2018-06-26 Nr. AB-12119-3-61-3-00191-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2018-06-26 Nr. AB-12119-3-61-3-00191-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas V. P. (V. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1086(458) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui V. P.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. eA-4233-624/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00191-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas V. P. (V. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1086(458) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui V. P.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymą pateikė tuo pagrindu, kad jis Lietuvos Respublikoje užsiima ir ketina ateityje užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo išvada, kad jis Lietuvos Respublikoje negyvena ir uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ankaris“ (toliau – ir UAB „Ankaris“, Bendrovė) veikloje nedalyvauja, nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Šalčininkų grupės 2017 m. spalio 3 d. protokole yra nurodyti neteisingi duomenys, o pats protokolas surašytas praėjus trims mėnesiams nuo pareigūnų apsilankymo jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Jo teisė išvykti iš gyvenamosios vietos nėra suvaržyta, jis nėra įpareigotas nuolat būti namuose.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento išvada, jog Bendrovė realiai veiklos nevykdo, nurodė, jog Bendrovė veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Šiai aplinkybei patvirtinti Departamentui pateikė su UAB „VK turtas“ sudarytą sutartį, pagal kurią Bendrovė nuomojasi patalpas veiklai. Įmonė, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, esamą situaciją konkrečiu laikotarpiu, į būtinybę bei turėdama teisę savarankiškai priimti strateginius veiklos vystymo sprendimus, gali visai neturėti biuro, tačiau tai nedaro įmonės fiktyvia. Bendrovės veikla specifinė – konsultacijos ir rinkodara energetikos srityje. Bendrovės veiklos tikslas – surasti partnerius bei pritraukti investuotojus ypatingai didelių resursų reikalaujančioje srityje. Tai, kad šiuo metu realūs finansiniai rezultatai nėra dideli, nereiškia, jog Bendrovė veiklos nevykdo. Bendrovės vadovas G. L. (G. L.), gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia Bendrovės veiklos realumo, nes rinkodara ir galimų investuotojų paieška susiję su Bendrovės pasirinkta veiklos sritimi. Viešai paskelbta informacija patvirtina, kad Bendrovė organizavo konferencijas, susitikimus, forumus. Už darbą bei indėlį plečiant bendradarbiavimą energetikos srityje Bendrovė apdovanota oficialiu padėkos raštu. Departamentui pateiktos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis ar kitaip nuginčytos. Departamentas negali kvestionuoti sutarčių pasirašymo būdo ir aplinkybių. Pateiktos sutartys pasirašytos Bendrovės vadovo, o tai, jog šias sutartis Bendrovės vadovas galimai pasirašė ir nebūdamas Lietuvos Respublikoje, nedaro jų negaliojančiomis. Bendrovės vadovas G. L. nurodė ne Bendrovės veiklos adresą, o Bendrovės registracijos adresą. UAB „Ankaris“ registruota adresu Kareivių g. 11, Vilniuje.
4. Pareiškėjas, remdamasis kelionės dokumente esančiomis žymomis, pažymėjo, kad jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą leidimo galiojimo laiką praleido Lietuvos Respublikoje.
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 30 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip Bendrovės akcininkas, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
7. Atsakovas pažymėjo, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo pateikti dokumentai apie Bendrovės veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos. Bendrovė neturi patalpų veiklai vykdyti, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
8. Atsakovas, remdamasis patikrinimo medžiaga, nurodė, kad 2017 m. liepos 4 d. ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsti pranešimai Bendrovės direktoriui, Ukrainos piliečiui G. L., atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Šalčininkų grupę pateikti paaiškinimus ir Bendrovės ūkinę komercinę veiklą patvirtinančius dokumentus. G. L. į Šalčininkų grupę atvyko 2017 m. rugpjūčio 25 d., Bendrovės ūkinę komercinę veiklą patvirtinančių dokumentų nepateikė, o paaiškinime nurodė, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išvyko į Ukrainą ir į Lietuvą nuo 2017 m. kovo mėn. atvykęs nebuvo. Be to, nurodė, kad jo, kaip Bendrovės vadovo, darbo vieta yra Bendrovės patalpose adresu Kareivių g. 11, Vilniuje, kuriose, be jo, dirba dar trys asmenys. Departamento turimais duomenimis Bendrovėje yra įdarbinti septyni asmenys, iš kurių keturi yra užsieniečiai (G. L., T. L., V. P., L. P.). Pareiškėjo skundo argumentas, jog G. L. galimai nesuprato jam užduodamų klausimų, yra nepagrįstas, vertintinas kaip gynybinė pozicija.
9. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė Bendrovės veiklos adresą, kuris yra Kareivių g. 11, Vilniuje. Šis Bendrovės veiklos adresas atitinka ir Bendrovės vadovo paaiškinime nurodytą Bendrovės veiklos adresą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos patikrinimo duomenimis adresu Kareivių g. 11, Vilniuje, Bendrovės buveinės, iškabos nėra, jokios kitos informacijos apie Bendrovės veiklą nurodytu adresu nebuvo gauta. Todėl darytina išvada, kad Bendrovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, darbuotojai Bendrovėje nedirba. Tai reiškia, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra formalus, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad Bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktos paslaugų teikimo sutartys, konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, paskolos sutartis, sąskaitos-faktūros yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės. Šie dokumentai neįrodo Bendrovės ūkinės komercinės veiklos per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o pateiktais dokumentais buvo siekiama imituoti Bendrovės realią ir aktyvią veiklą.
11. Atsakovas, remdamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 17.5 papunkčiu, 22 punktu, teigė, kad dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi, privalo pateikti pareiškėjas ir pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui. Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „Ankaris“) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Nagrinėjamu atveju nustatyti visi veiksniai, leidžiantys pagrįstai manyti, kad UAB „Ankaris“ yra fiktyvi. Pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, dėl ko kyla pagrįsti įtarimai dėl sąžiningo pareiškėjo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą atlikti atitinkamus veiksmus negali būti tenkinamas, nes administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.
II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kuris yra Ukrainos pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pateikė ir dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė dokumentus: Ukrainos piliečio paso kopiją, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą L. P., L. P. Ukrainos piliečio paso kopiją, UAB „Ankaris“ verslo planą (toliau – ir Verslo planas), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą apie UAB „Ankaris“, UAB „Ankaris“ įstatus, UAB „Ankaris“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcininkų sąrašą, 2017 m. spalio 31 d. balansą, 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, banko sąskaitų išrašus, darbo sutartis, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, paslaugų teikimo sutartis, paskolos sutartį, sąskaitas faktūras, UAB „Ankaris“ 2016 m. balansus, UAB „Ankaris“ 2016 m. pelno/nuostolio ataskaitas, aiškinamąjį raštą, duomenis apie apdraustuosius, duomenis apie juridinį asmenį, duomenis apie juridinio asmens dalyvius. Departamentas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1086 (458), vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: duomenys apie Bendrovės veiklą, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
15. Teismas pažymėjo, kad tam, jog užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus), be kita ko, tokia įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi vykdyti steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir joje visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą.
16. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog UAB „Ankaris“ įstatinio kapitalo dydis – 43 440 Eur, ir kad pareiškėjas yra šios Bendrovės dalyvis, t. y. akcininkas, nėra. Byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y., ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.
17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2017 m. lapkričio 27 d. išplėstinio išrašo ir Bendrovės įstatų, 2017-2018 veiklos plano duomenimis, UAB „Ankaris“ deklaruoja vykdanti bendro pobūdžio veiklą, konkretus Bendrovės veiklos požymiai neindividualizuoti. Verslo plane dominuoja duomenys apie Bendrovės išlaidas reklamai, Bendrovės struktūrą, valdymą, prognozuojamus piniginius srautus, įsipareigojimus, nuosavo kapitalo dydį, pardavimo pajamas. Verslo plane jokių konkrečių duomenų apie Bendrovės ūkinę komercinę veiklą nėra, todėl šis planas negali patvirtinti, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje.
18. Teismas, vertindamas 2016 m. rugsėjo 15 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria pareiškėjas siekė įrodyti Bendrovės veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad šios sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad nuomininkas, t. y. UAB „Ankaris“, patalpose adresu (duomenys neskelbtini), turi teisę registruoti savo buveinę. Atsižvelgiant į tai, nuomotojas, t. y. UAB „VK turtas“, įsipareigoja laiku pateikti nuomininkui pastarojo nurodytus visus reikiamus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus. Duomenų, jog Bendrovė šiuo adresu deklaravo savo veiklą, nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „Ankaris“ mokėjo UAB „VK turtas“ už patalpų nuomą. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nėra nurodytas ir išnuomotos negyvenamosios patalpos plotas, o kaip matyti iš nuomos sutarties, nurodytu adresu buveinę deklaruoja UAB „VK turtas“. Įrodymų, jog UAB „Ankaris“ pagal priėmimo-perdavimo aktą buvo perduotos konkrečios negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), nėra.
19. Teismas, vertindamas Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Ankaris“ įsipareigojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai teikti konsultavimo paslaugas, įgyvendinant ESFA projektą „Savivaldybės sėkmės kodas-lyčių lygybė“, pažymėjo, kad šioje sutartyje Bendrovės buveinė nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis be numerio, o paslaugų teikėjo, t. y. UAB „Ankaris“, kontaktiniu asmeniu nurodytas fizinis asmuo J. B., kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenis nurodytu laikotarpiu UAB „Ankaris“ nedirbo. Pareiškėjas sutarties priedo, nurodyto Sutarties 16.1.2 punkte, nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjas nepateikė ir Paslaugų perdavimo ir priėmimo akto, nors pagal Sutarties 2.2 punktą, paslaugos turi būti teikiamos per vieną mėnesį nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Įrodymų, jog UAB „Ankaris“ pagal šią sutartį atliko kokią nors veiklą, suteikė paslaugas, nėra.
20. Teismas pažymėjo, jog Bendrovės ūkinės komercinės veiklos realumo neįrodo ir pareiškėjo Departamentui pateikta 2016 m. gruodžio 1 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1261-1. Pagal šią sutartį UAB „Ankaris“ įsipareigojo užsakovui UAB „Volesa“ parengti nerūdijančio plieno gaminių rekomendacijas (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad kiekvienos specifikacijos darbų vertė nustatoma šalimis pasirašymo metu ir priklauso nuo darbų sunkumo. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šią sutartį Bendrovė įvykdė. Be to, nurodytą sutartį, kaip UAB „Volesa“ atstovė, pasirašė J. B., kuri Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, buvo nurodyta kaip UAB „Ankaris“ kontaktinis asmuo.
21. Teismas, vertindamas 2017 m. gegužės 14 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 0517-1, nustatė, kad šia sutartimi UAB „Ankaris“ įsipareigojo UAB „Eltukas“ parengti apsaugos, priešgaisrinės ir elektros sistemos montavimo schemą (sutarties 1.1 punktas). Šios sutarties nuorašas UAB „Eltukas“ atsakingų asmenų nepasirašytas. Byloje įrodymų, kad UAB „Ankaris“, vykdydama šią sutartį, parengė apsaugos, priešgaisrinės ir elektros sistemos montavimo schemą, nėra. Pareiškėjo Departamentui pateikta 2017 m. birželio 21 d. Paslaugų sutartis Nr. EKO-1 patvirtina, kad UAB „Ankaris“ apsaugos, priešgaisrinės ir elektros sistemos montavimo schemos nerengė ir tokių paslaugų Bendrovė atlikti negalėjo, nes dėl šių paslaugų teikimo susitarė su UAB „Ekomeistrai“. Vienkartinis paskolos suteikimas UAB „Jarus“ pagal Paskolos sutartį Nr. 17-01 nepatvirtina, kad UAB „Ankaris“ vykdė kreditavimo veiklą.
22. Teismas akcentavo, kad nei negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nei į bylą pateiktos darbo sutartys nepatvirtina, jog UAB „Ankaris“ veiklą vykdė adresu Kareivių g. 11, Vilniuje. Įrodymų, patvirtinančių, jog šiose patalpose buvo įkurtos darbo vietos ir Bendrovė šias patalpas naudojo savo veiklai, nėra. Visose sąskaitose faktūrose, išrašytose 2016 m. gruodžio mėn. – 2017 m. rugsėjo mėn., paslaugų teikimo sutartyse, paskolos sutartyje, kurias pareiškėjas pateikė Departamentui, o taip pat – ir teismui, Bendrovės veiklos adresas nurodytas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Vien tik ta aplinkybė, jog buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, negali patvirtinti, jog šios patalpos iš tiesų buvo naudojamos Bendrovės įstatuose numatytai veiklai, o formalus sutarties sudarymas Bendrovės veiklos realumo nepagrindžia.
23. Teismas nurodė, kad išrašas iš UAB „Ankaris“ banko sąskaitos nepatvirtina, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. iš tiesų vykdė įstatuose numatytą ūkinę komercinę veiklą. Banko sąskaitos išrašo duomenimis, bankinės operacijos vyko su UAB „Trade Expert“ (už buhalterines paslaugas), mokami mokesčiai už lėšų pervedimus, mokamos socialinio draudimo įmokos, vykdomi atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Registrų centras“, UAB „Ekomeistrai“, UAB „Jarus“, UAB „Volesa“, UAB „Eltukas“, UAB „Eideta“, UAB „Paysua Lt“. Bendrovės sudarytos sutartys su UAB „Ekomeistrai“, UAB „Jarus“, UAB „Volesa“, UAB „Eltukas“ yra prieštaringos ir neatitinkančios tikrovės. Pareiškėjas dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą su UAB „Eideta“, UAB „Paysua Lt“, nepateikė. Tokie pirkimai ir pardavimai nenurodyti ir pačios Bendrovės sudarytuose dokumentuose. Todėl vien lėšų nurašymas nuo UAB „Ankaris“ sąskaitos ar įskaitymas neatskleidžia UAB „Ankaris“ ūkinės komercinės veiklos, jos pobūdžio, suteiktų paslaugų apimties ir turinio.
24. Teismas atkreipė dėmesį, jog sąskaitose faktūrose, kurias pareiškėjas pateikė Departamentui kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti UAB „Ankaris“ veiklą Lietuvos Respublikoje. Byloje esančios sąskaitos faktūros, išrašas iš UAB „Ankaris“ banko sąskaitos patvirtina tik tiek, kad buvo atliekamos finansinės operacijos, kurios niekaip neįrodo Bendrovės ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje. Nurodyti dokumentai pasirašyti tik vieno asmens, t. y. UAB „Ankaris“ direktoriaus, kuris jo paties paaiškinimu nurodytų dokumentų pasirašymo metu Lietuvoje nebuvo. Jokių kitų duomenų, pagrindžiančių Bendrovės ūkinės veiklos realumą Lietuvos Respublikoje, byloje nėra.
25. Teismas nurodė, kad nesant objektyvių duomenų apie Bendrovės įstatuose nurodytą ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, UAB „Ankaris“ balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, Metinė pelno mokesčio deklaracija negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą.
26. Teismas darė išvadą, jog UAB „Ankaris“ 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) neatitinka tikrovės.
27. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teismui pateikta 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis bei banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas vykdė buitinio pobūdžio atsiskaitymus, nepagrindžia pareiškėjo prašyme nurodyto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo įstatyminio pagrindo. Pareiškėjas prašo pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, todėl privalo būti pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjo veikla UAB „Ankaris“. Šiuo aspektu nėra reikšmingi ir liudytojo M. N. parodymai, duomenys apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimą bei gyvenamosios vietos deklaravimą Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro patvirtinimas, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 16 d. kreipėsi į centrą, siekdamas, jog Lietuvoje būtų pripažinti jo turimi aukštojo mokslo diplomai, taip pat šiuo atveju nėra reikšmingas įrodymas, nes jis pateiktas po prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir nėra susijęs su pareiškėjo veikla UAB „Ankaris“.
28. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
29. Teismas akcentavo, kad užsienietis privalo įrodyti, kad jam reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjui nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje tam, kad jis galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti įmonės valdyme, o jo tikrieji ketinimai siekiant gauti leidimą laikinai gyventi visai kiti. Todėl išvada, kad pareiškėjas siekė tik formaliai atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, yra pagrįsta.
30. Įvertinęs byloje surinktus duomenis apie UAB „Ankaris“ veiklą, teismas vertino, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies prasme. Visuose dokumentuose, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui nurodyta, kad UAB „Ankaris“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Šį Bendrovės veiklos adresą nurodė ir pats pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad tokį Bendrovės veiklos adresą jis nurodė savarankiškai ir tai patvirtino savo parašu. UAB „Ankaris“ direktorius, 2017 m. rugpjūčio 25 d. duodamas paaiškinimus apie UAB „Ankaris“ veiklą, taip pat nurodė, kad UAB „Ankaris“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) duomenimis nustatyta, kad UAB „Ankaris“ buveinės adresą (duomenys neskelbtini), deklaruoja nuo 2014 m. gegužės 9 d. Tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-50723 duomenimis UAB „Ankaris“ ūkinės komercinės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), nevykdo. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pareiškėjas. Tokia aplinkybė nurodyta ir pareiškėjo skunde teismui.
31. Teismas VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu UAB „Ankaris“ dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir keturi užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenų, jog Bendrovėje įdarbinti asmenys atliko kokias nors jiems pavestas funkcijas, susijusias su specifine, Bendrovės deklaruojama veikla, nėra. Byloje nėra ir duomenų, jog Bendrovės darbuotojams realiai buvo mokamas darbo užmokestis. Išraše iš Bendrovės banko sąskaitos nėra jokių duomenų, patvirtinančių darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams. Darbo sutarčių pakeitimai, pagal kuriuos Lietuvos Respublikos piliečiams nustatytas 570 Eur darbo užmokestis, padaryti tik 2017 m. spalio 31 d., t. y. prieš pat pareiškėjo kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
32. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, atliko tyrimą ir ginčijamame sprendime išsamiai aptarė veiksnius, kurie šiuo atveju sudarė rimtą pagrindą manyti, jog UAB „Ankaris“ yra fiktyvi. Pareiškėjas nepaneigė Departamento patikrinimo išvadų. Todėl Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
33. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika vertino, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
34. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Jis yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
III. 35. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
35.1. nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovui pateikti dokumentai neįrodo, jog Bendrovė turi biurą ir veiklą vykdo kitu, ne registruotos buveinės, adresu. Įstatymais nėra draudžiama veiklą vykdyti kitu adresu, t. y. vien ta aplinkybė, kad Bendrovė nevykdo veiklos jos registracijos adresu (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad Bendrovė nevykdo veiklos kitu adresu (duomenys neskelbtini). Negyvenamųjų patalpų nuomos 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartis Nr. 2016/09/15 yra galiojanti, nėra nuginčyta arba kitaip pripažinta negaliojančia, todėl teigti, kad ji neatitinka tikrovės nėra pagrindo. Šios sutarties vykdymą ir atitikimą tikrovei patvirtina ne tik tai, kad nustatytais terminais yra mokamas nuomos mokestis už patalpas, tačiau ir tai, kad Bendrovė nevykdo veiklos registracijos adresu. Adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovės patikrinimas nebuvo atliktas. Todėl įrodyta, kad Bendrovė veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini);
35.2. Bendrovės vadovas G. L. Departamento organizuotos apklausos metu nurodė teisingą Bendrovės adresą, t. y. Bendrovės registracijos adresą, o ne realios veiklos vykdymo. Iš Departamento pateiktų dokumentų nėra aišku, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo apklaustas Bendrovės vadovas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Bendrovės vadovas galėjo netinkamai suprasti jam užduodamus klausimus. Byloje nenustačius konkrečių Bendrovės vadovo apklausos aplinkybių, negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad Bendrovės vadovas, minėdamas adresą (duomenys neskelbtini), turėjo omenyje Bendrovės faktiškai vykdomos veiklos adresą, kadangi Bendrovės vadovas šiuo atveju ir negalėjo to turėti omenyje, nes jam visada buvo žinoma, kad Bendrovė veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Neįvertinus nurodytų aplinkybių, teismo išvada dėl Bendrovės fiktyvumo negali būti laikoma pagrįsta;
35.3. nesutikdamas su teismo argumentais dėl Bendrovės sudarytų sutarčių realumo ir atitikimo tikrovei, Bendrovės veiklos fiktyvumo, pareiškėjas nurodo, kad nei viena iš pareiškėjo pristatytų Departamentui sutarčių nėra pripažinta negaliojančia, nėra nuginčyta, todėl teigti, jog kuri nors iš jų neatitinka tikrovės, nėra jokio pagrindo. Visų sutarčių vykdymą patvirtina tiek Departamento į bylą pateikti įrodymai – Bendrovės išrašytos sąskaitos-faktūros, tiek pareiškėjo pateikiamas aktualus Bendrovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad Bendrovė nuolat gauna piniginių įplaukų už jos teikiamas (parduodamas) paslaugas bei pati atsiskaito už jos užsakomas paslaugas (pvz., nuolat vykdomi atsiskaitymai už UAB „Trade expert“ Bendrovei teikiamas buhalterines paslaugas);
35.4. ypatingas dėmesys atkreiptinas į Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, 2017 m. kovo 31 d. sudarytą tarp Bendrovės ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, būdama valstybinė įstaiga ir atlikdama viešojo administravimo funkcijas, savo veiklą vykdo ypatingai skaidriai, apdairiai ir rūpestingai, todėl nėra įmanoma situacija, kuomet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sutartis sudarytų su subjektais, kurių veikla ar reputacija kelia abejonių. Taigi negalima situacija, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sudarytų sutartį su Bendrove, pastarajai būnant fiktyviai ir nevykdant jokios veiklos bei nesant garantijų, kad Bendrovės įsipareigojimai pagal minėtą sutartį bus įvykdyti. Ši aplinkybė pareiškėjo teismo posėdžio metu buvo ne kartą akcentuojama, tačiau teismas jos neįvertino. Įsipareigojimai pagal nurodytą sutartį nėra įvykdyti, tačiau tai nesusiję su Bendrovės netinkamai vykdomais įsipareigojimais. Tokia aplinkybė, kaip sutarties su valstybine įstaiga sudarymas, neabejotinai prisideda prie bendro pareiškėjo pateikiamų įrodymų reikšmės;
35.5. teismas neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė veiklą vykdo itin specifinėje energetikos srityje. Veiklos vykdymas šioje srityje nepasižymi intensyvumu ir greitu rezultatų matomumu, dėl ko Bendrovės veikla nėra realiai matoma. Pareiškėjas nuosekliai įrodinėjo, kad Bendrovė veiklą vykdo energetikos ir technologijų srityje – tiek dalyvavimas organizuojant mokslinę konferenciją, tiek Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros padėka Bendrovei įrodo, kad Bendrovės veiklos kryptis yra energetika ir technologijos. Bendrovės vykdomos veiklos specifika yra esminis dalykas byloje, tačiau ši aplinkybė apsunkina pareiškėjui galimybę įrodyti faktinę ir nepertraukiamą Bendrovės veiklą. Tam, kad Bendrovė pasiektų apčiuopiamus veiklos rezultatus, pareiškėjui būtinas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas. Neturint galiojančio leidimo, negalima tinkamai užtikrinti Bendrovės veiklos;
35.6. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, savo atsisakymą grindė argumentais, susijusiais su Bendrovės fiktyvumu ir argumentais, susijusiais su pareiškėjo nebuvimu Lietuvos Respublikoje ir nedalyvavimu Bendrovės veikloje. Teismas dėl pastarųjų argumentų visiškai nepasisakė. Pareiškėjas paso kopija įrodė, kad jis nuolatos buvo ir yra Lietuvos Respublikoje, tuo patvirtindamas savo ekonominį ir socialinį ryšį su Lietuvos Respublika. Teismas nevertino aplinkybės, jog M. N. suteikė pareiškėjui ir jo šeimai gyvenamąsias patalpas. Be to, pareiškėjas panaudos teisiniu pagrindu įgijo netoliese esantį žemės sklypą, turint tikslą statyti gyvenamąjį namą. Sandoris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre iki bylos iškėlimo, kas iš esmės įrodo pareiškėjo akivaizdžią intenciją nuolatos būti Lietuvos Respublikoje, kurti savo buitį ir ateitį. Teismas vertino išskirtinai tas aplinkybes, kurios palankios Departamentui;
35.7. teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, o kai kurios aplinkybės apskritai liko neįvertintos. Dėl šių priežasčių teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Palikus galioti teismo sprendimą, pareiškėjui gali atsirasti itin neigiamos pasekmės – pareiškėjo teisės liks neapgintos ir jis praras galimybę plėtoti Bendrovės veiklą, kuri ateityje gali būti itin reikšminga Lietuvos ir Ukrainos valstybių santykiams energetikos srityje.
36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, palaikydamas atsiliepime į pirminį skundą išdėstytą poziciją, akcentuoja:
36.1. teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas;
36.2. pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje buvo įvertintas duomenų visumoje siekiant objektyviai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir nesudarė atskiro pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi;
36.3. teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „Ankaris“ pagal konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį atliko kokią nors veiklą ar suteikė paslaugas. Be to, jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Taigi pareiškėjas turėdamas galimybę įrodyti sutarties vykdymą šia galimybe nepasinaudojo ir tokiu būdu nepatvirtino Bendrovės vykdomos veiklos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-1086(458) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui V. P.“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.
38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktuose numatytais pagrindais.
39. Pareiškėjas, grįsdamas apeliaciniame skunde nurodytą reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, iš esmės teigia, kad teismas, netinkamai vertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčijamame atsakovo Sprendime nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktuose numatytų pagrindų atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo.
40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Dėl šio priežasties abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo teiginiai, kaip pavyzdžiui, kad kai kurios aplinkybės liko neįvertintos, nenagrinėtini.
42. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė, jog UAB „Ankaris“ 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat kad yra (buvo) rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Ankaris“ yra fiktyvi, padarytomis įvertinus pareiškėjo ir įmonės direktoriaus nurodytus bei viešai prieinamus duomenis apie UAB „Ankaris“ buveinę, darbuotojus, ūkinę-komercine veiklą. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su UAB „Ankaris“ sudarytų sutarčių, sąskaitų, mokėjimų ir pan. realumu, galiojimu, nėra reikšmingi, kadangi, viena vertus, šie dokumentai nepatvirtina steigimo dokumentuose nurodytos veiklos vykdymo pagal verslo planą, o kita vertus – realaus tokios veiklos vykdymo: pagal UAB „Ankaris“ veikos (verslo) planą 2017-2021 metams, sritys, kuriose UAB „Ankaris“ vykdo ar planuoja vykdyti veiklą, yra konsultavimo ir rinkodaros paslaugos, su atsinaujinančios energetikos plėtra susijusi veikla bei prekyba įranga. Pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas turėjo išteklių ir vykdė tokio pobūdžio veiklą, yra fragmentiški, iš esmės patvirtinantys tik sutarčių sudarymo ir lėšų mokėjimo, tačiau ne sutarčių vykdymo, t. y. paslaugų teikimo, faktus.
43. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėjo akcentuojamą 2017 m. kovo 31 d. Konsultavimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Ankaris“ sudarytą su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą: pareiškėjas įrodymų, kad turėjo žmogiškųjų išteklių teikti konsultavimo paslaugas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, taip pat kad suteikė tokio pobūdžio paslaugas, kurios pagal šios sutarties 2.2 ir 12.1 punktų nuostatas turėjo būti suteiktos per 1 mėnesį nuo jos pasirašymo, nepateikė.
44. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ir teismo išvadų, susijusių UAB „Ankaris“ buveine, pagrįstumo: byloje pateiktais duomenimis, adresu, kuriuo yra Juridinių asmenų registre nurodyta UAB „Ankaris“ buveinė – (duomenys neskelbtini), jos (buveinės) – nėra. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių įmonės veiklą kitu adresu: iš esmės visuose įmonės dokumentuose nurodoma, kad UAB „Ankaris“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas teigia buvus įmonės buveinę, dėl ko pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Ankaris“ direktorius, nurodydamas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra jo bei kitų darbuotojų darbo vieta, suklydo, nevertintinas kaip pagrįstas byloje pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad pateikta Negyvenamųjų namų patalpų nuomos 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartis, sudaryta tarp UAB „VK turtas“ ir UAB „Ankaris“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, nepatvirtina, kad įmonė turėjo galimybę ar vykdė veiklą šiuo adresu, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad, vykdant šią sutartį, UAB „Ankaris“ buvo perduotos kokios nors patalpos.
45. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo prasme fiktyvia įmone laikoma ne neegzistuojanti ar visiškai veiklos nevykdanti įmonė, tačiau Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 6 d.). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas sudarė ir vykdė sutartį su jam buhalterines paslaugas teikiančiai įmone, nepatvirtina ginčui reikšmingų aplinkybių.
46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamame sprendime atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo buvimu Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos turėjimu ar dalyvavimu UAB „Ankaris“ veikloje, nepagrįstumo, pažymėtina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo – dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje čia vykdomos ir ketinamos toliau vykdyti teisėtos veiklos pagrindu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktuose numatytais pagrindais – kontekste aplinkybės, susijusios su pareiškėjo buvimu Lietuvos Respublikoje iki prašymo dėl leidimo išdavimo ir asmeninio pobūdžio planais, nėra reikšmingos, kadangi jų buvimas / nebuvimas, esant pagrindui konstatuoti su UAB „Ankaris“ veikla (jos nebuvimu) susijusias aplinkybes, nesudarytų pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą atsakovo sprendimą.
47. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Ginčo atveju, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti ir pritaria joms.
48. Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė