2020-09-23 Nr. AB-17438-3-61-3-03318-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3210-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03318-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija: 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Alytaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūra) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Alytaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – Ministras) 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-724 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų Projekto Nr. VP3-3.1.-AM-01-V-01-014 vykdytojui Alytaus rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Ministras 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-427 paskyrė finansavimą Savivaldybės projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Simne“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-014 (toliau – ir Projektas) išlaidoms padengti – iki 7 022 068,06 Lt. Savivaldybė ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) 2009 m. rugpjūčio 18 d. sudarė projekto „Simne“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-014, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 2007-2013/FA/2009/V/17 (toliau – ir Sutartis). Agentūra 2017 m. gegužės 15 d. informavo Savivaldybę apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą, 2017 m. birželio 13 d. Savivaldybei nusiuntė Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą ir pasiūlė per 3 darbo dienas pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų, kurių dar nebuvo pateikę, kartu nurodė, jog pateikus papildomos informacijos ar paaiškinimus arba praėjus 3 darbo dienų terminui (informacijos nepateikimo atveju), bus parengta galutinė pažeidimo tyrimo išvada. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 11 d. surašė Pažeidimo tyrimo išvadą (toliau – Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio ir pažeidė Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o taikomas finansinės korekcijos dydis yra 5 proc., netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 125 977,44 Eur. Ministras Įsakymu nusprendė netinkamomis finansuoti pripažinti pareiškėjui išmokėtus 101 686,58 Eur ir įpareigoti šią sumą pervesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – Ministerija) per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos.

3. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas buvo priimtas pažeidus pagrindines procedūras. Ginčijamo Įsakymo turinys tvirtina, kad atsakovas Savivaldybei priskiriamo pažeidimo netyrė, situacijos nevertino, nesigilino į ją tinkamai, tik pritarė Agentūros 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadai, kas lėmė klaidingo Įsakymo priėmimą. Įsakyme nėra tinkamo, pakankamo priimto sprendimo motyvavimo, nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą, todėl Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vien tik nurodymas, kad Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į Agentūros Išvadą, nėra pakankamas. Atsakovas Įsakyme nevertino Savivaldybės papildomų paaiškinimų argumentų.

4. Pareiškėjas, remdamasis Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 198 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika dėl padaryto pažeidimo tyrimo, teigia, kad Įsakymas priimtas neatskleidus ginčo tarp Savivaldybės, kaip Projekto vykdytojos, ir Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, esmės.

5. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr.(3.10)K26-1689 (toliau – 2017 m. gegužės 26 d. raštas) Agentūrai pateikė išsamią informaciją dėl Projekto stebėsenos rodiklių, susijusią su gyventojų skaičiaus Simne sumažėjimu ir kitomis aplinkybėmis. Agentūra 2017 m. birželio 13 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1291 (toliau – 2017 m. birželio 13 d. raštas) Savivaldybei nusiuntė Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą ir pasiūlė per 3 darbo dienas pateikti papildomą informaciją, susijusią su nustatytais pažeidimais. Negavusi Savivaldybės paaiškinimų į 2017 m. birželio 13 d. raštą, Agentūra parengė Išvadą, o Ministras priėmė Įsakymą. Savivaldybė, 2017 m. gegužės 26 d. raštu Agentūrai pateikusi Simno projekto Apklausos duomenų suvestinę bei informaciją, neturėjo objektyvių galimybių per 3 darbo dienas pateikti Agentūrai naują paaiškinimą ir informaciją pagal Agentūros parengtą pažeidimo tyrimo išvados projektą.

6. Siekdama pateikti informaciją pagal Agentūros parengtą pažeidimo tyrimo išvados projektą Savivaldybė sudarė darbo grupę iš Simno seniūnijos, Savivaldybės administracijos bei Savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ atstovų. Anksčiau teiktuose Simno seniūnijos ir pareiškėjo raštuose nurodytos būstų nesijungimo priežastys (būstų tapimas negyvenamais, neturėjimas sanitarinių mazgų ar asmeninių nuotekų tvarkymo sistemos) nebuvo tinkamai aprašytos ir dėl šios priežasties Agentūros nebuvo pripažintos veiksniais, dėl kurių įtakos stebėsenos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Agentūros reikalaujamai informacijai parengti reikėjo atlikti veiksmus, kurių įvykdymui Agentūros nurodytas 3 darbo dienų terminas akivaizdžiai neprotingas ir neįvykdomas. Minėtas reikalavimas nesuderinamas su gero administravimo principu. Dėl šios priežasties Savivaldybė nepateikė Agentūrai medžiagos, o jos neįvertinus Agentūra nepagrįstai konstatavo Savivaldybės padarytą Sutarties pažeidimą. Įvertinus Simno seniūnijos 2017 m. rugsėjo 27 d. rašte pateiktus duomenis kartu su pagrindžiančia medžiaga matyti, kad pareiškėjas Sutartyje įtvirtinto stebėsenos rodiklio nepasiekė tik 1,65 proc.

7. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Įsakyme nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą. Atsakovas, remdamasis LVAT praktika, nurodė, kad ginčijami Ministro įsakymai dėl taikomų finansinių korekcijų, ir kur, be kita ko, Agentūros išvada dėl pažeidimo tyrimo yra motyvuojamoji sprendimo dalis.

9. Agentūra 2017 m. birželio 13 d. raštu pareiškėjui nusiuntė Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą, o negavusi Savivaldybės paaiškinimų, tik 2017 m. rugpjūčio 11 d. surašė Išvadą, todėl Agentūra Išvadą parengė praktiškai suėjus 2 mėnesių terminui po 2017 m. birželio 13 d. rašto pateikimo pareiškėjui. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus Agentūrai, ar bent pateikti informaciją, jog yra sudaryta darbo grupė informacijos tikslinimui ir jos susisteminimui. Pareiškėjas tinkamai nebendradarbiavo su Agentūra atliekamo įtariamo pažeidimo tyrimo metu, o tai, kad Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi turima informacija ir dokumentais priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesuteikia pagrindo spręsti dėl pažeidimo tyrimo nepagrįstumo bei skundžiamo Įsakymo neteisėtumo.

10. Pareiškėjas neginčijo pažeidimo tyrimo metu Agentūros nustatytų aplinkybių ir pažeidimo teisinio vertinimo. Skundą teismui jis grindžia papildoma informacija, tačiau Įsakymo ir Išvados teisėtumas ir pagrįstumas, turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į Agentūros turimus ir vertintus dokumentus administracinės procedūros metu. Tai, kad institucijų administraciniai sprendimai priimti jų kompetencijos ribose vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas yra ginčijami užbaigus administracinę procedūrą dėl įtariamo pažeidimo, teikiant papildomus dokumentus ir argumentus tik teismui, jų nevertinus administracinės procedūros metu, nesuteikia pagrindo spręsti dėl atlikto tyrimo nepagrįstumo ir priimtų sprendimų neteisėtumo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Teigė, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jame yra aiškiai įvardytas tiek teisinis, tiek ir faktinis jo priėmimo pagrindas. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėmis (toliau – Lėšų grąžinimo taisyklės) ir PAFT. Įsakyme aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nepasiekė stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunktį ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka.

13. Prieš Agentūrai parengiant Išvadą ir prieš priimant Įsakymą pareiškėjas buvo išklausytas, jam sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus. Tik skunde teismui pareiškėjas nurodė apie darbo grupės sudarymą, tačiau nenurodė, kada ši grupė buvo sudaryta ir dėl kokių priežasčių ši darbo grupė nesugebėjo pateikti informacijos per 2 mėnesius nuo išvados projekto parengimo, kodėl apie šią darbo grupę Agentūra nebuvo informuota. Agentūros nuomone, ši darbo grupė buvo sudaryta tik pareiškėjui gavus galutinę Išvadą. Pareiškėjas buvo tinkamai, išsamiai supažindintas su įtariamo pažeidimo tyrimo eiga ir su juo susijusiomis aplinkybėmis, jam buvo suteikta pakankamai laiko paaiškinimas ir informacijai pateikti (vien nuo pažeidimo tyrimo išvados projekto iki pažeidimo tyrimo išvados parengimo praėjo 2 mėnesiai). Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros paklausimus, teikė rašytinius paaiškinimus, susijusius su įtariamo pažeidimo tyrimu. Agentūra, teikdama išvados projektą, informavo pareiškėją, kad nepateikus paaiškinimo Agentūra ginčo išlaidas pripažins netinkamomis finansuoti.

14. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – Pažeidimų tyrimų rekomendacijos) 261.2 punkto nuostatos suteikia diskrecijos teisę Ministerijai parengti metodiką dėl rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo. Nagrinėjamu atveju Ministerija suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą.

15. Pareiškėjas su skundu pateikė dokumentus, parengtus po Išvados ir Įsakymo priėmimo, tačiau šių dokumentų vertinti nėra pagrindo. Pažeidimo tyrimo atlikimo metu pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių teikti paaiškinimus ir dokumentus, pagrindžiančius stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Pareiškėjas neturi teisės piktnaudžiauti administracine pažeidimo tyrimo procedūra ir vilkinti paaiškinimų pateikimą juos vis atnaujindamas ar pateikdamas naujų papildomų duomenų. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl Savivaldybė nepateikė papildomų paaiškinimų per du mėnesius nuo Išvados projekto gavimo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Agentūra 2009 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Projekto Sutartį, kurios 1 priede įtvirtinti stebėsenos rodikliai, įskaitant rezultatų rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 678 vienetai“; „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 0“. Pareiškėjas 2017 m. sausio 26 d. parengė ataskaitą po projekto užbaigimo Nr. 7 (toliau – Atskaita), kurioje pateikė duomenis apie stebėsenos rodiklius nuo Projekto įgyvendinimo pradžios iki 2016 m. gruodžio 31 d.: 1) gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius): planuota pasiekti reikšmė – 738, faktiškai pasiekta reikšmė – 265; 2) gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius): planuota pasiekti reikšmė – 678, faktiškai pasiekta reikšmė – 309.

18. Iš Agentūros 2017 m. kovo 23 d. rašto Nr. (29-2-2)-APVA-638 (toliau – 2017 m. kovo 23 d. raštas) ir Ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento 2017 m. balandžio 7 d. rašto Nr. (15-1)-D8-2727 matyti, kad Agentūra su Ministerija suderino priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ (toliau – Priemonė) rodiklių vertinimo veiksnių, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti sąrašą. Agentūros 2017 m. kovo 23 d. rašte taip pat nurodyta, kad, jeigu bus nustatyti kiti pagrįsti veiksniai, kurie nepaminėti sąraše, jie derinami atskiru susitarimu, ir tai, kad Agentūra planuoja vadovautis šiuo veiksnių sąrašu vertindama rodiklių pasiekimą ir priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neiniciavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc., o vertinant projekto vykdytojo pateiktas rodiklių nepasiekimo priežastis, bus atsižvelgiama į tai, kokį konkretų neprisijungusių gyventojų skaičių jos nulėmė.

19. Agentūra 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (29-2-7)APVA-1021 (toliau – 2017 m. gegužės 15 d. raštas) informavo pareiškėją apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą, nurodė, kad susipažino su Ataskaitos duomenimis ir prašė paaiškinti, dėl ko nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai. Agentūra 2017 m. gegužės 15 d. rašte išvardino veiksnius, kurių įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (t. y. kai pažeidimo tyrimas nėra atliekamas). Agentūra 2017 m. gegužės 15 d. rašte paprašė minėtą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus pateikti per 5 darbo dienas.

20. SĮ „Simno komunalininkas“ 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. SD-175 Agentūrai pateikė apklausos duomenų suvestinę ir dėl Simno projekto, taip pat nurodė informaciją apie Projekto stebėsenos rodiklius ir jų nepasiekimo priežastis.

21. Agentūra 2017 m. birželio 13 d. raštu pateikė Savivaldybei ir SĮ „Simno komunalininkas“ 2017 m. birželio 9 d. pažeidimo tyrimo išvados projektą, taip pat nurodė pareiškėjui per 3 darbo dienas pateikti paaiškinimus ir informaciją bei juos pagrindžiančius dokumentus, jei nesutinka su nustatytais pažeidimais. Iš 2017 m. birželio 9 d. Išvados projekto turinio matyti, kad joje, įvertinus SĮ „Simno komunalininkas“ 2017 m. gegužės 22 d. rašte pateiktą informaciją ir duomenis, be kita ko, konstatuota, kad Projekto vykdytojas Savivaldybė nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių šiuos veiksnius, kurių įtakos Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Iš Savivaldybės pateiktų duomenų nėra aišku, kad kiti su 2017 m. gegužės 22 d. raštu pateiktoje apklausos duomenų suvestinėje nurodyti būstai (išskyrus, esančius (duomenys neskelbtini)) tapo negyvenami po Projekto inicijavimo pradžios; ir Agentūra nepagrįstomis laikė kai kurias su 2017 m. gegužės 22 d. raštu pateiktoje apklausos duomenų suvestinėje nurodytas aplinkybes, nes SĮ „Simno komunalininkas“ tik konstatavo tam tikrus faktus (pvz., „nugriautas“, „savininkė mirusi“, „užsienyje gyvena“), bet nepateikė įrodymų, kad tokios aplinkybės atsirado po projekto iniciavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo), taip pat abstrakčiai nurodė kai kurias aplinkybes, dėl ko nebuvo aišku, ar jas galima laikyti veiksniu, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

22. Agentūra 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (29-2-7)APVA-1580 (toliau – 2017 m. liepos 25 d. raštas) informavo projektų vykdytojus, įskaitant ir Savivaldybę, apie Valstybės kontrolės nurodytus reikalavimus, kaip turi būti pagrindžiami veiksniai, kurių įtakos rodiklių (gyventojų, prisijungusių prie vandentiekio ir nuotekų tinklų skaičiui) reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte pažymėta, kad teikiama informacija turi atitikti šiuos reikalavimus: pagrindžiamieji dokumentai turi būti patvirtinti seniūnijos ar kitos oficialios, su projektu nesusijusios institucijos; pagrindžiamuose dokumentuose turi būti nurodyta, kokiu būdu (gyventojų apklausos ar kt.) surinkta pateikiama informacija; dokumentai turi atitikti 2011 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymo Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 56 punktą. Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte pažymėta ir tai, kad aplinkybės, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, bus pripažintos tinkamomis tik tuomet, jei tokios aplinkybės atsirado po projekto iniciavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo). Šiame rašte Agentūra atkreipė dėmesį, kad, siekiant tinkamai įrodyti, kada gyventojai įrengė vandens gręžinius ir/ar nuotekų valymo įrenginius, gali būti pateikti šių įrenginių įsigijimo dokumentai arba kitų kompetentingų institucijų duomenys, kada šie įrenginiai buvo pastatyti. Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašte paprašyta nurodytą informaciją pateikti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

23. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo Agentūrą apie tai, kad J. K. yra Projekto kontaktinis asmuo.

24. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 11 d. parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad dėl teisės aktų pasikeitimo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ yra 0, pažeidimo tyrimas dėl jos neatliekamas. Agentūra, atsižvelgdama į stebėsenos rodiklių Sutartyje nustatymo momentu galiojusį Ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtintą VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – Aprašas), perskaičiavo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ reikšmę iš 678 į 423, pastarojo rodiklio pasiekimą ir įvertino.

Agentūra išanalizavo ir apibendrino pareiškėjo duomenis apie prisijungusių būstų prie centralizuotų tinklų skaičių ir nurodė, kad vykdydamas Projektą pareiškėjas stebėsenos rodiklio nepasiekė 30 proc. (prijungta 296 iš įsipareigotų 423 gyventojų). Išvadoje paminėta, kad 2017 m. liepos 18 d. ir 2017 m. liepos 21 d. Agentūroje gautos Valstybės kontrolės pastabos, kuriose nurodyta, kad projektų vykdytojų patvirtinti dokumentai negali būti laikomi kaip pirminiai informacijos šaltiniai pagrindžiant veiksnius, kurių įtakos rodiklių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Tinkamu informacijos šaltiniu pripažintinos seniūnijos ar kitos oficialios, su projekto įgyvendinimu nesusijusios institucijos pagrindžiamieji dokumentai, kuriame bus nurodyta, kokiu būdu surinkta teikiama informacija. Nustatant gyventojų skaičiaus mažėjimo įtaką rodiklių nepasiekimui, gyventojai, kurie neprisijungė prie tinklų dėl kitų priežasčių (pvz., būstų tapimo negyvenamais po projekto inicijavimo pradžios), skaičiuojant sumažėjimą turi būti neįtraukiami. Agentūra įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją, atsižvelgiant į veiksnius, kurių įtakos projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, Valstybės kontrolės pastabas dėl minėtus veiksnius pagrindžiančių dokumentų ir sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepasiekti stebėsenos rodikliai, nepagrįstos tinkamais įrodymais, nors pareiškėjui apie Išvados projektą buvo pranešta 2017 m. birželio 13 d. raštu.

Agentūra perskaičiavo stebėsenos rodiklių nepasiekimo procentinę išrašką, t. y. nurodė, kad pareiškėjas vykdydamas Sutartį prie tinklų prijungė 296 gyventojus, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 30 proc. ((423-296)/423 x 100 proc.). Agentūra konstatavo, kad iš viso 41 gyventojas neprijungtas prie nuotekų tinklų dėl veiksnių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tokiu būdu laikytina, kad projekto vykdytojo pasiektas stebėsenos rodiklis yra: prie nuotekų surinkimo tinklų prijungti 337 (296+41) gyventojai, stebėsenos rodiklio nepasiekimas yra 20 proc. ((423-337)/423 * 100 proc.).

Tokiu būdu projekto vykdytojas pažeidė Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir šios Sutarties 1 priedo 7 punktą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 125 977,44 Eur, įskaitant 24 290,86 projekto vykdytojo įnašą; Agentūra 2017 m. rugpjūčio 16 d. Išvadą nusiuntė Ministerijai.

25. Ministras priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino netinkamomis finansuoti Savivaldybei, kaip projekto vykdytojui išmokėtą 101 686,58 Eur lėšų sumą. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.3, 8.1 ir 11 punktais, PAFT 1881, 1882 ir 198.2 punktais ir atsižvelgiant į Agentūros pateiktą Išvadą.

26. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl esminių aplinkybių, įskaitant tai, kad Sutartis buvo sudaryta, kad pagal šią sutartį Savivaldybė, kaip Projekto vykdytoja, įsipareigojo įgyvendinti Projektą taip, kad būtų pasiektas rezultatų rodiklis – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 678 vienetai“ ir kad Savivaldybė Projekto veikas įgyvendino, t. y. nagrinėjamu atveju Projekto vykdymo apimtis nesumažėjo, tačiau Sutartyje nustatyto rezultato rodiklio (gyventojų prisijungimo prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų) ji nepasiekė.

27. Teismas, išanalizavęs Pažeidimų tyrimų rekomendacijų 261, 261.2, 262 ir 262.4 punktus, padarė išvadą, kad pažeidimas dėl rezultato rodiklio nepasiekimo, tuo atveju jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, nustatomas tik jeigu toks rodiklių nepasiekimas sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, o, jeigu rezultato rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Agentūra, tirdama pažeidimą turėjo, be kita ko, nustatyti, ar Savivaldybė galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką.

28. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar Agentūra 2017 m. birželio 13 d. raštu Savivaldybei nustačiusi 3 darbo dienų terminą informacijai ir įrodymams pateikti, nepažeidė iš gero administravimo principo kylančių imperatyvų. Taip pat būtina įvertinti, ar ši aplinkybė galėjo turėti įtakos pažeidimo dėl rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimo konstatavimui.

29. Teismas nurodė LVAT praktiką dėl gero administravimo principo ir protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymo. Teismas, vertindamas, ar Agentūros 2017 m. birželio 13 d. raštu Savivaldybei suteiktas 3 darbo dienų terminas papildomai informacijai pateikti yra protingas, nurodė, jog reikšminga yra tai, kad 2017 m. birželio 9 d. išvados projekte Agentūra neįrodyta laikė Savivaldybės 2017 m. gegužės 22 d. rašte pateiktą informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su Savivaldybės nurodytais veiksniais, sąlygojusiais Sutartyje numatyto rezultato rodiklio nepasiekimą Projekto vykdymo metu, t. y. vertino, kad iš Savivaldybės pateiktų duomenų nėra aišku, jog kiti su 2017 m. gegužės 22 d. raštu pateiktoje apklausos duomenų suvestinėje nurodyti būstai (išskyrus, esančius (duomenys neskelbtini)) tapo negyvenami po Projekto inicijavimo pradžios, kad nepagrįstos kai kurios su 2017 m. gegužės 22 d. raštu pateiktoje apklausos duomenų suvestinėje nurodytos aplinkybės, nes SĮ „Simno komunalininkas“ tik konstatavo tam tikrus faktus (pvz., „nugriautas“, „savininkė mirusi“, „užsienyje gyvena“), bet nepateikė įrodymų kad tokios aplinkybės atsirado po projekto iniciavimo pradžios (projektinių pasiūlymų parengimo), ir kad Savivaldybė abstrakčiai nurodė kai kurias aplinkybes dėl ko nebuvo aišku, ar jas galima laikyti veiksniu, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

30. Teismas pabrėžė, kad Savivaldybei 2017 m. gegužės 22 d. raštu teikiant duomenis apie įtakos rezultato rodiklių nepasiekimui turėjusius veiksnius, nebuvo žinoma, kokiais konkrečiais įrodymais ji privalo pagrįsti tokių veiksnių buvimą. Apie tai, kokius Valstybės kontrolės nurodytus veiksnių, nulėmusių rezultato nepasiekimą, buvimą pagrindžiančius įrodymus Savivaldybė privalo pateikti, Savivaldybė buvo informuota tik Agentūros 2017 m. liepos 25 d. raštu, o šiame rašte paprašyta nurodytą informaciją pateikti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

31. Teismas, įvertinęs Agentūros elgesį pažeidimo tyrimo metu 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštais renkant objektyviam ir nešališkam pažeidimo ištyrimui reikšmingą informaciją ir įrodymus, apie tai, ar Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų kontekste (ypač atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybei buvo pranešta apie būtinybę rinkti naujus įrodymus), konstatavo, kad toks elgesys neatitiko gero administravimo principo imperatyvų. Agentūros 2017 m. birželio 13 d. ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. raštuose nustatyti atitinkamai 3 darbo dienų ir 7 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo terminai laikytini pernelyg trumpais informacijai ir aktualiems įrodymams pateikti, šie terminai neatitiko protingo termino teisinės kategorijos, nesudarė prielaidų pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę pateikti tinkamus įrodymus, kad Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką. Tokiu būdu priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Teismo vertinimu, ši aplinkybė galėjo turėti įtakos pažeidimo dėl rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimo konstatavimui, nes dėl to Agentūra galimai neįvertino (netinkamai įvertino) visų tokiam pažeidimui konstatuoti būtinų aplinkybių, t. y. veiksnių, sąlygojusių šio rezultato rodiklio nepasiekimą, įtaką.

32. Dėl Ministerijos ir Agentūros argumentų, kad Agentūra 2017 m. birželio 13 d. raštu pareiškėjui nusiuntė Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą, o negavusi Savivaldybės paaiškinimų, tik 2017 m. rugpjūčio 11 d. surašė Išvadą, teismas šiuos teiginius vertino kritiškai ir nelaikė teisiškai reikšmingais, vertinant pažeidimo tyrimo procedūros atitiktį gero administravimo principo reikalavimams. Kita vertus, reikšminga yra tai, kad apie tai, kokius Valstybės kontrolės nurodytus veiksnių, dariusių įtaką rezultato nepasiekimui, buvimą pagrindžiančius įrodymus Savivaldybė privalo pateikti, ji sužinojo tik gavusi Agentūros 2017 m. liepos 25 d. raštą. Vadinasi, nuo to momento, kai Savivaldybei tapo aišku, kokiais įrodymais ji privalo grįsti nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, iki Išvados priėmimo praėjo gerokai mažiau laiko.

33. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas naikinamas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Panaikinus Įsakymą, pažeidimo tyrimas turi būti atliekamas iš naujo, o pareiškėjui turi būti suteikta teisė per protingą terminą teikti informaciją ir įrodymus, apie tai, ar Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką.

III. 34. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir skundą atmesti.

35. Ministerija teigia, kad teismas netyrė ir nevertino Ministerijos bei Agentūros nurodytos reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Agentūra. Šiuo atveju pačios Savivaldybės veiksmai, t. y. neveikimas neteikiant prašymo dėl papildomo termino suteikimo informacijai pateikti ar neteikiant informacijos, jog yra sprendžiama dėl darbo grupės sudarymo trūkstamai informacijai pateikti, lėmė sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo iš pareiškėjo priėmimą.

36. Pareiškėjas neskundė nei Ministerijai, nei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ar teismui Agentūros Išvados skunde nurodytų argumentų pagrindu.

37. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad Agentūros suteikti terminai pareiškėjui laikytini pernelyg trumpais ir neatitiko protingo termino teisės kategorijos, nesudarė prielaidų pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę pateikti tinkamus įrodymus, kadangi iki pat ginčijamo Įsakymo priėmimo pareiškėjas turėjo galimybę teikti papildomus dokumentus ar prašymus pratęsti terminą dokumentams pateikti, taip pat ginčyti Agentūros atliktą įtariamo pažeidimo tyrimą.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

39. Agentūra nurodo, kad apie veiksnių sąrašą ir jam keliamus reikalavimus Projekto vykdytojas buvo tinkamai ir išsamiai informuotas Agentūros 2017 m. gegužės 15 d. raštu, t. y. prieš tris mėnesius iki Išvados parengimo. Nors pareiškėjas žinojo, kokie veiksniai laikytini tokiais, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui jis sumažinti negalėjo, pateikė Agentūrai Suvestinę, iš esmės neatitinkančią veiksnių sąrašo (pavyzdžiui, nenurodė, nuo kada neprijungti būstai tapo negyvenamais, nors veiksnių sąrašo 7 punkte ši aplinkybė nurodyta kaip būtina).

40. Be to, pareiškėjas, gavęs 2017 m. birželio 13 d. raštą, galėjo teikti papildomą informaciją ar paaiškinimus. Po šio rašto pareiškėjas nepateikė Agentūrai jokios informacijos apie tai, kad jis renka papildomą informaciją ir jam reikalingas papildomas terminas.

41. Agentūros 2017 m. liepos 25 d. rašė nurodyti Valstybės kontrolės reikalavimai neturėjo įtakos pareiškėjo pateiktų veiksnių vertinimui. Kadangi Projekto, dėl kurio atliekamas pažeidimo tyrimas, Projekto vykdytojas yra Alytaus rajono savivaldybės administracija, tai papildomai teikti seniūnijų patvirtinimus nebuvo tikslinga. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybė, siekdama atitikti Valstybės kontrolės keltą reikalavimą, 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašte nurodė kontaktinį asmenį.

42. Agentūros nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu. Pareiškėjas nenurodė, kada buvo sudaryta darbo grupė, be to, pateikė teismui papildomus dokumentus, parengtus jau po Išvados surašymo ir Įsakymo priėmimo.

43. Teismas nevertino Agentūros argumento, kad Agentūra privalėjo atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-724, kuriuo pripažino netinkamomis finansuoti Savivaldybei išmokėtą 101 686,58 Eur lėšų sumą ir šią sumą nurodė pervesti į Ministerijos banko sąskaitą per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir Įsakymą panaikino, konstatavęs, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kadangi pareiškėjui suteikti terminai neatitiko protingo termino teisinės kategorijos, nesudarė prielaidų pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę pateikti tinkamus įrodymus, kad Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką. Teismas pažymėjo, kad panaikinus Įsakymą, pažeidimo tyrimas turi būti atliekamas iš naujo, o pareiškėjui turi būti suteikta teisė per protingą terminą teikti informaciją ir įrodymus, apie tai, ar Savivaldybė nagrinėjamu atveju galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio nepasiekimą, įtaką. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė Aplinkos ministerija ir Agentūra.

46. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Pareiškėjas savo skunde apibrėžė teisminio nagrinėjimo pagrindą ir dalyką, t. y. nekėlė klausimo dėl ginčijamo Įsakymo bei Išvados pagrįstumo, skirtos sankcijos neproporcingumo ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė skundžiamo akto teisėtumo klausimą, t. y. vertino, ar jo priėmimo procedūroje buvo laikytasi visų pagrindinių reikalavimų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą šiuo aspektu.

48. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš esmės tuo, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, trečiajam suinteresuotam asmeniui nustačius pernelyg trumpus terminus informacijai ir aktualiems įrodymams pateikti prieš tvirtinant galutinį Išvados variantą, tokiu būdu priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.

49. Apeliacinių skundų argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjas turėjo teisę papildomą medžiagą bei paaiškinimus teikti nuo tada, kai gavo 2017 m. birželio 13 d. raštą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjui papildomos informacijos pateikimo forma, konkrečių dokumentų tinkamumas ir pateikiamos informacijos apimtis paaiškėjo tik 2017 m. liepos 25 d. Tokia papildoma informacija buvo prašoma pateikti iki rugpjūčio 1 d., kas pagrįstai pripažinta itin trumpu terminu. Be to, Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektas pareiškėjui buvo pateiktas 2017 m. birželio 13 d. ir nustatytas tik trijų darbo dienų terminas papildomai informacijai ar paaiškinimams pateikti, kuris taip pat pripažintinas neprotingu ir neatitinkančiu nagrinėjamo klausimo apimties ir reikšmės.

50. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog iš skundžiamo Įsakymo matyti, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443. Šių taisyklių 1911 punkte, yra numatyta, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Iš paminėtų teisės normų seka, kad įgyvendinančioji institucija negali ignoruoti projekto vykdytojo nurodomų rodiklių nepasiekimo priežasčių ir ji pati privalo nustatyti, ar objektyviai egzistuoja projekto vykdytojo nurodytos priežastys, ar šios priežastys neturėjo esminės reikšmės projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimui.

51. Pažymėtina ir tai, kad panašūs klausimai, susiję su iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų suteiktos paramos finansiniais koregavimais administracinių teismų praktikoje vertinami itin atidžiai tiek finansinių sankcijų pagrįstumo, tiek teisėtumo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2160-575-2019; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-467-552/2020).

52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui ir trečiajam suinteresuotajam asmeniui vykdant viešojo administravimo procedūrą nebuvo išaiškintos visos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės. Byloje įrodyta, kad buvo padarytas pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas, kuris yra pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

53. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė