinkybių, neteikė tai galinčių patvirtini įrodymų. Atsakovas, atsižvelgęs į prieglobsčio prašytojo pasakojimą, kuris turėjo trūkumų, bei į kilmės valstybės informacija, pripažino, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl prieglobsčio prašytojo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Kadangi prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikyta visiškai pagrįsta, tai teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tai tos pačios aplinkybės buvo atsakovo vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) priskirti prie padidintos rizikos grupės pagal EPPB nustatytus reikalavimus, nes EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai nėra aktualūs pareiškėjo situacijai – pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), o EPPB išskyrė padidintos rizikos asmenų profilius (duomenys neskelbtini).

50. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo selektyviai atrinkta, naujumo ir aktualumo reikalavimų neatitinkančia informacija. Apeliacinio skundo teiginiais reiškiamas iš esmės abstraktus, bendro pobūdžio nesutikimas su teismo sprendimu, nes pareiškėjas skunde nenurodo ir nepateikia naujesnės informacijos, kuri leistų paneigti atsakovo surinktos informacijos aktualumą ir pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad Tvarkos aprašas įpareigoja atsakovą vertinti ne bendrą kilmės informaciją, o individualią prieglobsčio prašytojo situaciją kilmės valstybės kontekste. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, sprendžia, kad atsakovas rėmėsi naujumo ir aktualumo kriterijus atitinkančiais duomenimis, tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste, todėl skunde įvardyto Tvarkos aprašo 7, 92.8, 97.1 punkto pažeidimo nekonstatuoja.

51. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Y. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Driukas

Vaida Urmanavičiūtė-Maculevičienė