KT2-N1/2026 · Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Byla Nr. 15/2025

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2025 M. SPALIO 21 D. NUTARIMO NR. XV-502 „DĖL JULIAUS SABATAUSKO PASKYRIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJU“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMUI

2026 m. sausio 15 d. Nr. KT2-N1/2026

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės atstovams Seimo nariams Mindaugui Lingei, Agnei Širinskienei,

suinteresuoto asmens Seimo atstovui Seimo nariui Raimondui Šukiui,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, Konstitucinio Teismo posėdyje 2025 m. gruodžio 30 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 15/2025 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-15/2025 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. XV-502 „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjos argumentai

1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. XV-502 „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ (toliau – ir Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas) atitiktį Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui grindžiamas šiais argumentais.

1.1. Pareiškėja pažymi, kad, pagal Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalį, Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėjos manymu, ginčijamas Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja minėtiems aukštesnės galios teisės aktams, kadangi juo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo neatitinka vieno iš konstitucinių reikalavimų, keliamų asmenims, siekiantiems eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, – jis neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

Pareiškėjos nuomone, Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje pavartota sąvoka „teisinis darbas“ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje vartojama tokiame kontekste, iš kurio vienareikšmiškai matyti, kad taip yra vadinamas darbas pagal teisininko profesiją. Pasak pareiškėjos, akivaizdu, kad dirbti teisinį darbą, t. y. eiti teisininko profesijai priskiriamas pareigas arba verstis profesine teisininko veikla, galima tik įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą (universitetinį arba neuniversitetinį) ir teisininko profesinę kvalifikaciją. Tik toks darbas pagal Konstituciją gali būti vadinamas teisiniu darbu pagal teisininko specialybę. Remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pagal kurias teisininko profesija yra neatsiejama nuo aukštojo teisinio išsilavinimo, pareiškėja teigia, kad Konstitucijos nuostatos ir jas aiškinanti oficialioji konstitucinė doktrina nesuponuoja, jog apskritai egzistuoja ir toks teisinis darbas, kurį galima dirbti neturint aukštojo teisinio išsilavinimo.

Taip pat pareiškėja remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad neuniversitetinis teisinis išsilavinimas savaime nesuponuoja galimybės jį įgijusiems asmenims siekti eiti bet kurias teisininko profesijai priskiriamas pareigas arba verstis bet kuria profesine teisininko veikla ir kad Vakarų teisės tradicijos šalyse tam tikrai teisinei profesinei veiklai nėra negalimas būtent universitetinio aukštojo teisinio išsilavinimo, o ne šiaip aukštojo teisinio išsilavinimo reikalavimas.

Pareiškėja pabrėžia, kad Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas tik asmuo, turintis „teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą“, negali būti aiškinamos vien lingvistiniu metodu, suabsoliutinant žodžių eiliškumą sakinyje ir klaidingai preziumuojant, kad sąlyga „pagal teisininko specialybę“ taikytina tik moksliniam pedagoginiam darbui ir netaikytina apibrėžiant teisinį darbą. Pareiškėjos manymu, pagal Konstituciją (sistemiškai aiškinant jos sąvokas ir atsižvelgiant į jau suformuotą oficialią konstitucinę doktriną), joks darbas ar pareigos negalėtų būti laikomi teisiniais, jeigu tokiam darbui dirbti ar tokioms pareigoms eiti nebūtų keliamas būtinas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

1.2. Pareiškėja pažymi, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų (be kita ko, paskirtojo teisėjo biografijos), paskirtasis Konstitucinio Teismo teisėjas Julius Sabatauskas teisės magistro kvalifikacinį laipsnį įgijo 2003 metais. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.

Konstitucijos 56 straipsnyje, kuriuo reglamentuojami reikalavimai asmenims, siekiantiems eiti Seimo nario pareigas, nėra nustatyta jokio išsilavinimo reikalavimo. Taigi, pasak pareiškėjos, Seimo nariu gali būti renkamas ir Seimo nario pareigas gali eiti bet kuris asmuo, laimėjęs Seimo rinkimus, nepriklausomai nuo jo turimo išsilavinimo ir įgytos specialybės. Lietuvos Respublikos Seimo statute asmeniui, siekiančiam užsiimti parlamentine veikla, taip pat nekeliami jokie papildomi profesiniai ar išsilavinimo reikalavimai. Jame taip pat nėra įtvirtinti jokie papildomi patirties ar išsilavinimo reikalavimai asmenims, dirbantiems viename iš Seimo struktūrinių padalinių – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pareiškėjos teigimu, pagal Konstituciją, inter alia jos 103 straipsnio 3 dalį, aiškinamą kartu su 56 straipsniu, buvimas Seimo nariu (šių pareigų ėjimas) negali būti laikomas teisiniu darbu pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms eiti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taigi, pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario, kaip profesionalaus politiko, darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja minėtoms Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad iki šiol visi asmenys, kurie vykdė politinę veiklą, į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas buvo skiriami atsižvelgiant į jų ilgametę profesinę, mokslinę ar teisinę patirtį pagal teisininko specialybę, o ne į darbą Seime, t. y. buvimą Seimo nariu.

1.3. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie Seimo nariai, priimdami Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimą ir vertindami J. Sabatausko turimą teisinio darbo stažą, galimai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 „Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimas), kuriuo į teisinių pareigybių sąrašą buvo įtrauktos Seimo nario pareigos. Tačiau, pasak pareiškėjos, nei šis, nei joks kitas žemesnės galios teisės aktas negali aiškinti ar papildyti nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtintos nuostatos, kurioje numatyta, koks asmuo gali būti skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju, t. y. toks asmuo, kuris įgijo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir turi teisinio darbo, t. y. tokio darbo, kurį galima dirbti (pareigas eiti) tik turint reikiamą išsilavinimą ir į kurį negalėtų būti priimamas asmuo, neturintis tokio išsilavinimo, stažą.

Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 2 straipsnį, Konstitucinio Teismo uždavinius, įgaliojimus ir darbo tvarką nustato Konstitucija ir šis įstatymas, taigi, jos manymu, joks kitas norminis aktas negali reguliuoti santykių, susijusių su Konstitucinio Teismo uždaviniais, įgaliojimais ar darbo tvarka.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovų Seimo nario R. Šukio, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresniųjų patarėjų Mildos Masteikienės, Irenos Šambaraitės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui. Suinteresuoto asmens atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

2.1. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nėra apibrėžta, kas tiksliai laikytina teisiniu darbu, taip pat nenustatyta detali teisinio darbo stažo skaičiavimo tvarka. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, teisinio darbo stažo samprata ir jo skaičiavimo tvarka kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus turi būti taikoma pagal tuos pačius principus, kaip ir kandidatams į teismų teisėjus, todėl Seimo Pirmininkas, vertindamas kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus turimą teisinio darbo stažą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatomis, pagal kurias teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgyja įstatymo numatytą teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti darbą, numatytą Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Jame, be kita ko, nurodyta ir Seimo nario pareigybė (9 punktas). Tai, suinteresuoto asmens atstovų teigimu, reiškia, jog asmenų, ėjusių Seimo nario pareigas, darbo stažas a priori laikomas teisinio darbo stažu. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nutarimas nėra nuginčytas ar pakeistas, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, Seimo Pirmininkas neturėjo teisinio pagrindo juo nesivadovauti ar taikyti kitokį teisinio darbo stažo skaičiavimo modelį.

2.2. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad Seimo nario veikla savo esme yra neatsiejama nuo teisėkūros, teisės normų analizės, jų suderinamumo vertinimo ir konstitucinės kontrolės aspektų, kurie įprastai laikomi teisine veikla. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, Konstitucijoje numatytos Seimo, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, funkcijos yra iš esmės teisinio pobūdžio: Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus, vykdo parlamentinę kontrolę ir kt. Šias funkcijas įgyvendina būtent Seimo nariai, todėl jų vykdoma veikla yra neatsiejama nuo teisėkūros proceso ir teisinio reguliavimo formavimo. Pagal Seimo statutą, Seimo nariai turi teisę teikti Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime; dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose juos svarstant; kartu su kitais Seimo nariais kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai. Visa ši Seimo narių veikla, suinteresuoto asmens atstovų teigimu, yra neginčijamai teisinio pobūdžio ir reikalauja gebėjimo suprasti, aiškinti ir taikyti teisės normas, vertinti jų tarpusavio ryšį ir konstitucingumą.

Suinteresuoto asmens atstovai pabrėžia, kad Seimo narių dalyvavimas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto veikloje suteikia tokių Seimo narių veiklai dar aiškesnį teisinį pobūdį. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, šis komitetas išsiskiria iš kitų Seime sudaromų komitetų specifine, Seimo statuto 67 straipsnyje nustatyta kompetencija, susijusia su valstybės teisine politika, teismų sistemos formavimu, dalyvavimu teisėkūros procese teikiant išvadas ir pasiūlymus dėl įvairių teisės sričių teisės aktų projektų, atliekant parlamentinę kontrolę pagal komitetui pavestas kuruoti veiklos kryptis. Taip pat komitetas yra atsakingas už pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos – ir konstitucinių įstatymų, turinčių ypatingą vietą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje ir reglamentuojančių ypač reikšmingus visuomeninius santykius, tobulinimą. Atsižvelgiant į visa tai, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, J. Sabatauskas, kaip ilgametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir narys, be kita ko, vadovavęs įvairių įstatymų tobulinimo darbo grupėms, atitinka Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą turėti 10 metų teisinio darbo stažą.

Suinteresuoto asmens atstovai pažymi ir tai, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse, formuojant konstitucinius teismus, tribunolus, aukščiausiuosius teismus ir kitas konstitucinę priežiūrą atliekančias institucijas, vertinama įvairi kandidatų teisinė patirtis, jų teisinio darbo stažo vertinimas neapsiriboja tik darbo patirtimi einant tradicinėmis laikomas teisines pareigas (teisėjo, advokato, prokuroro), bet apima kur kas platesnį teisinio darbo stažo, inter alia darbo parlamente, vertinimą, grindžiamą bendru kandidatų kvalifikacijos, tinkamos atitinkamoms pareigoms, vertinimu.

III

Konstitucinio Teismo posėdyje dalyvavę asmenys ir jų pateikti paaiškinimai

3. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjos Seimo narių grupės atstovai Seimo nariai M. Lingė, A. Širinskienė nurodė, kad palaiko pareiškėjos prašyme išdėstytą poziciją, pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į suinteresuoto asmens Seimo atstovo ir Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

3.1. Pareiškėjos atstovas M. Lingė paaiškino, kad teisiniu darbu negali būti vadinamas toks darbas (ar pareigos), kurį dirbant nėra būtina teisininko kvalifikacija. Pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad nėra tokio teisinio darbo, kurį galima dirbti neturint teisinio išsilavinimo.

3.2. Pareiškėjos atstovė A. Širinskienė papildomai paaiškino, kad Konstitucija negali būti aiškinama pagal žemesnės galios teisės aktus. Pasak pareiškėjos atstovės, Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo remiasi suinteresuoto asmens atstovas, preambulėje Konstitucinio Teismo įstatymas nėra minimas, taigi minėtas Vyriausybės nutarimas ir nėra skirtas šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Jeigu skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus būtų remiamasi minėtu Vyriausybės nutarimu, praktikoje susidarytų tokia situacija, kad kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus būtų keliami mažesni reikalavimai, nei nustatyti Aukščiausiojo Teismo teisėjams, kuriems pagal Teismų įstatymą keliamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 10 metų teisėjo ir (arba) teisinio pedagoginio darbo stažą.

4. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Seimo atstovas Seimo narys R. Šukys nurodė, jog palaiko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, kad pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui, pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į pareiškėjos Seimo narių grupės atstovų ir Konstitucinio Teismo teisėjų klausimus.

Suinteresuoto asmens Seimo atstovas papildomai paaiškino, kad konkretaus asmens, inter alia Seimo nario, kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus Seimui teikiantis valstybės pareigūnas, šiuo atveju Seimo Pirmininkas, kiekvienu konkrečiu atveju jau turi būti įvertinęs, ar, atsižvelgiant į to asmens turimą išsilavinimą, patirtį ir atliekamas funkcijas, jis turi sukaupęs Konstitucinio Teismo teisėjo pareigoms atlikti reikiamą teisinio darbo stažą. Pasak suinteresuoto asmens Seimo atstovo, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ar bent jau šio komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas, atsižvelgiant į jų atliekamas funkcijas Seime, turėtų būti laikomi dirbančiais teisinį darbą. Suinteresuoto asmens atstovas taip pat pažymėjo, kad jis turi rimtų abejonių dėl to, ar visi Seimo nariai galėtų būti laikomi dirbančiais tokį darbą ir įgyjančiais reikiamą teisinio darbo stažą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina

5. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo, kuriuo Seimo narys J. Sabatauskas paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju, atitiktis inter alia Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai.

6. Konstitucijos 103 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta:

„Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

<...>

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“

Taigi Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarka ir reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas yra expressis verbis nustatyti Konstitucijoje.

6.1. Aiškindamas Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalies nuostatas, Konstitucinis Teismas 2005 m. birželio 2 d. nutarime yra pažymėjęs, kad skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, pagal Konstituciją, atitinkamus įgaliojimus turi tik šie Konstitucijoje expressis verbis nurodyti subjektai: 1) Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą Seimui teikiantis valstybės pareigūnas (Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas); 2) Seimas, priimantis sprendimą dėl pateiktojo kandidato skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju; taigi kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas. Pagal Konstituciją, jokia institucija, joks pareigūnas neturi įgaliojimų paneigti ar riboti šių subjektų konstitucinės teisės teikti Seimui kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus.

Aiškinant Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalies nuostatas pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu, Seimui kas treji metai paskiriant tris naujus teisėjus vietoj tų, kurie baigia 9 metų teisėjo kadenciją. Atnaujinant Konstitucinio Teismo sudėtį Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Seimui teikia po vieną Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą.

6.2. Kaip minėta, Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus: Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas – konstitucinės justicijos institucija, vykdanti konstitucinę teisminę kontrolę (inter alia 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2025 m. birželio 6 d. nutarimai); Konstitucinis Teismas – savarankiškas ir nepriklausomas teismas – vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (inter alia 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2025 m. birželio 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, ir taip panaikinti šių aktų teisinę galią bei visam laikui pašalinti šiuos teisės aktus iš Lietuvos teisės sistemos; tik Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją – pateikti Konstitucijos nuostatų sampratą, kuri saisto visas teisės aktus leidžiančias bei visas teisę taikančias institucijas, taip pat ir Seimą – Tautos atstovybę (2006 m. birželio 6 d. nutarimas).

Taigi iš Konstitucijos kylantis Konstitucinio Teismo išskirtinumas valstybės valdžios institucijų sistemoje, jam priskirti išimtiniai konstituciniai įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją ir konstitucinio teisingumo vykdymo funkcija lemia išskirtinį Konstitucinio Teismo teisėjo konstitucinį statusą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus reglamentuojami eksplicitiškai pačioje Konstitucijoje, būtent jos 103 straipsnio 3 dalyje.

6.2.1. Pagal Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalį, kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Taigi, pagal Konstituciją, Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę.

6.2.2. Vadovaujantis Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalimi, Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Nepriekaištinga kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus reputacija yra viena iš visuomenės pasitikėjimo Konstituciniu Teismu sąlygų, Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintas konstituciškai reikšmingas reikalavimas, kylantis, be kita ko, iš konstitucinio teisinės valstybės principo.

Nepriekaištingos kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus reputacijos reikalavimas suponuoja, kad į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas turi būti teikiami asmenys, kurių asmeninės, profesinės ir etinės savybės lemia pagrįstą manymą, kad toks asmuo, eidamas Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, išlaikys aukštus etikos ir profesionalumo standartus, gebės nepriklausomai, nešališkai ir sąžiningai vykdyti konstitucinį teisingumą, bus ištikimas Konstitucijai, nesumenkins Konstitucinio Teismo autoriteto.

6.2.3. Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ir tai, kad kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime yra pažymėjęs, kad:

– aukštasis teisinis išsilavinimas – tai konstitucinė sąvoka; ji vartojama Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje, kurioje apibrėžiami reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus;

– asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai; aukščiausios kvalifikacijos teisininkai yra rengiami universitetuose; pretendentai į teisėjo pareigas turi būti įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, su kuriuo Vakarų teisės tradicijoje yra siejamas aukščiausios teisininko profesinės kvalifikacijos įgijimas;

– pagal Konstituciją, asmeniui, pretenduojančiam į teisėjo pareigas, nepakanka vien Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų pagrindinių – pirmosios pakopos teisės krypties studijų, skirtų tik teoriniams profesijos pagrindams perteikti ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti; iš Konstitucijos kylantis aukštos teisėjo profesinės kvalifikacijos reikalavimas suponuoja tai, kad teisėjais tapti siekiantys asmenys turi būti įgiję tokį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį gali užtikrinti tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos dvipakopės nuosekliosios teisės krypties universitetinės studijos (t. y. teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai) arba vientisosios teisės krypties studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus negali būti keliami žemesni profesinio išsilavinimo reikalavimai nei kitų teismų teisėjams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinį teisingumą, sprendžia dėl Seimo, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento priimamų aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams (pirmiausia – Konstitucijai) ir turi įgaliojimus panaikinti šių aktų teisinę galią ir visam laikui pašalinti šiuos teisės aktus iš Lietuvos teisės sistemos. Taigi konstatuotina, kad, pagal Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalį, į Konstitucinio Teismo teisėjus, kuriems, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išskirtinę vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, taip pat į jo vykdomas išskirtines konstitucinės kontrolės ir oficialiojo Konstitucijos aiškinimo funkcijas, keliami ypač aukštos teisėjo profesinės kvalifikacijos reikalavimai, gali būti teikiami asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį sudaro nuosekliai baigtos dvipakopės teisės krypties universitetinės studijos, t. y. įgyti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai, kai bakalauro studijose įgyti teoriniai teisininko profesijos pagrindai ir suformuoti savarankiškam darbui būtini profesiniai įgūdžiai gilinami antros pakopos studijose, arba vienpakopės (vientisosios) teisės krypties studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos.

6.2.4. Pagal Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalį, kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus taip pat turi turėti ir „ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą“. Reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą skirtas užtikrinti, kad Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas eitų asmenys, turintys šioms pareigoms eiti reikiamą profesinę patirtį.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas pretendentams į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas turėti 10 metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą yra neatsiejamai susijęs su šioje dalyje įtvirtintu reikalavimu turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagal kurį, kaip minėta, į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas gali būti teikiami asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį sudaro nuosekliai baigtos dvipakopės teisės krypties universitetinės studijos, t. y. įgyti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai, kai bakalauro studijose įgyti teoriniai teisininko profesijos pagrindai ir suformuoti savarankiškam darbui būtini profesiniai įgūdžiai gilinami antros pakopos studijose, arba vienpakopės (vientisosios) teisės krypties studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Taigi ir Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinio darbo stažas yra toks darbo stažas, kuris kaupiamas nuo tada, kai asmuo įgyja Konstitucinio Teismo teisėjo pareigoms eiti būtiną teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti teisinį darbą pagal teisininko specialybę, t. y. darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyti reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, vartojamos sąvokos „teisinis darbas“ ir „teisinio darbo stažas“ – tai konstitucinės sąvokos, jos turi konstitucinį turinį ir negali būti aiškinamos remiantis vien tuo, kaip analogiškos sąvokos yra apibrėžtos įstatymuose ar kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, teisės aktuose, reguliuojančiuose darbo arba valstybės tarnybos santykius). Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos normų ir principų negalima aiškinti remiantis įstatymų leidėjo ir kitų teisėkūros subjektų priimtais aktais, nes taip būtų paneigta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje (inter alia 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. liepos 1 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai, 2011 m. vasario 23 d., 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimai).

6.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus, nėra savitiksliai; jais siekiama užtikrinti, kad Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas eitų tik reikiamą išsilavinimą ir darbo patirtį turintys asmenys, atitinkantys Konstitucijoje įtvirtintus pilietybės ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ir taip sudaryti būtinas prielaidas Konstituciniam Teismui vykdyti konstitucinius įgaliojimus, kartu užtikrinant Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema. Jeigu į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas būtų skiriami asmenys, neatitinkantys minėtų, Konstitucijoje įtvirtintų, reikalavimų, būtų sudarytos prielaidos abejoti Konstitucinio Teismo gebėjimu tinkamai vykdyti konstitucinį teisingumą, taip pat jo nepriklausomumu ir nešališkumu. Taigi tiek Konstitucijos 103 straipsnio 1 dalyje nurodyti valstybės pareigūnai – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, turėdami diskreciją pasirinkti tinkamiausią kandidatą, teikdami Seimui Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūrą, tiek Seimas, priimdamas sprendimą dėl pateiktojo kandidato skyrimo Konstitucinio Teismo teisėju, yra saistomi minėtų Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pilietybės, reputacijos, išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimų, todėl privalo įsitikinti, kad kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus atitinka visus jiems keliamus reikalavimus.

7. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, Seimas yra Tautos atstovybė, jo prerogatyva – leisti įstatymus ir spręsti kitus valstybės valdžios klausimus (1994 m. liepos 22 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2022 m. birželio 21 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai (inter alia 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2014 m. birželio 3 d., 2024 m. balandžio 25 d. išvados).

Pagal Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį (2022 m. balandžio 21 d. redakcija), Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Taigi Konstitucijos 56 straipsnyje (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), kuriame yra nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti Seimo nariais, nėra nustatyti kokie nors profesinės patirties ar išsilavinimo reikalavimai. Tai reiškia, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 56 straipsnį (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), asmenims, pretenduojantiems tapti Seimo nariais, nėra keliamas reikalavimas būti įgijus aukštąjį išsilavinimą (juo labiau aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ar turėti kokios nors profesinės patirties.

II

Ginčijamas teisės aktas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

8. Seimas 2025 m. spalio 21 d. priėmė nutarimą Nr. XV-502 „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“. Šis nutarimas tą pačią dieną paskelbtas Teisės aktų registre (TAR, 2025-10-21, Nr. 17513).

8.1. Šiame Seimo nutarime nustatyta:

„Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 10 punktu, 103 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2025 m. rugsėjo 18 d. potvarkį Nr. PP-53 „Dėl kandidato į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjus“, nutaria:

1 straipsnis.

Paskirti Julių Sabatauską Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju.

2 straipsnis.

Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2026 m. kovo 19 d.“

Taigi Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu:

– atsižvelgiant į Seimo Pirmininko teikimą, J. Sabatauskas paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju (1 straipsnis);

– nustatyta, kad šis Seimo nutarimas įsigalios 2026 m. kovo 19 d., t. y. 2026 metų kovo mėnesio trečiąjį ketvirtadienį (kai pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2025 m. birželio 5 d. redakcija) baigiasi trijų einančių pareigas Konstitucinio Teismo teisėjų kadencija ir Konstitucinis Teismas turi būti atnaujinamas vienu trečdaliu) (2 straipsnis).

8.2. Iš kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus J. Sabatausko biografijos duomenų anketos, pridedamos prie Seimo nutarimo „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projekto, matyti, kad J. Sabatauskas 2002 m. universitete įgijo teisės bakalauro, o 2003 m. teisės magistro kvalifikacinius laipsnius.

Iš šioje anketoje pateiktų duomenų matyti ir tai, kad nuo 2003 m., kai įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, J. Sabatauskas visą laiką ėjo ir šiuo metu eina Seimo nario pareigas, ne kartą buvo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku (eina šias pareigas ir šios Seimo kadencijos metu), taip pat buvo Seimo pirmininko pavaduotoju, Seimo Konstitucijos komisijos nariu, ėjo kitas pareigas Seime.

Taigi nuo 2003 m., kai įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, J. Sabatauskas nedirbo kito darbo, išskyrus Seimo nario.

9. Kaip minėta, pareiškėja ginčija Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo atitiktį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

Šioje dalyje nustatyta: „Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“

Taigi iš esmės tapati įtvirtintajai Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nuostata yra ir Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

III

Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui vertinimas

10. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama, ar Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas.

11. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja minėtiems aukštesnės galios teisės aktams, kadangi juo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo neatitinka vieno iš konstitucinių reikalavimų, keliamų asmenims, siekiantiems eiti šias pareigas, – jis neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

12. Minėta, kad ginčijamas Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas nėra įsigaliojęs, jis įsigalios 2026 m. kovo 19 d. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai“ reiškia, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti Seimo priimtų ir oficialiai paskelbtų įstatymų ir kitų aktų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai, nepriklausomai nuo to, kokia yra nustatyta šių įstatymų ar kitų aktų (jų dalių) taikymo pradžios data (2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Kaip minėta, ginčijamas Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas yra oficialiai paskelbtas Teisės aktų registre 2025 m. spalio 21 d.

Taigi, pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas, turėdamas įgaliojimus tirti dar neįsigaliojusių įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitiktį Konstitucijai, kai šie įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai yra priimti ir oficialiai paskelbti, inter alia gali vertinti ir šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamo Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo atitiktį Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui.

13. Sprendžiant dėl ginčijamo Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai pažymėtina, kad, kaip minėta:

– Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas pretendentams į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas turėti 10 metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą yra neatsiejamai susijęs su šioje dalyje įtvirtintu reikalavimu turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagal kurį į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas gali būti teikiami asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį sudaro nuosekliai baigtos dvipakopės teisės krypties universitetinės studijos, t. y. įgyti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai, kai bakalauro studijose įgyti teoriniai teisininko profesijos pagrindai ir suformuoti savarankiškam darbui būtini profesiniai įgūdžiai gilinami antros pakopos studijose, arba vienpakopės (vientisosios) teisės krypties studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos; taigi ir Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinio darbo stažas yra toks darbo stažas, kuris kaupiamas nuo tada, kai asmuo įgyja Konstitucinio Teismo teisėjo pareigoms eiti būtiną teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti teisinį darbą pagal teisininko specialybę, t. y. darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas;

– pagal Konstituciją, Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla; Konstitucijos 56 straipsnyje (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), kuriame yra nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti Seimo nariais, nėra nustatyti kokie nors profesinės patirties ar išsilavinimo reikalavimai, inter alia jiems nėra keliamas reikalavimas būti įgijus aukštąjį išsilavinimą (juo labiau aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ar turėti kokios nors profesinės patirties.

13.1. Kaip minėta, Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu, atsižvelgiant į Seimo Pirmininko teikimą, J. Sabatauskas paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju.

Minėta ir tai, kad iš kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus J. Sabatausko biografijos duomenų anketos, pridėtos prie Seimo nutarimo „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projekto, matyti, kad nuo 2003 m., kai universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, J. Sabatauskas nedirbo kito darbo, išskyrus Seimo nario.

13.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, jog tai, kad kokį nors darbą dirba asmuo, įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą (universitetinį arba neuniversitetinį), nereiškia, kad toks darbas vien dėl to yra teisinis. Seimas yra Tautos atstovybė, viena pagrindinių jo funkcijų yra įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba. Tačiau tai, kad Seimo nariai užsiima įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba, taip pat dalyvauja vykdant kitas klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas, net jeigu jie yra įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad jie dirba Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinį darbą, t. y. tokį darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, ir kad jie įgyja Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinio darbo stažą.

Seimo nario veikla ir darbas pagal teisininko specialybę yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos. Kaip minėta, Seimo nariai yra profesionalūs politikai, darbas Seime yra jų profesinė veikla. Seimo narių vykdant šią profesinę veiklą priimami sprendimai, kuriais organizuojamas bendras žmonių gyvenimas visuomenėje, yra politiniai sprendimai, grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais. Tačiau Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys ir kurio negali dirbti asmenys, neturintys tokio išsilavinimo. Kaip minėta, pagal Konstituciją, Seimo nariu gali būti asmuo, kuris apskritai gali neturėti aukštojo išsilavinimo (juo labiau aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo) ir jokios profesinės patirties. Taigi Seimo nario veikla nėra Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms eiti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

13.3. Atsižvelgiant į tai, kad nei Seimo nario veikla apskritai, nei Seimo nario veikla kuriame nors Seimo struktūriniame padalinyje, kurį sudaryti gali tik Seimo nariai, inter alia veikla Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, negali būti prilyginama Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytam teisiniam darbui, be kita ko, dėl to, kad siekiančiajam eiti šias pareigas pagal Konstituciją nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, konstatuotina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamu Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas Seimo narys J. Sabatauskas, kuris nuo 2003 m., kai universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, nedirbo teisinio darbo, neturi Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodyto teisinio darbo pagal teisininko specialybę ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

13.4. Vadinasi, ginčijamu Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Konstitucinio Teismo teisėju paskyręs asmenį, neturintį teisinio darbo pagal teisininko specialybę ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo, Seimas nesilaikė Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas skirti tik tokį asmenį, kuris turi šioje nuostatoje nurodytą stažą, suponuojantį reikiamą šioms pareigoms profesinę patirtį.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai.

15. Kaip minėta, iš esmės tapati įtvirtintajai Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nuostata yra ir Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje konstatavus, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. XV-502 „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ (TAR, 2025‑10‑21, Nr. 17513) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Tomas Davulis

Gintaras Goda

Aurelijus Gutauskas

Giedrė Lastauskienė

Vytautas Mizaras

Algis Norkūnas

Daiva Petrylaitė

Janina Stripeikienė

Stasys Šedbaras