48a22fa4-2c5f-4bab-a8d5-9cd074bc5020 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-478/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18338-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Laimai Grėbliūnienei, Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei, nukentėjusiajam R.

G., jo atstovei advokatei Vidai Kisielienei, iÅ¡teisintajam V. P., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Romutės Å vaikauskaitės ir nukentėjusiojo R. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiojo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos už teismo medicinos konsultacinės iÅ¡vados pateikimÄ iÅ¡ V. P. nepriteistos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 25 d. apie 19.05 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie pastato (duomenys neskelbtini), esančiame miÅ¡kelyje, muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų – R. G. ir sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent, jis tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kastuvo metaline dalimi nukentėjusiajam R. G. į sėdmenis, tuo nukentėjusiajam R. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡inio sėdmens apatiniuose kvadrantuose, deÅ¡inio sėdmens sumuÅ¡imu, ir sukėlė fizinį skausmÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas V. P. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog V. P. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl remiantis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, V. P. iÅ¡teisintinas, pripažįstant, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Romutė Å vaikauskaitė (toliau – ir prokurorė, apeliantė) apeliaciniame skunde praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų per 10 mėnesių sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bÅ«ti namuose nuo 23 - 06 val.

Tenkinti nukentėjusiojo R. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 3000 Eur neturtinei žalai ir 24,17 Eur turtinei žalai, ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ V. P.. Priteisti iÅ¡ V. P. nukentėjusiojo R. G. turėtas 1800 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti bei 560 Eur iÅ¡laidas, patirtas kreipiantis į ekspertÄ dėl teismo medicinos konsultacinės iÅ¡vados pateikimo. 3.1.

Prokurorė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Visų pirma apeliantė teigia, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo ir liudytojų A. M., L. M. parodymų nepatikimumo, vien dėl to, kad tarp jų ir išteisintojo buvo teisiniai ginčai, yra nepagrįstos. Nukentėjusysis R. G., liudytojai A. M., L. M. neneigė faktų dėl vykusių teisinių ginčų, tačiau tiek nukentėjusysis R. G., tiek minėti liudytojai patvirtino, kad jokių piktumų išteisintojo ir jo šeimos atžvilgiu neturi.

TÄ patį patvirtino ir V. P. žmona D. P., jog Å¡ių liudytojų ir nukentėjusiojo atžvilgiu jokių piktumų neturi, jų santykiai neutralÅ«s. Pažymi, kad teisminiai ginčai tarp Å¡alių vyko daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų ir per tÄ laikotarpį nukentėjusysis nėra kaltinęs iÅ¡teisintojo V. P. sužalojimu. Prokurorė nepritaria ir kitai teismo nurodytai aplinkybei, kad liudytojų A. M., L. M. parodymai gali bÅ«ti nepatikimi vien dėl to, kad jie po įvykio praėjus net 4 mėnesiams, skundė D. ir V.

P. dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų bei liudytoja L. M. buvo nubausta administracine tvarka dėl įžeidžiamo kibimo prie D. ir V. P., iÅ¡pildama jų konteinerius. Esant tokiai teismo pozicijai darytina iÅ¡vada, kad asmuo, manantis, jog yra daromas pažeidimas, negali kreiptis į atitinkamas institucijas, praneÅ¡ant apie galimÄ pažeidimÄ . Byloje nėra duomenų, kad liudytojai A. ir L. M., duodami Å¡ioje byloje parodymus, bÅ«tų buvę neobjektyvÅ«s dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. 3.2.

Skunde prokurorė teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo nurodytÄ svarbiÄ aplinkybę, kad gavęs smÅ«gį į sėdmenis, jis pirmiausiai tik pasukęs galvÄ pažiÅ«rėjo į V. P. pusę ir matė, kaip V. P. atitraukinėjo kastuvÄ nuo jo, o tik paskui atsisuko visu korpusu į V. P., kuris jam buvo už nugaros, ir matė, kad V. P. jau atsitraukinėjo nuo jo, laikydamas kastuvÄ rankose. Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o yra aiÅ¡kiai matyti, kaip V. P., kai pastarasis filmuojamas po smÅ«gio sudavimo, nueina atgal nuo nukentėjusiojo 3-4 žingsnius prie kasamos duobutės. Pastaroji aplinkybė, užfiksuota vaizdo įraÅ¡e, duoda pagrindÄ teigti, kad bÅ«tent tuo metu buvo suduotas nukentėjusiajam smÅ«gis iÅ¡ nugaros pusės, kai D.

P. ėjo pro nukentėjusįjį, o V. P., turėdamas rankose kastuvÄ , buvo priartėjęs prie nukentėjusiojo, nes, nukentėjusiajam atsisukus po gauto smÅ«gio ir filmuojant, matyti, kad V. P. rankose laiko kastuvÄ , kurio metalinė dalis nukreipta į nukentėjusįjį ir nuo nukentėjusiojo jis nueina kelis žingsnius su D. P. link iÅ¡kastos duobutės. Å ias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojai A. M., L. M.. 3.3. Prokurorės nuomone, nesutiktina su apylinkės teismo nurodytomis aplinkybėmis dėl esminių prieÅ¡taravimų liudytojų A.

M. ir L. M. parodymuose tikslios įvykio vietos. Å ie liudytojai apie įvykį pirmos instancijos teisme buvo apklausti nuo įvykio praėjus net 9 mėnesiams, todėl natÅ«ralu, kad duodami parodymus galėjo smulkiose detalėse nurodyti Å¡iek tiek kitaip, tačiau jie patvirtino esminį faktÄ , kad V. P. smÅ«gį nukentėjusiajam kastuvo metaline dalimi sudavė, kai iÅ¡teisintojo žmona D. P. buvo prieÅ¡ nukentėjusįjį, netoli pastarojo ir smÅ«gis nukentėjusiajam buvo suduotas iÅ¡ nugaros pusės. Taigi, nežymus nesutapimas dėl D.

P. tikslios buvimo vietos nukentėjusiojo atžvilgiu, su nukentėjusiojo parodymais įvykio esmės nekeičia. Taip pat nepritartina teismo iÅ¡sakytai aplinkybei, kad ir liudytojos E. G. parodymai yra nepatikimi, kadangi ji paties sužalojimo fakto nematė, apie įvykį jai papasakojo pats sutuoktinis R. G. ir tÄ patį vakarÄ jai parodė deÅ¡inį sėdmenį, kuris buvo stipriai raudonas. 3.4. Prokurorė nesutinka su nuosprendyje nurodyta aplinkybe dėl liudytojų A. M. ir L. M. įvykio matomumo, nes nebuvo neginčijamai patvirtinta, jog ant lango, pro kurį jie teigė matę įvykį, nebuvo užklijuota plėvelė.

Liudytojas L. M. visÄ laikÄ tvirtino, kad ant to lango plėvelės nebuvo. Liudytoja L. M. nurodė, kad ji tiksliai nepamena, ar buvo plėvelė ant lango, tačiau vėliau apklausta patvirtino, kad įvykio dienÄ plėvelės ant lango nebuvo. Taigi, dar kartÄ patvirtinama, kad įvykio dienÄ ant lango, pro kurį minėti liudytojai matė įvykį, plėvelės nebuvo. Liudytojai kategoriÅ¡kai teigia matę įvykį, aiÅ¡kiai nupasakoja aplinkybes, kurias matė pro langÄ , jos sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais.

Pažymi, kad nors su liudytojais A. M. ir L. M. atliekant 2019-05-23 ir 2019-05-31 parodymų patikrinimÄ vietoje, plėvelė buvo uždėta tik ant lango dalies, neįrodo fakto, kad įvykio dienÄ ant lango buvo plėvelė. 3.5. Prokurorė taip pat nesutinka su teismo motyvais, jog byloje liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta aplinkybė, ar liudytojai A. M. ir L. M. per Å«kinio pastato langÄ bei balkono duris galėjo aiÅ¡kiai matyti įvykio vietoje esančius asmenis bei jų atliekamus veiksmus, nes įvykio vietoje buvo nupjauti bei nugenėti medžiai, o įvertinus atstumÄ nuo Å«kinio pastato iki nustatytos įvykio vietos, tai, kad matomumas nebuvo geras, verčia abejoti Å¡ių liudytojų nurodytoms įvykio aplinkybėms.

Skunde pažymima, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo užfiksuotas vaizdas pro Å«kinio pastato langÄ ir balkono duris, pro kuriuos liudytojai A. M. ir L. M. matė įvykį, ir iÅ¡ nuotraukų, ir vaizdo įraÅ¡e, darytų atliekant šį veiksmÄ , matyti, kad vietovė, kurioje buvo įvykis, yra matoma, o užfiksuoti keturi nupjautų medžių kelmai yra Å¡one įvykio vietos, kurioje nukentėjusiajam buvo suduotas smÅ«gis, o ne tiesioginėje matomumo atkarpoje, todėl matomumui įtakos neturėjo.

Be to, ir iÅ¡ nukentėjusiojo pateikto vaizdo įraÅ¡o matoma, kad iÅ¡ įvykio vietos pro medžius yra matomas liudytojų A. M. ir L. M. Å«kinio pastato langas, pro kurį liudytojai stebėjo įvykį, kas patvirtina, kad Å¡ie liudytojai matė įvykius, kurių metu V. P. sužalojo nukentėjusįjį, todėl nėra pagrindo parodymus laikyti nepatikimais. 3.6. Prokurorė nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad pagal nukentėjusiajam užfiksuoto sužalojimo formos ir kastuvo geležinės dalies, su kuria, pasak nukentėjusiojo, jam buvo suduotas smÅ«gis, yra smailėjanti, vertinimas leidžia spręsti, kad iÅ¡teisintajam sudavus stiprų, tiesų smÅ«gį kastuvo geležinės dalies smailiu galu, bÅ«tų padarytas nubrozdinimas ar žaizda, kas paneigia specialisto P. P. pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

Nurodo, kad teismas nevertino visų kitų specialisto L. U. nurodytų aplinkybių, t. y. kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas bÅ«tent 2019 m. balandžio 25 d., kad sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. IÅ¡ specialisto L. U. parodymų seka, kad rÅ«bai smÅ«gio sudavimo metu veikia kaip amortizatorius, o pats nukentėjusysis, liudytojai D. P., A. M. ir L. M. patvirtino, kad nukentėjusysis įvykio dienÄ tikrai buvo apsirengęs darbiniais drabužiais. Specialistas parodė, kad jis tik mano, jog sužalojimas nukentėjusiajam padarytas kastuvo plokščiÄ ja dalimi, tačiau neneigia fakto, kad sudavus smÅ«gį kastuvo priekine dalimi, gali bÅ«ti padaryta ir kraujosruva.

Å ioje situacijoje aiÅ¡ku, kad kastuvo metalinės dalies priekis nėra priskiriamas prie aÅ¡traus daikto, nes ir pats kastuvo metalinės dalies smailėjimas nėra didelis. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad specialistas P. P. nurodė, kad jei bÅ«tÄ prakirsta oda (kirstinė žaizda), bÅ«tų galima teigti, kad suduota kastuvo briauna, bet jei yra tik kraujosruva, tuomet teigiama, kad suduota kietu buku daiktu. Pats nukentėjusysis patvirtino, kad jam žaizda nuo smÅ«gio nebuvo padaryta, nes ant kombinezono nuo kastuvo liko įsispaudusi iki 10 cm juosta.

IÅ¡ Å¡ių duomenų darytina iÅ¡vada, kad sudavus smÅ«gį kastuvo metalinės dalies priekiu liko ant drabužių įsispaudimas, kurio ilgis ir atspindi kastuvo metalinės dalies plotį. Kaip matyti, nukentėjusiajam nustatyti aiÅ¡kÅ«s smurtinių veiksmų padariniai, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje, kurie iÅ¡liko tam tikrÄ laikÄ . 3.7. Prokurorė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog tai, kad nukentėjusysis, gavęs stiprų, skausmingÄ smÅ«gį, nei žodžiais, nei veiksmais visiÅ¡kai nesureagavo, leidžia spręsti, kad arba joks smÅ«gis nukentėjusiajam nebuvo suduotas, arba dėl iÅ¡teisintojo veiksmų nukentėjusysis žymaus skausmo nejautė, o iÅ¡ karto po įvykio apie įvykį policijai nepranešė, į medicinos įstaigÄ dėl galimo sužalojimo nesikreipė.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis labai aiÅ¡kiai nurodė priežastis, dėl kurių iÅ¡ karto nesikreipė į policijÄ , medikus. Nukentėjusysis negalvojo, kad įvyko kažkas baisaus, be to jam buvo gėda, nes buvo sužalotas sėdmuo, tačiau vien tai, kad nukentėjusysis neparodė reakcijų žodžiais, garsais, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo naudotas fizinis smurtas. Vėliau, blogėjant nukentėjusiojo sveikatai, jis 2019 m. balandžio 30 d. kreipėsi į medikus, nuvyko patartas gydytojo pas specialistus dėl sveikatos sutrikdymo masto, o atvykus į apklausÄ pas pareigÅ«nÄ D.

K., pastarajam pasakė apie įvykusį įvykį. Taigi, prokurorės įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo panaudotas fizinis smurtas vien todėl, kad jis į atitinkamas institucijas kreipėsi praėjus keletui dienų. 3.8. Prokurorės nuomone, visos iÅ¡analizuotos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintojo V. P. pateikta pozicija, kad jis nukentėjusiajam jokių smÅ«gių nesudavė, vertintina kaip gynybinė, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir iÅ¡teisintasis 2019 m. balandžio 25 d. buvo įvykio vietoje, V.

P. turėjo kastuvÄ ir su juo kasė duobes, nukentėjusysis po gauto smÅ«gio atsisuko į V. P., kuris buvo priėjęs iÅ¡ nugaros pusės nukentėjusiajam ir rankose laikė kastuvÄ , po įvykio praėjus keletui dienų nukentėjusysis kreipėsi pas medikus, policijÄ , kur nurodė visas įvykio aplinkybes, t. y. patvirtino, kad V. P. jo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodydamas, kokie smurtiniai veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu. Pagal byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , kuria nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl V.

P. atliktų jo atžvilgiu smurtinių veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų pats susižalojęs ar kitu metu bÅ«tų sužalotas. Taigi, surinktais įrodymais įrodyta, kad nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas buvo padaryti bÅ«tent tyčiniais iÅ¡teisintojo V. P. veiksmais. 3.9. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, prokurorė praÅ¡o tenkinti pateiktus nukentėjusiojo R. G. ieÅ¡kinius 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 24,17 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir priteisti Å¡ias sumas iÅ¡ V.

P., nes pastarojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl Å¡io įvykio nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus, buvo nežymiai sužalotas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turėjo 1800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų bei 560 Eur iÅ¡laidų už teismo medicinos konsultacinės iÅ¡vados pateikimÄ . Taigi, pripažinus V. P. kaltu, Å¡ios iÅ¡laidos taip pat turi bÅ«ti priteistos, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas.

4. Nukentėjusysis R. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį dėl V. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. PraÅ¡o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikti įrodymų tyrimÄ , paskirti byloje teismo medicinos ekspertizę ir vaizdo įraÅ¡o garso ekspertizę, apklausti jį patį, nukentėjusįjį ir liudytojus, ir, iÅ¡tyrus visus įrodymus, priimti naujÄ nuosprendį ir pripažinti V.

P. kaltu, įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti V. P. bausmę, atitinkančiÄ jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ bei pasekmes, patenkinti nukentėjusiojo R. G. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiojo įsitikinimu, byloje buvo pakankamai duomenų, kurie sudarė pagrindÄ teismui įsitikinti, kad V. P. nežymiai sužalojo R. G. ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Alytaus apylinkės teismas savo nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad apskritai nebuvo padaryta nusikalstama veika. TokiÄ teismo nepagrįstÄ nuosprendžio iÅ¡vadÄ lėmė neiÅ¡samiai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp liudytojų ir kaltinamojo bei jo sutuoktinės parodymų bei teismo nepagrįstas pasyvumas, nesiaiÅ¡kinant esminių bylos aplinkybių. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendyje padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl smurto pavartojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį R.

G. yra paties nukentėjusiojo ir liudytojų A. M. bei L. M. parodymai. 4.1. Apeliantas nurodo, kad V. P. kaltę tiesiogiai patvirtina vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad R. G. prasilenkiant su D. P., buvo smÅ«gio sudavimo garsas (vaizdo įraÅ¡as nuo 00:37), po kurio R. G. staiga filmavimo kamerÄ nukreipia į V. P.. Sulėtintai žiÅ«rint šį vaizdo įraÅ¡Ä , akivaizdžiai matyti, kad smÅ«gio sudavimo metu V. P. stovi labai arti R. G., vaizdo įraÅ¡e (laikas nuo 00:40) matyti, kad V. P. abejomis rankomis pakėlęs laiko kastuvÄ , po to kilsteli galvÄ , lyg laukdamas atsako iÅ¡ R.

G., lyg tikėdamasis, kad R. G. jį puls atgal. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad vaizdo įrašo pradžioje kaltinamasis elgėsi kitaip, nei po to, kai atėjo D. P.. Vaizdo įraše nuo 00:18 iki 00:30 V. P. kasė duobes, nekreipdamas dėmesio į filmuojantį R. G.. Po smūgio sudavimo R. G., prasilenkiant R. G. su D. P., vaizdo įraše (vaizdo įrašo laikas nuo 00:39 ir toliau) V. P. elgiasi visiškai kitaip – eidamas link iškastų duobių piktdžiugiškai žiūri į R.

G., kilsteli galvÄ , nusiÅ¡luosto nosį. Akivaizdu, kad tokius kaltinamojo veiksmus iÅ¡Å¡aukė jo veiksmas su kastuvu. Vaizdo įraÅ¡e nuo 00:45 D. P. sako V. P. „Nelįsk, žmogus nesveikas, V., nelįsk geriau V.“. Tai patvirtina, kad V. P. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam R. G.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡klausius vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus garsus, teigti, jog vaizdo įraÅ¡e girdisi suduodamo smÅ«gio garsas, nėra jokio pagrindo. Apelianto vertinimu, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė netyręs ir nevertinęs vaizdo įraÅ¡e girdimų garsų specialiai tam pritaikyta įranga, o tik vadovavosi savo klausos sugebėjimais, todėl teismas privalėjo skirti teismo ekspertizę, nustatant, ar vaizdo įraÅ¡e girdimas garsas (vaizdo įraÅ¡as 00:37) galėjo bÅ«ti smÅ«gio sudavimo kastuvu nukentėjusiajam garsas.

Be to, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė net neapžiÅ«rėjęs nusikaltimo padarymo įrankio – kastuvo, kuris, anot D. P., yra pas kaltinamÄ jį namuose (teismas neiÅ¡sireikalavo nusikaltimo padarymo įrankio iÅ¡ kaltinamojo, nevertino jo ypatybių, jo keliamo garso, suduodant smÅ«gį ir t. t.). Nukentėjusiojo įsitikinimu, neiÅ¡tyrus Å¡ių aplinkybių, teismas negalėjo teisingai iÅ¡spręsti bylos, negalėjo paÅ¡alinti byloje iÅ¡kilusių prieÅ¡taravimų, iÅ¡teisinamasis nuosprendis buvo priimtas skubotai ir neiÅ¡tyrus reikÅ¡mingų bylai aplinkybių. 4.2.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino specialistų iÅ¡vadas, kurios, nukentėjusiojo įsitikinimu, patvirtina, kad R. G. buvo sumuÅ¡tas 2019 m. balandžio 25 d., V. P. suduodant jam kastuvu per sėdmenis. Sužalojimų, bÅ«dingų griuvimui, kritimui, savęs žalojimui, nėra; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas, suduodant kastuvo metaline dalimi. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarė ir nukentėjusiojo R. G. iniciatyva konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. 0134/20 pateikęs specialistas P. P. (4 t., b. l. 89-93).

Specialistų iÅ¡vados atitinka nukentėjusiojo R. G. ir liudytojų A. M. ir L. M. duotus parodymus. Taigi, įrodymų visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina V. P. kaltę įvykdžius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Specialistų apklausų teisiamuosiuose posėdžiuose metu iÅ¡kilo prieÅ¡taravimas, kokiu bÅ«du buvo sužalotas nukentėjusysis R. G. – suduodant smÅ«gį kastuvo plokÅ¡tuma ar suduodant smÅ«gį kastuvo briauna. KaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė motyvuotai prašė skirti teismo medicinos ekspertizę tikslu paÅ¡alinti esamus prieÅ¡taravimus ir iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai svarbias aplinkybes, tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti prokurorės praÅ¡ymÄ skirti byloje teismo medicinos ekspertizę, todėl byloje iÅ¡kilę prieÅ¡taravimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo bÅ«do (mechanizmo) nebuvo paÅ¡alinti, ir tai, apelianto vertinimu, sutrukdė teismui atskleisti bylos esmę ir priimti teisingÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. 4.3.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendį priėmė net neapžiÅ«rėjęs nusikaltimo padarymo įrankio – kastuvo, kuris anot D. P., yra kaltinamojo namuose. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. taip pat parodė, kad nusikaltimo padarymo įrankį – kastuvÄ apžiÅ«rėjo tik iÅ¡ fotonuotraukos. Nukentėjusiojo nuomone, nusikaltimo įrankio apžiÅ«ra turi esminės reikÅ¡mės paÅ¡alinant iÅ¡ bylos abejones dėl nukentėjusiajam padaryti sužalojimo mechanizmo.

Be to, nusikaltimo įrankio apžiÅ«ra yra reikÅ¡minga ir paneigiant kaltinamojo iÅ¡sakytas abejones, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitu bÅ«du. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė, neiÅ¡tyręs reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, nepaÅ¡alinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmo. 4.4. Nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad anksčiau tarp Å¡alių vykę teisiniai procesai leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamojo ir jo žmonos D.

P. santykiai su nukentėjusiuoju ir jo žmona E. G. bei liudytojais A. ir L. M. nėra geri, daugiau konfliktinio pobÅ«džio, o tai sudaro pagrindÄ spręsti, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo žmona E. G. ir liudytojai A. M. bei L. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, ir jų parodymai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti nepatikimi. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad teisminiai ginčai tarp Å¡ių asmenų vyko prieÅ¡ 10 – 15 metų, visi teisminiai procesai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo Å¡eimų yra baigti.

Teismas neturėjo jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis siekė ar siekia kerÅ¡yti kaltinamajam. PrieÅ¡ingai, kaltinamasis turi interesÄ kerÅ¡tauti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis R. G. visus nesutarimus su V. P. sprendė civilizuotai: buvo raÅ¡omi raÅ¡tai, atsiraÅ¡inėjama į juos, vyko civilinės ir administracinės bylos. Tačiau kaimynų nesutarimai iki Å¡io laiko niekada nebuvo peraugę į smurtÄ . Pažymėtina, kad tiek liudytoja E. G., tiek liudytojai A. M. ir L. M. bei pati kaltinamojo sutuoktinė D.

P. teismui nurodė, kad piktumų vieni kitiems neturi, barnių ir ginčų nėra. Å ios aplinkybės taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis R. G. ir liudytojai A. ir L. M. neturėjo jokių ketinimų nepagrįstai kaltinti V. P.. 4.5. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės savo iÅ¡vadas grindė tik kaltinamojo ir jo sutuoktinės D. P. parodymais, kurie prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti kaltinamojo sutuoktinės D.

P. parodymus, nes ji yra suinteresuota, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės. Pažymi, kad liudytojos D. P. parodymai ne tik nesutapo su vaizdo įraše užfiksuota kaltinamojo buvimo vieta smūgio sudavimo nukentėjusiajam metu, bet nesutapo ir su kitų liudytojų duotais parodymais. Nuosprendyje teismas nurodo, kad kaltinamojo bei jo žmonos duoti parodymai dėl kaltinamojo buvimo vietos nukentėjusiajam prasilenkiant su kaltinamojo žmona, prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms, tačiau tai neįrodo, jog kaltinamasis sudavė smūgį, ir nesudaro pagrindo nukentėjusiojo bei liudytojų A.

M. ir L. M. parodymus vertinti patikimais ir nekeliančiais abejonių. Tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Å i faktinė aplinkybė patvirtina ne liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų nepatikimumÄ , o patvirtina tai, kad kaltinamasis ir jo sutuoktinė davė teismui parodymus, kurie neatitinka tikrovės. Nukentėjusiojo požiÅ«riu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad liudytojos D. P. žodžiai sutuoktiniui „Nelįsk, žmogus nesveikas, V., nelįsk geriau, V.“ nepatvirtina smÅ«gio sudavimo.

Tačiau vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti kaltinamojo su kastuvu judesiai, kaltinamojo veido iÅ¡raiÅ¡ka, liudytojos iÅ¡tarti žodžiai, vaizdo įraÅ¡e girdimas smÅ«gio sudavimo garsas sudaro vientisÄ visumÄ ir patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , o liudytoja D. P. davė teismui ne objektyvius, o tik kaltinamajam naudingus parodymus. Pirmos instancijos teismas ydingai vertino kaltinamojo raÅ¡tu duotų parodymų ir kaltinamojo sutuoktinės duotų parodymų turinį, atsietai nuo kitų įrodymų visumos, kas sÄ lygojo nepagrįsto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ .

Be to, teismas neįvertino ir kaltinamojo elgesio, vengiant atsakomybės (kaltinamasis nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais – nedavė parodymų, kaltinamasis nebuvo nuoÅ¡irdus teisme – žodžiu neteikė jokių paaiÅ¡kinimų, atsisakė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, pateikė tik iÅ¡ anksto paruoÅ¡tus raÅ¡tu paaiÅ¡kinimus). Kaltinamasis bylos nagrinėjimo eigoje pastoviai reiÅ¡kė nepagrįstus nuÅ¡alinimus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei bylÄ nagrinėjančiai teisėjai bei visam teismui.

Toks kaitinamojo elgesys patvirtina kaltinamojo siekį bet kokiomis aplinkybėmis iÅ¡vengti atsakomybės. Nukentėjusiojo nuomone, pirmos instancijos teismas, vengdamas konflikto ir neprocesinių skundų su nuolat nuÅ¡alinimus reiÅ¡kusiu (6 kartus) kaltinamuoju, priėmė jam palankų nepagrįstÄ nuosprendį. Nukentėjusiojo įsitikinimu, jo paties duoti parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu yra detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Juos visiÅ¡kai patvirtina į bylÄ pateiktas nusikalstamos veikos padarymo metu nufilmuotas vaizdo įraÅ¡as. 4.6. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojų A. M. ir L. M. parodymus, kaip prieÅ¡taraujančius kitiems byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusiojo įsitikinimu, tokia teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes tarp A. M. ir L. M. parodymų nebuvo jokių prieÅ¡taravimų dėl esminių įvykio aplinkybių. Teismo posėdžių metu buvo bandoma paneigti Å¡ių liudytojų parodymus, juos suklaidinti, teigiant, kad neva tai liudytojai negalėjo matyti viso įvykio, nes ant lango stiklų buvo plėvelė, kad įvykio vietÄ užstojo medžiai ir t.t.

Å ios nuosprendyje nurodytos aplinkybės yra visiÅ¡kai nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti liudytojų A. M. bei L. M. Å«kinio pastato langai, kas neginčytinai patvirtina, kad A. M. ir L. M. turėjo visas objektyvias sÄ lygas matyti, kaip buvo padaryta nusikalstama veika. Teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi kaltinamojo į bylÄ pateiktomis nuotraukomis (3 t. b. l. 162-163), fiksuojančiomis įvykio vietÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iomis nuotraukomis teismas neturėjo pagrindo vadovautis, nes teismo posėdžio metu nebuvo nustatytas Å¡ių nuotraukų atlikimo laikas (metų laikas).

Teismo nuosprendžio argumentas, kad liudytojai A. M. ir L. M. skirtingai nurodo lango vietas, pro kurias matė įvykį, nesudaro pagrindo vertinti Å¡ių liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Be to, ir vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad 2019 m. balandžio 25 d. jokie augantys medžiai neužstojo liudytojams galimybės matyti nusikaltimo vietÄ . Teismas privalėjo įsitikinti, kad liudytojai negalėjo matyti nusikaltimo įvykio, ir tik tada įvertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad liudytojai A.

M. ir L. M. matė nusikalstamÄ veikÄ per tam tikrÄ atstumÄ (apie 30-40 m) ir iÅ¡ antro aukÅ¡to. NatÅ«ralu, kad liudytojams įvertinti tiksliai atstumus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo sunku dėl objektyvių priežasčių: atstumo, liudytojų buvimo vietos, dėl to, kad veiksmas vyko dinamiÅ¡kai, greitai, judesyje. Be to, liudytojų apklausos teisme vyko praėjus nuo įvykio 9 mėnesiams laiko, todėl smulkių detalių liudytojai galėjo ir neprisiminti. Tačiau patį smÅ«gio sudavimo momentÄ liudytojai matė ir detaliai apie smÅ«gio sudavimÄ nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme.

Todėl teismo dėstomos aplinkybės dėl šių liudytojų nepatikimumo ir jų parodymų prieštaringumo, yra visiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios tikrovei. 4.7. Nukentėjusiojo įsitikinimu, V. P. kaltę patvirtina ir liudytojų E. G. ir D. K. parodymai, šių liudytojų parodymai taip pat buvo reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau nepagrįstai teismas į juos visiškai neatsižvelgė, tuo pažeisdamas BPK 20 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Liudytoja E. G. paliudijo, kad 2019 m. balandžio 25 d. vakare apie 22-23 val. vyras jai pasakė, kad kaimynas V.

P. jam sudavė kastuvu per sėdmenis. Liudytoja matė nukentėjusiojo kÅ«no sužalotÄ vietÄ , ji nurodė, kad vyras atsisakė kreiptis iÅ¡ karto pas gydytojus, nes jam buvo gėda ir nesmagu dėl tokio įvykio. Tačiau sumuÅ¡imui nepraėjus, 2019 m. balandžio 30 d. R. G. kreipėsi į medikus. Liudytojas D. K. nurodė, kad nukentėjusysis policijoje apie savo sužalojimÄ užsiminė, kai apklausė R. G. dėl 2019 m. balandžio 18 d. įvykio, kai buvo nupjautas krepÅ¡inio stovas. Tuo metu nukentėjusysis net nebuvo kreipęsis į policijos pareigÅ«nus dėl V.

P. 2019 m. balandžio 25 d. atliktų veiksmų, tačiau jau buvo apsilankęs pas gydytojus ir gavęs specialisto L. U. iÅ¡vadÄ . D. K. dėl įvykusio incidento pasiÅ«lė nukentėjusiajam kreiptis įstatymo nustatyta tvarka į policijos pareigÅ«nus. Apeliantas skunde nurodo, kad analizuodamas nusikaltimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į konflikto kilmę, eigÄ , konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Å ios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobÅ«džio įvertinimo. 4.8.

Skunde nukentėjusysis nurodo, kad pripažinus V. P. kaltu, nukentėjusiam turi bÅ«ti priteista iÅ¡ V. P. 3000 Eur neturtinė žala, 24,17 Eur turtinė žala, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Jo įsitikinimu, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Nukentėjusysis buvo sužalotas, turėjo iÅ¡laidų (turtinė žala), susijusių su sužalojimo masto nustatymu, bei patyrė neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos dydis taip pat yra įrodytas tiek nukentėjusiojo parodymais, tiek liudytojos E. G. parodymais bei specialisto iÅ¡vadomis. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , nusikaltimo specifika (kÅ«no sužalojimo vieta) sukėlė nukentėjusiajam gėdos jausmÄ , vengimÄ kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, kas patvirtina patirtos žalos dydį. Taip pat nukentėjusysis praÅ¡o priteistos iÅ¡ kaltinamojo V. P. 1800 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 560 Eur iÅ¡laidų, patirtų dėl kreipimosi pas ekspertÄ dėl konsultacinės iÅ¡vados. 4.9.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų (prieÅ¡taravimai dėl sužalojimo bÅ«do bei prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų), kas sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ . Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimÄ tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neiÅ¡samiai, todėl nukentėjusysis reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atlikti įrodymų tyrimÄ .

Jo metu apklausti nukentėjusįjį, kaltinamÄ jį bei liudytojus: A. M., L. M., E. G. bei D. K.. Nukentėjusiojo įsitikinimu, bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir paskirti teismo medicinos ekspertizę, kad bÅ«tų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo bÅ«do ir teismo ekspertizę, tikslu nustatyti, kokie garsai yra užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e (smÅ«gio garsÄ , liudytojos D. P. pasakytas frazes kaltinamajam) bei spręsti klausimÄ dėl nusikaltimo padarymo įrankio prijungimo prie baudžiamosios bylos medžiagos, nes Å¡io daiktinio įrodymo prijungimas prie baudžiamosios bylos medžiagos gali turėti įtakos, atliekant teismo medicinos ekspertizę bei vaizdo įraÅ¡o garso ekspertizę.

5. Atsiliepimu į prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus iÅ¡teisintojo V. P. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visus įrodymus vertino iÅ¡samiai ir objektyviai, apeliaciniai skundai grindžiami tik subjektyviais teiginiais, todėl nėra pagrindo skundžiamÄ nuosprendį panaikinti.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Romutės Å vaikauskaitės ir nukentėjusiojo R. G. apeliaciniai skundai atmestini 7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).

8. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad prokurorė ir nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad nukentėjusiojo, liudytojų duoti parodymai, vaizdo įraÅ¡as, specialistų iÅ¡vados ir kiti byloje surinkti įrodymai pagrindžia iÅ¡teisintojo V. P. kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlus R. G. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdžius jo sveikatÄ .

9. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai suponuoja iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę, ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiÅ«lymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

10. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų.

11. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pažymėtina tai, kad Å¡i veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurį pirmiausia bÅ«tina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka Å¡io nusikaltimo sudėtį.

12. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, kad V. P. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. G.. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas argumentavo tuo, kad byloje vieninteliai tiesioginiai įrodymai dėl smurto pavartojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. G. yra paties nukentėjusiojo ir liudytojų A. M. bei L. M. parodymai, kuriuose gausu prieÅ¡taravimų, bei atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, kurios iÅ¡samiai nurodytos teismo nuosprendyje, Å¡ių asmenų parodymų pirmosios instancijos teismas nelaikė patikimais.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo veiksmus tiek įvykio metu, tiek po jo, į sužalojimo pobÅ«dį ir tai, kad byloje apklausti specialistai teigė, kad R. G. sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek pačiam atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ , į tai, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nėra galimybės spręsti, kad bÅ«tų suduotas smÅ«gis.

13. Prokurorė ir nukentėjusysis su šiais apylinkės teismo nuosprendyje dėstomais argumentais nesutinka tvirtindami, kad nukentėjusiojo ir liudytojų A. M. bei L. M. parodymai yra patikimi, byloje visi asmenys teigė, kad piktumų tarp jų nėra, byloje nėra duomenų, kad duodami parodymus jie būtų buvę neobjektyvūs, o duodant parodymus apie įvykio aplinkybes, nežymūs liudytojų parodymų nesutapimai įvykio esmės nepakeičia. Nukentėjusysis taip pat tvirtina, kad V. P. kaltę tiesiogiai patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas smūgio sudavimo garsas ir kitos aplinkybės.

14. Teisėjų kolegija, siekdama iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti byloje esančius duomenis ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus bei keliamas abejones, iÅ¡ dalies patenkino nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ ir atnaujinus įrodymų tyrimÄ peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä bei paskyrė teismo vaizdo ir fonoskopinę ekspertizę. 15. 2021 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teisme gautas ekspertizės aktas Nr. 11K-75(21), 11-520(21), kuriame nurodyta, kad prie pirmojo bylos tomo pridėtas vokas su optine duomenų laikmena, buvo peržiÅ«rėtas ir iÅ¡tirtas laikmenoje esantis vaizdo įraÅ¡as 20190425_190555 (apie 51 sekundžių trukmės).

Konstatuota, kad Å¡is įraÅ¡as yra iÅ¡tisinis, montavimo/trynimo požymių nenustatyta. Ä®raÅ¡o fragmentuose nuo 37 iki 41 ir nuo 44 iki 50 sekundės garso Å¡altinių, veikusių garso įraÅ¡ymo metu, identifikuoti ir nustatyti jų skaičiaus negalima. Ä®raÅ¡o fragmente nuo 37 sekundės iÅ¡skirti Å¡ie aplinkos garsai – triukÅ¡mai: triukÅ¡mas, kuris galėtų bÅ«ti siejamas su ėjimu per sudžiÅ«vusius lapus, triukÅ¡mas, kuris atsiranda nelygiu, skirtingo elastingumo pavirÅ¡iumi braukiant per garsÄ Ä¯raÅ¡ančio prietaiso korpusÄ visai arti mikrofono, vėjo gÅ«sio keliamas triukÅ¡mas.

Įrašo 38,7 sekundę yra užfiksuotas trumpas žmogaus „šūktelėjimas“ ar „atodūsis“ – neartikuliuotas garsas, o nustatyti, ar tai yra vyro, ar moters balsas – negalima. Įrašo fragmente nuo 44 iki 50 sekundės išskirti šie aplinkos garsai – triukšmai: triukšmas, sietinas su žingsniais per sudžiūvusius lapus, vėjo gūsių keliamas triukšmas. Įrašo 44,8-48,5 sekundę yra užfiksuota moters pasakyta frazė „Matai, žmogus nesveikas, V., nelįsk (geriau prie jo?) /.../“ (Skliausteliuose pateikti žodžiai, dėl kurių abejojama, o ”/.../“ žymi žodį, kurio suprasti negalima).

Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad fragmento, kuris galėtų bÅ«ti siejamas su garsu, sukeltu kastuvo smÅ«gio į žmogaus kÅ«nÄ , tiriamojo įraÅ¡o fonogramoje nenustatyta (6 t., b. l. 20-25). Dėl liudytojų A. ir L. M., E. G. parodymų patikimumo 16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose dėstomais teiginiais, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo, jo žmonos ir liudytojų A. M., L. M. parodymų nepatikimumo, vien dėl to, kad tarp jų ir iÅ¡teisintojo buvo teisiniai ginčai, yra nepagrįstos.

Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad V. P., nukentėjusysis ir jo žmona bei liudytojai A. M. ir L. M. yra kaimynai. Nukentėjusiojo šeimos ir liudytojų A. M. ir L. M. santykiai yra draugiški, jie tarpusavyje bendrauja, sutaria gerai. Tuo tarpu tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo šeimų eilę metų vyko įvairūs teisiniai ginčai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojų A. ir L. M., E. G. bei D. P. parodymus apie tai, kad vieni kitų atžvilgiu jokių piktumų neturi, barnių ir ginčų nėra, iš dalies paneigia byloje esantys skundai, raštai įvairioms institucijoms (3 t., b. l. 61-63, 65-69; 71-72; 74-77; 89-96), tarp kurių yra ir pareiškimai dėl administracinės teisenos ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat vykusių civilinių ir administracinių bylų sprendimai, kuriuose užfiksuoti ne tik 10 metų senumo įvykiai, tačiau ir asmenų santykiai artimu šioje byloje nagrinėjamo įvykio laikui metu (3 t., b. l. 97-116, 5 t., b. l. 10-15).

17. Nors dauguma vykusių procesų, kaip ir nurodyta apeliaciniuose skunduose, vyko jau senai, tačiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad savaitę iki tiriamo įvykio nukentėjusiojo R. G. iniciatyva, jo žmonos pranešimu, buvo pradėta administracinio nusižengimo byla V. P. atžvilgiu dėl nupjauto krepšinio stovo (2 t., b. l. 157-165, 3 t., b. l. 171-172). Be to, net ir po tiriamo įvykio ginčai tarp kaimynų tęsėsi: liudytojas A. M. skundė D. ir V. P. dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, liudytoja L.

M. buvo nubausta administracine tvarka dėl įžeidžiamo kibimo prie D. ir V. P., tyčia išpilant jų konteinerius (3 t., b. l. 78-80, 4 t., b. l. 75-77). Liudytojai A. M. ir L. M. yra nurodę, kad V. P. su R. G. nesutaria jau seniai dėl kažkokių asmeninių priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, be apylinkės teismo nuosprendyje dėstomų argumentų apie bylos dalyvių tarpusavio santykius, aplinkybę, kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai, o galimai yra laikomas ir pyktis, patvirtina ir tos aplinkybės, kad kaip nurodė liudytoja D.

P., po visų vykusių teisminių ginčų, per visas bylas, kurias pralaimėjo, R. G. turėjo apie 10 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias jis sumokėjo. Taip pat Å¡i liudytoja nurodė ir aplinkybę, kad kai 2015 metais (duomenys neskelbtini) g. prie bendrijos garažų pradingo vieno vaiko dviratis, R. G. vaiko mamai pasakė, kad jis matė, kaip D. ir V. P. pavogė tÄ dviratį, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog jie bÅ«tų dviratį pavogę (t. 3, b. l. 124). Kad nukentėjusiajam R. G. teisminiai procesai, po kurių jis neatgavo ne tik savo reikalautų proceso iÅ¡laidų, bet turėjo padengti ir V.

P. bei D. P. teismo išlaidas, nebuvo sėkmingi, patvirtina ir byloje esantys teismų sprendimai.

18. IÅ¡ visų nurodytų aplinkybių matyti, jog tarp iÅ¡teisintojo Å¡eimos ir nukentėjusiojo Å¡eimos bei tarp iÅ¡teisintojo Å¡eimos ir liudytojų A. ir L. M. Å¡eimos tiesioginių barnių ir ginčų nėra, kadangi jie pasirinkę kitÄ bendravimo bÅ«dÄ â€“ per vieÅ¡ojo administravimo ar teisėsaugos institucijas. Å iÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ pagrindžia ir nukentėjusiojo veiksmai, kai jis ėjo filmuoti ne kažkokį nusikalstamÄ veiksmÄ darančius, tačiau medžius sodinančius kaimynus V. ir D.

P., bei pateiktas vaizdo įraÅ¡as, kuriame nukentėjusysis, filmuodamas V. P., o vėliau ir D. P., net ir priėjęs prie pat jų neiÅ¡taria nė žodžio, kaip ir patys V. ir D. P.. Taigi, visos Å¡ios aptartos aplinkybės pagrįstai sudarė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui teigti, kad V. ir D. P. santykiai su nukentėjusiuoju ir jo žmona bei liudytojais A. ir L. M. yra daugiau konfliktinio pobÅ«džio, ir leido spręsti, kad nukentėjusysis R. G., jo žmona E. G. ir liudytojai A. M. su L. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, ir jų parodymai Å¡ioje byloje galimai yra nepatikimi, todėl vertintini ir lygintini tarpusavyje atidžiau.

19. Apeliaciniuose skunduose ginčijami kritiÅ¡kai nuosprendyje vertinti liudytojų A. ir L. M. parodymai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo R. G. ir Å¡ių liudytojų parodymus, juos sugretinęs su byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, konstatavo, kad liudytojų A. ir L. M. parodymai apie galimai suduoto smÅ«gio momentÄ skiriasi nuo paties nukentėjusiojo R. G. teigtų įvykio aplinkybių, o bÅ«tent: nukentėjusysis tvirtino, kad veriantį smÅ«gį pajuto D. P. einant pro jį, jam bÅ«nant nusisukus nuo V.

P., prasilenkimo su D. P. metu, byloje esančio vaizdo įraÅ¡o 38-tÄ sekundę (2 t., b. l. 157, 3 t., b. l. 4), o apklaustas liudytojas A. M. teigė, kad tuo metu, kai V. P. su kastuvu dÅ«rė R. G., D. P. buvo prieÅ¡ais R. G., nuo R. G. buvo nutolusi per 2-3 metrus, ji nebuvo Å¡alia nukentėjusiojo, ji po truputį ėjo (3 t., b. l. 8-10). Apklausta L. M. parodė, kad V. P. smogė R. G. tuo momentu, kai ateidinėjo D. P., kokiu atstumu tuo metu D. P. buvo nuo R. G., pasakyti negali, turėjo bÅ«ti netoli, bet ne prie pat, ji praeidinėjo po smÅ«gio sudavimo (3 t., b. l. 15).

20. Nors prokurorė ir nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose teigia, kad liudytojai apklausti buvo praėjus 9 mėnesiams, įvykį matė per atstumÄ , todėl natÅ«ralu, jog duodami parodymus smulkiose detalėse galėjo nurodyti Å¡iek tiek kitaip, tačiau tai nepaneigia esminio jų nurodyto fakto, kad V. P. sudavė smÅ«gį metaline kastuvo dalimi, kai D. P. buvo prieÅ¡ nukentėjusįjį, netoli jo bei kad smÅ«gis suduotas iÅ¡ nugaros pusės. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo skundo argumentu sutikti negali, kadangi tiek tariamo smÅ«gio sudavimo momentas, tiek kitos liudytojų A. ir L.

M. nurodomos aplinkybės yra svarbios siekiant nustatyti, ar tikrai buvo padaryta nusikalstama veika. Parodymų prieštaravimai nelaikytini smulkių detalių neatitikimais, be to, tai vertinama visų šių liudytojų parodymų kontekste, o būtent, kad parodymai prieštaringi ne tik pasisakant dėl įvykio momento, bet ir apie kitas aplinkybes, kurias labai išsamiai išanalizavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, su šia liudytojų A. ir L. M. parodymų analize visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į liudytojų A. ir L. M. parodymus, į byloje esančius parodymų patikrinimo vietoje protokolus, pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl to, ar Å¡ie liudytojai matė tiriamÄ Ä¯vykį. Kaip matyti iÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolų (1 t., b. l. 88-91, 100-103), liudytojų Å«kinio (pagalbinio) pastato mansardos antrame aukÅ¡te yra langas su balkono durimis, ant lango uždėta statybinė plėvelė, ant balkono durų plėvelė kaba kampu, uždengia labai maÅ¾Ä balkono durų plotÄ .

Liudytojai rodo, jog įvykį matė pro neuždengtas balkono duris. Tačiau, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, L. M. nurodė, kad jis įvykį matė pro vitrininį langÄ , nes kambaryje yra vienas didelis langas, tuo metu plėvelės ant lango nebuvo, nieko nebuvo uždėta, kambarys iÅ¡dažytas buvo jau senai. Ä®vykį stebėjo su žmona, stovėdami vienas Å¡alia kito prie lango. Ä®vykį stebėjo pro balkono duris. Jis žiÅ«rėjo pro balkono duris, o pro kur stebėjo žmona – nepamena.

Kai pareigÅ«nui rodė vietÄ , pro kuriÄ matė įvykį, ant lango nieko nebuvo uždėta. Ä®vykį matė pro vitrininį langÄ , balkono duris, kurios buvo uždarytos. Jis darė remontÄ , dėjo plyteles, plėvelė ant lango ir durų buvo uždėta kažkada, kai buvo dažomos sienos. Kai dirbo kambaryje, tos plėvelės nebuvo, nes jam reikėjo Å¡viesos pabaigti darbams. Sienos tada buvo iÅ¡dažytos (3 t., b. l. 8-13). Liudytoja A. M. nurodė, kad įvykį stebėjo pro langÄ , kuris yra per visÄ sienÄ , dar yra balkono durys, nepamena, ar įvykio dienÄ buvo uždėta plėvelė ant lango.

Kambario sienos tuo metu jau turbÅ«t buvo nudažytos. Kai buvo dažomos sienos, ant lango ir durų buvo uždėta plėvelė. Ji stovėjo prie didelio lango, o vyras - prie balkono durų. Galėjo pareigÅ«nui nurodyti ir netiksliÄ vietÄ . Ta plėvelė ant lango buvo užtempta jau po įvykio, įvykio metu ant lango plėvelės nebuvo. Vyras sienas dažė jau po įvykio (3 t., b. l. 14-19). Plėvelę, kuri buvo ant langų, nuėmė, kai viskas buvo iÅ¡dažyta, kai valė langus. Plėvelė buvo užkabinta, kai kambarys buvo paruoÅ¡tas dažymui, o kai dėjo plyteles, tos plėvelės nebuvo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu plėvelė buvo užkabinta, kambarys buvo dažomas gegužės mėnesį, nes po plytelių klojimo eina dažymas (4 t., b. l. 104-105). Nors prokurorė skunde ir nurodo, kad aplinkybė, jog parodymų patikrinimo metu plėvelė buvo ant lango, neįrodo, kad įvykio dienÄ plėvelė buvo ant lango, tačiau teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, abu liudytojai nurodo skirtingas aplinkybes dėl plėvelės atsiradimo ir nuėmimo, sienų dažymo momento, o visa tai verčia abejoti liudytojų parodymų patikimumu bei aplinkybe, ar jie tikrai matė įvykį.

Be to, apklausiama liudytoja D. P. yra nurodžiusi, kad aptariamas langas plėvele užtrauktas keletÄ metų. Ä®vykio dienÄ plėvelė buvo tiek ant lango, tiek ant balkono durų. Nuo balkono durų plėvelė nuimta 2019 m. vasaros pradžioje (3 t., b. l. 122).

22. Kaip nurodė apylinkės teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje, nukentėjusiojo R. G. nurodyta vieta, kurioje, jo teigimu, jis pajautė smÅ«gį, yra valstybinėje žemėje, kuri yra apaugusi įvairiais medžiais. Liudytojai A. M. bei L. M. teismo posėdyje parodė, kad jiems pro langÄ Ä¯vykio vieta matėsi gerai, medžiai neužstojo. Teismo įpareigojimu atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ pagal nukentėjusiojo užfiksuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta įvykio vieta, kurioje galimai buvo suduotas smÅ«gis nukentėjusiajam R.

G.. Nuo įvykio vietos iki liudytojų A. ir L. M. Å«kinio pastato, pro kurio antro aukÅ¡to langÄ liudytojai teigia matę įvykį, iÅ¡matuotas 38,40 m atstumas (4 t., b. l. 2-5). IÅ¡ nukentėjusiojo R. G. įvykio dienÄ užfiksuoto vaizdo įraÅ¡o bei prie įvykio vietos pridėto plano – schemos (4 t., b. l. 7), fotolentelių (4 t., b. l. 8, 15, 19) matyti, kad atkarpoje nuo nustatytos įvykio vietos iki nurodyto liudytojų Å«kinio pastato auga medžiai, kurių kamienai bei Å¡akos užstoja Å«kinio pastato langÄ bei jo stiklines duris.

Atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , užfiksuotas vaizdas pro Å«kinio pastato langÄ ir balkono duris (4 t., b. l. 2-5), iÅ¡ nuotraukose (4 t., b. l. 20-21) bei vaizdo įraÅ¡e užfiksuoto vaizdo matyti, kad tiek pro langÄ , tiek pro balkono duris matosi vietovė, kurioje buvo įvykis, tačiau atkarpoje iki įvykio apžiÅ«ros metu nustatytos įvykio vietos auga aukÅ¡ti, Å¡akoti medžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje nurodytai aplinkybei, kad prieÅ¡ingai nei nurodė liudytojai A. ir L.

M., įvykio vietos matomumas nebuvo geras ir aiškus.

23. Be to, pažymėtina, kad įvykio apžiÅ«ros metu matomumo atkarpoje buvo užfiksuoti keturi nupjautų medžių kelmai (4 t., b. l. 7, 8, 12-18), iÅ¡ kaltinamojo V. P. pateiktų nuotraukų, darytų atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , matyti, kad Å¡ioje atkarpoje kai kurių medžių Å¡akos buvo nugenėtos (4 t., b. l. 78-86). Druskininkų savivaldybės administracijos raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad leidimas kirsti bei genėti medžius buvo iÅ¡duotas 2020 m. sausio 21 d. (4 t., b. l. 24), kas leidžia pagrįstai manyti, kad įvykio dienÄ pro Å«kinio pastato langÄ bei balkono duris matomumas buvo dar mažesnis, kÄ patvirtina ir kaltinamojo V. P. į bylÄ pateiktos 2019 m. rugpjūčio 4 d. bei 2020 m. sausio 23 d. darytos nuotraukos (3 t., b. l. 162-163).

24. Nors nukentėjusysis R. G. skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , privalėjo įsitikinti, kad liudytojai A. ir L. M. negalėjo matyti įvykio, ir tik tada vertinti, jog jų parodymai yra nepatikimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios galimybės pirmosios instancijos teismas neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, kurie leistų spręsti apie įvykio metu buvusį matomumÄ per liudytojų Å«kinio/pagalbinio pastato mansardoje esantį langÄ .

Kaip jau minėta, bylÄ nagrinėjant teisme, dalis medžių buvo nupjauti, dalis apgenėti, kas objektyviai niekaip neleidžia spręsti apie matomumÄ . PeržiÅ«rėtame byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e matosi daug augmenijos, taigi, įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįstas apylinkės teismo padarytas iÅ¡vadas, kad byloje liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta aplinkybė, ar liudytojai A. M. ir L. M. per Å«kinio pastato langÄ bei balkono duris galėjo aiÅ¡kiai matyti įvykio vietoje esančius asmenis bei jų atliekamus veiksmus, o įvertinus atstumÄ nuo Å«kinio pastato iki nustatytos įvykio vietos, tai, kad matomumas nebuvo geras, verčia abejoti Å¡ių liudytojų nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

25. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai nesutinka su prokurorės skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog liudytojos E. G. parodymai yra nepatikimi. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik pažymėjo, kad liudytoja E. G. paties sužalojimo fakto nematė, apie įvykį jai papasakojo R. G., todėl daugiau analizavo nukentėjusiojo R. G. parodymus apie įvykį ir liudytojų A. M. ir L. M. parodymus, kurie teigė tiesiogiai matę įvykį. Nepagrįstas ir nukentėjusiojo R. G. skundo teiginys, kad V. P. kaltę pagrindžia E. G. ir liudytojo D. K. parodymai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje trÅ«ksta Å¡ių liudytojų parodymų analizės, tačiau tai jokiu bÅ«du nedaro pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentacijos dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ nepagrįsta ar neteisinga.

26. Pažymėtina, kad iÅ¡vados dėl byloje apklaustų asmenų parodymų teismo yra daromos, įvertinus ne tik jų gavimo Å¡altinį (pirminiai ar iÅ¡vestiniai), gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinių įtakos, sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ , bet ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Be to, yra vertinamos ne atskiros apklausų metu nurodytos aplinkybės, o jų visuma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje liudytojų E. G. ir D. K. parodymai buvo vertinti visų kitų bylos duomenų kontekste, t. y. tiek, kiek juos atitiko kiti bylos duomenys. Pažymėtina, kad tiek liudytoja E. G., tiek liudytojas D. K. įvykio nematė, apie įvykį ir pačias įvykio aplinkybes sužinojo iš R. G. žodžių, taigi, jų parodymai yra išvestiniai iš nukentėjusiojo parodymų. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais.

Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018).

NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje bÅ«tų sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-122-976/2021).

27. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojo D. K. parodymai yra visiÅ¡kai neinformatyvÅ«s, nes jis nurodė tik faktÄ , kad nagrinėjant kitÄ administracinę bylÄ dėl nupjauto krepÅ¡inio stovo pagal E. G. praneÅ¡imÄ , R. G. pasakė, kad V. P. jam sudavė kastuvu vienÄ smÅ«gį per užpakalį, jam skaudėjo, bei klausė, kÄ jam daryti. PasiÅ«lė jam paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ bei iÅ¡kviesti atsakingÄ asmenį, bet nukentėjusysis paprašė nekviesti, pats vėliau kreipėsi ir parašė pareiÅ¡kimÄ (t. 3, b. l. 171-172).

Taigi, iÅ¡ tokių liudytojo D. K. parodymų matyti, kad jie pagrindžia tik nukentėjusiojo kreipimosi į atsakingas institucijas faktÄ , praneÅ¡ant, kad patyrė smurtÄ nuo V. P., tačiau neįrodo iÅ¡ tiesų buvus tokiam įvykiui, nes daugiau jokių aplinkybių liudytojas negalėjo nurodyti. Liudytoja E. G. nurodė Å¡ias aplinkybes: jai grįžus vakare namo, vyras pasisakė, kad jam kastuvu sudavė V. P., matė sumuÅ¡tÄ vietÄ , visas deÅ¡inysis sėdmuo buvo raudonas, kitas dienas sutuoktiniui labai skaudėjo sumuÅ¡tÄ vietÄ , gėrė vaistus, vėliau jis kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ .

Taigi, Å¡ie liudytojos parodymai patvirtina nukentėjusiojo R. G. sužalojimo faktÄ , tačiau nepatvirtina sužalojimo padarymo aplinkybių, nes liudytoja paties įvykio nematė. Jau minėta, kad dėl tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo Å¡eimų susiklosčiusių konfliktinių santykių asmenų parodymai turi bÅ«ti vertinami ypatingai atsakingai, o nustačius tarp nukentėjusiojo R. G. ir liudytojos E. G. parodymų esančius prieÅ¡taravimus dėl nukentėjusiojo veiklos įvykio dienÄ , nukentėjusiojo pasisakymo sutuoktinei apie sužalojimÄ laikÄ ir vietÄ , paties sužalojimo vaizdo apibÅ«dinimÄ Ä¯vykio dienÄ (t. 2, b. l. 157-165, t. 3, b. l. 19-23), spręstina, jog liudytojos E. G. parodymai sukelia pagrįstas abejones jų patikimumu, kai tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik neabejotinai patikimais ir objektyviais bylos įrodymais.

Dėl vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių 28. Kaip buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad nukentėjusysis R. G., filmuodamas kaltinamÄ jį V. P., prieina prie jo, apeina aplink jį pusę rato ir tuomet atsisuka į (duomenys neskelbtini) gatvę bei pradeda eiti link gatve ateinančios V. P. žmonos D. P., kuri deÅ¡inėje rankoje neÅ¡asi kibirÄ , kairėje – puÅ¡ies sodinukÄ , jo virÅ¡Å«nę bei Å¡akas atkreipusi į nukentėjusįjį, jas, eidama prieÅ¡ais nukentėjusįjį, atremia į nukentėjusiojo R.

G. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei nesustodama eina pro nukentėjusįjį deÅ¡ine puse, nukentėjusysis R. G. nepertraukiamai filmuoja prasilenkiančiÄ D. P., jos veidÄ , sukdamasis jos ėjimo kryptimi, o 38-39 sek. nesustodamas pasisuka link vietos, kur kaltinamasis kasė duobę, ir užfiksuoja prieÅ¡ais jį stovintį, kairiu Å¡onu į jį pasisukusį kaltinamÄ jį, kuris abejose rankose laiko kastuvÄ , metalinę jo dalį nukreiptÄ Ä¯ nukentėjusįjį ir esantį ties kaltinamojo keliais, atsisukus nukentėjusiajam R.

G., kaltinamasis paima kastuvÄ Ä¯ deÅ¡inę rankÄ , kilsteli galvÄ ir kartu su D. P. nueina tris žingsnius prie iÅ¡kastos duobės.

29. Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. G. savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad vaizdo įraÅ¡as neabejotinai patvirtina V. P. kaltę. Šį teiginį grindžia įraÅ¡e užfiksuotais V. P. judesiais su kastuvu, veido iÅ¡raiÅ¡ka, liudytojos D. P. iÅ¡tartais žodžiais, girdimu smÅ«gio sudavimo garsu. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o yra aiÅ¡kiai matyti, kaip V. P., kai pastarasis filmuojamas po smÅ«gio sudavimo, nueina atgal nuo nukentėjusiojo 3-4 žingsnius prie kasamos duobutės, o Å¡i užfiksuota aplinkybė duoda pagrindÄ teigti, kad bÅ«tent tuo metu, kai D. P. ėjo pro nukentėjusįjį, o V. P., turėdamas rankose kastuvÄ , buvo priartėjęs prie nukentėjusiojo, buvo suduotas nukentėjusiajam smÅ«gis iÅ¡ nugaros pusės.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo R. G. apeliacinio skundo teiginys, kad vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota, jog jam prasilenkiant su D. P., girdisi smÅ«gio kastuvu sudavimo garsas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , teisėjų kolegija neidentifikavo smÅ«gio kastuvu garso. Tokį garsÄ paneigia ir atlikta teismo vaizdo ir fonoskopinė ekspertizė, kurios akte konstatuota, kad garso, kuris galėtų bÅ«ti siejamas su garsu, sukeltu kastuvo smÅ«gio į žmogaus kÅ«nÄ , tiriamojo įraÅ¡o fonogramoje nenustatyta (6 t., b. l. 20-24).

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įraÅ¡o 38,7 sekundę užfiksuotas neartikuliuotas garsas, galimai trumpas „šūktelėjimas“. Tačiau aplinkybę, kad tai galėjo bÅ«ti nukentėjusiojo R. G. Å¡Å«ksnis, paneigia jo paties duoti parodymai, kuriuose jis tvirtino, kad „nuo skausmo nesuÅ¡ukau“ (2 t., b. l. 164). Kai buvo suduotas smÅ«gis, neiÅ¡leidau jokio garso (3 t., b. l. 6). Liudytoja D. P. taip pat nurodė, kad „Kai aÅ¡ R. G. brÅ«kÅ¡telėjau su sodinuku per mobilų įrenginį, jos jokių garsų neiÅ¡leido, visÄ laikÄ tylėjo, jokios girdimos reakcijos nebuvo“ (t. 3, b. l. 123). Be to, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte nurodoma, kad negalima nustatyti, ar neartikuliuotÄ garsÄ iÅ¡leido vyras, ar moteris, bei nurodžius, kad garsas gali bÅ«ti laikomas ir atodÅ«siu, neatmetama galimybė, jog šį garsÄ galėjo skleisti ir tuo metu pro R. G. praeinanti D. P..

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusiojo R. G. nurodytoje vietoje, kuomet jis pajautė suduotÄ smÅ«gį (vaizdo įraÅ¡o 38-39 sek.), nukentėjusysis filmuodamas kaltinamojo žmonÄ atsisuko į prieÅ¡ais stovintį kaltinamÄ jį, jokia nukentėjusiojo reakcija į jo teigimu suduotÄ smÅ«gį (skausmÄ ) neužfiksuota. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su prokurorės skundo argumentais, kad vien tai, jog nukentėjusysis neparodė reakcijų žodžiais, garsais, neduoda pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo R.

G. atžvilgiu nebuvo naudotas fizinis smurtas. Teisėjų kolegija pritaria nuosprendyje dėstomiems argumentams, kad yra nelogiÅ¡ka asmeniui į tokį staigų veiksmÄ ir skausmÄ niekaip nesureaguoti - nei žodžiais, nei garsais, nei veiksmais, juo labiau įvertinus nukentėjusiojo duotus parodymus („nuo smÅ«gio buvo didelis skausmas“, „skausmas pervėrė visÄ kojÄ , lyg kažkas bÅ«tų įsmeigta“, „man skausmas nuvėrė į kojÄ , atrodė taip, kad įvertas peilis buvo“, „kai pajutau veriantį skausmÄ , pastovėjau, nes buvo atsijungęs raumuo“ (2 t., b. l. 157-160) bei įvertinus netikėtumo faktorių, kad, pasak nukentėjusiojo ir liudytojų A. ir L.

M., smūgis buvo suduotas iš nugaros. Visos šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido vertinti, jog smūgis nebuvo suduotas arba dėl V. P. veiksmų nukentėjusysis žymaus skausmo nejautė.

33. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas A. M. teigė, kad buvo stiprus smÅ«gis, R. G. nuo smÅ«gio atsilenkė (3 t., b. l. 10). L. M. teigė, kad smÅ«gis turėjo bÅ«ti stiprus, nes R. G. net atsilenkė atgal nuo smÅ«gio (3 t., b. l. 15). Tačiau Å¡ios liudytojų nurodytos aplinkybės nepatvirtintos nei paties nukentėjusiojo R. G. parodymais, nei užfiksuotu vaizdu įraÅ¡e. PrieÅ¡ingai, vaizdo įraÅ¡e matoma, kad R. G. filmuojant praeinančiÄ D. P. ir sukantis jos ėjimo kryptimi, vėliau link V. P., vaizdas labiau nukreipiamas į žemės pusę (į prieÅ¡ingÄ pusę, nei kad atsilenkimo/atsiloÅ¡imo atveju bÅ«tų pakeliamos rankos į viršų), filmavimo procesas vyksta visiÅ¡kai ramiai, lyg nieko nebÅ«tų įvykę.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos aplinkybės taip pat leidžia abejoti liudytojų A. ir L. M. parodymais ir jų galėjimu matyti įvykį, kadangi abu liudytojai 2020 m. sausio 24 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklausiami teigė, kad R. G. atsisukus po smÅ«gio link V. P., Å¡is dar pakratė kastuvÄ â€“ pasak L. M. – pagrÅ«mojo kratydamas kastuvÄ (3 t. b. l. 7), o A. M. tvirtino, jog V. P. dar mosikuoja, pakratydamas su kastuvu, toks vaizdas, kad „ateik, ateik“ (3 t., b. l. 15).

Kaip jau minėta, peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä nustatyta, kad nurodytu metu R. G. atsisukus, V. P. stovėjo abejose rankose laikydamas kastuvÄ , tačiau jokių kastuvo kratymo judesių neužfiksuota. O aplinkybę, kad V. P. mojuoja su kastuvu nurodė ir apklausiamas nukentėjusysis (2 t., b. l. 159), taigi, tikėtina, kad aplinkybę, jog tariamai V. P. mojavo su kastuvu, liudytojai matė ne patys, o sužinojo iÅ¡ R. G., tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrindžia objektyvus įrodymas – vaizdo įraÅ¡as, kuriame matyti, kad atsisukus nukentėjusiajam, V.

P. stovėjo prieÅ¡ais nukentėjusįjį abiejuose rankos laikydamas ties keliais pakeltÄ kastuvÄ , kurį stovėdamas paėmė į deÅ¡inę rankÄ ir kilstelėjęs galvÄ ramiai nuėjo prie iÅ¡kastos duobės. Nepagrįstas ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginys, kad D. P. frazė „Nelįsk, žmogus nesveikas, V., nelįsk geriau V.“ patvirtina, kad V. P. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam R. G., nes peržiÅ«rėtame vaizdo įraÅ¡e nebuvo užfiksuotas joks smÅ«gį kastuvu galintis identifikuoti V.

P. judesys, o ta aplinkybė, kad jis paeina kelis žingsnius nuo nukentėjusiojo iki duobės tik leidžia daryti prielaidÄ , kad D. P. ir R. G. prasilenkimo metu galėjo bÅ«ti smÅ«giuota, tačiau, kaip žinia, prielaidomis apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nėra jokių galimybių.

35. Taigi, iÅ¡analizavus vaizdo įraÅ¡Ä ir jame užfiksuotas aplinkybes, sugretindamas jas su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad vaizdo įraÅ¡e bÅ«tų užfiksuotos aplinkybės, neabejotinai įrodančios ir patvirtinančios V. P. pateiktÄ kaltinimÄ . Dėl patirto sužalojimo 36. Kad nukentėjusysis R. G. patyrė sužalojimÄ , kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, neginčytinai patvirtina byloje esančios specialisto iÅ¡vados. Specialisto iÅ¡vadose nustatyta deÅ¡inio sėdmens apatiniuose kvadrantuose 15x6 cm pailgos formos melsvai violetinės spalvos su gelsvai žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva. Konstatuota, kad sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai nurodytÄ Ä¯vykio dienÄ ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas suduodant kastuvo metaline dalimi (1 t., b. l. 46-47, 53-54).

37. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent kaltinime nurodytoje vietoje bei laiku, V. P. suduodant vienÄ smÅ«gį kastuvo metaline dalimi nukentėjusiajam į sėdmenis, ar kitaip smurtaujant. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė apklausdamas specialistÄ , suraÅ¡iusį byloje esančias iÅ¡vadas, L. U.. Specialistas posėdžio metu nurodė, kad kraujosruva buvo neÅ¡viežia, galimai padaryta nuo 4-5 iki 10 dienų.

Sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, toks sužalojimas gali bÅ«ti padarytas tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir atsitrenkiant, neatmeta galimybės, kad ir pats žmogus galėjo atsitrenkti. Mano, kad sužalojimas padarytas kastuvo plokščiÄ ja dalimi, ne kastuvo kraÅ¡tu, nes kraÅ¡tas turi kitokį pavirÅ¡ių. Jei bÅ«tų suduotas smÅ«gis kastuvo kraÅ¡tu, kuris turi kitokius aÅ¡menis, tada bÅ«tų paprastai nubrozdinimas ar net bÅ«tų žaizda. Specialistui parodžius byloje esančiÄ kastuvo nuotraukÄ (1 t., b. l. 75), L.

U. nurodė, kad galima manyti, kad smÅ«gis suduotas kastuvo plokščia dalimi, o ne su kastuvo kraÅ¡tais. Kastuvo briauna labiau priskirtina kieto, turinčio ribotÄ pavirÅ¡ių, daikto sÄ vokai. Kastuvo briauna nėra kietas bukas daiktas (3 t., b. l. 168-170).

38. Byloje nukentėjusiojo iniciatyva buvo pateikta ir UAB „U“ teismo medicinos konsultacinė specialisto iÅ¡vada, kurioje be kitų aplinkybių nurodyta ir tai, kad nustatytas sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas tiek kastuvo metalinės dalies plokÅ¡tuma, tiek metalinės dalies kraÅ¡tu (4 t., b. l. 89-94). Atsižvelgiant į specialistų dalinius prieÅ¡taravimus, teisiamojo posėdžio metu apklaustas ir konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas P. P.. Apklausiamas teisme jis tvirtino, kad žalojančio daikto nepatikslina, ir Å¡iuo atveju pasakyti ir atskirti, ar ten suduota kastuvu, ar laužtuvu, ar įspirta į užpakalį – negali, kadangi visais atvejais atrodytų (sužalojimas) vienodai.

Savo iÅ¡vadÄ rašė remdamasis pateiktomis iÅ¡ bylos specialisto iÅ¡vadomis, medicininiais dokumentais. Taip pat teigė, kad sužalojimo pobÅ«dis nelabai skirtųsi, suduodant smÅ«gį kastuvo plokÅ¡tuma, ar kastuvo briauna, priklausytų nuo apsirengimo, rÅ«bai smÅ«gį suminkÅ¡tina. Visi ekspertai kastuvo briaunÄ priskiria kietam bukam daiktui (4 t., b. l. 130-131).

39. Apeliantai skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino visų kitų specialisto L. U. nurodytų aplinkybių, t. y. kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas bÅ«tent įvykio dienÄ , kad sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje bei nepagrįstai nesivadovavo konsultacinę iÅ¡vadÄ teikusio P. P. parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad P. P. teikta konsultacinė iÅ¡vada yra suraÅ¡yta remiantis byloje esančiomis specialisto iÅ¡vadomis, kurias rengė bÅ«tent byloje apklaustas specialistas L.

U.. Pažymėtina, kad šio specialisto kompetencija ir duodamų išvadų bei parodymų patikimumu nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Taip pat įvertinta ir ta aplinkybė, kad būtent specialistas L. U. tiesiogiai apžiūrėjo R. G., o P. P. rėmėsi tik išvestiniais dokumentais bei paties nukentėjusiojo pasidaryta sužalojimo nuotrauka, iš kurios nėra tiksliai aišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo daryta. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad abu specialistai nurodė, kad sužalojimas galimai buvo padarytas tiriamo įvykio metu ir, kad sužalojimas galėjo atsirasti tiek smūgiavimo būdu, tiek atsitrenkiant, apeliacinės instancijos teismas taip pat negali daryti kategoriškos išvados, kad R.

G. sužalojimas padarytas būtent tiriamo įvykio metu V. P. smogus su kastuvu.

40. Nors prokurorė skunde tvirtina, kad kastuvo metalinės dalies priekis priskiriamas prie kieto buko daikto sÄ vokos ir nėra priskiriamas prie aÅ¡traus daikto, nes pats kastuvo metalinės dalies smailėjimas nėra didelis, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paties kastuvo paskirtį, su tuo sutikti negali, nes vertinama ne kastuvo metalinės dalies smailėjimas, o kastuvo galo briaunos smailumas / plotis. Dėl kitų skundų argumentų 41. Nukentėjusysis ginčija ir aplinkybę, kad teismas neiÅ¡reikalavo nusikaltimo padarymo įrankio, nevertino jo ypatybių, jo keliamo garso suduodant smÅ«gį ir kt.

Mano, kad nusikaltimo įrankio apžiÅ«ra yra reikÅ¡minga paneigiant iÅ¡sakytas abejones, kad jis galėjo susižaloti kitu bÅ«du. Vis tik teisėjų kolegija Å¡iam skundo argumentui pritarti negali. Atkreiptinas dėmesys, kad daiktas, kuris galimai yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtas, apraÅ¡ytas. Akivaizdu, kad bylÄ nagrinėjant teisme, t. y. po įvykių praėjus daugiau nei pusmečiui, pas V. P. radus ir paėmus turimÄ kastuvÄ , ar net kelis, nebÅ«tų jokių objektyvių galimybių nustatyti, ar tai tas pats kastuvas, kurį pastarasis turėjo ir naudojo 2019 m. balandžio 25 d.

Net ir D. P. teigiant, kad kastuvas yra jų namuose, jis sulūžęs, niekaip negalima būtų identifikuoti, kad būtent tas kastuvas tikrai buvo tariamos nusikalstamos veikos įrankis.

42. Pažymėtina ir tai, kad R. G. teigė, kad įvykio metu buvo su kombinezonu, ant kurio liko 10 centimetrų ilgio juosta nuo kastuvo. Å iÄ aplinkybę nurodė ir prokurorė apeliaciniame skunde, grįsdama nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiojo teiginys apie kombinezone buvusį įspaudÄ nėra patvirtintais jokiais byloje esančiais duomenimis, kuriais galima bÅ«tų patikrinti, ar Å¡is teiginys yra teisingas. Pats R. G. nurodė, kad nuotraukose kombinezone padaryto kastuvo įspaudo neužfiksavo, o pats kombinezonas nebuvo pateiktas apžiÅ«rai ikiteisminio tyrimo metu, net nėra duomenų, nei kaip tas kombinezonas atrodė, nei ar toks įspaudas galėjo užsifiksuoti kombinezono medžiagoje. Taigi, nesant byloje jokių nukentėjusiojo R. G. parodymus apie įspaudÄ kombinezone pagrindžiančių duomenų, tokiais R. G. parodymais grįsti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių nėra galimybės.

43. Kaip pagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, vertinant nukentėjusiojo parodymų objektyvumÄ ir patikimumÄ , atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo veiksmus po, nukentėjusiojo teigimu, jam suduoto smÅ«gio, o bÅ«tent, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po jo nurodomo įvykio, kuomet, pasak R. G., jam buvo suduotas smÅ«gis, dėl ko buvo padarytas sužalojimas ir dėl kurio jis jautė stiprų skausmÄ bei negalėjo paeiti, apie tai policijai nepranešė, į medicinos įstaigÄ dėl galimo sužalojimo nesikreipė.

Jis toliau fiksavo V. ir D. P., sodinančius medžius, vėliau grįžo į namus ir po kelių minučių vėl išėjo į kiemÄ bei trečiÄ kartÄ filmavo bei fotografavo V. ir D. P., sodinančius medžius. Nukentėjusiojo nurodyta versija, kad jam svarbiau buvo užfiksuoti kaltinamÄ jį su žmona galimai darančius pažeidimÄ , sodinant valstybinėje žemėje medžius, nei parneÅ¡ti policijai apie jo atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ , yra neįtikinanti ir kelianti pagrįstų abejonių nukentėjusiojo parodymų objektyvumu.

Akivaizdu, kad esant tarp proceso dalyvių konfliktiÅ¡kiems santykiams, kai bendravimas tarp Å¡ių kaimynų vyksta per vieÅ¡ojo administravimo ir teisėsaugos institucijas, toks nukentėjusiojo elgesys, patyrus fizinį skausmÄ ir kančias, atrodo visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, kai tuo tarpu dar prieÅ¡ savaitę policijai buvo praneÅ¡ta apie kitÄ Ä¯vykį – V. P. nupjautÄ krepÅ¡inio stovÄ , kas su nukentėjusiojo asmeniu tiesiogiai net nėra susiję. Prokurorės apeliaciniame skunde bei paties nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės teismo posėdžiuose nurodytas nepraneÅ¡imo apie įvykį motyvas, kad R.

G. nesikreipė, nes jam buvo gėda, taip pat neatrodo įtikinamas, juo labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad į medikus, tame tarpe ir teismo medicinos ekspertÄ , R. G. kreipėsi tik praėjus penkioms dienoms po įvykio, nors jau sekančiÄ dienÄ kalbėjo apie neva buvusį įvykį su liudytojais L. ir A. M.. Net ir apsilankius pas gydytojÄ , pasak R. G., jis nežinojo, ar kreipsis į policijÄ , o turėdamas teismo medicinos eksperto iÅ¡vadÄ , taip pat apie įvykį iÅ¡ karto nepranešė, o tik tarp kitko, dar vėliau, užsiminė policijos pareigÅ«nui, kuris jį iÅ¡sikvietė apklausai dėl nupjauto krepÅ¡inio stovo.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas turėjo pagrįstÄ abejonę dėl R. G. nurodomo įvykio ir susižalojimo aplinkybių.

44. Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendis yra pagrįstas tik iÅ¡teisintojo ir jo žmonos parodymais, kurie prieÅ¡tarauja kitų byloje esančių įrodymų visumai, be to, teismas nevertino V. P. elgesio (parodymų nedavimo, atsisakymo atsakinėti į klausimus, pastoviai teiktu nepagrįstus nuÅ¡alinimus, iÅ¡ anksto paruoÅ¡tos kalbos pateikimÄ ), kas rodo siekį bet kokiomis aplinkybėmis iÅ¡vengti atsakomybės. Prokurorė taip pat skunde pažymėjo, kad V. P. pateikta pozicija, kad jis jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, laikytina gynybine siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas atsižvelgiant ne į V.

P. ir jo sutuoktinės parodymus, kaip kad nurodo nukentėjusysis, o į tai, kad byloje esantys ir ištirti įrodymai yra prieštaringi ir abejotini. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normose yra įtvirtintos įtariamojo ir kaltinamojo teisės atsisakyti duoti parodymus, reikšti nušalinimus (BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis), dėl to naudojimasis įstatyme įtvirtintomis teisėmis negali būti vertinama, kaip asmens kaltę pagrindžianti aplinkybė.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, ir iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-232/2014).

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-219-693/2017).

45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad prieÅ¡taravimų ir abejonių, kilusių iÅ¡tyrus įrodymus, paÅ¡alinti nepavyko, įrodymai, kuriais grindžiama V. P. kaltė dėl R. G. sužalojimo yra prieÅ¡taringi ir abejotini, dėl to priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimÄ atlikta vaizdo ir garso įraÅ¡o ekspertizė Å¡ių prieÅ¡taravimų ir abejonių taip pat nepaÅ¡alino, todėl konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio 46. Apeliaciniuose skunduose prašoma tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį bei priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.

47. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. G. yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 3 000 Eur neturtinės žalos ir 24,17 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinio ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (2 t., b. l. 64-67). Taip pat prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidas bei 560 Eur iÅ¡laidų, patirtų kreipiantis į ekspertÄ dėl teismo medicinos konsultacinės iÅ¡vados pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. buvo iÅ¡teisintinas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiÅ¡kai pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas.

48. Pagal BPK 105 straipsnį, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtos proceso iÅ¡laidos, tame tarpe ir iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos tik iÅ¡ asmenų, kuriuos bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas pripažįsta kaltais jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, todėl priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V. P. atžvilgiu, nukentėjusiojo turėtos 1 800 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidos bei 560 Eur iÅ¡laidos už teismo medicinos konsultacinės iÅ¡vados pateikimÄ iÅ¡ V. P. pagrįstai nebuvo priteistos. 49. 2021 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, prie praÅ¡ymo pridėti patirtas iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, jog proceso iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 2374,01 Eur (6 t., b. l. 30-34).

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau paminėtos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, taigi, sprendžiant iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti prokuratÅ«ros ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai netenkinami ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo R.

G. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi – R. G. proceso išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, iš išteisintojo V. P. nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės ir nukentėjusiojo R. G. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas