489e7cfe-9f03-405c-a2f4-dcd3d955f6b4 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. e2S-675-544/2016Vilma Stukaitė                                                 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00220-2016-3                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.4.2; 3.1.18.1; 3.3.2.3;3.4.4.16; (S)                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-494-842/2016 pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo M. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, G. M. ir A. T., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:

Utenos rajono apylinkės teisme skundžiamosios 2016 m. balandžio 27 d. nutarties priėmimo dienai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-494-842/2016 pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. M. dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovei dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė R. M. pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - laikinai apriboti vaiko J.

M. buvimÄ atsakovo M. M. gyvenamojoje vietoje – nebaigtos statybos name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vs., (duomenys neskelbtini) r. sav., iki atsakovas pateiks kompetentingų institucijų patvirtinimÄ apie pabaigtÄ statybÄ arba, kad Å¡iame nebaigtos statybos pastate gali saugiai gyventi asmenys. Atsakovas M. M. pirmosios instancijos teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti sÅ«naus J.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ pas jį, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis ir sustabdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo vykdymÄ dalyje dėl sÅ«naus gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo jam priteisimo.Utenos rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi ieÅ¡kovės ir atsakovo praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė, teigdama, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje rekonstruojamame name vaikui pavojinga gyventi, nepateikė jokių įrodymų, gautų iÅ¡ už statybos priežiÅ«rÄ atsakingų institucijų, galinčių patvirtinti jos teiginius dėl to, kad Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui bendravimo su tėvu metu bÅ«ti tame name nesaugu ar pavojinga. IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendė, jog šalių sÅ«nus yra 12 metų amžiaus, sugeba pasirinkti tinkamus elgesio variantus tam tikrose situacijose, nėra duomenų apie jo netinkamÄ priežiÅ«rÄ bendravimo su tėvu metu, o institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, specialistai nustatė, kad vaiko buvimas atsakovo gyvenamojoje vietoje nepažeidžia jo interesų.

Atsakovo M. M. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones  teismas atmetė todėl, kad atsakovas turi teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi, yra nusistovėjusi vaiko bendravimo su tėvais tvarka, kuri vaikÄ tenkina, vaikas yra iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ bendrauti su abiem tėvais ir turi teisę į stabiliÄ aplinkÄ , vaiko motina gyvena netoli ugdymo įstaigos, o nuolatinės gyvenamosios vietos keitimas, bendravimo su tėvais ir kartu augančia seserimi pokyčiai galėtų iÅ¡balansuoti nepilnametį asmenį.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė R.

M. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naujÄ nutartį – jos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos nurodytų aplinkybių, susijusių su gyvenamojo namo, kuriame gyvena atsakovas, statybos trÅ«kumais, nors tai tiesiogiai susiję su vaiko saugumu. Tai, kad vaikas Å¡iuose namuose lankosi pastaruosius kelerius metus, o ji nėra kreipusis dėl vaiko saugumo, neÅ¡alina pavojaus vaiko saugumui fakto ir nepatvirtina nebaigtos statybos pastato saugumo.

Nebaigtos statybos saugumas nepriklauso nuo vaiko sÄ moningumo. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai pastato tinkamumÄ preziumavo ne vaiko interesų naudai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadose, kuriomis rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nėra įvertinta paties namo bÅ«klė bei gaisrinės saugos reikalavimai. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat buvo pernelyg pasyvus ir realiai nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis vaiko teisių apsaugÄ , kadangi valstybinėms institucijoms nepateikė jokių užklausų dėl namo saugumo ir tinkamumo gyventi.Atskirasis skundas atmetamas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.), iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.Å ios bylos apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Kita nutarties dalis atskiruoju skundu neapskųsta, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo neapsisakoma.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami iÅ¡vadai, jog Å¡alių sÅ«nui bÅ«nant atsakovo namuose yra nesaugu ir pavojinga dėl to, kad pastatas, kuriame gyvena atsakovas, nėra baigtas statyti.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir nebuvo aktyvus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Nors nagrinėjant Å¡eimos bylas teismo vaidmuo yra aktyvus, tačiau tai neatleidžia Å¡alių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, nes civiliniame procese vyrauja rungimosi principas (CPK 12, 178, 376 str.).Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu teisme buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydį, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl bendravimo tvarkos  pakeitimo buvo priimtas 2016-05-02.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti, kad nepasunkėtų ar taptų negalimas bÅ«simo, galimai palankaus ir ieÅ¡kovei, teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str. 1 d.). IeÅ¡kovės praÅ¡yta taikyti laikinoji apsaugos priemonė laikinai apriboti vaiko J. M. buvimÄ atsakovo M. M. gyvenamojoje vietoje iki atsakovas pateiks kompetentingų institucijų patvirtinimÄ apie pabaigtÄ statybÄ arba kad Å¡iame nebaigtos statybos pastate gali saugiai gyventi asmenys, negalėjo nei pasunkinti, nei padaryti negalimu bÅ«simo teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo dydžio įvykdymÄ .

Tai sudarė savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ praÅ¡ymo netenkinti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje sÅ«naus saugumui gresia realus pavojus ir yra nesaugu, pagrįstos ir atitiko byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, yra motyvuotos ir argumentuotos, todėl su jomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui Å¡alių pateiktų naujų įrodymų (fotonuotraukų, patvirtinančias pastato, kuriame gyvena atsakovas, bÅ«klę 2016 m. rugpjūčio 20 dienai, 2016 m. rugpjūčio 22 d.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ išrašo dėl žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vs., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016 m. rugpjūčio 30 d. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašto „Dėl statybos teisėtumo“ Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad yra akivaizdus pavojus šalių sūnaus, kuris yra 12 metų amžiaus ir pagal bylos duomenis kelerius pastaruosius metus nuolat lankosi atsakovo gyvenamajame name, saugumui.

Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba raÅ¡te nurodė, kad namas, kuriame gyvena atsakovas, atitinka bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡te nurodė, kad  statybos darbai vykdomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kad įstatymai nedraudžia naudotis rekonstruojamu namu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė anksčiau, kuomet jos sÅ«nus taip pat lankydavosi tėvo namuose pagal Utenos rajono apylinkės teismo dar 2010 m. birželio 10 d. sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , bÅ«tų kreipusis į atitinkamas institucijas bei įstaigas dėl nesaugios aplinkos vaikui ar dėl to, kad atsakovas tinkamai neprižiÅ«ri vaiko bendravimo su juo metu.  Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai taip pat yra pateikę iÅ¡vadÄ , jog sÄ lygos vaikui svečiuotis pas atsakovÄ Â yra geros, atitinka vaiko interesus ir jų nepažeidžia.

Tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius nustatė tam tikrus institucijos pateiktos iÅ¡vados trÅ«kumus ir neiÅ¡samumÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad institucijos iÅ¡vada apie tai, kad vaikui bendrauti su tėvu jo gyvenamojoje aplinkoje nėra nesaugu, yra neteisinga, nes jos vienareikÅ¡miÅ¡kai nepaneigia nei vienas objektyvus įrodymas. Vien tai, kad atsakovo gyvenamasis namas nėra visiÅ¡kai baigtas statyti, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti gresiančio realaus pavojaus nepilnamečio vaiko saugumui ar sveikatai.

Taigi tiek susiklostę faktiniai Å¡alių sÅ«naus tarpusavio bendravimo santykiai, tiek byloje esantys duomenys apie atsakovo gyvenamosios vietos statybų etapÄ neleidžia pagrįstai vertinti, kad J. M. lankantis tėvo namuose kiltų reali grėsmė jo saugumui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog pagal byloje esančiÄ Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. gegužės 25 d. iÅ¡vadÄ , Å¡alių sÅ«nus yra itin gabus, labai gerai mokosi. Atsižvelgiant į tai, į paties vaiko iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl bendravimo tvarkos ir gyvenimo su tėvais, jo amžių iÅ¡ties galima pagrįstai spręsti, jog, tenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir gali bÅ«ti pažeista jo teisė palaikyti glaudžius ryÅ¡ius su atskirai gyvenančiu tėvu.Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teismai, nagrinėdami iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių kylančias bylas, kuriose yra sprendžiami su nepilnamečiais asmenimis susiję klausimai, turi bÅ«ti aktyvÅ«s bei vadovautis nacionalinės bei tarptautinės teisės normomis, reglamentuojančiomis vaiko teises.

Tačiau nagrinėjamoje byloje, kÄ patvirtina virÅ¡ iÅ¡dėstytos aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepagrįstai nesiėmė ieÅ¡kovės nurodomų veiksmų. 2016-04-25 Utenos rajono apylinkės teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , paprašė Utenos VTAS patikrinti atsakovo gyvenimo sÄ lygas ir iki 2016 m. balandžio 27 d. pateikti iÅ¡vadÄ ir tokiÄ iÅ¡vadÄ gavo, todėl apeliantė be pagrindo skunde tvirtina prieÅ¡ingai.

Å ioje vietoje pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose esminiu klausimu turi bÅ«ti visapusiÅ¡kas nepilnamečio asmens interesų, kurie neapsiriboja vien buitinėmis gyvenimo sÄ lygomis, užtikrinimas, o teismai privalo kiek įmanoma labiau užtikrinti, jog vaiko gyvenimo sÄ lygos ir bendravimo su tėvais tvarka netaptų konfliktuojančių tėvų ginčo įrankiu.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                          Ramunė Čeknienė