2019-01-07 Nr. AB-793-3-61-3-01881-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1261-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01881-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; 37.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-951 (duomenys neviešinami) (toliau – ir (duomenys neviešinami)); 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-942 „Dėl atsiųstų tušinukų grąžinimo“ (toliau – ir Raštas dėl tušinukų); 3) panaikinti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 35-2317 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas dėl prašymo nagrinėjimo); 5) panaikinti Kalėjimo departamento 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 25-2321 „Dėl jūsų prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir (duomenys neviešinami)); 6) įpareigoti Lukiškių TI-K perduoti pareiškėjui rašymo priemones; 7) įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją leisti atvežti gydytoją (duomenys neviešinami) į Lukiškių TI-K (duomenys neviešinami) atlikti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolių potvarkiais yra areštuotos jo sąskaitos, todėl negali nusipirkti rašymo priemonių (tušinukų). Kalėjimo administracija nedraudžia gauti siuntinius iš namų kartu su laikraščiais, žurnalais, popieriumi ir vokais, bet tušinukų gauti neleidžia. Valstybė kiekvieną mėnesį skiria 11,40 Eur išmoką, tačiau šiais pinigais jis pasinaudoti negali, kadangi Lukiškių TI-K nuskaičiuoja pinigus išlaidoms už elektros energiją apmokėti. Pareiškėjas prašė Lukiškių TI-K administracijos nuvežti jį į ligoninę pas gydytoją (duomenys neviešinami) arba leisti gydytojui atvažiuoti į Lukiškių TI-K ir vietoje atlikti (duomenys neviešinami), tačiau jam (duomenys neviešinami) nebuvo suteiktos.

3. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymą, nenustato galimybės perduoti nuteistiesiems siuntinyje rašymo priemonių. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. BVK 95 straipsnio 4 dalis nustato nuteistųjų teisę gauti pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi. Pagal BVK 99 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems yra leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. Atsakovas teigė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 84 punktą pašto siuntinys arba smulkusis paketas, prieš paduodant jį nuteistajam, nuteistojo, kuriuo vardu jis gautas, akivaizdoje atidaromas ir patikrinamas, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus spaudą, vokus, pašto ženklus, rašymo popierių, patalynę, drabužius ar avalynę. Taisyklių 90 punkte nustatyta, kad pašto siuntinyje arba voke rasti daiktai, kurių perdavimas pagal BVK nuostatas neleistinas, perduodami saugoti arba sunaikinami Taisyklių 59 punkto nustatyta tvarka.

5. Lukiškių TI-K administracija, neleisdama pareiškėjui gauti jam perduodamų rašymo priemonių, teisės aktų nepažeidė. Nesant pareiškėjo sąskaitoje pakankamos sumos (duomenys neviešinami) atlikti, toks (duomenys neviešinami) negalėjo būti atliktas nemokamai. (duomenys neviešinami), kompensuojant šios paslaugos teikimą bei išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jam negalėjo būti atliktas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkinto iš dalies. Panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-951 (duomenys neviešinami) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 2S-2321 „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neviešinami), sudaryti sąlygas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, užtikrinti jam galimybę gauti (duomenys neviešinami). Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones. Kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. rašto Nr. 96-951, 2016 m. kovo 22 d. rašto Nr. 96-942 ir Kalėjimo departamento 2016 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 35-2317 bei 2016 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 25-2321 teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 96-942 nurodė, kad pareiškėjui siųsti tušinukai nebuvo perduoti, nes jie atsiųsti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. skunde Kalėjimų departamentui nurodė, kad jam buvo siųsta siunta, kurioje buvo 13 rašiklių, tačiau Lukiškių TI-K jam siųstų rašiklių neperdavė. Kalėjimų departamentas 2016 m. balandžio 25 d. rašte Nr. 2S-2317 pareiškėjui nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims negalima siuntiniuose gauti rašymo priemonių.

9. Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 96-951 pareiškėjui nurodė, kad jo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų (duomenys neviešinami) atlikti; teisę į (duomenys neviešinami), kurio išlaidos kompensuojamos, turi asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, ir vaikai. Pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. skunde Kalėjimų departamentui teigė, kad jam reikia (duomenys neviešinami), kadangi neturi (duomenys neviešinami). Lukiškių TI-K esantis (duomenys neviešinami), tačiau (duomenys neviešinami). Paaiškino, kad jo giminaičiai surado (duomenys neviešinami), kuris gali atlikti (duomenys neviešinami) procedūrą Lukiškių TI-K. Taip pat prašė, nesant galimybių (duomenys neviešinami) paslaugas suteikti Lukiškių TI-K, suteikti galimybę minėtas paslaugas gauti ne Lukiškių TI-K teritorijoje. Teigė, kad (duomenys neviešinami) paslaugas apmokės pats. Kalėjimų departamentas Rašte dėl (duomenys neviešinami) nurodė, kad dėl (duomenys neviešinami) pareiškėjas pirmiausia turi kreiptis į Lukiškių TI-K gydytoją (duomenys neviešinami), kuris, įvertinęs būklę, galėtų parinkti gydymą ir tuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarkos.

10. Teismas sprendime akcentavo, jog BVK 95 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. BVK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Pašto ir perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 95 str. 4 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytas daiktų, kuriuos asmenims leidžiama turėti, sąrašas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 18 priedo sąraše nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo gali turėti rašymo reikmenis.

11. Nors rašymo priemonės nėra įtrauktos į nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų sąrašą, patvirtintą Taisyklių 18 priede, tačiau BVK 95 straipsnis įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda reiškia, kad nuteistieji gali gauti tik drabužių, avalynės pašto ar perduodamą siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Taisyklių 90 punkte nustatyta, kad pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete rasti daiktai, kurių perdavimas BVK nenustatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami. Kadangi rašymo priemonės nėra nei drabužis, nei avalynė, nei spauda, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai neperdavė pareiškėjui naudotis paštu atsiųstų rašymo priemonių, o perdavė jas į daiktų saugojimo sandėlį. Kalėjimų departamentas skundžiamame Rašte dėl prašymo nagrinėjimo patvirtino Lukiškių TI-K poziciją, išdėstytą Rašte dėl tušinukų.

12. Teismas laikėsi pozicijos, jog ginčas kilo ir dėl to, kad pareiškėjas neturi rašymo priemonių. Teismo nuomone, netoleruotina situacija, kai pareiškėjas negali įstaigoje kasdienėje veikloje naudotis rašymo priemonėmis, nors jos nėra įtrauktos į nuteistiesiems draudžiamų turėti ir / ar įsigyti daiktų sąrašą. Rašiklis laikytinas būtiniausiu reikmeniu, kurio turėjimas užtikrina bent minimalias galimybes bendrauti su kitais asmenimis, ar, esant reikalui, teikti prašymus, skundus ar pasiūlymus Lukiškių TI-K administracijai ir kitiems viešojo administravimo subjektams.

13. Suėmimo vykdymo įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų. Nors pareiškėjas nėra laikomas subjektu, kuriam taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, tačiau teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui negali būti taikomos griežtesnės nuostatos dėl aprūpinimo rašikliais nei suimtiems asmenims. Pareiškėjo poreikis turėti rašymo priemones laikomas realiu ir pagrįstu, todėl turėjo būti užtikrintas.

14. Tiek Lukiškių TI-K Rašte dėl tušinukų ir atsiliepime, tiek Kalėjimų departamentas Rašte dėl prašymo nagrinėjimo nurodė, kad visus reikalingus daiktus ir reikmenis, kurie nėra nuteistiesiems draudžiami naudotis ir turėti, galima įsigyti įstaigos parduotuvėje, t. y. naudotis minėtais daiktais nėra draudžiama, tačiau jie turi būti įsigyti teisėtais būdais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kiekvieną mėnesį jam skiriamos valstybės lėšos, tačiau jos skiriamos už elektros energiją apmokėti. Teismo nuomone, šios lėšos turėtų būti proporcingai paskirstomos būtiniems reikmenims įsigyti, o ne atsakovo nuožiūra skiriamos tik išlaidoms už elektros energiją apmokėti. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti Lukiškių TI-K pareigūnus priimti ir pareiškėjui perduoti paštu atsiųstus ar per perdavimo skyrių perduotus rašiklius. Taip pat nebuvo pagrindo naikinti iš esmės teisėtą Lukiškių TI-K Raštą dėl tušinukų ir Kalėjimų departamento Raštą dėl prašymo nagrinėjimo, todėl juos paliko galioti.

15. Teismas, atsižvelgė į nustatytas bylos aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento argumentus dėl BVK 95 straipsnio aiškinimo (taikymo), ir konstatavo, kad yra pagrindas ginčą šioje dalyje išspręsti iš esmės bei įpareigoti Lukiškių TI-K per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones. Lukiškių TI-K įpareigojimą turi vykdyti atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigai keliamus saugumo reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčą šioje byloje taip pat kelia ir dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nesuteikiant jam (duomenys neviešinami). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad prašė Lukiškių TI-K administracijos nuvežti jį į ligoninę pas (duomenys neviešinami) arba leisti (duomenys neviešinami) atvažiuoti į Lukiškių TI-K ir vietoje atlikti (duomenys neviešinami) procedūrą, tačiau jam (duomenys neviešinami) paslaugos nebuvo suteiktos.

17. BVK 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju, neatsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Lukiškių TI-K ir pareiškėjo, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja teisės normos, reglamentuojančios sveikatos apsaugą. Sprendžiant ginčą dėl, pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai nesuteiktų (duomenys neviešinami), buvo būtina nustatyti, ar pareiškėjo teisė į medicininę pagalbą nebuvo pažeista.

18. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. skunde Kalėjimų departamentui nurodė, jog jam reikia (duomenys neviešinami), kadangi neturi (duomenys neviešinami). Paaiškino, kad Lukiškių TI-K (duomenys neviešinami), tačiau (duomenys neviešinami). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo giminaičiai surado (duomenys neviešinami), kuris gali atlikti (duomenys neviešinami) procedūrą Lukiškių TI-K. Pareiškėjas taip pat prašė, nesant galimybių (duomenys neviešinami) paslaugas suteikti Lukiškių TI-K, suteikti galimybę minėtas paslaugas gauti ne Lukiškių TI-K teritorijoje, o (duomenys neviešinami) paslaugas apmokės ir pats.

19. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Dėl (duomenys neviešinami) ir Kalėjimų departamentas Rašte dėl (duomenys neviešinami) pareiškėjo dėstomas aplinkybes dėl nesuteiktų (duomenys neviešinami) paslaugų vertino iš esmės skirtingais aspektais. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K Dėl (duomenys neviešinami) nepagrįstai vertino (duomenys neviešinami) išlaidų klausimą, kadangi tiek iš pareiškėjo skundo, tiek iš teismo posėdyje teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nesiekia gauti kompensacijos (duomenys neviešinami) atlikti, tačiau siekia, kad jam būtų suteiktos (duomenys neviešinami) paslaugos. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K turėjo įvertinti aplinkybes, susijusias su (duomenys neviešinami) būtinumu, o ne aplinkybes, susijusias su šios paslaugos kompensavimu. Lukiškių TI-K Dėl (duomenys neviešinami) nenurodyta, ar pareiškėjui gali būti suteikiamos (duomenys neviešinami) paslaugos, ar pareiškėjo sveikatos būklė buvo įvertinta (duomenys neviešinami).

20. Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K Raštui dėl (duomenys neviešinami), kaip individualiam administraciniam aktui, keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Šiuo atžvilgiu teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K Rašte dėl (duomenys neviešinami) nebuvo iš esmės nagrinėti duomenys, susiję su pareiškėjo sveikatos būkle ir (duomenys neviešinami) būtinumu, todėl Lukiškių TI-K raštą (duomenys neviešinami) laikė nepagrįstu.

21. Kalėjimų departamentas Rašte dėl (duomenys neviešinami) nurodė, kad dėl (duomenys neviešinami) pareiškėjas pirmiausia turi kreiptis į Lukiškių TI-K gydytoją (duomenys neviešinami), kuris, įvertinų pareiškėjo būklę, galėtų parinkti gydymą bei galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl paslaugų suteikimo ir apmokėjimo tvarkos.

22. Teismo nuomone, Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą dėl nesuteiktų (duomenys neviešinami) paslaugų, privalėjo ne formaliai atsisakyti tenkinti tokį skundą, remdamasis tuo, kad nėra pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę ir informacija apie (duomenys neviešinami) būtinumą, bet kreiptis į Lukiškių TI-K dėl tokių duomenų patvirtinimo arba paneigimo, o jam atsisakius tokius duomenis pateikti, imtis visų teisės aktuose nustatytų veiksmų, būtinų užtikrinti pareiškėjo sveikatos apsaugą. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas nuodugniai neįvertinus skundo pagrindo ir aplinkybių, negali būti laikomas suderinamu su gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas apima viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015) ir asmens teisę į pagrįstą bei motyvuotą administracinį sprendimą (LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012).

23. Teismas sprendė, kad tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai nesiekiama padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais. Iš esmės neįvertinus pareiškėjo dėstomų aplinkybių dėl (duomenys neviešinami) paslaugų būtinumo, Kalėjimų departamento Raštas dėl (duomenys neviešinami) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi jis nedera su gero administravimo principu ir VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.

24. Teismas nuomone, nagrinėjamu atveju nustatytos pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir iš esmės įvertinti faktines aplinkybes dėl pareiškėjo sveikatos būklės pažeidimas apsunkina administracinio teismo atliekamą Lukiškių TI-K Rašto dėl (duomenys neviešinami) ir Kalėjimų departamento Rašto dėl (duomenys neviešinami) teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Viešojo administravimo subjektui neįvertinus reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sveikatos būkle, šioje byloje teismas negali spręsti, ar pareiškėjo nurodytos gydymo paslaugos turi būti suteiktos (šias aplinkybes teisės aktų nustatyta tvarka turi konstatuoti kompetentingi subjektai (gydytojai)).

25. Teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms, Lukiškių TI-K Raštas (duomenys neviešinami) ir Kalėjimų departamento Raštas dėl (duomenys neviešinami) yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Lukiškių TI-K įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neviešinami), sudaryti sąlygas įvertinti jo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, užtikrinti pareiškėjui galimybę gauti (duomenys neviešinami) paslaugas (duomenys neviešinami).

III. 26. Atsakovas apeliaciniu skundu (I t., b. l. 73–78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojami skunde išdėstyti reikalavimai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis PĮVTT 90 punktu, nustatančiu, kad pašto siuntinyje ir smulkiajame pakete rasti daiktai, kurių perdavimas BVK nenustatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami, padarė išvadą kad Lukiškių TI-K administracija pagrįstai neperdavė pareiškėjui naudotis paštu atsiųstų rašymo priemonių, o perdavė jas į daiktų saugojimo sandėlį, tuo visiškai patvirtindamas pareiškėjo skundžiamuose Lukiškių TI-K Rašte dėl atsiųstų tušinukų grąžinimo ir Kalėjimų departamento Rašte dėl prašymo nagrinėjimo išdėstytą poziciją. Atsižvelgiant į įrodymų vertinimo principus, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovai pareiškėjo atžvilgiu teisinio reglamentavimo nepažeidė, tuo ir turėjo pagrįsti savo sprendimą.

28. Manytina, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas peržengė įstatymo nustatytos apygardos administracinio teismo kompetencijos ribas. Teismo sprendimu, Lukiškių TI-K buvo įpareigotas per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones. Toks sprendimas, pirmiausia, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio 2 – 5 punktuose nustatytų galimų teismo sprendimų turinio, nes nėra grindžiamas jokiais teisės aktais, tuo tarpu, ir pats teismas sprendimo motyvacinėje dalyje konstatavo, jog nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Lukiškių TI-K pareigūnus priimti ir pareiškėjui perduoti paštu atsiųstus ar per perdavimo skyrių perduotus rašiklius. Nei Lukiškių TI-K, nei Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos negali savarankiškai reglamentuoti pareiškėjo aprūpinimo rašymo priemonėmis tvarkos, nes tuo būtų pažeistas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 5 straipsnyje įtvirtintas principas, pagal kurį Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, Probacijos įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

29. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmės savo sprendime vertina centrinės valdžios priimtą norminį teisės aktą (t. y. BVK) teisėtumo požiūriu bei savarankiškai nustato susiklosčiusio teisinio santykio teisinį reglamentavimą. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovas BVK 95 straipsnio reikalavimų nepažeidė, tuo pačiu metu pažymi, kad rašiklis laikytinas būtiniausiu reikmeniu, kurio turėjimas užtikrina bent minimalias galimybes bendrauti su kitais asmenimis, ar, esant reikalui, teikti prašymus, skundus ar pasiūlymus Lukiškių TI-K administracijai ir kitiems viešojo administravimo subjektams, o situacija, kai pareiškėjas negali įstaigoje kasdienėje veikloje naudotis rašymo priemonėmis, teismo manymu, yra netoleruotina bei įpareigoja atsakovą užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones, kitaip tariant, teismas savo sprendimu nustato naujus, iki šiol įstatymo nereglamentuotus, tarpusavio veikimo pagrindus tarp ginčo šalių. Tuo Vilniaus apygardos administracinis teismas faktiškai sukuria naują materialinę teisės normą pareiškėjo atžvilgiu iš esmės atlikdamas įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Tokiu būdu yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas bei to paties str. 2 d. nustatytas valdžios šakų galios konstitucinio ribojimo imperatyvas.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas tik formaliai įvykdė viešojo administravimo procedūrą, tačiau nesiekė padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, iš esmės neįvertino aplinkybių, susijusių su (duomenys neviešinami) būtinumu, tuo pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (Europos žmogaus teisių teismo 2010 m. vasario 16 d. sprendimas V. D. prieš Rumuniją). Tokiu būdu atsakovas, siekdamas įrodyti, jog, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neviešinami) paslaugų suteikimo, vadovavosi atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, prašo prijungti prie administracinės bylos Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyboje (toliau – ir SPT) saugomos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 29 d. buvo pastoviai stebimas ir gydomas SPT gydytojo (duomenys neviešinami), 2016 m. vasario 4 d. buvo konsultuotas dėl (duomenys neviešinami), 2016 m. balandžio 25 d. konsultuotas dėl (duomenys neviešinami), 2016 m. lapkričio 7 d. planine tvarka buvo konsultuotas (duomenys neviešinami), atlikta (duomenys neviešinami), rekomenduotas chirurginis gydymas, 2016 m. lapkričio 10 d. išsiųstas prašymas Nr. 9-15576 Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai dėl (duomenys neviešinami).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kėlė ginčą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. kovo 22 d. raštų ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. raštų, kuriuose buvo svarstomi pašto siuntinyje gautų kanceliarinių rašymo priemonių grąžinimo ir (duomenys neviešinami) paslaugų teikimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. kovo 22 d. Raštą Nr. 96-951 (duomenys neviešinami)ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 2S-2321 dėl prašymo nagrinėjimo. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (duomenys neviešinami), sudaryti sąlygas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, užtikrinti jam galimybę gauti (duomenys neviešinami) paslaugas (duomenys neviešinami). Taip pat įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones. Kitą skundo dalį atmetė.

33. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K. Atsakovo nuomone, sprendimas įpareigoti Lukiškių TI-K per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio 2-5 punktų, ir nėra pagrįstas jokiais teisės aktais. Be to, atsakovas, jo teigimu, siekdamas įrodyti, jog, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neviešinami) paslaugų suteikimo, vadovavosi atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, prašo prijungti prie administracinės bylos naujus įrodymus (Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyboje saugomos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją), iš kurių matyti, kad pareiškėjas nuo 2010 m. birželio 29 d. buvo nuolat stebimas ir (duomenys neviešinami).

34. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. rašto Nr. 96-942 ir Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 2S-2317 panaikinimo. Todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašė įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją leisti perduoti jam rašymo priemones (t. y. tas rašymo priemones, kurios jo vardu buvo gautos pašto siunta), ir kurios pagal BVK 95 straipsnio bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90 punkto nuostatas buvo perduotos į daiktų saugojimo sandėlį), tačiau reikalavimo įpareigoti atsakovą Lukiškių TI-K užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones pareiškėjas nei skunde, nei patikslintuose skunduose nekėlė. Taigi pirmosios instancijos teismo paskirtas Lukiškių TI-K įpareigojimas užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones (kadangi netoleruotina situacija, kai pareiškėjas negali įstaigoje kasdienėje veikloje naudotis rašymo priemonėmis, nors jos nėra įtrauktos į nuteistiesiems draudžiamų turėti ir / ar įsigyti daiktų sąrašą) nebuvo pareiškėjo reikalavimo dalykas.

36. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-934-822/2017; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-185-520/2018). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pirmosios instancijos teismui net ir pritariant pareiškėjo nuomonei, kad jam įkalinimo įstaigoje trūksta rašymo priemonių, pats teismas neturi teisinio pagrindo išplėsti skunduose keliamų reikalavimų ribas. Be kita ko, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pats pareiškėjas į administraciją būtų kreipęsis su prašymu, jog jam skirtų rašymo priemones ar pašalpą joms įsigyti, ir būtų gavęs neigiamą atsakymą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino byloje esančių duomenų iš Lukiškių TI-K, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. kovo 22 d. (ir t. t.) naudojosi parduotuvės paslaugomis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo Lukiškių TI-K per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones naikinama.

37. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl (duomenys neviešinami) pareiškėjui realaus teikimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, tenkina atsakovo prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos. Iš pateiktos pareiškėjo H. D. asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, kad pareiškėjas pas (duomenys neviešinami) lankėsi nuo 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. vasario mėn. konsultuotas dėl (duomenys neviešinami), 2016 m. balandžio 25 d. – dėl (duomenys neviešinami) nuspręsta užrašyti konsultacijai į (duomenys neviešinami). Iš Lukiškių TI-K 2016 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 9-15576 matyti, kad nuteistajam H. D. užsakyta planinė (duomenys neviešinami) dėl galimybės (duomenys neviešinami) pagal (duomenys neviešinami) klinikos gydytojos 2016 m. lapkričio 8 d. konsultaciją.

38. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K 2016 m. rašte Nr. 96-951 ir Kalėjimų departamentas rašte Nr. 2S-2321 pareiškėjo dėstomas aplinkybes dėl nesuteiktų (duomenys neviešinami) paslaugų vertino iš esmės skirtingais aspektais. Konstatavo, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai vertino (duomenys neviešinami) išlaidų klausimą, kadangi tiek iš pareiškėjo skundo, tiek iš teismo posėdyje teiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas nesiekia gauti kompensacijos (duomenys neviešinami) atlikti, tačiau siekia, kad jam būtų suteiktos (duomenys neviešinami) paslaugos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada nėra visiškai pagrįsta, kadangi neparemta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-951 priėmė atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. kovo 7 d. pareiškimą. Tačiau byloje šio pareiškimo nėra, ir pirmosios instancijos teismas jo neišreikalavo. Nesant minėto pareiškimo, negalima spręsti kokius būtent klausimus ir kokia apimtimi pareiškėjas kėlė atsakovui, taigi ir daryti teisingos išvados dėl atsakovo rašto.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodoma, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Teismo nustatytos bylos aplinkybės nurodomos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kurioje taip pat turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (ABTĮ 87 str. 4 d. 1 ir 3 punktai). Šiuo aspektu (dėl bylai esminės reikšmės turinčių aplinkybių nustatymo) pastebėtina, kad pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

40. ABTĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius būtinus klausimus pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme stadijoje prireikus teisėjas turi išspręsti. Vienas tokių klausimų – tai įpareigojimas pareiškėją, kitą proceso dalyvį ar byloje nedalyvaujantį asmenį pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų (ABTĮ 67 str. 1 d. 2 p.). Taigi, teisėjas, ruošdamasis nagrinėti administracinę bylą, privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva išsireikalauti papildomus įrodymus ar paaiškinimus, kurių, teismo nuomone, gali reikėti bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad teisėjas gali skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje tik manydamas, kad nėra kliūčių administracinei bylai nagrinėti (ABTĮ 67 str. 4 d.).

41. Jei tam tikros abejones keliančios aplinkybės (neaiškumai) paaiškėja bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, teismas taip pat turi visas galimybes imtis priemonių, kad neaiškumai būtų pašalinti ir, kad būtų nustatytos ir teisme išsamiai ištirtos visos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės bylai. Tokia teismo teisė ir pareiga yra įtvirtinta ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatančioje, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Pažymėtina, kad teismas, net ir baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, turi pareigą nutartimi atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, o ne priimti baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (ABTĮ 81 str. 9 d.). Tai reikalinga, nes teismo vidinis įsitikinimas, pagal kurį jis byloje įvertina įrodymus ir priima sprendimą, negali būti atsitiktinis, o turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ABTĮ 56 str. 6 d.).

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, suformulavo reikalavimą ir prašė panaikinti atsakovo priimtus sprendimus, kurie buvo tiesiogiai susiję su pareiškėjo prašymu suteikti galimybę atlikti (duomenys neviešinami). Pareiškėjas prašė įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją leisti atvežti gydytoją (duomenys neviešinami) į Lukiškių TI-K (duomenys neviešinami) procedūrai atlikti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiuo atveju neišsireikalavo iš atsakovo duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų šio įpareigojimo reikalingumą.

43. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškinus teisę, be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3212-575/2016).

44. Nustatytų aplinkybių bei nurodytos administracinių teismų praktikos kontekste išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ginčo dalis dėl (duomenys neviešinami) paslaugų nesuteikimo buvo grąžinta nagrinėti Lukiškių TI-K iš naujo (įpareigojo pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neviešinami) išnagrinėti iš naujo ir sudaryti sąlygas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę, užtikrinti pareiškėjui galimybę gauti (duomenys neviešinami) paslaugas (duomenys neviešinami), matyti, jog pirmosios instancijos teismas minėtoje ginčo dalyje neišsireikalavo bylai reikšmingų įrodymų, ir todėl neatliko tinkamo faktinių bylos aplinkybių vertinimo ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokia situacija pirmosios instancijos teismui sudarė esmines kliūtis priimti teisingą teismo sprendimą dalyje dėl (duomenys neviešinami) paslaugų suteikimo pareiškėjui.

45. Šiame kontekste pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išreikalauti ir ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-951 (duomenys neviešinami), Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 2S-2321 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neviešinami), sudaryti sąlygas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, užtikrinti jam galimybę gauti (duomenys neviešinami). Todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti pareiškėjui realią galimybę turėti rašymo priemones, panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016 m. kovo 22 d. raštą Nr. 96-951 (duomenys neviešinami) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2016 m. balandžio 25 d. raštą Nr. 2S-2321 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl (duomenys neviešinami), sudaryti sąlygas įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę ir, esant poreikiui, užtikrinti jam galimybę gauti (duomenys neviešinami), panaikinti, ir šioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė