2021-02-24 Nr. AB-4074-3-63-3-02719-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1501-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02719-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, P. V., R. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. REG123935 „Dėl detaliojo plano patikrinimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 30 d. prašymą dėl žemės sklypų detaliojo plano patikrinimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) pakeitimo iniciatorius, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius – planavimo organizatorius. Detaliojo plano tikslas – koreguoti Administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AV-636 „Dėl P. V. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir galiojantis detalusis planas) sprendinius, pertvarkyti planuojamus žemės sklypus ir nustatyti jiems naudojimo reglamentus. Planavimo uždaviniai – nekeičiant žemės naudojimo paskirties, sujungti žemės sklypus ir juos perdalinti, nustatyti naudojimo būdus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijos, taip pat kitus planuojamos teritorijos naudojimo reglamentus.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjui bei P. ir R. V., pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdai du – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiškėjui, pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

4. Pareiškėjas teigė, jog Detalusis planas buvo parengtas, suderintas su visomis institucijomis, išdavusiomis planavimo sąlygas ir 2019 m. spalio 30 d. pateiktas per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infoplanavimas“ (toliau – ir portalas) atsakovui patikrinti. Inspekcija Sprendime nurodė, kad pateiktų dokumentų nepakanka teritorijų planavimo dokumento tikrinimo išvadai parengti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.3 punktu Detaliojo plano patikrinimą nutraukė. Sprendime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir Registras) nėra pateikti galiojančio detaliojo plano, kurį siekiama koreguoti, aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys, o Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“, (toliau – ir Normos) 31.4 punkte numatyta, kad laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių.

Šis užstatymo tipas buvo plačiai taikomas 1940–1990 metų miestų planavime. Detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas – laisvo planavimo užstatymas neatitinka teisės aktų reglamentavimo. Sprendime nurodyta, jog pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, (toliau – ir Taisyklės), 325 punktą detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.

Sprendime taip pat pažymėta, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas) 9 priedo 1 punkte nustatytas maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis ir, kad Detaliojo plano sprendiniuose nepateikta duomenų apie sprendinių atitikimą Reglamento 9 priedo reikalavimams.

5. Pareiškėjas teigė, jog pažeista Aprašo 8.3 punkto nuostata, numatanti, jog dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kad tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų arba neatliktos privalomos planavimo proceso etapų ir (ar) stadijų procedūros. Iš Sprendimo turinio matyti, kad ginčas vyksta dėl Detaliojo plano sprendinių (2 ir 3 pastabos) pagrįstumo, o ne dėl to, kad ne visos procedūros atliktos ar nepilnos sudėties Detalusis planas. Pirmoje pastaboje nepagrįstai nurodyta, kad nepateiktas galiojančio detaliojo plano aiškinamasis raštas ir grafiniai sprendiniai, nes planuojamos teritorijos Detaliojo plano sprendiniai yra pateikti, todėl atsakovas nepagrįstai nutraukė Detaliojo plano patikrinimo procedūrą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą įstatymo viršenybės principą. Pareiškėjas vertino, kad atsakovas tikrino Detalųjį planą ir pateikė 2 pastabas, nepritardamas Detaliojo plano sprendiniams, todėl turėjo būti išduotas patikrinimo aktas su neigiama išvada, o ne nutraukta patikrinimo procedūra. Inspekcija pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 dalies nuostatą, numatančią pateikti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą.

6. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad Detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas – laisvo planavimo užstatymas neatitinka teisinio reguliavimo. Reglamento 9 priedo 1 punkte yra nustatytas išimtinis žemės ūkio paskirties žemės sklypams reglamentas, ribojantis leidžiamą užstatymo tankumą ir intensyvumą, kuris netaikomas kitos paskirties (gyvenamos) žemės sklypams, o 29 punkte nurodyta, jog užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodikliai priklauso nuo teritorijos naudojimo tipo, taip pat nuo planuojamos teritorijos ir jos gretimybių užstatymo principų ir erdvinės struktūros, 30 punkte – rengiant vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2000 ir detaliuosius planus, sprendinių konkretizavimo stadijoje rekomenduojama sklypų užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio parametrus nustatyti atsižvelgiant į teritorijos naudojimo tipą ir planuojamos teritorijos ir jos gretimybių esamą ar planuojamą užstatymo tipą. Rekomenduojamos didžiausios leistinos žemės sklypų užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklių reikšmės priklausomai nuo teritorijos naudojimo tipo, užstatymo aukštų skaičiaus ir vyraujančio užstatymo tipo nurodytos 3 lentelėje (32 p.), iš kurios matyti, kad gyvenamai teritorijai rekomenduojama pastatus statyti nuo 1 iki 3 aukštų, ne daugiau kaip 40 procentų užstatymo tankumo ir ne daugiau kaip 100 procentų užstatymo intensyvumo bei užstatymo tipas turėtų būti arba laisvo planavimo arba perimetrinis pasirinktinai. Visa tai nustatyta Detaliajame plane ir visos institucijos yra šiuos sprendinius suderinusios.

7. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, nes Sprendimas yra neaiškus.

8. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo patvirtintas P. V. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo suplanuoti 3 žemės sklypai: dviem kitos paskirties žemės sklypams buvo nustatyti 2 būdai – gyvenamosios teritorijos ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir 2 pobūdžiai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o vienam kitos paskirties žemės sklypui buvo nustatytas būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. AV-2259 „Dėl žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 12 d. Įsakymas) priimtas sprendimas pradėti Detaliojo plano koregavimą, kuriuo numatoma nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdų, pertvarkyti planuojamus žemės sklypus juos sujungiant ir padalijant, ir nekeičiant teritorijos naudojimo būdo nustatyti teritorijos naudojimo reglamentą.

10. Inspekcija teigė, jog 2019 m. spalio 30 d. portale gautas pareiškėjo prašymas patikrinti Detaliojo plano sprendinius. Atsakovas nustatęs, jog pateiktų dokumentų nepakanka teritorijų planavimo dokumento tikrinimo išvadai parengti 2019 m. lapkričio 21 d. Detaliojo plano patikrinimą nutraukė ir nurodė, kad Detaliojo plano patikrinimas bus pradedamas iš naujo pašalinus nurodytus trūkumus. Inspekcija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo metu nustatė, kad nepateikti galiojančio detaliojo plano (Įsakymo) aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys, o iš rengiamo Detaliojo plano aiškinamojo rašto ir ištraukų nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar rengiamo Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja galiojančio detaliojo plano tikslams ir uždaviniams, o taip pat, ar pasirinkta Detaliojo plano koregavimo procedūra yra galima, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 6 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 2 punktu ir Aprašo 8.3 punktu Detaliojo plano tikrinimą nutraukė bei nurodė ir kitus 2 trūkumus. Inspekcija pažymėjo, jog Aprašo 10.1 punkte numatyta, kad dokumento patikrinimas gali būti pradedamas iš naujo šio Aprašo nustatyta tvarka, pašalinus nustatytus trūkumus ir (ar) pateikus atitinkamus dokumentus, panaikinančius dokumento tikrinimo nutraukimo priežastis.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys P. V. ir R. V. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

12. P. ir R. V. nurodė, jog jie pardavė pareiškėjui vieną žemės sklypą, kito žemės sklypo dalį ir sutiko, kad jis rengtų Detalųjį planą bei savo nuosavybės dalis atsidalintų iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jas suformuotų atskirais žemės sklypais. P. ir R. V. nesutiko su atsakovo išvada dėl mažesnio užstatymo intensyvumo negu nurodyta Detaliajame plane.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo K. P. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus Įsakymu buvo patvirtintas P. V. nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų detalusis planas ir žemės naudojimo būdas bei pobūdis. Galiojančiu detaliuoju planu suplanuoti 3 žemės sklypai: dviem kitos paskirties žemės sklypams buvo nustatyti 2 būdai – gyvenamosios teritorijos ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir 2 pobūdžiai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, o vienam kitos paskirties žemės sklypui buvo nustatytas būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. Įsakymu buvo priimtas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų detalųjį planą, numatantį koreguoti galiojančio detaliojo plano sprendinius (planavimo tikslai – pertvarkyti planuojamus žemės sklypus bei nustatyti jiems naudojimo reglamentus). Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. portale pateikė Inspekcijai prašymą patikrinti Detaliojo plano sprendinius. Atsakovas Sprendimu Detaliojo plano patikrinimą nutraukė. Sprendime nurodė, kad patikrinus Detaliojo plano sprendinius, nustatė, jog Registre neįregistruoti P. V. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano duomenys: aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys (registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m.). Sprendime taip pat nurodė, jog Normų 31.4 punkte numatyta, kad laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių, Detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas (laisvo planavimo užstatymas) neatitinka aukščiau nurodyto teisės akto reglamentavimo ir sprendiniuose nepateikta duomenų apie jų atitikimą Reglamento 9 priedo „Namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ reikalavimams.

15. Teismas aptarė Priežiūros įstatymo paskirtį (Priežiūros įstatymo 1 str. 1 d.), 6 straipsnio 4 dalį, 6 dalies 2 punktą, Aprašo paskirtį (Aprašo 1 p.), 7, 7.4, 8 bei 8.3 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1, 3 dalis ir nustatė, jog P. V. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai: galiojančio detaliojo plano aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys Registre įregistruoti 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. po Sprendimo priėmimo ir po pareiškėjo kreipimosi į teismą 2019 m. gruodžio 16 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino, jog būtent šių galiojančio detaliojo plano dokumentų nepateikė atsakovui ir, kad jie nebuvo įregistruoti Registre.

16. Teismas aptarė Taisyklių 2, 324, 324.1 punktus ir priėjo prie išvados, kad Inspekcija, neturėdama galimybės patikrinti ir įvertinti, ar Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja galiojančio detaliojo plano tikslams ir uždaviniams bei galimybės įvertinti priimtų sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, Sprendime pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Aprašo 8.3 punktu, atitinkančiu Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 6 dalies 2 punkto nuostatas, ir Detaliojo plano tikrinimą nutraukė, nes tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitiko teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų.

17. Teismas nustatė, kad Sprendime nurodyti ir kiti galimi trūkumai: 1) Detaliajame plane nustatytas planuojamos teritorijos užstatymo tipas (laisvo planavimo užstatymas) neatitinka Normų 31.4 punkte nurodytos galimos pastatų ir erdvių išdėstymo struktūros ir parametrų visumos; 2) Detaliojo plano sprendiniuose nepateikta duomenų apie sklypo užstatymo intensyvumo atitikimą Reglamento 9 priedo reikalavimams. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, darė išvadą, jog Inspekcija, nutraukdama Detaliojo plano patikrinimo procedūrą, atkreipė pareiškėjo dėmesį į galimus trūkumus, kuriuos jis turėtų įvertinti pakartotinai kreipdamasis dėl Detaliojo plano patikrinimo, ir sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Detaliojo plano patikrinimas buvo atliktas, nes jis objektyviai negalėjo būti atliktas dėl nepateiktų galiojančio detaliojo plano duomenų: aiškinamojo rašto, pagrindinio brėžinio (registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m.).

18. Teismas vertino, kad Sprendime aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės Sprendimo priėmimo aplinkybės, jos turėjo būti suprantamos pareiškėjui, todėl Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 30 d. prašymą dėl Detaliojo plano patikrinimo.

III. 19. Pareiškėjas K. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, kad P. V. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai: galiojančio detaliojo plano aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys Registre įregistruoti 2019 m. gruodžio 6 d., t. y. po Sprendimo priėmimo ir po pareiškėjo kreipimosi į teismą 2019 m. gruodžio 16 d. Registre galiojantis detalusis planas buvo registruotas ne 2019 m. gruodžio 6 d., o 2013 m. balandžio 11 d. ir tai akivaizdžiai matyti iš Registro viešų duomenų. 2019 m. gruodžio 6 d. buvo įregistruota pakartotinai, nes niekas nesuprato Inspekcijos reikalavimo įregistruoti galiojantį detalųjį planą iš naujo. Inspekcija 2018 m. lapkričio 28 d. tikrino žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) Detalųjį planą, tačiau pastabos dėl galiojančio detaliojo plano sprendinių nepateikimo nepareiškė. Detaliojo plano rengėjas į portalą galiojančio detaliojo plano sprendinius pridėjo kaip priedą ir tuo pačiu įkėlė aiškinamąjį raštą, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjas pripažįsta, jog būtent galiojančio detaliojo plano dokumentų nepateikė Inspekcijai. Pareiškėjas tokių dokumentų niekam neteikė ir neprivalėjo teikti, o Inspekcija net netikrino, ar Registre yra registruoti galiojančio detaliojo plano sprendiniai. Minėtų aplinkybių netyrė ir teismas, todėl esminės bylos aplinkybės liko nenustatytos. Tokiu būdu pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio nuostatos, teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir naikintinas dėl proceso teisės normų pažeidimo (ABTĮ 146 str. 1 d.);

20.2. Vertinant teismo išvadą, kad Inspekcijos Sprendimas yra atsisakymas tikrinti Detaliojo plano sprendinius, o ne neigiama patikrinimo išvada, tai reiškia, kad Inspekcija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio (apeliaciniame skunde nurodyta 17 straipsnio) 7 dalį, o teismas šią normą netinkamai aiškino ir taikė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Sprendime yra nurodyta su kokiais Detaliojo plano sprendiniais nesutinka Inspekcija, laikytina, kad vis dėl to Detalusis planas buvo patikrintas ir Sprendimas yra ne kas kita, o neigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo teismas nieko nepasisakė, taigi teismo sprendimas yra be motyvų ir naikintinas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Jei administracinė procedūra būtų nutraukiama, tai būtų nurodoma tik dėl kokių motyvų nutraukiama (nagrinėjamu atveju dėl neregistruoto galiojančio detaliojo plano), o svarbiausia tai turėjo būti atlikta per 5 darbo dienas, tačiau nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta per 15 darbo dienų ir administraciniame akte nurodant pastabas dėl pačio Detaliojo plano sprendinių teisėtumo;

20.3. Sprendime nurodytos teisės normos ir faktai bei motyvacija, susijusi su Detaliojo plano sprendinių trūkumais, rodo, kad Detalusis planas buvo patikrintas ir priimta neigiama patikrinimo išvada, taigi Sprendimo turinys neatitinka taikytos poveikio priemonės, o teismas Sprendimo nevertino per Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokiam aktui keliamų reikalavimų prizmę. Teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą, o Inspekcija netinkamai atliko pateikto Detaliojo plano tikrinimo procedūrą.

21. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Siekdamas įrodyti, jog galiojantis detalusis planas buvo registruotas ne 2019 m. gruodžio 6 d., o 2013 m. balandžio 11 d. pareiškėjas teismui pateikia nevisiškai atidarytą Registro kortelę, iš kurios nėra galimybės matyti visos informacijos. Pažeidžiant Taisyklių 324.1 punkte įtvirtintus reikalavimus (privalomus visiems teritorijų planavimo proceso dalyviams), pateikto tikrinimui Detaliojo plano aiškinamojo rašto sudėtyje buvo pateikta tik ištrauka iš galiojančio detaliojo plano (blogos rezoliucijos ir tik dalis pagrindinio brėžinio), o ne galiojančio detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija. Nustačiusi, jog ir Registre nėra įregistruotų galiojančio detaliojo plano aiškinamojo rašto ir pagrindinio brėžinio, Inspekcija, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Aprašo 8.3 punktu ir dokumento tikrinimą nutraukė;

22.2. Aplinkybes, kad Registre nebuvo įregistruotų galiojančio detaliojo plano aiškinamojo rašto ir pagrindinio brėžinio, patvirtina paties pareiškėjo 2020 m. sausio 10 d. į bylą pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 9 d. Administracija informavo, jog detaliojo plano (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys įregistruoti Registre 2019 m. gruodžio 6 d. bei pateikė galiojančio detaliojo plano sprendinius (aiškinamąjį raštą ir pagrindinį brėžinį) ir Registro pažymą. Inspekcija pateikė 2 ištraukas iš Registro, kuriose aiškiai matyti dokumentai buvę ir esantys Registre iki ir po 2019 m. gruodžio 6 d. atliktų pakeitimų. Peržiūrėjus šias ištraukas yra matyti, kad tik 2019 m. gruodžio 6 d. Registre buvo pridėtas sprendimas, kuriuo patvirtintas galiojantis detalus planas, t. y. Administracijos direktoriaus Įsakymas, aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys;

22.3. Apeliaciniame skunde ir toliau laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas galiojančio detaliojo plano duomenų niekam neteikė ir neprivalėjo teikti, tačiau planavimo organizatorius ir planavimo iniciatorius (būtent pareiškėjas) 2017 m. spalio 23 d. pasirašė Teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. AS-1093 (toliau – ir Sutartis), kurios 1.1 punkte nurodyta, kad šalys susitaria dėl galiojančio detaliojo plano koregavimo ir finansavimo. Sutarties 3.5 punktu planavimo iniciatorius įsipareigojo vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais specialiaisiais ir detaliaisiais planais. Pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį ir prisiimdamas joje numatytas teises ir pareigas, privalėjo ir turėjo suprasti, kokio detaliojo plano koregavimas bus atliekamas ir laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o teikdamas prašymą patikrinti Detaliojo plano sprendinius, privalėjo pateikti galiojančio detaliojo plano pagrindinio brėžinio kopija, kaip nurodyta Taisyklių 324.1 punkte;

22.4. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 2D-11926 nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme negalėtų būti nagrinėjami, nes jie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą teisme. Nei Inspekcija teikdama atsiliepimą, nei teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, neturėjo galimybės ir pareigos vertinti pareiškėjo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų argumentų.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Administracija sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių pagrindu pareiškėjo skundas dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas, ir nurodo, kad teismas tinkamai taikė proceso bei materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamento Pirmojo teritorijų planavimo priežiūros skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. REG123935 „Dėl detaliojo plano patikrinimo nutraukimo“, kuriuo, nustačius trūkumus, buvo nutrauktas pareiškėjo K. P. Detaliojo plano patikrinimas, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, nes Inspekcija pagal savo kompetenciją tinkamai atliko pateikto teritorijų planavimo dokumento tikrinimo procedūrą ir pagrįstai ją nutraukė, Inspekcijos Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, sprendimo motyvais, dėl kurių netenkinti skundo reikalavimai, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią procedūrą atliko Inspekciją. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

29. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Inspekcijos Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91)). EŽTT praktikoje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vadovaujasi šia praktika (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020; kt.).

30. Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

31. Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

32. Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad P. V. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai: galiojančio detaliojo plano aiškinamasis raštas ir pagrindinis brėžinys Registre įregistruoti 2019 m. gruodžio 6 d.

34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog galiojančio detaliojo plano (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys įregistruoti Registre 2019 m. gruodžio 6 d. (pvz., pareiškėjo prašymas prijungti dokumentus prie bylos (el. b. l. 46) bei kartu su juo pateikti priedai (el. b. l. 47): 2020 m. sausio 9 d. Administracijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kartu su juo pateikti galiojančio detaliojo plano sprendiniai (el. b. l. nesunumeruoti): aiškinamasis raštas, pagrindinis brėžinys ir Registro pažyma. Patikrinus viešai prieinamą Registro informaciją, sutiktina su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, jog siekdamas įrodyti, kad galiojantis detalusis planas buvo registruotas ne 2019 m. gruodžio 6 d., o 2013 m. balandžio 11 d. pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia nevisiškai atidarytą Registro kortelę, iš kurios nėra galimybės matyti visos informacijos. Inspekcijos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (el. b. l. 121–128) pateiktos 2 ištraukos iš Registro (el. b. l. nesunumeruoti) aiškiai patvirtina dokumentus buvusius Registre iki 2019 m. gruodžio 6 d. atliktų pakeitimų ir esančius jame po jų, taigi pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, atmetami.

36. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Inspekcijos atlikta administracine procedūra, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymas bei jį įgyvendinančios Aprašo ir Taisyklių nuostatos.

37. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tikrinimo stadijos metu, gavusios planavimo organizatoriaus prašymą patikrinti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina: 1) parengiamojo etapo procedūrų ir priimtų sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; 2) ar planavimo organizatorius turi teisę būti šio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriumi; 3) ar teritorijų planavimo dokumento rengėjai ir vadovai turi teisę rengti atitinkamos rūšies teritorijų planavimo dokumentą ar vadovauti jo rengimui; 4) ar teritorijų planavimo dokumento sudėtis atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus; 5) ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai atitinka planavimo tikslus; 6) ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams; 7) ar teritorijų planavimo dokumentas pataisytas pagal planavimo organizatoriaus ataskaitoje nurodytus priimtus visuomenės pasiūlymus; ar pagrįstai atmesti gauti visuomenės pasiūlymai; 8) viešinimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams; 9) derinimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, jog: 1) planavimo organizatorius ar teritorijų planavimo dokumento rengėjai ir (ar) vadovai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų; 2) tikrinti pateiktas teritorijų planavimo dokumentas neatitinka teisės aktų nustatytos sudėties arba neatliktos privalomos planavimo proceso etapų ir (ar) stadijų procedūros. Apie patikrinimo nutraukimą ir priežastis teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija raštu praneša planavimo organizatoriui.

38. Aprašo 7 punkte pateiktas sąrašas, kuriame nurodyta kokie duomenys ir aplinkybės tikrinami dokumento tikrinimo metu. Dokumentų tikrinimo metu patikrinama, ar dokumento sudėtis atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus (Aprašo 7.4 p.). Aprašo 8 punkte numatyta, kokioms aplinkybėms paaiškėjus nutraukiamas dokumento patikrinimas. Viena jų, be kita ko, yra kai tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų arba neatliktos privalomos planavimo proceso etapų ir (ar) stadijų procedūros (Aprašo 8.3. p.). Apie Aprašo 8 ir 9 punktuose nurodytą patikrinimo nutraukimą ar sustabdymą, priežastis, o šio Aprašo 8 punkte numatytais atvejais ir apie galimybę atsiimti dokumentą per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priežiūros institucija raštu praneša planavimo organizatoriui ir jo įgaliotam asmeniui, jei prašymą pateikė planavimo organizatoriaus įgaliotas asmuo, ir (ar) atsakingiems viešojo administravimo subjektams. Įdiegus TPDRIS ir ŽPDRIS, šiame punkte nurodyta informacija pateikiama šiose informacinėse sistemose (Aprašo 10 p.). Nurodoma, kad dokumento patikrinimas gali būti pradedamas iš naujo šio Aprašo nustatyta tvarka, tik pašalinus nustatytus trūkumus ir (ar) pateikus atitinkamus dokumentus, panaikinančius dokumento tikrinimo nutraukimo priežastis (Aprašo 10.1 p.).

39. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d.) 324 punkte įtvirtinti koreguojamo detaliojo plano sudėties reikalavimai. Koreguotą detalųjį planą, be kita ko, sudaro detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija ir (ar) koreguojamais detaliojo plano sprendiniais (Taisyklių 324.1 p.).

40. Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. per portalą pateikė Inspekcijai prašymą patikrinti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad galiojančio detaliojo plano duomenys Registre registruoti 2019 m. gruodžio 6 d. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 8.3 punktu, Sprendimu Detaliojo plano patikrinimą nutraukė. Sprendime taip pat nurodyti kiti du trūkumai – dėl Detaliajame plane nustatyto planuojamos teritorijos užstatymo tipo neatitikties Normų 31.4 punktui; dėl Detaliojo plano sprendiniuose nepateiktų duomenų apie užstatymo intensyvumo atitiktį Reglamento 9 priedo reikalavimams (el. b. l. 41–42).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatas, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, Inspekcijos Sprendimo turinį, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Inspekcija, neturėdama galimybės patikrinti ir įvertinti, ar Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja galiojančio detaliojo plano tikslams ir uždaviniams bei galimybės įvertinti priimtų sprendimų atitiktį teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, Sprendime pagrįstai ir teisėtai Detaliojo plano tikrinimą nutraukė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Detalusis planas buvo patikrintas ir, nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų terminų, priimta neigiama patikrinimo išvada, nes dėl nepateiktų galiojančio detaliojo plano duomenų (aiškinamojo rašto, pagrindinio brėžinio kopijos), joks Detaliojo plano tikrinimas nėra įmanomas, o aplinkybė, kad Inspekcija pasinaudojo teisės aktuose įtvirtinta galimybe pateikti pastabas tikrintam dokumentui, idant į jas būtų atkeiptas dėmesys, teikiant prašymą patikrinti Detalųjį planą iš naujo, negali būti vertinama kaip neigiamos patikrinimo išvados pateikimas. Taigi darytina išvada, kad Inspekcija tinkamai ir laiku (Aprašo 10 p.) atliko pareiškėjo prašymo tikrinimo procedūrą ir pagrįstai ją nutraukė.

42. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Inspekcijos Sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, teisingai nustatė, kad Sprendime aiškiai nurodytos faktinės ir teisinės Sprendimo priėmimo aplinkybės, kurios turėjo būti suprantamos pareiškėjui, atkreiptas jo dėmesys į galimus trūkumus, kuriuos pareiškėjas turėtų įvertinti pakartotinai kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą (Inspekciją) dėl Detaliojo plano patikrinimo. Pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeista jo teisė į gerą viešąjį administravimą, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokio pagrindo, nes atsakovas, pagal kompetenciją išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, parengė pakankamai išsamų bei argumentuotą, vienareikšmiškai individualiam administraciniam aktui keliamus aiškumo reikalavimus atitinkantį Sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė