2007-02-23 Nr. BB-611 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas R. Čaika Civ. byla Nr. 3K - 223

Bylos Nr. 2A-21/2007 m.

Procesinio sprendimo kategorija

2.12.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2007 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Egidijaus Bieliūno, Antano Klimavičiaus ir Lidijos Liucijos Žilienės,

išnagrinėjo nuteistojo V. K. pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos L. L. Žilienės pranešimą,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo apgaule įgyti UAB „Ūkio banko lizingas“ turtą parduotuvėje „Kibernetinės sistemos“ Vilniuje, Savanorių pr. 40) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo pasikėsinti apgaule įgyti UAB „Ūkio banko lizingas“ turtą parduotuvėje „Kibernetinės sistemos“ Vilniuje, Goštauto g. 4) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo pasikėsinti apgaule įgyti UAB „Ūkio banko lizingas“ turtą parduotuvėje „Kibernetinės sistemos“ Vilniuje, Kalvarijų g. 82) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta V. K. subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Ši bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, ir galutinė bausmė V. K. nustatyta laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad:

2003 m. kovo 13 d., veikdamas grupe su A. Š. ir R. K., A. Š. įtikinus R. K. išsimokėtinai įgyti kompiuterinės technikos panaudojant jo suklastotą socialinio draudimo pažymėjimą bei žinomai suklastotą UAB „Almintra“ pažymą apie išmokėtą darbo užmokestį, V. K. nuvyko su R. K. į UAB „Kibernetinės sistemos“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Savanorių pr. 40, kurioje V. K. išrinko pirktiną kompiuterį ir nurodė jį R. K. Pastarasis po to pateikė UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovui minėtą savo žinomai suklastotą tikrą socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. 1712185 bei žinomai suklastotą netikrą UAB „Almintra“ pažymą apie šioje įmonėje gautas pajamas ir su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 303125980, pagal kurią įgijo kompiuterį „Pentium 4“, monitorių „LG Flatron F700P“, spausdintuvą „Epson C425SX“, akustines kolonėles „Comi“, pelės kilimėlį „Manhattan“, klaviatūrą, pelę „Comi“ ir kabelį bendros 2899,98 Lt vertės. Šiuos daiktus R. K. tą pačią dieną perdavė A. Š. Taip A. Š. ir R. K. apgaule užvaldė UAB „Ūkio banko lizingas“ priklausančius 2899,98 Lt, o V. K. padėjo jiems padaryti šį sukčiavimą.

2003 m. kovo 13 d., veikdamas grupe su A. Š., A. Š. už piniginį atlygį įtikinus S. T. išsimokėtinai įgyti kompiuterinės technikos panaudojant jo suklastotą socialinio draudimo pažymėjimą, V. K. nuvyko su S. T. į UAB „Kibernetinės sistemos“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Goštauto g. 4, kurioje V. K. išrinko pirktiną kompiuterį ir nurodė jį S. T., o šis su UAB „Ūkio banko lizingas“ pradėjo sudarinėti išperkamosios nuomos sutartį, ketindamas išsimokėtinai įgyti 3500 Lt bendros vertės kompiuterį „Pentium 4“, monitorių „Mag“ ir spausdintuvą „Epson C42SX“, tačiau parduotuvės darbuotojams kilus įtarimui dėl sukčiavimo šios sutarties sudarymo su S. T. atsisakė. Taip V. K. padėjo A. Š. pasikėsinti apgaule įgyti UAB „Ūkio banko lizingas“ turtą – 3500 Lt.

2003 m. kovo 13 d. V. K. su S. T. nuvyko į UAB „Kibernetinės sistemos“ parduotuvę, esančią Vilniuje, Kalvarijų g. 82, kurioje V. K. išrinko pirktiną kompiuterį ir nurodė jį S. T., o šis su UAB „Ūkio banko lizingas“ pradėjo sudarinėti išperkamosios nuomos sutartį, ketindamas išsimokėtinai įgyti 2800 Lt vertės kompiuterį „Celeron 1,7 GHz“, tačiau parduotuvės darbuotojams kilus įtarimui dėl sukčiavimo S. T. buvo sulaikytas jų iškviestų policijos pareigūnų. Taip V. K. padėjo A. Š. pasikėsinti apgaule įgyti UAB „Ūkio banko lizingas“ turtą – 2800 Lt.

Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 13 d., apie 7.15 val., pažeisdamas KET 53 ir 172 punktus, Kauno r., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 109–110 kilometre, važiuodamas Vilniaus kryptimi automobiliu „Mazda 323“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos į dešiniąją pusę ir atsitrenkė medį; eismo įvykio metu susižalojo pats bei sužalojo kartu važiavusius keleivius: K. T., kuri mirė dėl patirtų traumų 2003 m. rugpjūčio 29 d. ir E. P., kuriam autoįvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Nuteistasis V. K. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendį apskundė apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau nutartimis dėl praleistų terminų apeliaciniam ir kasaciniam skundams paduoti buvo atsisakyta juos priimti.

Nuteistasis V. K. prašo atnaujinti jo baudžiamąją bylą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendį dėl jo ir paskesnes teismų nutartis, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pareiškėjas teigia, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kategoriškai nepripažįsta, nurodo, kad neteisingai išspręstas bausmės rūšies parinkimo ir bausmių subendrinimo klausimas. Šiuo nuosprendžiu jis nuteistas už veikas, padarytas 2003 m. kovo mėn., t. y. anksčiau nei įvykdė avariją, už kurią buvo nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. nuosprendžiu. Be to, veiksmų, kuriuos Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismas pripažino sukčiavimu, atlikimo metu teistumas pagal Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2000 m. liepos 3 d. nuosprendį jau buvo išnykęs, nes jam buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymas „Dėl amnestijos akto“. Taigi, pareiškėjo nuomone, jo atlikti veiksmai, išnykus teistumui, turėjo būti vertinami kaip atlikti pirmą kartą ir, atsižvelgiant į BK 55 straipsnį, jam, kaip asmeniui, teistam pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas turėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šio straipsnio nuostatų teismas gali nesilaikyti tik tuo atveju, jeigu nustato esant ypatingas aplinkybes, kurios leistų padaryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, pritaikius asmeniui švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes. Tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl V. K. paskirdamas laisvės atėmimo bausmę pažeidė BK 55 straipsnio reikalavimus.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad teismas, bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, parinko neteisingą bausmių bendrinimo būdą. Kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms, bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pasak kasatoriaus, nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie tyčinių nusikaltimų, o BK 281 straipsnio 5 dalyje – prie neatsargių, be to, jo nuomone, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie nesunkių, o BK 281 straipsnio 5 dalyje – prie sunkių nusikaltimų.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas išnagrinėjo ne visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, apkaltinamasis nuosprendis grįstas tik nuteistojo A. Š. parodymais. Siekdamas priimti pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, teismas turėjo įvertinti, ar šių parodymų pakanka neabejotinai išvadai, teismas nesvarstė A. Š. parodymų patikimumo bei pakankamumo, be to, nevertino liudytojo A. N. parodymų, kurie iš esmės patvirtino jo (pareiškėjo) parodymus, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalį ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvada apie jo kaltumą padaryta vadovaujantis ne surinktų įrodymų visuma, o tik jų dalimi. Pareiškėjas mano, kad taip dėl jo teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Nuteistojo V. K. prašymas atmestinas.

Pagal BPK 451 straipsnio 1 dalį baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

Šiame įstatyme numatytų pagrindų baudžiamajai bylai atnaujinti dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo sąrašas yra išsamus, todėl kitokiais pagrindais atnaujinti baudžiamąją bylą neleidžiama. Pareiškėjo argumentai dėl bausmės parinkimo (BK 55 straipsnis) ir bylos aplinkybių neišsamaus ištyrimo ar įrodymų įvertinimo (BPK 20 straipsnis) nėra klausimo dėl bylos atnaujinimo nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Sprendžiant baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimą, nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos, preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai.

Pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu skirdamas galutinę bausmę ir BK 63 straipsnio 9 dalies tvarka subendrindamas bausmes pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus dėl to, kad nepritaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyto pagrindo, nes, pareiškėjo nuomone, bendrino bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje labai skiriasi pagal pavojingumą bei priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, nepagrįstas.

Nusikalstamų veikų rūšis apibrėžia BK 10 straipsnis, t. y. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, taigi nusikalstamos veikos, už kurias paskirtas bausmes subendrino teismas, yra tos pačios rūšies – nusikaltimai. Nusikaltimų klasifikavimas reglamentuojamas BK 11 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis nusikaltimai skirstomi į tyčinius ir neatsargius, o tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius (iki trejų metų laisvės atėmimo), apysunkius (iki šešerių metų laisvės atėmimo), sunkius (iki dešimties metų laisvės atėmimo) ir labai sunkius (virš dešimties metų laisvės atėmimo). Pažymėtina, kad neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi. Taigi apylinkės teismas BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrino bausmes, paskirtas už neatsargų (281 straipsnio 5 dalis) ir tyčinį nesunkų (BK 182 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus. Atsižvelgiant į teisinius padarinius, kuriuos gali sukelti padaryta veika (sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimus), nelaikytina, kad neatsargus ir tyčinis nesunkus nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą.

Nesant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių, nėra pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrindamas bausmes, akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. K. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.

Teisėjai Egidijus Bieliūnas

Antanas Klimavičius

Lidija Liucija Žilienė