45db380e-2cf2-45fd-9772-dcbc511c148d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr     Administracinė byla Nr. I-3774-142/2016                 Proc. Nr. 3-61-3-03841-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :T.

O. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. liepos 23 d. (pagal spaudÄ ant voko) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2015 m. balandžio 1 d. jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti lauke. PaaiÅ¡kina, kad tÄ dienÄ nuo 9.50 val. iki 10.50 val. pareiÅ¡kėjas lankėsi pas psichologę, todėl negalėjo eiti į laukÄ kartu su kitais asmenimis iÅ¡ 22 posto.

Nurodo, kad grįžęs iÅ¡ psichologės, prašė iÅ¡vedamas pasivaikščioti, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Negana to, pareigÅ«nai žurnale įrašė, kad pareiÅ¡kėjas pasivaikščioti atsisakė. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka situacija, pasak pareiÅ¡kėjo, pasikartojo ir 2015 m. birželio 30 d. TÄ dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į teismÄ , todėl prarado galimybę pasivaikščioti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad vienÄ savaitę jam buvo nesuteikta teisė bendrauti laiÅ¡kais, nes parduotuvėje nebuvo galima įsigyti paÅ¡to ženklų.

Å ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas prilygina kankinimui, orumo pažeidimui. Nurodo, kad dėl to patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo apribojimus, pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ .Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 137).LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 16–19).

Atsiliepime LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikia. Pasak LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, depresija. PareiÅ¡kėjo skundÄ vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ â€žeilinį kartÄ â€œ pasipelnyti mokesčių mokėtojų sÄ skaita.LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 135).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K (jo pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. birželio 30 d. neužtikrino jo teisės 1 val. per dienÄ pabÅ«ti gryname ore.Å iuo aspektu pastebėtina, kad ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo yra susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – higiena, galimybe pasivaikščioti lauke ir kt. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Pagal BVK 103 straipsnio 2 ir 3 dalis, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje, o pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas teismui nurodė, kad tiek 2015 m. balandžio 1 d., tiek 2015 m. birželio 30 d. norėjo pasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore, tačiau minėtomis dienomis jis nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Atitinkamai, pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).PareiÅ¡kėjas teismui labai detaliai nurodė visas aplinkybes, susijusias su 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. birželio 30 d. neįvykusiu pasivaikščiojimu, todėl pareiga pateikti reikiamus įrodymus teko LukiÅ¡kių TI-K.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė teismui, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡vestas tomis dienomis pasivaikščioti, nes pagal žurnalų įraÅ¡us pats pasivaikščiojimų atsisakė. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. balandžio 7 d. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su skundu, kuriame nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti, nes tuo metu, kai buvo visi vedami jis buvo pas psichologę (b. l. 49). LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2015 m. balandžio 22 d. raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjui, kad iÅ¡nagrinėjo jo 2015 m. kovo 30 d. (tikėtina, turėtų bÅ«ti – 2015 m. balandžio 7 d.) praÅ¡ymÄ ir nustatė, kad jis nepagrįstas, nes Nuteistųjų (suimtųjų) iÅ¡vedimo pasivaikščioti žurnale (toliau – žurnalas) yra įraÅ¡as, kad pareiÅ¡kėjas pats atsisakė pasivaikščiojimo (b. l. 48).

Å iame atsakyme buvo nurodyta atsakymo apskundimo tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ja pasinaudojęs.Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. liepos 1 d. kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių su skundu dėl to, kad, grįžus iÅ¡ teismo, jam nebuvo pasiÅ«lyta pasivaikščioti (b. l. 35–36). LukiÅ¡kių TI-K prižiÅ«rėtojas V. Å aikovskis 2015 m. liepos 8 d. parašė direktoriui tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ teismo grįžo 11 val. ir, prieÅ¡ uždarant jį į kamerÄ (Nr. 374), jam buvo pasiÅ«lytas pasivaikščiojimas gryname ore, tačiau pareiÅ¡kėjas pasivaikščiojimo atsisakė, apie atsisakymÄ buvo pažymėta žurnale (b. l. 39). 2015 m. liepos 16 d.

LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , remdamasis iÅ¡ esmės vien prižiÅ«rėtojo V. Å aikovskio tarnybiniu praneÅ¡imu, atsakė, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (b. l. 40). Å iame atsakyme nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas jį gali skųsti per vienÄ mėnesį Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęs atsakymÄ jame nurodyta tvarka. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas 2015 m. liepos 23 d. kreipėsi iÅ¡ karto į teismÄ .

Å iuo aspektu teismas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K atsakymų nenuginčijimas neatima pareiÅ¡kėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo.LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui dalies žurnalo kopijÄ (b. l. 37), iÅ¡ kurios matyti, kad įraÅ¡as „Kamera Nr. 374“ „Ats“ (atsisakė) buvo įraÅ¡ytas jau po visų 2015 m. birželio 30 dienos įrašų (kurių vėliausias buvo padarytas 16.35 val.) į vienÄ likusiÄ tuÅ¡iÄ Å¾urnalo eilutę. Be to, Å¡is įraÅ¡as, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alia jo nėra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡o ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas jau sekančiÄ dienÄ kreipėsi su skundu į direktorių, nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 30 d. 11.00 val. tikrai atsisakė bÅ«ti vedamas pasivaikščioti.

Žurnalo dalies, susijusios su asmenų vedimu pasivaikščioti 2015 m. balandžio 1 d., LukiÅ¡kių TI-K teismui nepateikė. Atsižvelgiant į visa tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui duomenų, leidžiančių daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. birželio 30 d. buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino jo teisės bendrauti, nes 2015 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės įsigyti paÅ¡to ženklų.

Nurodė, kad paÅ¡to ženklų negalėjo gauti visÄ savaitę.BVK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, o BVK 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.PaÅ¡to ženklai yra įtraukti į Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomÄ bÅ«tiniausių reikmenų asortimentÄ , patvirtintÄ Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. V-172. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 20 d. dėl negautų pašto ženklų su skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių (b. l. 32–33). Lukiškių TI-K atsiliepime atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K teritorijoje esančioje parduotuvėje prekių likučio poreikis nustatomas remiantis dviejų savaičių pardavimų rezultatais, tačiau neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio numatyti tiksliai, todėl dėl šios priežasties parduotuvėje ne visada gali būti visų asortimente nustatytų prekių būtent tam momentui.

PareiÅ¡kėjas pateikė teismui parduotuvės 2015 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad parduotuvė pradėjo veikti tik nuo 2015 m. liepos 3 d., todėl iÅ¡ pradžių buvo sunku numatyti prekių kiekius, kad jų nepritrÅ«ktų (b. l. 127). Parduotuvė atsiprašė pareiÅ¡kėjo už sukeltus nepatogumus dėl paÅ¡to ženklų trÅ«kumo. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui užtikrino galimybę įsigyti paÅ¡to ženklų, kurie, kaip minėta, yra įtraukti į privalomÄ bÅ«tiniausių reikmenų asortimentÄ .

Atitinkamai, pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos kliÅ«tys pasinaudoti BVK įtvirtinta teise siųsti laiÅ¡kus.Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, susiję su pareiÅ¡kėjui neužtikrinta teise susiraÅ¡inėti (siųsti laiÅ¡kus) ir neužtikrinta teise pasivaikščioti gryname ore, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų valstybės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. LVAT tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A-143-1966/2008, Nr. A-438-121/2009).

Kita vertus, LVAT praktikoje žalos prezumpcijos taisyklė taikoma ne visada. Pavyzdžiui, LVAT 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1289-575/2015 vertino neigiamo poveikio intensyvumÄ ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Vėlesnėje LVAT praktikoje buvo sugrįžta prie žalos prezumpcijos taisyklės ir buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ kaip tai yra suprantama pagal CK 6.250 straipsnį (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

PastarÄ jame sprendime LVAT tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgdamas į tai, jog Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ . Atitinkamai, atsižvelgiant į vėlesnę LVAT praktikÄ , vertintina, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas esant nurodytiems neteisėtiems veiksmams, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Skunde nurodoma, kad buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo orumas.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

PareiÅ¡kėjo patirtų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų trukmė leidžia juos vertinti kaip trumpalaikius, todėl teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo konstatuotos visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį, teismui kyla pareiga spręsti dėl pareiÅ¡kėjui sukeltos žalos atlyginimo bÅ«do ir (ar) dydžio. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), tačiau yra ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012), t. y.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti neteisėti veiksmai truko trumpÄ laikotarpį, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nenustatyta, jog dėl Å¡ioje byloje konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų kilę rimtos pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena, teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 13 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais bei 127 straipsnio 1 dalimi,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. birželio 30 d. ir 2015 m. liepos 13 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo T.

O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė