2022-06-22 Nr. AB-17027-4-69-3-00308-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-519-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00308-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) atstovaudame save ir savo nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir pareiškėjai), atstovaujami advokato P. V., kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 22S60798 ir 2022 m. sausio 31 d. sprendimą Nr.22S62770 (toliau kartu – ir Sprendimai).

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjų advokato P. V. pateiktą skundą su prašymu atnaujinti terminą dėl Sprendimų panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad, pirmiausiai, nepilnamečių vaikų, kurie nėra veiksnūs, atstovė pagal įstatymą jų motina (duomenys neskelbtini) būtų išreiškusi valią skųsti Sprendimus, o antra, kad advokatas paskirtas atstovauti šiems konkretiems asmenims arba su vaikų atstove pagal įstatymą būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo ir skundo padavimo bei prašymo atnaujinti terminą. Todėl teismas laikė, kad skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad bylose už kiekvieną skundą mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 ir 37 straipsniuose. Be to, ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį, priimti pareiškėjų skundą ir bylą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai teigia, kad iš teismui pateiktų sprendimų matyti, kad pareiškėjai nori skųsti Sprendimus ir naudotis nemokama (valstybės garantuojama) advokato paslauga. Sprendimuose yra pareiškėjų (nepilnamečių pareiškėjų) motinos parašas, kas rodo, kad valia skųsti ir naudotis advokato pagalba buvo tinkamai išreikšta. Teismui taip pat buvo pateikta advokato sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, kad advokatas teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjai priklauso šiai kategorijai. Be to, jeigu teismui kilo abejonių dėl nurodytų dokumentų, jis galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Dėl žyminio mokesčio – pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, pagal kurią ši pagalba prieglobsčio prašytojui teikiama tais atvejais, kai jis pats neturi pakankamai lėšų įgyvendinti savo teises. Aplinkybė, kad pareiškėjai naudojasi nemokama teisine pagalba, leidžia daryti išvadą, kad jie žyminio mokesčio sumokėti negali, todėl nuo šio mokesčio atleistini. Teismas nepagrįstai nenustatė termino trūkumams pašalinti ir neleido pareiškėjams pateikti prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti patiektas skundo originalas. Tačiau skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, pasirašyti elektroniniu parašu. Be to, jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą su prašymu atnaujinti terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p. pagrindu), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad pareiškėjų atstovas nepateikė atstovavimą pagrindžiančių duomenų, nepateikė žyminį mokestį sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat kad per 3 kalendorines dienas nebuvo pateiktas skundo originalas.

Vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).

Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutartyje išdėstytus argumentus aptartu aspektu, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra patikslinta, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai iš bylos galima spręsti, jog atstovas skundo padavimo metu turėjo atitinkamus įgaliojimus, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS248-181/2008), o tais atvejais, kai iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui atitinkami įgaliojimai nebuvo suteikti, tokį skundą teismas turėtų atsisakyti priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-570/2010; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2022).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatęs, jog nepateikti dokumentai, patvirtinantys advokato teisę atstovauti pareiškėjams, turėjo nustatyti pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taip pat jeigu pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Kaip jau minėta, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjų atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jų paduotą skundą netenkinamas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, ar siekiami ginčyti Migracijos departamento sprendimai (jų dalys) nėra pakeisti, t. y. ar dar yra ginčo dalykas, ar pareiškėjai vis dar yra suinteresuoti proceso pradėjimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė