2021-06-30 Nr. AB-13895-3-61-3-00835-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1628-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00835-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti 2019 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190606-00045 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 6 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 6 d. surašė savavališkos statybos aktą dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikto medinio vieno aukšto su mansarda gyvenamosios (trijų butų ir daugiau – daugiaaukščiai) paskirties pastato valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas atskiras sklypas, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo, keičiant pastato išvaizdą, t. y. prie pastato fasado vakarinėje pusėje, prie buto (duomenys neskelbtini) pristatytas medinis priestatas vienašlaičiu stogu. Inspekcija 2019 m. birželio 6 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-190606-00045, kuriuo nurodė pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. gruodžio 6 d.

2.2. Inspekcija 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. SDPN-00-191118-00024 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 6 d. Vykdydamas Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų. Kartu su kitais namo gyventojais jis pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio rengimo tikslas – suformuoti kitos paskirties žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kuris iki šios dienos nėra parengtas.

3. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Inspekcija 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. patikrino valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas atskiras sklypas, (duomenys neskelbtini), esantį statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atliktų statinio statybos darbų teisėtumo ir 2019 m. birželio 5 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. BIPA-100-190605-00027. Vadovaudamasi Statybos patikrinimo aktu Nr. BIPA-100-190605-00027, Inspekcija 2019 m. birželio 6 d. parengė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190606-00044 ir 2019 m. birželio 6 d. surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2019 m. gruodžio 6 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio gyvenamosios (trijų butų ir daugiau – daugiabučiai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), kurioje nesuformuotas atskiras sklypas, dalis: demontuoti prie pastato fasado rytinėje pusėje, prie pirmame aukšte esančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pristatytą medinį 5,28 m ilgio, 2,56 m pločio, 2,68 m aukščio su vienašlaičiu stogu priestatą, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

3.2. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, kuriame nurodė, kad atliekamos procedūros, susijusios su žemės sklypo, esančio valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas atskiras sklypas, (duomenys neskelbtini), formavimu. Išnagrinėjusi ši prašymą, Inspekcija 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-191118-00024 terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 6 d.

3.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, ketindamas pasinaudoti Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise bei siekdamas įteisinti savavališką statybą, turi nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

3.4. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliekamų procedūrų trukmė nepriklauso nuo jo valios ir kad šių procedūrų trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos, t. y. pareiškėjas nepagrindžia Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų svarbių priežasčių – veiksmų, susijusių su projektinės dokumentacijos, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, rengimu. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nustatytas terminas turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Ilgo termino nustatymas mažins pareiškėjo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti nustatytą teisės pažeidimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjui J. S. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190606-00044, kuriame nurodė, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktas medinio vieno aukšto su mansarda gyvenamosios (trijų butų ir daugiau – daugiabučiai) paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pastatas) valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas atskiras sklypas, (duomenys neskelbtini), rekonstravimas, keičiant pastato išvaizdą. Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2019 m. birželio 6 d. surašė pareiškėjui J. S. Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo jį iki 2019 m. gruodžio 6 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo J. S. prašymą, 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. SDPN-00-191118-00024 savavališkos statybos padarinių įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 6 d.

6. Teismas nurodė, kad Inspekcijos kompetenciją, pareigas ir teises nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius reglamentuoja Įstatymas. Teismas vertino, kad pareiškėjui savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas surašyti už tai, kad jis savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko pastato rekonstravimą, keisdamas pastato išvaizdą. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. S. Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/7 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) dalis. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. paaiškinime, kuriame jis paaiškino Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodytas aplinkybes, iš esmės su jomis sutiko.

7. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Inspekciją pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, darytina išvada, kad pareiškėjas, prašydamas pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, sutiko su Privalomajame nurodyme konstatuotomis aplinkybėmis. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme, įvardindamas priežastis, dėl kurių turėtų būti pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, nurodė, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformavimu. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. 2019 m. balandžio 9 d. G. S. pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui. Pareiškėjas jokių duomenų apie šio prašymo nagrinėjimo procedūrą nepateikė.

8. Teismas pažymėjo, kad į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių J. S. kreipėsi tik 2020 m. balandžio 17 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 49SAFN-1537-(14.49.104) pareiškėją informavo, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesuformuotas ir nėra registruotas valstybės įmonėje Registrų centre. NŽT Vilniaus miesto skyrius minėtame rašte pareiškėjui išaiškino, jog dėl žemės valdos projekto rengimo procedūros pradžios jis turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Minėta institucija pareiškėją informavo, kad žemės sklypo valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami suinteresuotų asmenų lėšomis, bei pasiūlė dėl minėtų planavimo dokumentų ir / ar žemės sklypo plano parengimo kreiptis į asmenis, turinčius teisę rengti planavimo dokumentus ir / ar atlikti kadastrinius matavimus. Pareiškėjas nėra pradėjęs procedūros, susijusios su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimu, kadastrinių matavimų atlikimu.

9. Remdamasis informacinės sistemos „Liteko” duomenis, teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19335-465/2020 pagal pareiškėjo J. S. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2019 m. birželio 6 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-190606-00044, 2019 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-190606-00045 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir 2019 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-100-190206-00046 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų. Kaip matyti iš ieškinio, pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos priimtais sprendimais, tvirtina, jog ginčijamuose dokumentuose nurodytas savavališkai pastatytas priestatas jam nepriklauso, todėl jis negali įvykdyti privalomuosiuose nurodymuose nurodytų reikalavimų ir negali pašalinti savavališkos statybos padarinių. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis, jog buvo atlikta pastato rekonstrukcija.

10. Teismas sprendė, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas nėra pradėjęs jokių procedūrų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir, ieškinine teisena ginčydamas Privalomąjį nurodymą, šių procedūrų neketina pradėti. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys ir 2020 m. gegužės 15 d. teismui pateikti dokumentai nelaikytini susijusiais su procedūromis (savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimas ir pan.), kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis patvirtina, kad jis nesiekia atlikti visų būtinų veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Teismas sprendė, kad nėra Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyto pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Teismas išnagrinėjo bylą, iš esmės nesigilindamas į bylos aplinkybes, taip pat pažeisdamas procesinės teisės normas. 2020 m. gegužės 13 d. J. S. atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas buvo pateiktas atsižvelgiant į priežastis, kad pareiškėjas yra rusakalbis, jis galėtų tinkamai įgyvendinti procesines teises, pats duoti paaiškinimus, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, kad su Inspekcijos pateiktais dokumentais J. S. buvo supažindintas tik atstovo. J. S. visiškai nesiorientavo procese, jam nebuvo suprantamas lietuviškai surašytų dokumentų turinys ir proceso Vilniaus apygardos administraciniame teisme esmė. Nors pareiškėjas turėjo atstovą, bet atstovas procese pradėjo dalyvauti tik procesui baigiantis. Be to, atstovo dalyvavimas nepaneigia pareiškėjo teisės pačiam dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti paaiškinimus, gauti vertėjo paslaugas. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo bylą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalis aiškiai nustato, kad, jeigu šalis pateikia motyvuotą prašymą, žodinis bylos nagrinėjamas yra rengiamas. Teismas nepriėmė nutarties, kurią jis privalo priimti, taip pat nepasisakė dėl šio prašymo skundžiamame sprendime, nenurodė jokių priežasčių, kodėl pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas ir nebuvo priimta nutartis. Taigi šiuo aspektu teismas taip pat pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 6 dalį ir bylą išnagrinėjo neteisėtai.

12.2. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimas administracinėje byloje iš esmės buvo pareikštas dokumentų, kurie ginčijami civilinėje byloje, pagrindu, prieš paskirtą teismo posėdį 2020 m. gegužės 14 d. (užregistruota 2020 m. gegužės 15 d.) pareiškėjo atstovas informavo teismą apie tai, kad J. S. yra pareiškęs ieškinį dėl 2019 m. birželio 6 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-190606-00044, 2019 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSD-100-190206-00046 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir 2019 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-190206-00045 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-19335-465/2020. Atidėjęs teismo posėdį ir paskyręs žodinį bylos nagrinėjimą, teismas būtų išsiaiškinęs visas aplinkybes dėl civilinės bylos nagrinėjimo, jos sąsajumą su nagrinėjama administracine byla, bet teismas to nepadarė, pažeisdamas ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nuostatas. Be to, tarp civilinės bylos Nr. e2-19335-465/2020 ir šios administracinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Nuo sprendimo civilinėje byloje priklausys, ar apskritai egzistuos pagrindas tenkinti J. S. prašymą administracinėje byloje. Todėl buvo prašoma sustabdyti administracinę bylą Nr. 13-2720-484/2020, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19335-465/2020. Nors ryšys tarp abiejų nurodytų bylų yra akivaizdus, teismas iš esmės to nevertino ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų. Skundžiamame sprendime teismas tik lakoniškai nurodė, kad civilinė byla dar neišnagrinėta, jokių procedūrų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pareiškėjas neketina pradėti.

12.3. Teismas taip pat pažeidė ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti renkant bei tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pareiškėjas nėra nurodęs savo sutikimo dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nurodytų aplinkybių, 2019 m. gegužės 31 d. paaiškinimą surašė ne J. S. Pareiškėjo atstovas teismui aiškiai nurodė, kad J. S. yra rusakalbis, jis iš esmės nesupranta lietuviškai. Jis negalėtų surašyti jokio paaiškinimo lietuvių kalba. Be to, teismas turėjo duomenų, kad pareiškėjas ginčija visus Inspekcijos surašytus dokumentus. Taigi, teismas negalėjo padaryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjas sutinka su kažkuriomis konkrečiomis aplinkybėmis. Pažeidęs pareiškėjo procesines teises ir neapklausęs paties pareiškėjo teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas neteko galimybės aktyviai dalyvauti renkant bei tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

13. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas pagal ABTĮ taisykles. Pareiškėjo argumentai dėl ABTĮ 78 straipsnio 8 dalies pažeidimo, teismui išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra sprendžiami Inspekcijos aktų teisėtumo klausimai, o pareiškėjo pateiktas prašymas teismo nagrinėjamas visiškai kitokia tvarka. Pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą išnagrinėjimui byloje būtina nustatyti kitokias svarbias aplinkybes (t. y. ar yra svarbios priežastys terminui pratęsti), negu nustatinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-19335-465/2020 (kurioje keliamas surašytų aktų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas). Pareiškėjas pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą 2020 m. gegužės 22 d., pasibaigus bylos nagrinėjimui, t. y. tuo laikotarpiu, kai teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2720-484/2020 atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Taigi toks pareiškėjo prašymas nelaikomas pareikštu ABTĮ nustatyta tvarka, nes teismui pateiktas po bylos išnagrinėjimo.

13.2. Administracinės bylos Nr. I3-2720-484/2020 nagrinėjimo dalykas – pareiškėjo prašymas pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatytą Inspekcijos 2019 m. birželio 6 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-100-190606-00045. Teismas neturi pareigos vertinti Inspekcijos statytojui surašytų aktų bei su jais susijusių statytojo paaiškinimų teisėtumo ir pagrįstumo, kai tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas.

13.3. Pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų ir aplinkybių, dėl kurių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas dar 24 mėnesiams, t. y. visiškai nepagrindė tokio termino būtinybės. Teismas konstatavo, jog, remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas jokios procedūros, susijusios su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimu, kadastrinių matavimų atlikimu, nėra pradėjęs, taip pat nustatė, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis patvirtina, kad jis nesiekia atlikti visų būtinų veiksmų savavališkai statybai įteisinti. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyto pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

13.4. Teismas nepažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai administracinei bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai jas ištyrė, išnagrinėjo proceso metu pateiktus šalių prašymus, padarytas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė, remdamasis ištirtų įrodymų visumos analize.

13.5. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų aplinkybių, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (svarbių priežasčių pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvimu), kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus apeliantui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2019 m. birželio 6 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190606-00045 įvykdymo termino iki 2022 m. kovo 6 d. pratęsimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nėra pradėjęs jokių procedūrų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kad jis neketina šalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjo prašymo netenkino.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, pažeidė proceso normas. Pažymi, kad teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nors buvo pateiktas motyvuotas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neišsprendė pareiškėjo pateikto prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, kurioje sprendžiamas savavališkos statybos akto ir jo pagrindu surašyto Privalomojo nurodymo, kurio įvykdymo terminą prašoma pratęsti nagrinėjamoje administracinėje byloje, teisėtumo klausimas.

17. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

18. ABTĮ (redakcija, galiojusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu) 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja. Taigi, pagal bendrą taisyklę, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys turi būti išklausytos, ypač svarbu užtikrinti šio principo (būti išklausytam) laikymąsi pareiškėjo, kuris kelia ginčą dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) teisėtumo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020).

19. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodytą pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė bylą pagal pareiškėjo prašymą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. gegužės 15 d. 9 val. 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo atstovas prašyme nurodė, kad pareiškėjas visas savo proceso teises gali tinkamai įgyvendinti tik jam suprantama rusų kalba, kad su bylos medžiaga būtina supažindinti pareiškėją ir jam suprantama kalba išaiškinti byloje esančių dokumentų prasmę. Teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atstovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

20. Pagal ABTĮ 52 straipsnį, proceso šalys, be kita ko, turi teisę pareikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams. ABTĮ 56 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.).

21. ABTĮ įtvirtintas administracinių bylų betarpiškumo principas (ABTĮ 10 straipsnis), kuris reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas yra įpareigojamas ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011, 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4573-858/2017). Šis principas taip pat reiškia, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

22. Pareiškėjo atstovas 2020 m. gegužės 13 d. pateikė motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame prašyme nurodytos priežastys, t. y. tai, kad pareiškėjas yra rusakalbis, nėra susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, nori būti supažindintas su bylos medžiaga jam suprantama kalba dalyvaujant žodiniame teismo posėdyje, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė tinkamų galimybių pareiškėjui realizuoti savo proceso teises, be kita ko, teisę būti išklausytam.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. gegužės 22 d. gavęs pareiškėjo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, šio prašymo priėmimo (nepriėmimo) klausimo nesprendė (byloje nėra duomenų, kad būtų priimta atitinkama teismo rezoliucija ar nutartis ar dėl pateikto prašymo būtų pasisakyta teismo sprendime). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą, ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodė argumentus, susijusius su pareiškėjo inicijuota civiline byla. Taigi 2020 m. gegužės 22 d. pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės tam tikra apimtimi buvo vertinamos priimant teismo sprendimą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, tai kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nesudaręs galimybių pareiškėjui dalyvauti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka jam suprantama kalba, neišklausęs jo paaiškinimų, nesudaręs pareiškėjui galimybių dalyvauti teismo posėdyje, teismui tiriant byloje esančius įrodymus, jam to prašant, neišsprendęs klausimo dėl pareiškėjo prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, t. y. pažeidė procesines teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė