45dbef72-ef9a-4972-83f1-68a7f040d3af · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35659-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajam D.

M., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R.

A. atžvilgiu) – 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) – 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį (R.

A. atžvilgiu) paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, taip pat ir bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) tarpusavyje subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta subendrintÄ bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrintos bausmės subendrintos tarpusavyje ir skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D.

M. skirta galutinė 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.D. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentų), išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Nukentėjusiojo R.

A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir jam iÅ¡ D. M. priteista 1100 Eur turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir jam iÅ¡ D. M. priteista 1400 Eur turtinei žalai atlyginti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ D. M. valstybės naudai nepriteistos.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : D. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 30 d., 19.30 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , R.

A. melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė 2016 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, jÄ suklastojo įraÅ¡ydamas melagingus duomenis apie save, t. y. įrašė į sutarties blanko grafÄ pirkėjas – E. V. duomenis ir jÄ pasirašė E. V. vardu, pagal sutartį ir susitarimÄ Ä¯sipareigojo R. A. sumokėti 1100 eurų iki 2016 m. gegužės 3 d., tuo pačiu metu panaudojo svetimÄ E. V. priklausančiÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ kaip užstatÄ palikdamas R.

A., tačiau įsipareigojimų neįvykdė, pinigų nesumokėjo, automobilio negrÄ Å¾ino, taip apgaulės bÅ«du įgijo R. A. priklausantį turtÄ â€“ automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1100 eurų vertės, suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir panaudojo svetimÄ asmens tapatybės dokumentÄ .Be to, D. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 8 d., Sukilėlių pr. 88-ojo namo kieme, siekdamas apgaule užvaldyti iÅ¡ nukentėjusiojo V.

L. automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasakė nukentėjusiajam, kad Å¡iuo metu neturi pinigų sumokėti už automobilį ir pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti automobilio pardavimo sumai vekselį, o nukentėjusiajam sutikus, pasirašė paprastÄ jį vekselį, įsipareigodamas V. L. iki 2016 m. liepos 20 d. už automobilį sumokėti 1400 eurų, tačiau, siekdamas iÅ¡vengti vekselyje nurodyto įsipareigojimo ir pasislėpti nuo automobilio pardavėjo, suklastojo dokumentus, vekselyje ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įraÅ¡ydamas ne savo adresÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“, nors Å¡iuo adresu niekada negyveno, o suklastotų dokumentų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam V.

L. priklausantį automobilį „Subaru Forester“, po įvykusio sandorio į nukentėjusiojo skambučius neatsiliepė (iÅ¡jungė telefonÄ ), iki Å¡io laiko su nukentėjusiuoju neatsiskaitė, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam V. L. 1400 eurų turtinę žalÄ .D. M. buvo kaltintas ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 30 d., 19.30 val., melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė E. V. vardu 2016 m. balandžio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taip jÄ suklastodamas, pagal sutartį ir susitarimÄ Ä¯sipareigojo R.

A. už automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sumokėti 1100 eurų iki 2016 m. gegužės 3 d., kaip užstatÄ palikdamas R. A. svetimÄ E. V. asmens tapatybės kortelę, Å¡ios sutarties ir susitarimo pagrindu paėmė iÅ¡ R. A. automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentus, o bÅ«tent – automobilio registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrÄ Å¾ino, taip apgaule pagrobė R.

A. dokumentus.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. M. praÅ¡o teisingai subendrinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes.Apeliantas nurodo, kad jis neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau mano, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnių nuostatas, tai yra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstam veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o visos kitos – nesunkių, todėl apylinkės teismas privalėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis ir visas bausmes subendrinti apėmimu bÅ«du, o ne iÅ¡skirstyti bausmes pagal padarytus nusikaltimus R.

A. ir V. L. atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotÄ praÅ¡ymÄ teisingai subendrinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas.IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, D.

M. už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyręs atskiras bausmes, jas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, tarpusavyje (kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu atskirai) subendrino bausmių apėmimo bÅ«du ir nuteistajam už nukentėjusiajam R. A. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtÄ subendrintÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrino su už nukentėjusiajam V.

L. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausme.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis D. M. sutinka, kad jam paskirtos bausmės buvo bendrintos taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ , tačiau mano, kad teismas Å¡iuo bÅ«du turėjo bendrinti bausmes, paskirtas už visas nusikalstamas veikas, nepriklausomai nuo to, kurio nukentėjusiojo atžvilgiu jos padarytos, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas, tai yra esant nusikalstamų veikų sutapčiai, 1 dalyje nustatyta, kad esant padarytoms kelioms nusikalstamoms veikoms, sudarančioms nusikalstamų veikų sutaptį, teismas iÅ¡ pradžių paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę.

Baudžiamojoje teisėje nusikalstamų veikų sutaptis gali bÅ«ti idealioji arba realioji. Atitinkamos sutapties nustatymas baudžiamojoje byloje yra reikÅ¡mingas bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinimo taisyklių parinkimui ir taikymui. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti ar visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies jas sudėti. Bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Visais kitais atvejais (paprastai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai) teismas, bendrindamas bausmes, jas privalo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-676/2012). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-412/2010, 2K-37/2011).

Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiÅ¡komis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-412/2009).Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis D. M. BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė viena veika tuo pačiu metu: 2016 m. balandžio 30 d., 19.30 val., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ (vieningÄ tyčiÄ ), suklastojo tikrÄ dokumentÄ , panaudojo svetimÄ asmens tapatybės dokumentÄ ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo R.

A. priklausantį turtÄ â€“ automobilį „OPEL ASTRA“. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad D. M. viena veika tuo pačiu metu, tai yra 2016 m. liepos 8 d., siekdamas apgaule užvaldyti iÅ¡ nukentėjusiojo V. L. automobilį „Subaru Forester“, suklastojo dokumentus ir suklastotų dokumentų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam V. L. priklausantį automobilį „Subaru Forester“. Taigi teismas pagrįstai pripažino, kad BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (nukentėjusiojo R.

A. atžvilgiu) ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo V. L. atžvilgiu), sudarė idealias nusikalstamų veikų sutaptis ir už Å¡ias veikas paskirtas atskiras bausmes teisingai subendrino taikydamas apėmimo bÅ«dÄ , kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.Tuo tarpu kiekviena iÅ¡ paminėtų nusikalstamų veikų (nukentėjusiųjų R. A. ir V. L. atžvilgiu) padarytos skirtingomis pavojingomis veikomis, jas skiria laiko tarpas. Todėl apylinkės teismas Å¡ias veikas pagrįstai laikė padarytas esant realiai nusikaltimų sutapčiai ir už jas paskirtas bausmes teisingai subendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, dalinio sudėjimo bÅ«du.

Pažymėtina, kad esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) teismas bausmes bendrina sudėjimo būdu. Šiuo atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo D. M. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, nėra priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį: BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra nesunkūs, o BK 302 straipsnio 1 dalyje – apysunkis.

Be to, D. M. skirtingų nukentėjusiųjų atžvilgiu padaryti nusikaltimai nesiskiria ir pagal pavojingumÄ , kadangi visais nusikaltimais buvo kėsintasi į nuosavybę bei valdymo tvarkÄ , jie padaryti tiesiogine tyčia, o už kiekvienÄ analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai teismas taip pat paskyrė ir tokio paties dydžio bausmes.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir paskyrė teisingÄ galutinę subendrintÄ bausmę.

Pagrindo keisti skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo nuosprendį nenustatyta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,n u t a r i a :nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                          RamÅ«nas Antanavičius Edita Dambrauskienė Algerdas UrbÅ¡ys