45dd5365-d14b-4d93-b9ef-40afbeaeee4d · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasPranešėja Laureta Ulbienė                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-912/2012 Teisėjas Marjan Gerasimovič                       Teisminio proceso Nr. 1-97-2-00016-2011-0                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)               2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2012 m. spalio 31 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,                                                        dalyvaujant prokurorui Stasiui Kupriui,                 gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,apeliantui J.

P., nukentėjusiajam I. T.,jo atstovui adv. Rostislavui Polubianko,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal apelianto J. P. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutarties, kuria J. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., pripažintam nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2007-05-08 iki 2009-08-04 paskleidė apie I. T. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ su tikslu pakirsti pasitikėjimÄ tarp teisėsaugos institucijų, paniekinančiÄ nukentėjusįjį I. T., o bÅ«tent: 2007-05-28 pateikė Å alčininkų r. PK raÅ¡tiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame pareiÅ¡kė, kad 2007-05-28, apie 12.07 val. I. T. prie parduotuvės „ČiaukÅ¡liai“ Å alčininkų m., įžeidinėjo jį, o po to jį sumušė; 2008-02-08 pateikė Å alčininkų r.

PK raÅ¡tiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame pareiÅ¡kė, kad I. T. ir jo Å¡eima yra „banditai“, kad jis 2008-01-31 apie 13.28 val. jam įvairiais žodžiais grasino ir įžeidinėjo; 2009-03-31 telefonu pateikė Å alčininkų r. PK informacijÄ , kad 2009-03-31 apie 16.15 val. J. T. vaikai prie namo (duomenys neskelbtini), kelia triukÅ¡mÄ ; 2009-08-04 pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad I. T. liepos 31 d. apie 17.05 val. Vilniaus g., prie Å alčininkų savivaldybės aikÅ¡tės, Å alčininkų m., vairuodamas vilkikÄ , lenkdamas jį važiuojantį dviračiu, staigiai pastojo keliÄ , nuo ko jis buvo priverstas griÅ«ti į Å¡aligatvį, taip pat jo pareikÅ¡ime melagingai yra nurodęs, kad I.

T. jį ir jo žmonÄ NatalijÄ sumušė.Taip pat J. P. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2007-05-08 iki 2009-08-04 paskleidė apie I. T. įžeidžiančiÄ informacijÄ su tikslu įžeisti ir pažeminti nukentėjusįjį I. T., o bÅ«tent: kad I. T. Å¡eima 2008-01-25, 17.30 val., 2008-01-26, 19.30 val., 2008-01-29, 16.40 val., 2008-02-01, 18.00 val. sprogdino petardas ir galingas raketas bei 2008-02-06 23.20 val. bandė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o žodžiu „banditai“ užgauliai pažemino I.

T. garbę ir orumÄ ; 2008-05-21 pateikė Å alčininkų r. PK pareiÅ¡kimÄ , kuriame pareiÅ¡kė, kad I. T. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvairiais žodžiais grasino jam ir jį įžeidinėjo, taip pat jis iÅ¡vadino I. T. „girtuokliu“ ir pareiÅ¡kė, kad I. T. yra savo kaimyno S. V. sugėrovas, tokie jo posakiai I. T. atžvilgiu įžeidė ir užgauliai pažemino jo garbę ir orumÄ ; 2009-05-23 apie 14.30 val. pas I. T. atėjo jo „draugai girtuokliai“. Toks jo posakis I.

T. įžeidė ir užgauliai pažemino jo garbę ir orumÄ , taip pat pareiÅ¡kime pareiÅ¡kė, kad I. T. grasino jam, suardė jo namo teritorijoje visÄ vejÄ . Žodžiai „Draugai girtuokliai“ pažemino I. T. garbę ir orumÄ .Apeliaciniu skundu J. P. praÅ¡o pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartį ir jam taikyti priverčiamÄ jÄ medicininę priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, nesilaikė įstatymų, nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, nors turėjo tÄ padaryti, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju.Taip pat apeliantas nurodo, kad nesupranta lietuvių kalbos, o skundžiamÄ nutartį gavo bÅ«tent valstybine kalba.

Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir ekspertizės akto, o nutartį priėmė automatiÅ¡kai.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jam skyrė labai griežtÄ priverčiamÄ jÄ medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimÄ , nurodo tyrintis Å¡eimÄ , su žmona gyvenantis labai draugiÅ¡kai, kuria meno vertybes, dalyvauja meno parodose, yra socialiai aktyvus. Taip pat nurodo, jog nėra pripažintas sunkiu psichikos ligoniu, todėl, pasak jo, negalimas ir stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kas taikoma tik sunkia psichikos liga sergantiems asmenims.Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas skundÄ palaikė, prašė tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas apeliacinį skundÄ prašė atmesti.Asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė , J.

P. apeliacinis skundas atmestinas.Pirmos instancijos teismo nutartis, priimta apelianto atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta, teismo išvados grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nutartyje aptartais įrodymais, kurie yra patikimi ir teisėti, šie faktiniai duomenys buvo tinkamai teisiškai įvertinti. Byloje nustatyta, kad J. P., sirgdamas lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, laikotarpyje nuo 2007-05-08 iki 2009-08-04 paskleidė apie I.

T. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ su tikslu pakirsti pasitikėjimÄ tarp teisėsaugos institucijų, paniekinančiÄ nukentėjusįjį I. T., o taip pat laikotarpyje nuo 2007-05-08 iki 2009-08-04 paskleidė apie I. T. įžeidžiančiÄ informacijÄ su tikslu įžeisti ir pažeminti nukentėjusįjį I. T..TÄ Ä¯vertinęs , apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad J. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.Apeliantas skunde teigia, jog jam nepagrįstai buvo taikyta tokia griežta priverčiamoji med. priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu ir atkreipia dėmesį į byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-157/2011 iÅ¡vadas, kur aiÅ¡kiai nurodoma, jog J.

P. nusikalstamos veikos padarymo metu (2007-2009 m.) dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – nuolatinio kliedesinio sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat iÅ¡vadoje J. P. rekomenduojama taikyti priverčiamÄ jÄ med. priemonę – bÅ«tent stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (b. t. 1, b. l. 137-139). Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje apklaustas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertas Irmantas Ramanauskas taip pat patvirtino, jog J.

P. sirgo lėtiniu sutrikimu, todėl veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertas rekomendavo stacionarinį gydymÄ , paaiÅ¡kino, kad apelianto sutrikimas pakankamai sunkus ir pagal savo pobÅ«dį yra reikalingas specializuoto gydymo psichiatrijoje. Taip pat kategoriÅ¡kai buvo atmesta galimybė apeliantÄ J. P. gydyti ambulatoriÅ¡kai (b. t. 1, b. l. 205-206).Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustÄ pavojingÄ veikÄ (laikotarpyje nuo 2007-05-08 iki 2009-08-04) J.

P. buvo nepakaltinamas. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, jame suformuluotos iÅ¡vados yra aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s, atitinka ekspertizių atlikimui bei jų suraÅ¡ymui keliamus reikalavimus, teismui minėtame ekspertizės akte iÅ¡dėstytos iÅ¡vados nekelia jokių abejonių jų teisingumu. Teismo posėdyje apklaustas minėtÄ ekspertizę atlikęs ekspertas Irmantas Ramanauskas savo paaiÅ¡kinimais tik patvirtino ekspertizės akte iÅ¡dėstytus argumentus bei iÅ¡vadas. Kolegija, vertindama eksperto paaiÅ¡kinimus, mano, kad jie yra patikimi ir objektyvÅ«s. LR BK 17 str. numato, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ , netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas (BK 17 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadas bei eksperto paaiÅ¡kinimus, Å alčininkų rajono apylinkės teismas pagrįstai J. P. taikė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę (BK 98 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas patvirtino, jog J. P. dėl jo sveikatos bÅ«klės reikalingas stebėjimas ir gydymas bÅ«tent specializuotame stacionare, kadangi ambulatorinis gydymas negarantuoja jo stabilios psichinės bÅ«senos, nes apeliantas nekritiÅ¡kas savo bÅ«klei. Kolegijos nuomone, pakeisti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendrojo stebėjimo sÄ lygomis į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis, nėra teisinio pagrindo.Tuo labiau, kad įstatymas nenumato, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kuriÄ nors iÅ¡ įstatyme (LR BK 98 str.) paminėtų priverčiamųjų medicinos priemonių.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones – tai psichikos sutrikimÄ ir jo sunkumÄ , padarytos veikos pobÅ«dį, pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare.

Å iuo atveju byloje esančios tiek ekspertizės iÅ¡vados, tiek eksperto paaiÅ¡kinimai pagrindžia apeliantui paskirtos priverčiamosios med. priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bÅ«tinumÄ , tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 27 str. nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad įrodymai iÅ¡tirti pilnai ir tinkamai, tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir J.

P. tinkamai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.J. P. nepagrįstai savo skunde teigia, kad jo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo šaliÅ¡kas teismas, nes bylÄ nagrinėjęs teisėjas yra buvęs liudytoju jo byloje, nagrinėtoje 2005 m. Baudžiamajame procese yra iÅ¡vardinti pagrindai nuÅ¡alinimui (Lietuvos Respublikos BPK 58 str.), apeliantas nenurodė nei vieno iÅ¡Â Å¡iame įstatyme nurodytų pagrindų, dėl ko jo bylÄ nagrinėjusį teisėjÄ Â reikėtų laikyti Å¡aliÅ¡ku.

Tai, kad jis 2005 metais liudijo  apelianto byloje, nėra  vada pripažinti teisėjÄ Å¡aliÅ¡ku. Taip pat kolegija mano, kad teismas, nurodęs neteisingÄ Â Â apelianto skundžiamos nutarties apskundimo  terminÄ , padarė klaidÄ , tokia klaida netrukdė apeliantui pasinaudoti savo procesine teise apskųsti nutartį, tokia klaida nevertintina kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumas, nes tokiam vertinimui pagrindo nėra.    Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinęs J.

P. nepakaltinamu, nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo I. T. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Sutinkamai su LR BPK 109 str. nuostatomis, baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju, J. P. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veikÄ padaręs asmuo nėra kaltinamasis.

Dėl Å¡ių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali bÅ«ti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju, bylÄ nagrinėjant baudžiamajame procese civilinis ieÅ¡kinys ne atmestinas, o paliktinas nenagrinėtu.Esant tokioms aplinkybėms, Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartis Å¡ioje dalyje keistina. J. P. savo skunde nurodė, kad negavo nutarties, kuria jam buvo paskirtas priverstinis gydymas , vertimo į jam suprantamÄ Â rusų kalbÄ .

Byloje nėra duomenų, kad skundžiama nutartis bÅ«tų įteikta apeliantui, tačiau tai nėra kliÅ«tis vertinti nutarties pagrįstumo .Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p., 3 p., n u t a r ė :atmesti apelianto J. P. apeliacinį skundÄ .Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-06-29 nutartį pakeisti:nukentėjusiojo I. T. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Å i nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė           (parašas)                                                                     Laureta UlbienėKolegijos teisėjai                     (parašai)                                       Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                                                                                                                            Artūras Pažarskis Nuorašas tikras :

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Laureta Ulbienė                                                               Â