48a307b5-e749-491e-a16b-7b783ca13d6c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3820-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-01410-2013-5                             Procesinio sprendimo kategorija 28.; 59.; 74. (S)                                                                VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjui Giedrei TomkevičiÅ«tei, atsakovės Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „RadioSolis“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,  n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėja UAB „RadioSolis“ (toliau – pareiÅ¡kėja, bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) 2013-03-27 iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1221 dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-03-27 leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1221 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiskuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde nurodė, kad UAB „RadioSolis“ yra investuotoja į saulės elektrinę. Energetikos ministerija 2012-10-02 jai iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-2211 (toliau – Leidimas plėsti), pastatant ir įrengiant saulės elektrinę „Sodų“ kv. skl. Nr. 264,265, (duomenys neskelbtini) kurios instaliuota galia – 0,03 MW, projektinė metinė elektros energijos gamyba – 29 000 kWh. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-02-27 patvirtino, kad elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį.

Leidimo plėsti Nr. LP-2211 pagrindu, Energetikos ministerija 2013-03-27 iÅ¡davė leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1221 (toliau – Leidimas gaminti), kurio dalyje „leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad „elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka“.Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ® ar Ä®statymas) 2012-06-21 redakcijos, įsigaliojusios 2012-07-01, ir 2013-01-17 redakcijos, įsigaliojusios 2013-02-01, 3 straipsnio 2 dalį, atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimas skatinamas taikant nustatytÄ paramos schemÄ , kuriÄ sudaro skatinimo priemonės. Viena iÅ¡ skatinimo priemonių – fiksuotas tarifas už superkamÄ elektros energijÄ .

Akcentavo, kad LeidimÄ plėsti bendrovė gavo galiojant 2012-06-21 AIEÄ® redakcijos (galiojo iki 2013-02-01) nuostatoms. Å ioje Ä®statymo redakcijoje buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. Neintegruoto tipo saulės jėgainėms, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, 2012 metais galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23.

Tačiau naujoje AIEĮ redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2013-02-01, fiksuoto tarifo nustatymas siejamas jau nebe su Leidimo plėsti, bet su Leidimo gaminti išdavimo momentu, t. y. iš esmės pasikeitė fiksuoto tarifo nustatymo tvarka. Tokiu būdu asmenims, kurie galiojant 2012-07-01 AIEĮ redakcijai gavo Leidimus plėtrai ir teisėtai pagal galiojančius teises aktus tikėjosi, jog pastačius saules jėgainę bus taikomas 2012 metais Komisijos patvirtintas 1,44 kW/h tarifas, skirtas neintegruoto tipo saulės jėgainėms.

Tačiau, pasikeitus reglamentavimui, ir LeidimÄ gaminti elektros energijÄ gavus po 2013-02-01 (t. y. AIEÄ® pakeitimų įsigaliojimo dienos), taikomas tarifas, nustatytas Komisijos 2012-09-28 nutarimu Nr. O3-282, t. y. 1,25 kW/h (skirtas neintegruoto tipo saulės jėgainėms). Tai reiÅ¡kia, jog tarifas už neintegruoto tipo saulės jėgainių superkamÄ energijÄ sumažėjo 0,19 ct už kW/h.Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-04 Nutarimo dėl atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo Nr. 827 (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) 8.2 punktÄ , fiksuotas tarifas, kurį nustato Komisija, taikomas inter alia elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas nuo 2011-05-24, kai elektrinių planuojama įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.

ApraÅ¡o 9 punkte nustatyta, jog ApraÅ¡o 8.2 punkte nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, Energetikos ministerija, 2013-03-27 iÅ¡duodama jai LeidimÄ gaminti privalėjo užtikrinti, jog juo taip pat bÅ«tų nustatytas Leidimo plėtrai iÅ¡davimo dienÄ galiojęs tarifas. PrieÅ¡ingu atveju yra pažeidžiami teisės aktai ir jos teisėti lÅ«kesčiai bei interesai.

Anot pareiÅ¡kėjos, Leidimo gaminti sÄ lyga, jog elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad jai taikomi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi vadovaujantis 2013-01-17 AIEÄ® redakcijos 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. remiantis Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojančiais tarifais, tačiau Leidimo plėsti, kurio pagrindu pareiÅ¡kėja atliko investicijas į saulės elektrinę, iÅ¡davimo metu galiojusi AIEÄ® 20 straipsnio 7 dalies redakcija nustatė, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti, energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Teigia, kad atsakovė, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti ginčijamoje dalyje ir neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikydama AIEÄ® pakeitimo įstatymo nuostatas, pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ . Teigia, kad ginčijama Leidimo gaminti dalis taip pat pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kėja turėjo teisėtų lÅ«kesčių, jog, iÅ¡pildžiusi įstatyme nustatytas sÄ lygas (pastačiusi elektrinę ir gavusi LeidimÄ gaminti), visÄ 12 metų laikotarpį jos pagamintai elektros energijai bus taikomas tas pats fiksuotas tarifas ir jis nebus keičiamas.

Tačiau tiek Lietuvos valstybės, tiek ir Energetikos ministerijos veiksmai neatitiko Å¡ių teisėtų lÅ«kesčių, dėl to nebuvo užtikrintas jos teisinis tikrumas bei teisinis saugumas. Mano, kad Energetikos ministerija taip pat elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo.Dėl aukščiau aptartų neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų pareiÅ¡kėja teigia patirianti žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t.y. 0,19 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę (b. l. 29-36).Atsakovė Energetikos ministerija su pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimais nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad skundžiamame Leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1221 nustatyta reguliuojamos veiklos sÄ lyga: „vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ taip pat buvo nurodoma ir iki AIEÄ® 2013-01-17 pakeitimų įsigaliojimo dienos pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame Leidime plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ .

Atsakovas pastebėjo, kad pareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į AIEÄ® (redakcija iki 2013-02-01) 20 straipsnio 7 dalį, neginčijo Leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ dalies, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos elektrinėje gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Atsakovas informavo, kad ginčijama veiklos sÄ lyga, nurodyta Leidime gaminti yra Å¡iuo atveju bendra nuostata ir yra įtraukta į visus iki AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo Energetikos ministerijos iÅ¡duotus Leidimus galinti elektros energijÄ .

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos skundžiamas Leidimas gaminti yra parengtas vadovaujantis AIEÄ® ir kitais teisės aktais, tiksliai įgyvendinant jų nuostatas. Teigia, kad Energetikos ministerija nėra įgaliota priimti sprendimÄ taikyti arba netaikyti vienÄ ar kitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ , nėra įgaliota Leidime gaminti elektros energijÄ nustatyti veiklos sÄ lygas, galinčias daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjai taikytinam elektros energijos supirkimo tarifui. Atkreipia dėmesį, kad patikslintame skunde pareiÅ¡kėja nenurodo, koks, jos manymu, teisės aktas nustato Energetikos ministerijos kompetencijÄ priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo elektrinei taikytino tarifo dydžio.Mano, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas panaikinti Energetikos ministerijos iÅ¡duoto Leidimo gaminti dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių kontekste pripažintinas kaip nesukeliantis pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, todėl praÅ¡o bylÄ nutraukti (b. l. 93-95).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skundo reikalavimus, remdamasi skunde pateiktais argumentais.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2012-07-16 kreipėsi į Energetikos ministerijÄ su praÅ¡ymu gauti leidimÄ veiklai elektros energetikos sektoriuje, t. y. plėtoti elektros energijos pajėgumus (b. l. 97).Energetikos ministerija 2012-10-02 iÅ¡davė UAB „RadioSolis“ LeidimÄ plėsti elektros energijos pajėgumÄ Nr. LP-2211, kuriame nurodytos leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos:

„vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ (b. l. 38).AB „Lesto“ 2012-07-10 iÅ¡davė UAB „RadioSolis“ IÅ¡ankstines sÄ lygas saulės elektrinės elektros įrenginių prijungimo prie AB „Lesto“ skirstomųjų elektros tinklų bÅ«simų investicijų dydžiui įvertinti (b. l. 98-100).

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-02-27 Energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažyma Nr. 15Ä®P2-36233 patvirtino, kad UAB „RadioSolis“ elektrinės Radio Solis SE1 įvado kabelis, skirstomieji spinta PS-1, inverteriai IV-1, IV-2, 124 moduliai o 240 W, elektrinės instaliacija pagal projektÄ sumontuoti, iÅ¡bandyti ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį (b. l. 39).PareiÅ¡kėja 2013-02-27 padavė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ (gaminti elektros energijÄ ) elektros energetikos sektoriuje (b. l. 102).Energetikos ministerija 2013-03-27 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė LeidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1221, kuriame nustatytos Å¡ios leidimu reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas.

Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Leidimu reguliuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: saulės elektrinė, įrengtoji galia – 0,02976 MW (b. l. 21).PareiÅ¡kėja 2013-05-08 sudarė su AB „Lesto“ Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį (b. l. 45-52)UAB „RadioSolis“2013-07-11 sudarė su AB “Lesto“ Elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamintojo sutartį (b. l. 112-118).Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra viena iÅ¡ subjektų, kuriai taikomos atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės, ir teismui ginčija Leidimo gaminti dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Teigia, kad Å¡i nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų, nei ji tikėjosi pradėdama vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ . Savo reikalavimus pareiÅ¡kėja grindžia teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimu. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ , ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių tausojimo, priklausomybės nuo iÅ¡kastinių energijos iÅ¡teklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (1 str. 2 d.).

AIEÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimas skatinamas taikant nustatytÄ paramos schemÄ , kuriÄ sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės, taip pat ir fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas. Pagal iki 2013-02-01 galiojusio AIEÄ® (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija) 20 straipsnio 1, 7 ir 8 dalis elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, kuris taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos, o tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir jų galimi didžiausi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas plėtrai iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Iki 2013-02-01 galiojusi AIEÄ® redakcija atitinkamam Å«kio subjektui taikomo fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo jam diena. Nagrinėjamu atveju Leidimas plėtrai pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas 2012-10-02, t. y. galiojant minėtam teisiniam reguliavimui. Nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (2013 m. sausio 17 d.

įstatymo Nr. XII-169 redakcija), pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kuris buvo susietas su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å«kio subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 6 d.). Priimant pakeitimo ir įgyvendinimo įstatymÄ dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo jokios iÅ¡imtys Å«kio subjektams, gavusiems Leidimus plėtrai galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui nebuvo nustatytos, naujÄ jį fiksuoto tarifo nustatymo momentÄ taikant ir tiems Å«kio subjektams, kurie Leidimus plėtrai buvo gavę iki įstatymo pakeitimo (2013-02-01).

Taigi, net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013-02-01, buvo taikomas naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.). PareiÅ¡kėjai leidimas gaminti elektros energijÄ buvo iÅ¡duotas 2013-03-27, todėl jos atžvilgiu taikomas Komisijos nutarimu 2012-09-28 Nr. O3-282 nustatytas 1,25 Lt (be PVM) tarifas. Gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, taikytas Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. O3-23 nustatytas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas.

Pažymėtina, kad remiantis nuoseklia Konstitucinio Teismo doktrina, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, o valstybės institucijos - vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , jie turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Pagal nurodytus principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.

Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2834/2013, kurioje buvo reiÅ¡kiami analogiÅ¡ko turinio reikalavimai, aukščiau aptartos konstitucinės jurisprudencijos kontekste atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ , gaminant energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, kaip skatinimo priemones nustatydamas fiksuotÄ tarifÄ bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimÄ .

Atlikusi ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo analizę, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-02-01, tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus. Tai reiÅ¡kia, kad iki 2013-02-01 gamintojai, kurių elektrinėms Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja aukščiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį įgijo, nes minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė: gavusi LeidimÄ plėsti, atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.

Å ie pareiÅ¡kėjos turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Lietuvos Respublikos 23 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., KT 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Å ioje byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad taikant AIEÄ® 2011-05-12 įstatymo Nr. XI-1375 redakcijoje numatytas atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo priemones kilo grėsmė darniai atsinaujinančios energetikos iÅ¡teklių plėtrai, vartotojų teisėms ir galimybei efektyviai naudoti valstybės lėšas. Valstybei nustačius atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo priemonę – privalomÄ elektros energijos supirkimÄ fiksuotais tarifais – pageidaujančių vykdyti Å¡iÄ veiklÄ atsirado ypač daug ir buvo ženkliai virÅ¡yti užsibrėžti atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos plėtros uždaviniai.

Kaip nurodoma AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct/kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct/kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct/kWh ir t. t. Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra.

Pažymėtina ir tai, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-05-31, 2008-12-04 nutarimus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje, kaip minėta, pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas, konstatavo, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir, kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas. PareiÅ¡kėjas, pasirinkęs tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus. Teismas su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo nesutiko. PareiÅ¡kėjas jau gavęs šį leidimÄ negalėjo pagrįstai tikėtis, kad turėdamas leidimÄ gaminti elektros energijÄ elektrinėje pagaminta elektros energija galės prekiauti teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Tuo remdamasis teismas atmetė pareiÅ¡kėjo argumentus dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju Leidimas plėsti pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotas remiantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki 2013-02-01, o Leidimas gaminti - 2013-03-27, t. y. galiojant Ä®statymo 2013-01-17 redakcijai, galiojančiai nuo 2013-02-01. IÅ¡duodama šį leidimÄ , Energetikos ministerija vykdė tiesiogiai įstatymų leidėjo jai priskirtas funkcijas – teikė administracinę paslaugÄ . Vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380, 16.1 punktu, Energetikos ministerija, iÅ¡duodama leidimÄ , nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygas.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovei yra suteikta teisė nustatyti konkrečias sÄ lygas ir Å¡ios teisės ribos yra tiesiogiai susiję su konkrečia veikla, kuriÄ vykdyti iÅ¡duodamas leidimas ir suteikia teisę. Bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad su Leidimo gaminti gavimo procesu susiję teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, todėl negalima teigti, kad nauju teisiniu reguliavimu buvo įsiterpta į jau susiformavusius teisinius santykius. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Energetikos ministerija pagrįstai vadovavosi Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojusiomis Ä®statymo nuostatomis ir Leidime gaminti nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Pažymėtina ir tai, kad skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjai nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas jai taikomas dvylikos metų laikotarpiu (Ä®statymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalys). Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėja neakcentavo, kad jos pastatytos saulės elektrinės eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio ji siekė įgydama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

PareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos saulės jėgainė gamina elektrÄ ir iÅ¡ to gauna pajamų (b. l. 119-143). Taigi, duomenų, kurie leistų daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas, byloje nėra. Lex retro non agit principas suponuoja bendrÄ taisyklę, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, iÅ¡skyrus kai kurias iÅ¡imtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal).

Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusiems teisiniams santykiams (kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo) netaikoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2628-12). AIEÄ® 20 straipsnio 6 dalis (2013-01-17 įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

Minėta, kad LeidimÄ gaminti pareiÅ¡kėja gavo jau įsigaliojus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymui ir aptariama įstatymo norma nebuvo taikyta jos atžvilgiu teisiniuose santykiuose, kurie susiklostė iki jos įsigaliojimo. Todėl, kaip analogiÅ¡koje byloje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013). PareiÅ¡kėjai kyla abejonių dėl byloje taikytinų AIEÄ® normų konstitucingumo.

 Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 iÅ¡samiai įvertino teisinę situacijÄ konstitucinės teisės kontekste ir pripažino, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojusi AIEÄ® redakcija yra teisėta, nes teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo ribojimas tinkamai pagrįstas iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio kylančių principų apsauga. Taigi, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybėmis, bei remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika analogiÅ¡koje byloje, darytina iÅ¡vada, kad Energetikos ministerijos 2013-03-27 iÅ¡duotas Leidimas gaminti Nr. LG-1221 ginčijamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis jo iÅ¡davimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat įpareigoti Energetikos ministerijÄ leidimuose gaminti elektros energijÄ nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėja reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisė gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ proceso Å¡alis turi tik tuo atveju, jei teismo sprendimas priimtas jos naudai. Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl jo praÅ¡ymas netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos UAB „RadioSolis“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                        Ina Kirkutienė                                                                    Mefodija Povilaitienė                                                                                                  Donatas Vansevičius