Legislator Case Law & Legislation
45d9ebeb-7285-48c5-a480-9ecfcbcd89fa AI generated

45d9ebeb-7285-48c5-a480-9ecfcbcd89fa · Kauno apygardos teismas

Case Number 45d9ebeb-7285-48c5-a480-9ecfcbcd89fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1969-01-24 sprendimu Nr. 19 leista perrašyti buto nuomos sutartį ieškovei iš vieno kambario 10,64 kv. m gyvenamojo ploto ir virtuvės. Su ieškove 1999-02-01 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini)  išnuomojimo. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1987-02-05 raštu Nr. M-80 ieškovę informavo, kad jai leista naudotis patalpa 1-3/19,34 kaip pagalbine. Lietuvos Respublikos butų kodekso, kuris galiojo iki 1998-07-01, 42 str. numatė, kad neleidžiama apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose. Todėl vadovaujantis minėta teisės norma ieškovei gyvenamosios patalpos išnuomotos nebuvo, o tik leista jomis naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, nes gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-01-08 sprendimu Nr. 11 pripažintas avariniu;

Legislator headnote

AI generated

45d9ebeb-7285-48c5-a480-9ecfcbcd89fa · Kauno apygardos teismas: savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-151/2009 pagal ieÅ¡kovės M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-658-153/2010;

pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė;

                              procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 50.11, 50.11.2.       Â

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                         Â

               SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovės M. S. atstovei advokatei I. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto

savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-151/2009 pagal ieÅ¡kovės M.

S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. S., Kauno miesto savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“,

uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ ir akcinei bendrovei „City service“ dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė M. S. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti faktiÅ¡kai galiojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (patalpa pažymėta Å¡ifru 1-3, kurios plotas 18,83 kv. m), su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta Å¡ifru 1-3, kurios plotas 18,83 kv. m), su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nuomos sutartį su ieÅ¡kove.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė sutinka sudaryti nuomos sutartį dėl dalies patalpų III-1/10,44, III-2/10,64, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 išnuomojimo, o dėl patalpų 1-3/18,83 kv. m, išnuomojimo atsisako sudaryti nuomos sutartį. Patalpomis

1-3/18,83 kv. m ieškovė naudojasi nuo 1987 m. Jos buvo priskirtos kaip pagalbinės patalpos, ir buvo leista jomis naudotis. Šias patalpas ji prižiūrėjo, mokėjo

komunalinius bei nuomos mokesčius, todėl mano, kad faktiškai naudojosi patalpomis teisėtai.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo patalpos priklauso atsakovei. Gyvenamasis namas buvo įtrauktas į grÄ Å¾intinų namų sÄ raÅ¡Ä , ir nuspręsta, kad už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ namÄ atlyginama pinigais, todėl buvo pasiÅ«lyta sudaryti su ieÅ¡kove gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį butui 4-3 bei pagalbinėmis patalpomis. Buvo atsisakyta sudaryti nuomos sutartį butui Nr. 4-1, patalpoms 1-3/18,83 kv. m, nes Å¡i patalpa nebuvo iÅ¡nuomota, o tik leista naudotis kaip pagalbine patalpa.

Tretieji asmenys UAB „Žaidas“ ir AB „City service“ nurodė, kad jiems yra pavesta tik administravimo funkcijos, todėl teismo sprendimas neturi įtakos jų teisėms ir pareigoms.

Trečiasis asmuo R. S. prašė ieškinį patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad tarp ieškovės M. S. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, dėl patalpų, kurių plotas 18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę su ieškove sudaryti gyvenamųjų patalpų, kurių plotas 18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, esančių (duomenys neskelbtini) , gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Teismas nustatė, kad 1972-04-05 buvo leista perraÅ¡yti nuomos sutartį buto patalpoms III-1/10,44, III-2/10,64, ieÅ¡kovės vardu, Å¡iÄ Â dienÄ esančioms (duomenys neskelbtini) . 1987-02-05 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas leido ieÅ¡kovei naudotis ginčo patalpa kaip pagalbine. 1996-02-27 ieÅ¡kovė kreipėsi dėl  buto 4-1 inventorizacijos, kuri buvo atlikta 1996-03-08. Ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registre yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos. 1999-02-01 su ieÅ¡kove buvo sudaryta nuomos sutartis (duomenys neskelbtini)  patalpoms (dabartinis trečias butas). 2008-04-25 ieÅ¡kovė buvo informuota, kad į nuomos sutartį įtraukti patalpÄ 1-3/18,83 nėra pagrindo, nes Å¡i patalpa nebuvo ieÅ¡kovei iÅ¡nuomota. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo R. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini)  (dabartinis trečias butas). IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad mokėjo mokesčius ir už 18,83 kv. m patalpas, t. y. už nuomÄ , administravimÄ ir pastatų techninę priežiÅ«rÄ Â bei kitas paslaugas.

           Teismas nurodė, kad yra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti Å¡iais motyvais: patalpos (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos, jos turi atskirÄ numerį – pirmas butas. Atsakovė taip pat Å¡ias patalpas pripažįsta gyvenamomis ir nuomojamomis patalpomis. Tai patvirtintina UAB „Žaidas“ iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos už administravimÄ ir pastatų techninę priežiÅ«rÄ už 18,83 kv. m patalpas bei UAB “Žaidas”, kuri yra atsakovės paskirta administratore, informacija, kad ieÅ¡kovė kaip nuomininkė privalo mokėti administravimo mokesčius. IeÅ¡kovė yra faktinė ginčo patalpų naudotoja, patalpomis naudojasi teisėtai, o ta aplinkybė, kad Vykdomasis komitetas suteikė tas patalpas kaip pagalbines, nesuteikia pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė neteisėtai naudojasi Å¡iuo metu. Iki 2007-02-14 pastatas buvo įtrauktas į grÄ Å¾intinų namų sÄ raÅ¡us, todėl nuomos mokestis iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo nebuvo skaičiuojamas. Patalpos nepatenka į CK 6.581 str. numatytas sÄ lygas, kur nurodyta, kokios patalpos negali bÅ«ti savarankiÅ¡kos sutarties nuomos dalykas. IeÅ¡kovė patalpas prižiÅ«rėjo, remontavo tinkamai, nes dar 1972-01-08 namas buvo įtrauktas į avarinių namų sÄ raÅ¡Ä . Tuo metu pastato nusidėvėjimo procentas buvo 66 %, o daugiau kaip po 30 metų nusidėvėjimo procentas tik 54 %. Teismo nuomone, kai namas įtraukiamas į avarinių namų sÄ raÅ¡Ä , nuomos sutartys nebuvo nesudaromos, todėl ieÅ¡kovei ir buvo leista naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. IeÅ¡kovė patalpomis 22 metus naudojosi teisėtai, namui esant įtrauktam 1972 m. į avarinių namų sÄ raÅ¡Ä , patalpos buvo suteiktos naudotis kaip pagalbinės, nes avariniuose namuose nuoma buvo negalima, patalpos yra registruotos gyvenamosiomis patalpomis, savivaldybės įgalioti asmenys skaičiavo nuomos mokestį, o ieÅ¡kovė jį mokėjo, ir tik kilus tarp Å¡alių ginčui nuomos mokesčio skaičiavimas buvo nutrauktas, todėl teismas sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susidarė ilgalaikiai faktiniai nuomos santykiai. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį įrodė, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovę sudaryti raÅ¡ytinę nuomos sutartį.

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Teismo sprendimÄ laikė nepagrįstu dėl Å¡ių motyvų:

1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1969-01-24 sprendimu Nr. 19 leista perrašyti buto nuomos sutartį ieškovei iš vieno kambario 10,64 kv. m gyvenamojo ploto ir virtuvės. Su ieškove 1999-02-01 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini)  išnuomojimo. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1987-02-05 raštu Nr. M-80 ieškovę informavo, kad jai leista naudotis patalpa 1-3/19,34 kaip pagalbine. Lietuvos Respublikos butų kodekso, kuris galiojo iki 1998-07-01, 42 str. numatė, kad neleidžiama apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose. Todėl vadovaujantis minėta teisės norma ieškovei gyvenamosios patalpos išnuomotos nebuvo, o tik leista jomis naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, nes gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-01-08 sprendimu Nr. 11 pripažintas avariniu;

2) dabar galiojančio CK normos nenumato galimybės leisti naudotis gyvenamosiomis patalpomis avariniame name kaip pagalbinėmis. Teismas neatsižvelgė į CK 6.587 str. 1 d., kur numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvÄ , tinkamai gyventi gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nurodytÄ sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios bÅ«klės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininkui ar jo Å¡eimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Ginčo gyvenamoji patalpa yra avariniame name, todėl Kauno miesto savivaldybė negalės tinkamai įvykdyti teismo sprendimo reikalavimų perduoti tinkamÄ gyventi gyvenamÄ jÄ patalpÄ ;

3) gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 A2/m), buvo įtrauktas į grÄ Å¾intinų namų sÄ raÅ¡Ä . Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-02-14 įsakymu Nr. A-555 buvusio namo savininko palikuonims atkurtos nuosavybės teisės ir už negrÄ Å¾inamÄ namÄ natÅ«ra atlyginama pinigais. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-13 įsakymu Nr. A-1694 patikslinta gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 1999-02-01 sudaryta su ieÅ¡kove, patikslinti buto duomenys, pakeista buto numeracija iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) . Administracijos direktoriaus 2008-05-13 įsakymu Nr. A-1694 2009-12-23 pasiraÅ¡yta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Patikslintoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ sudaro vienas kambarys 3-2/10,64 ir atskira virtuvė 3-1/10,44 bei nuomos sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė naudojasi bendro naudojimo ir pagalbinėmis patalpomis a-l(8,84), a-2 (0,79) ir 5/100 Å«kinio pastato 311 p.;

4) teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp Å¡alių buvo faktiniai nuomos santykiai. CK 6.579 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi bÅ«ti sudaromas raÅ¡tu. JÄ pasiraÅ¡o įgaliotas pareigÅ«nas ir nuomininkas. CK 322 str. 1 dalis (1964 m. redakcija) taip pat numatė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. Å iuo metu  už gyvenamųjų patalpų AuÅ¡ros g. 4-1, Kaune nuomÄ mokestis nėra skaičiuojamas;

5) ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti faktiÅ¡kai galiojančia ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarytÄ buto (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta Å¡ifru 1-3, kurios plotas 18,83 kv. m) su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 nuomos sutartį. Tačiau teismas peržengė reikalavimo ribas ir ginčijamu sprendimu nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, adresu (duomenys neskelbtini) , kurio plotas 18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nes tokio reikalavimo ieÅ¡kovė nekėlė Teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d.;.

6) ieškovė neįvykdė CPK 178 str. pareigos ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė M. S. prašė apeliacinį skundÄ atmesti dėl Å¡ių motyvų:

1) apeliantės argumentas, kad neleidžiama apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose, yra atmestinas. Ginčo patalpos galėjo ir gali būti

gyvenamosios patalpos nuomos dalyku Butų kodekso 53 str. 1 d. (galiojusio iki 1998 m.) ir CK 6.581 str. prasme. Įrodyta, kad ginčo patalpos įregistruotos kaip gyvenamosios

paskirties patalpos, Å¡ios patalpos niekada nebuvo iÅ¡brauktos iÅ¡ gyvenamųjų patalpų sÄ raÅ¡o (Butų kodekso 8 str.), todėl nepatenka į Butų kodekso 53 str. 2 d. ir CK 6.581 str. numatytas sÄ lygas, kur nustatyta, kokios patalpos negali bÅ«ti savarankiÅ¡kos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku;

2) ginčo namÄ buvo planuojama nugriauti iki 1972 m.,  tačiau namas nenugriautas, o įrodymų, kad 1987 m. namas taip pat buvo avarinių namų sÄ raÅ¡e

ir gyventojai iš avarinio namo buvo keliami į kitas patalpas (Butų kodekso 91-92 str.) atsakovas nepateikė. Nepateikta įrodymų, kad iki šiol namo statusas, kaip avarinio, nepasikeitė. Atvirkščiai, byloje pateikti įrodymai

rodo, kad namo nusidėvėjimo procentas sumažėjo. Be to, 1999 m. su ieÅ¡kove pirmÄ kartÄ buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, o 2009-12-23

patikslinta sutartis dėl patalpų Aušros g. 4-3, todėl namas statusas negalėjo likti avarinis;

3) raÅ¡ytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su ieÅ¡kove nebuvo sudaryta dėl tuometinių vykdomųjų organizacijų ir komunalinių įstaigų, kurios pagal tuo metu galiojusį Butų kodeksÄ ir Butų skirstymo nuostatus buvo atsakingos už butų suteikimÄ ir tinkamÄ jo įforminimÄ neveikimo. Byloje pateikti įrodymai, kad kol ieÅ¡kovei buvo teikiamos sÄ skaitos dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, ji mokesčius mokėjo, o sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymas buvo nutrauktas

ne dėl ieÅ¡kovės kaltės. Iki 2007 m. ginčo namas buvo grÄ Å¾intinų namų sÄ raÅ¡e, todėl

tokių namų butų nuomininkams nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas. Nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti tik nuo 2008 m. sausio mėn.;

4) teismas neperžengė reikalavimo ribų. CK 6.154 str. nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti, nutraukti civilinius teisinius santykius. Sutartinis susitarimas gali būti išreikštas raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nesant rašytinės sutarties susiklostė faktiniai sutartiniai nuomos santykiai, t. y. šalių veiksmais sudaryta nuomos sutartis, kuri faktiškai galioja.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. Grižina v. UAB „Visatex“, bylos Nr.

3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno m. Lenino rajono DŽDT VK 1969-01-24 sprendimu Nr. 19, leido perrašyti buto Nr. 1 esančio (duomenys neskelbtini) (vieno kambario 10,64 kv. m ir virtuvės), nuomos sutartį ieškovės šeimai (b. l. 8, 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 1969 m buto Nr. 1 patalpa. ieškovė naudojosi

nuomos sutarties pagrindu (CK 297 str., 318 str., 1964 m.). Nuo 1987-02-05 ieškovei leista (b. l. 9, 13, 1 t.). naudotis pagalbine patalpa 1-3 (19,34

kv. m). Byloje nėra įrodymų, kad naudojimasis pagalbinė patalpa bÅ«tų įformintas sutartimi arba už naudojimÄ si patalpa ieÅ¡kovei bÅ«tų nustatytas mokestis. Todėl sprendžiama, kad ginčo patalpa 1-3 (19,34 kv. m) ieÅ¡kovė naudojosi teisėtai ir neatlygintinai nuo 1987-02-05, raÅ¡to M-80 pagrindu,  tokiu bÅ«du nuo1987-02-05 tarp ieÅ¡kovės ir  Kauno m. Lenino rajono DŽDT VK susiklostė patalpos 1-3 (19,34 kv. m)  panaudos santykiai (CK 366 str.). Taigi ieÅ¡kovė nuomos sutarties pagrindu  naudojosi butu Nr. 1 (1 t., b. l. 21-22) ir  panaudos pagrindu naudojosi patalpa 1-3

pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuris nuo 1971 m. įtrauktas į avarinių namų sÄ raÅ¡Ä (1 t., b. l. 132-141).  BTK 42, 43 str. (įsigaliojo nuo

1983-03-01) draudė piliečius apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose, rūsiuose, barakuose ir kituose nepritaikytuose gyventi statiniuose, taip pat namuose, kurie numatyti griauti, kapitališkai remontuoti arba paversti negyvenamaisiais. Esant tokioms aplinkybėms apeliantė pagrįstai nurodė, kad ginčo patalpa (1-3) negalėjo būti nuomos sutarties dalykas, nors

buvo įregistruota kaip gyvenamosios paskirties patalpa, nes nuo 1971 m. namas (duomenys neskelbtini)  buvo įtrauktas į avarinių namų sÄ raÅ¡Ä (1 t., b. l. 133).

Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvu, kad namas negalėjo likti avarinių namų sÄ raÅ¡e, nes pasikeitė namo nusidėvėjimo procentas, statybos pabaigos metai nurodyti 1974 m. Kauno miesto Savivaldybės tarybos 2006-11-09 sprendimu nutarta pripažinti netekusiu galios anksčiau galiojusius sprendimus ,,Dėl gyvenamųjų namų pastatų (jų dalių) avarinės bÅ«klės vertinimo ir patalpų pripažinimo tinkamomis ir netinkamomis gyventi“, Å¡ių dokumentų priėmimas susijęs su statybos techninio reglamento ir nustatytu poįstatyminiais aktais pastatų bÅ«klės vertinimo metodikos pakeitimais (b. l. 143-149, 1 t.).

Todėl pastato nusidėvėjimo procentinė iÅ¡raiÅ¡ka pasikeitė ne dėl pastato bÅ«klės pagerėjimo, o dėl skirtingos metodikos taikymo pastato bÅ«klei nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad statybos bÅ«du buvo pagerinta namo bÅ«klė (1 t., b. l. 82-83), prieÅ¡ingai, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo perdavimo priėmimo akto 2006-06-01 duomenimis, namas (duomenys neskelbtini) yra su daliniais patogumais, namo sienos papuvusios, namo laiptai sulūžę. Byloje esantys duomenys apie patalpų iÅ¡dėstymÄ , apie įrengtus name patogumus (Å¡ildymÄ , vandentiekį) taip pat nepasikeitė, namas Å¡ildomas krosnimis, naudojasi Å¡altu vandeniu. Tarp nuomos pagrindu naudojamos patalpos, buto Nr. 1 (vieno kambario 10,64 kv. m ir virtuvės) ir ginčo patalpos 1-3 nėra jokio funkcinio ryÅ¡io – į patalpÄ patenkama iÅ¡ lauko pusės per savavaliÅ¡kai įrengtÄ priestatÄ 1a1m (7,83 kv. m (b. l. 114, 115, 1 t.).

Ši patalpa (1-3) be vandentiekio, turi tik krosnį (1 t., b. l. 13). Pažymėtina, kad ieškovė 2007-05-16 kreipėsi dėl nuomojamo buto Nr. 1 privatizacijos (1 t., b. l.

58) ir nuomos sutarties patikslinimo dėl nuomojamos patalpos numeracijos ir nuomojamo ploto netikslumų  (1 t., b. l. 59), o ne dėl pagalbinės ginčo (1-3)  patalpos privatizacijos. Po to, kai ieÅ¡kovė pateikė (2008-08-07, reg. Nr. 12124) ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ teismui (1 t., b. l. 3-5), ieÅ¡kovė papildomai 2008-12-23 praÅ¡yme nurodė, kad nori privatizuoti be nuomojamos patalpos ir ginčo pagalbinę patalpÄ (1 t., b. l. 122). IeÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl patalpų privatizacijos buvo iÅ¡ dalies patenkintas, 2008-05-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1694 patikslintas nuomojamo buto numeris ir suraÅ¡yta nuomos sutartis su patikslintais kadastriniais matavimais (1 t., b. l.

60-63). Patikslintoje nuomos sutartyje yra įrašytas 1969 m. nuomos pagrindu paskirtas ieškovei butas, kuris įrašytas numeriu 3, o ne kaip anksčiau numeriu

1 (b. l. 14-15, 1 t.). Dėl ginčo patalpos privatizacijos ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nepatenkintas, ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta ginčo patalpÄ atlaisvinti (1 t., b. l. 23, 167). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė neįgijo teisės iÅ¡pirkti ginčo patalpÄ , nes nebuvo ginčo patalpos nuomininkė. IeÅ¡kovės motyvai, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė ginčo patalpos nuomos santykiai, nes ieÅ¡kovė mokėjo nuomos mokestį už naudojamÄ ginčo patalpÄ , yra nepagrįsti ir neįrodyti. Bylos duomenimis,

namas buvo įtrauktas į grÄ Å¾intino turto sÄ raÅ¡Ä ,  2005 m. vasario 14 d. Kauno savivaldybės įsakymu nutarta buvusiems turto savininkams iÅ¡mokėti už

valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ piniginę kompensacijÄ (1 t., 54-57). Ginčo pastatas ir jame esančios patalpos nuosavybės teise nuo 2006-07-14 priklauso Kauno miesto savivaldybei (1 t., b. l. 17, 84-85). Pateikti byloje kvitai patvirtina, kad 1997 m. ieÅ¡kovė mokėjo už buto Nr. 1 (Å¡iuo metu pažymėto numeriu 3) nuomÄ ir komunalinius mokesčius (elektros energijÄ , Å¡altÄ vandenį) iki 2008-05-13 (1 t., b. l. 25-27, 60). Vėliau nuomojamo buto numeris buvo pakeistas iÅ¡ pirmo numerio į trečiÄ , o ginčo patalpa buvo žymima pirmu numeriu, ieÅ¡kovė mokėjo už komunalinius mokesčius pagal faktiÅ¡kai naudojamas paslaugas (elektra) ir pastato administravimo paslaugas pagal kiekį naudojamo Å¡iame name ploto. Taigi nustačius, kad ieÅ¡kovė naudojo tiek buto, tiek pagalbinės patalpas jai buvo skaičiuojamas mokestis už suteiktas komunalines ir turto administravimo bei techninės priežiÅ«ros paslaugas, bet ne nuomos mokestis už ginčo patalpÄ (1 t., b. l. 28-36, 61, 81, 86-88, 114-115; 2 t., b. l. 19-37). Administravimo paslaugas teikiančios įmonės nustatyti mokesčiai namo gyventojams negali bÅ«ti laikomi faktinių nuomos santykių atsiradimo pagrindu, nes komunalines paslaugas teikiančios organizacijos neturi teisės valdyti ir disponuoti gyvenamuoju fondu – tai savivaldybės teise (CK.,4.20 str.,4.21 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės nebuvo faktinių ginčo patalpos nuomos santykių, todėl pripažinti faktiÅ¡kai galiojančia ginčo patalpos nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo, dėl to ieÅ¡kovės  ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Patenkinus

ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, žyminis mokestis už apeliacinį

skundÄ , nuo kurio atsakovė buvo atleista, procesinių dokumentų persiuntimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (1 t., b. l. 2; 2 t.,b. l. 54-57, 62) priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), Å¡ios iÅ¡laidos yra (130,00 + 73,85) =  203,85 Lt.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u s p r e n d ž  i a :

           Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas – 203,85 Lt.

Kolegijos

pirmininkė                                                                       Galina

Blaževič

 Â

Kolegijos

teisėjai                                                                             Â

Leonas Jachimavičius

                                                                                                 Â

       Izolda Nėnienė   Â

                                                                                                        Â