Legislator Case Law & Legislation
489b33a4-11ff-405a-b6b4-af8c7534fe2e AI generated

489b33a4-11ff-405a-b6b4-af8c7534fe2e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 489b33a4-11ff-405a-b6b4-af8c7534fe2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ar ginčo kambariai gali bÅ«ti apibrėžiamai kaip neprivatizuoti kambariai iÅ¡ dalies privatizuotame bute, 2) ar atsakovas turi neribotÄ diskrecijos teisę spręsti kambarių pardavimo klausimÄ .Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta “buto” sÄ voka. Butas – tai gyvenamojo namo dalis iÅ¡ vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Tarp procese dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl aplinkybės, kad butus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudaro trys atskiri gyvenamieji kambariai, bendro naudojimo virtuvės ir koridoriaus patalpos, sandėlių patalpos.

Legislator headnote

AI generated

489b33a4-11ff-405a-b6b4-af8c7534fe2e · Vilniaus apygardos teismas: Buto bendrasavininko V. K. 2009-10-12 pareiÅ¡kimas (sudarytas notarine forma) taip pat suteikia pagrindÄ manyti, jog tokia Å¡io asmens pozicija buvo iÅ¡reikÅ¡ta atsižvelgiant į susidariusiÄ realiÄ padėtį naudojantis minėtomis patalpomis (registruotomis (duomenys neskelbtini)). Vėlesnis „pareiÅ¡kimo“ panaikinimas vertintinas kaip trečiojo asmens bandymas piktnaudžiauti savo teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjamas civilinis ginčas, juolab, kad tik nuo Savivaldybės „noro“ priklauso ieÅ¡kovės galimybės sudaryti norimÄ sandorį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2A-2752-656/20111Proceso Nr. 2-04-3-00155-2010-3           (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. gruodžio 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.

A. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims V. K., valstybinei įmonei „Registrų centras“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009-10-07 spendimo Nr. A16-554(2.1.7-AD4) panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo bei teisės į sandorį pripažinimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                          I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009-10-07 spendimÄ Nr. A16-554(2.1.7-AD4); panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), (registruotomis adresais (duomenys neskelbtini)) su bendrojo naudojimosi patalpomis, teisinę registracijÄ kaip dviejų atskirų nekilnojamojo turto objektų ir pripažinti ieÅ¡kovei teisę sudaryti kambarių, esančių (duomenys neskelbtini) iÅ¡ dalies privatizuotame bute su bendrojo naudojimosi patalpomis, pirkimo-pardavimo sandorį.

Nurodo, kad LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo (toliau - Ä®statymas) pagrindu, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau Savivaldybės) Naujosios Vilnios seniÅ«nijÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo nuosavybės teise (ieÅ¡kovė yra minėto buto pagrindinė nuomininkė). IeÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos (toliau - komisijos) 2009-10-07 posėdyje (protokolas Nr. A16-554(2.1.7-AD4)) ir nesant juridinio pagrindo, nepritarta praÅ¡ymui privatizuoti ieÅ¡kovės nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė nesutinka su minėtu komisijos sprendimu, teigdama, kad jis turi bÅ«ti panaikintas ir Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu jai pripažintina teisė sudaryti minėto buto su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sandorį. Nurodo, kad patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį yra vienas butas, tačiau teisiÅ¡kai įregistruotas kaip du atskiri nekilnojamieji vienetai. Tokia teisinė registracija naikintina, nes prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatoms. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais, motyvuodamas tuo, kad savivaldybė, kaip tam tikro turto savininkas turi teisę, o ne pareigÄ , savo nuožiÅ«ra nuspręsti leisti ar neleisti asmeniui privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurias ieÅ¡kovė siekia privatizuoti, neatitinka LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytų sÄ lygų, nes minėtas butas nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir yra valdomas savivaldybės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė nėra buto, kuriame yra norimi privatizuoti kambariai, bendraturtė. Kambariai nusidėvėję 45 procentu, t.y. Mažiau negu 60 procentų.

Minėtos gyvenamosios patalpos yra registruotos kaip bÅ«stas, o Ä®statyme nustatyta, kad privatizuojami gali bÅ«ti tik kambariai. Savivaldybės komisijos 2009-10-07 sprendimas Nr. A16-554(2.1.7-AD4) negali bÅ«ti laikomas teisės pažeidimu, todėl yra nepagrįstas reikalavimas panaikinti registravimÄ , kadangi ieÅ¡kovė neturi tokio reikalavimo teisės - ginčyti butų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ . Nuosavybės teise Å¡ios patalpos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir privačiam asmeniui ir tik buto savininkas turi teisę ginčyti nekilnojamojo daikto registracijÄ , todėl patikslintas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.  Tretysis asmuo V.

K. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, jog ketina pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. Tretysis asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas nesutiko su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu panaikinti teisinę registracijÄ panaikinimo ir praÅ¡o jį atmesti, nes toks reikalavimas pareikÅ¡tas praleidus įstatymų nustatytÄ terminÄ bei yra grindžiamas įstatymais, kurie ginčo butų registravimo laikotarpyje neegzistavo.

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II.Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino ieÅ¡kovei teisę sudaryti kambarių, esančių (duomenys neskelbtini)iÅ¡ dalies privatizuotame bute su bendrojo naudojimosi patalpomis, pirkimo-pardavimo sandorį. Atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymus: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009-10-07 spendimÄ Nr. A16-554(2.1.7-AD4) ir panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, teisinę registracijÄ , laikant juos nepagrįstais.

Teismas nurodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡ioje byloje, yra Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos nuomininkų teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis. Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, nes, minėta, Å¡io privatizavimo pagrindo taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra ta, kad butas, turėjo bÅ«ti gyvenamoji patalpa, kuri buvo privatizavimo objektas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , tačiau pasinaudoti Å¡ia teise nuomininkai negalėjo dėl tokio objekto panaudojimo visuomenės poreikiams. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) ir jam priskirtos bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos Nr. 9-1, 9-3.

Å ios gyvenamosios patalpos ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotos 2005 m. birželio 14 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartie Nr.228 pagrindu. V. K. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su tomis pačiomis bendrojo naudojimo patalpomis Nr. 9-1, 9-3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini)bei butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra registruoti kaip du atskiri turtiniai vienetai - du atskiri butai. Tokius butus, įvertinant realiÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis situacijÄ , galima pagrįstai laikyti vienu butu, kurio atskiri kambariai yra registruoti skirtingais adresais.

Abu atskirus kambarius (butus) sieja bendro naudojimosi patalpos, esančios viename plote, apimančiame patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir yra valdomas Savivaldybės. Ä®vertinus susidariusiÄ realiÄ naudojimosi minėtomis patalpomis situacijÄ , atsakovo teigimas, kad pagal Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ privatizuojami gali bÅ«ti tik kambariai ir todėl atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ yra tik formalus požiÅ«ris, pateiktas neįvertinus faktinių ieÅ¡kovės gyvenimo aplinkybių.

IeÅ¡kovė naudojasi dviem gyvenamosiomis patalpomis (dviem kambariais), esančiomis trijų kambarių gyvenamojoje patalpoje. Tokius butus, įvertinant realiÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis situacijÄ , galima pagrįstai laikyti vienu butu, kurio atskiri kambariai yra registruoti skirtingais adresais. Civilinių teisinių santykių subjektams Sutarties laisvė suteikia pagrindÄ nuspręsti ar sudaryti konkrečiÄ sutartį, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus, atsakovas tokia sutarties laisve naudojasi iÅ¡ esmės nepagrįsdamas savo pozicijos.

Atsakovas vengia atsižvelgti į ieÅ¡kovės realias gyvenimo sÄ lygas ir galimybę jas pagerinti, nepažeidžiant įstatymų. Atsakovas - kaip valstybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į tai, jog ieÅ¡kovė minėtose gyvenamosiose patalpose gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, prioritetu turėtų laikyti tinkamų gyvenimo sÄ lygų suteikimÄ Å¡eimai, o ne formalų Savivaldybės norÄ iÅ¡laikyti kuo didesnį turto fondÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė nėra naudojamų gyvenamųjų patalpų savininkė, nors jomis labai ilgÄ laikÄ naudojasi bei tai, kad buto nusidėvėjimas tik 45 proc. (o ne 60 proc.) neturi tapti kliÅ«timi spręsti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , atsižvelgiant į susiklosčiusias realias gyvenimo ir naudojimosi minėtomis patalpomis sÄ lygas.

Buto bendrasavininko V. K. 2009-10-12 pareiÅ¡kimas (sudarytas notarine forma) taip pat suteikia pagrindÄ manyti, jog tokia Å¡io asmens pozicija buvo iÅ¡reikÅ¡ta atsižvelgiant į susidariusiÄ realiÄ padėtį naudojantis minėtomis patalpomis (registruotomis (duomenys neskelbtini)). Vėlesnis „pareiÅ¡kimo“ panaikinimas vertintinas kaip trečiojo asmens bandymas piktnaudžiauti savo teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjamas civilinis ginčas, juolab, kad tik nuo Savivaldybės „noro“ priklauso ieÅ¡kovės galimybės sudaryti norimÄ sandorį.

Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad  reikalavimas panaikinti Savivaldybės komisijos 2009-10-07 sprendimÄ Nr.AI6-554(2.1.7-AD4) yra perteklinis ir nepagrįstas, teismas su tokia Å¡alių pozicija sutinka, nes nei CK 1.138 straipsnio prasme, minėtas komisijos protokolas nelaikytinas Savivaldybės institucijos aktu, nei LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 8 punktų prasme. Protokole yra užfiksuotas tik faktas, kad komisija svarstė ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus ir nepatvirtino teisės privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

Protokolas nelaikytinas administraciniu aktu, kuriuo pažeidžiamos ieÅ¡kovės teisės ir/ar teisėti interesai ir nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės jos atžvilgiu. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini)su bendrojo naudojimosi patalpomis teisinę registracijÄ kaip dviejų atskirų, individualių nekilnojamojo turto objektų, kaip prieÅ¡taraujančiÄ LR nekilnojamojo turto registro imperatyvioms įstatymo nuostatoms, laikytinas nepagrįstu, nes ieÅ¡kovė – nebÅ«dama buto savininke, neturi teisės reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ .

Konkrečiu atveju ginčyti teisinę registracija gali tik Vilniaus miesto savivaldybė ir kitas privatus asmuo, nes teisinė registracija gali sukelti pasekmes tik nekilnojamojo daikto savininkui. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovas (apeliantas) apeliacinį skundÄ grindžiÄ Å¡iais argumentais: Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyto atvejus, kai patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos rinkos kainomis. 1 punkte numatyta, kad savivaldybė gali parduoti kambarius, esančius iÅ¡ dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybe Å¡io buto bendraturčiams.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Ä®statymo 12 str. 1 d. 3 p., kuris numato, kad lengvatinėmis sÄ lygomis gyvenamÄ sias patalpas gali privatizuoti nuomininkai, kurie yra iÅ¡keldinti iÅ¡ avarinių patalpų ir pan. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad yra iÅ¡keldinta. IeÅ¡kinys Ä®statymo 12 str. 1 d. 3 p. pagrindu turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nepagrįstai vertino Ä®statymo 12 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ ).

Å ioje byloje nenustatyta, kad iki baigiant galioti Butų privatizavimo įstatymui ieÅ¡kovė bÅ«tų įgijusi teisę privatizuoti gyvenamas patalpas, tačiau tik dėl atsakovo veiksmų privatizavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad savivaldybė pažeidė ieÅ¡kovės teisę privatizuoti butÄ . Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Ä®statymo nuostatas, supainiojo įstatyme numatytus kelis skirtingus privatizavimo pagrindus.IeÅ¡kovės norimos privatizuoti patalpos neatitinka Ä®statymo 12 str. 2 d. 1 p. Butas (duomenys neskelbtini)yra registruotas kaip atskiras butas, privatizuojami gali bÅ«ti tik kambariai bendrame bute.  PraÅ¡omos privatizuoti patalpos yra atskirame bute, kuris suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas.

Savivaldybės turtu galima disponuoti tik griežtai Ä®statymo nustatytais bÅ«dais ir atvejais.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad savivaldybė turėjo pagrindÄ parduoti gyvenamÄ sias patalpas. Net jei teismas nuspręstų, kad norimos privatizuoti patalpos atitinka Ä®statymo 12 str. 2 d. 1 p. nustatytus kriterijus ir galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu, teismas turėjo ieÅ¡kinį atmesti, nes Ä®statymas neįpareigoja savivaldybės tokių patalpų parduoti. Ä®statymo 12 str. 1 d. nustatyta Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti privatizuojamos.

Minėtoje normoje aiÅ¡kiai nurodyta teisė, bet ne pareiga parduoti patalpas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėjo suteikti prioritetÄ ieÅ¡kovės interesui turėti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. IeÅ¡kovei suteikta parama – socialinio bÅ«sto nuoma kaip viena iÅ¡ socialinės paramos rūšių, todėl įstatymai nenumato atsakovo pareigos gerinti ieÅ¡kovės salygas.Pirmos instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, kadangi tokio sprendimo įvykdyti neįmanoma. Teismas pripažino ieÅ¡kovei teisę sudaryti kambarių, esančių (duomenys neskelbtini)iÅ¡ dalies privatizuotame bute su bendrojo naudojimosi patalpomis, pirkimo-pardavimo sandorį, nors nurodyti kambariai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai neegzistuoja.

                          IeÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:Pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas - Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalį, todėl Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodymas laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu.Atsakovas nepagrindė savo pozicijos, kad jis gali naudotis sutarčių sudarymo laisve. Atsakovas prioritetu turėtų laikyti tinkamÄ gyvenimo sÄ lygų suteikimÄ Å¡eimai su nepilnamečiais vaikais, o ne formaliam norui iÅ¡saugoti socialinio bÅ«sto fondÄ .Atsakovo pozicija, kad norimi kambariai yra atskirame bute ir butas nėra iÅ¡ dalies privatizuotas, yra formali, prieÅ¡tarauja CK 1.5 str.

įtvirtintiems protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. FaktiÅ¡kai vieno buto registracija kaip dviejų butų neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principų. Vieno buto suskaidymas į du turtinius vienetus priklauso tik nuo atsakovo valios. Tokia buto registracija Nekilnojamojo turto registre sukelia painiavÄ . IeÅ¡kovė siekia iÅ¡pirkti kambarius už rinkos vertę. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.                          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

             Įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad už kainÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , gali bÅ«ti parduodamos savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio Å«kio paskirties pastatai, jų dalys kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iÅ¡ dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę Å¡io buto bendraturčiams. Byloje bÅ«tina iÅ¡spręsti esminius teisės klausimus:

1) ar ginčo kambariai gali bÅ«ti apibrėžiamai kaip neprivatizuoti kambariai iÅ¡ dalies privatizuotame bute, 2) ar atsakovas turi neribotÄ diskrecijos teisę spręsti kambarių pardavimo klausimÄ .Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta “buto” sÄ voka. Butas – tai gyvenamojo namo dalis iÅ¡ vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Tarp procese dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl aplinkybės, kad butus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudaro trys atskiri gyvenamieji kambariai, bendro naudojimo virtuvės ir koridoriaus patalpos, sandėlių patalpos.

Kitiems butams priklausančių gyvenamųjų kambarių nėra. Ä® bendro naudojimo koridorių (duomenys neskelbtini)kadastrinių matavimų byloje nurodytas, kaip daugiabutis namas. Kolegija sprendžia, kad abu butai atskirti atitvarų konstrukcijomis nuo bendrojo naudojimo patalpų (namo laiptinės), kitų butų, todėl funkciÅ¡kai galėtų sudaryti vienÄ butÄ bei faktiÅ¡kai atitinka Ä®statymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtÄ atskiro “buto” sÄ vokÄ . Ä®statymo 12 str. 2 d. tekste galimybė privatizuoti kambarius dalinai privatizuotame bute nesiejama su nekilnojamojo daikto formavimu LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų prasme.

Naudojama „buto“ sÄ voka. IstoriÅ¡kai susiklostė situacija, kad bendrame bute privatizavus vienÄ kambarį, jam buvo paliktas senas adresas (duomenys neskelbtini), o likusiai neprivatizuotai buto daliai (dviem kambariams) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyti faktiniai duomenys, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniu V. K. ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamieji daiktai nebuvo iÅ¡ naujo formuojami po LR Nekilnojamojo turto registro ir LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų įsigaliojimo, bet nedarant pakeitimų buvo perkelti iÅ¡ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro duomenų bazės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Ä®statymÄ ir jo tikslus, galimybę privatizuoti atskirus kambarius iÅ¡ dalies privatizuotame bute lemia ne Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, bet faktinė situacija, t.y. ar patalpų visuma atitinka buto sÄ vokÄ .

Ä®statymo normos tikslas mažinti dalinės nuosavybės teisėmis bendrai savivaldybių ir privačių asmenų valdomų (iÅ¡ dalies privatizuotų) butų skaičių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo kambariai atitinka neprivatizuotų kambarių iÅ¡ dalies privatizuotame bute statusÄ . Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimÄ panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, teisinę registracijÄ kaip dviejų nekilnojamojo turto objektų, nes Å¡i registracija atlikta iki Nekilnojamojo turto kadastro ir registro sukÅ«rimo.

             Įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad už kainÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , ginčo kambariai savivaldybės gali bÅ«ti parduoti ir nėra imperatyvios savivaldybės pareigos parduoti kambarius, kurie atitinka nurodytus kriterijus. Atsakovas savo funkcija įgyvendina per savivaldybė vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ Vilniaus miesto savivaldybės administarcijÄ . LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje “Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“ nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009-10-07 spendimas Nr. A16-554(2.1.7-AD4) nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra nepagrįstas. Atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia deklaratyvaus pobÅ«džio tvirtinimu, kad socialinėms savivaldybės funkcijoms vykdyti bÅ«tina iÅ¡saugoti socialinį bÅ«stÄ ir savivaldybė ginčo kambarius iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei kaip socialinį bÅ«stÄ .

Vien tik valstybės (savivaldybės) institucijos formalus atsisakymas negali paneigti asmens teisės sudaryti gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį, tokia institucija turi nurodyti tikras bei svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų objektyviÄ bÅ«tinybę iÅ¡laikyti turtÄ institucijos žinioje, neleidžiant jo privatizuoti. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas - kaip valstybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į tai, jog ieÅ¡kovė minėtose gyvenamosiose patalpose gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, prioritetu turėtų laikyti tinkamų gyvenimo sÄ lygų suteikimÄ Å¡eimai, o ne formalų Savivaldybės norÄ iÅ¡laikyti kuo didesnį turto fondÄ .

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimas panaikinti Savivaldybės komisijos 2009-10-07 sprendimÄ Nr.AI6-554(2.1.7-AD4) yra perteklinis ir nepagrįstas, nes nei CK 1.138 straipsnio prasme, minėtas komisijos protokolas nelaikytinas Savivaldybės institucijos aktu, nei LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 8 punktų prasme. Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)V. K. savininko (faktiÅ¡kai buto bendraturčio) 2009-10-12 sudarytas notarine forma pareiÅ¡kimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

K. atsisakė savo kaip bendraturčio pirmenybės teisės pirkti ginčo patalpas. Vėlesnis pareiÅ¡kimo panaikinimas paprastos nenotarinės formos pareiÅ¡kimu vertintinas kaip trečiojo asmens bandymas piktnaudžiauti savo teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjamas civilinis ginčas. Kaip įstatymo analogijÄ taikant CK 4.79 str. „Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ jÄ nuosavybe“, pareiÅ¡kimo atÅ¡aukimas taip pat turėtų bÅ«ti pateiktas notarine forma.

Paprasta raÅ¡ytine forma pateiktas pareiÅ¡kimas teisinių pasekmių nesukelia, nes negalioja (CK 1.93 str. 3 d.).             IeÅ¡kinio pagrindas yra Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalį 1 punkto nuostatos. Pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas - Ä®statymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , todėl Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodymas laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu.              Apeliantas skunde iÅ¡ dalies pagrįstai nurodė, kad sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiÅ¡ki ir jos vykdymas yra neįmanomas.

Teisėjų kolegija patikslina skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį nurodydama parduodamo buto Nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.             Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Sprendimo rezoliucinės dalies antrÄ pastraipÄ patikslinti ir iÅ¡dėstyti sekančiai:             “Pripažinti ieÅ¡kovei D.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis: 9-1(1/2 iÅ¡ 11,16 kv.m.), 9-3 (1/2 iÅ¡ 10,09 kv.m.), t.y. 10,63 kv.m., pirkimo-pardavimo sutartį už kainÄ Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotÄ pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ â€.              Priteisti ieÅ¡kovei D. A. iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 700 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                   Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                   Asta Radzevičienė                                                                         Vilija Mikuckienė