45d6db97-6510-41df-b06e-fd76cac2c095 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-423/2011

                                                                             Â

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01882-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,       dalyvaujant pareiškėjui V. G.,

atsakovo atstovei I. Å .,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Å venčionių rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas V. G. skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – ir Departamentas) 2009 m. spalio 28 d. Statybos sustabdymo aktÄ Nr. (100)-11.34-2 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas) ir įpareigoti Å venčionių rajono savivaldybės administracijÄ (toliau – ir Administracija) pareiÅ¡kėjo 2009 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ (reg. Nr. 4-21-3G-746) įregistruoti kaip statybos leidimÄ svečių namelio (duomenys neskelbtini) kaime statybai ir jo kopijÄ Statybos įstatymo 23 straipsnio numatyta tvarka perduoti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VÄ® Registrų centras.

Nurodė, kad patikrinimo dienÄ , 2009 m. spalio 28 d., vyr. specialistui A. B. apžiÅ«rint esamus akmeninius pamatus paaiÅ¡kino, jog jokių statybų esamoj akmeninių pamatų vietoj dar nepradėjo vykdyti, o matomi vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai bei elektros kabelis yra likusios atraižos ir likučiai nuo Å¡alia statomo malÅ«no inžinerinių tinklų statybos. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 20 d. Administracija yra iÅ¡davusi projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ dėl visos sodybos atstatymo (duomenys neskelbtini) kaime. 2005 m. buvo patvirtintas generalinis planas, kuriame 4-uoju numeriu numatytas svečių namelio atstatymas ant esančių akmeninių pamatų. Remiantis Å¡iais dokumentais, 2005 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡duotas statybos leidimas, kuris galioja iki 2015 m. rugpjūčio 9 d., tačiau svečių namelis dėl nežinomų

priežasčių nebuvo įraÅ¡ytas į atstatyti leidžiamų statinių sÄ raÅ¡Ä . Pabrėžė, kad

statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai kreipėsi į AdministracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos leidimÄ svečių namelio statybai, pridėjo visus reikalaujamus dokumentus, tačiau leidimas per 10 dienų nebuvo iÅ¡duotas, nepraneÅ¡tos jo neiÅ¡davimo priežastys. Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį, jeigu leidimas per nustatytÄ terminÄ neiÅ¡duotas ir statytojui nepraneÅ¡ta apie neiÅ¡davimo priežastis, statytojas turi teisę vykdyti statybÄ be leidimo, tačiau raÅ¡tu apie tai praneÅ¡a leidimÄ iÅ¡duodančiam subjektui ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki statybos pradžios. LeidimÄ iÅ¡duodantis subjektas privalo šį raÅ¡tÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ . Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. surašė Administracijai raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad Å¡is raÅ¡tas atstoja statybos leidimÄ , statybų pradžiÄ pažymėjo 2009 m. rugsėjo 21 d., tačiau raÅ¡tas nebuvo įregistruotas kaip statybos leidimas.

Atsakovas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu į skundÄ (b. l. 60-62) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo nuostata, jog jo 2009 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tas atstoja statybos leidimÄ , nepagrįsta, nes Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad norint gauti statybos leidimÄ , statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui, net ir tuo atveju, kai šį leidimÄ iÅ¡duoda apskrities virÅ¡ininko administracija, turi pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ ir kitus dokumentus, nustatytus 6 dalyje. Pažymėjo, kad praÅ¡ymo statybos leidimui gauti forma nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 1 priede. Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios formos pareiÅ¡kėjas nesilaikė, todėl jo raÅ¡tas negali bÅ«ti traktuojamas kaip atstojantis leidimÄ . Nurodė Statybos įstatymo 3 straipsnį ir darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, pažeisdamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ VI skyriaus reikalavimus, neturėdamas parengtos ir suderintos projektinės dokumentacijos bei leidimo, pradėjo savavaliÅ¡kas statybas (duomenys neskelbtini) kaime. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokiu pagrindu ir kokiai teisės normai prieÅ¡tarauja ginčijamas Statybos sustabdymo aktas.

Atsakovas Å venčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 40-41).

Tvirtino, kad Administracija pareiÅ¡kėjui svečių namelio statybai leidimo nėra iÅ¡davusi. Nurodė, kad pagal 2003 m. lapkričio 20 d. Projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ iÅ¡davė 2005 m. lapkričio 20 d. statybos leidimÄ malÅ«no statybai, pagal kurį pareiÅ¡kėjas gali statyti statinius, nurodytus 2005 m. liepos 12 d. patvirtintame projekte. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas generalinis planas yra minėto projekto dalis, Å¡io plano eksplikacijoje tarp nurodytų statinių pažymėtas svečių namelis. Å is statinys nurodytas kaip perspektyvinis, t. y. pageidaujamas ateityje. Darė iÅ¡vadÄ , kad dėl to Å¡iam statiniui reikalingas atskiras statybos leidimas, iÅ¡duotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog dėl leidimo iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2009 m. rugpjūčio 21 d., pateikė žemės nuosavybės dokumentus ir svečių namelio projektÄ , kuris yra be derinimo ir tvirtinimo žymių. Teigė, kad Å¡io statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadas nėra iÅ¡duotas, o nesant Å¡io sÄ vado nėra teisinio pagrindo vykdyti kitas privalomas leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ras. Nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostata gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai statinio projektas teisės aktų nustatyta tvarka yra parengtas, suderintas ir patvirtintas, dėl statinio projekto iÅ¡duota teigiama Nuolatinės statybos komisijos iÅ¡vada. Pažymėjo, kad Å venčionių rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje pareiÅ¡kėjo projektas dėl svečių namelio statybos nėra svarstytas ir dėl jo joks sprendimas nepriimtas, dėl to leidimÄ iÅ¡duodantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas negali iÅ¡duoti leidimo ar įregistruoti pareiÅ¡kėjo raÅ¡to kaip statybos leidimÄ .

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Statybos sustabdymo aktÄ , kuriuo reikalaujama tuojau pat sustabdyti bet kokius ant esamų akmeninių pamatų (duomenys neskelbtini) kaime statybos darbus iki pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ bus gautas leidimas juos tęsti, panaikino, priteisė pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 100 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, jog byloje nėra dokumentų, aiÅ¡kiai patvirtinančių, kad savivaldybė pranešė apskrities virÅ¡ininko administracijai apie galimai neteisėtÄ statybÄ po pareiÅ¡kėjo kreipimosi dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, vėliau dėl jo įregistravimo. Nurodė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, 4 dalies 1 punktÄ , 2 straipsnio 71 punktÄ , 28 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 2, 3 dalis, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 4 dalį, 23 straipsnio 6, 9, 16 dalis, statybos techninio reglamento STR „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos

statybos padarinių Å¡alinimas“ 9.1 punktÄ ir pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir nurodytų teisės normų

turinys patvirtina, jog savivaldybė, atsisakydama iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui svečių namelio statybos leidimÄ , nesilaikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje nustatyto 10 dienų termino, todėl pareiÅ¡kėjas pasinaudojo Å¡ioje normoje nustatyta savo teise praneÅ¡ti savivaldybei apie pradedamÄ vykdyti statybÄ be leidimo. Atkreipė dėmesį, kad savivaldybės administracija nei 2009 m. rugsėjo 16 d. raÅ¡tu, nei kitais dokumentais neinformavo pareiÅ¡kėjo, jog atsisako atlikti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje jai nustatytÄ pareigÄ â€“ pareiÅ¡kėjo raÅ¡tÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ .

Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog jie akivaizdžiai neatitiko Statybos įstatymo reikalavimų, nebuvo pateikti visi reikalingi kreipiantis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo dokumentai. Tačiau pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės neatleidžia kompetentingos institucijos (savivaldybės administracijos) iÅ¡nagrinėti Statybos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka pareiÅ¡kėjo pateiktų praÅ¡ymų ir dėl jų priimti Statybos įstatyme nustatytus sprendimus ar atlikti Statybos įstatyme nustatytus veiksmus, arba atsisakyti priimti sprendimÄ ar atlikti veiksmus. Pabrėžė, jog savivaldybės administracija nėra atleista nuo minėtos pareigos nei pagal Statybos įstatymÄ , nei pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ , nei pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles, nei pagal kitus statybos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Darė iÅ¡vadÄ , kad dėl nurodytų motyvų atsakovas be pagrindo konstatavo savavaliÅ¡kÄ statybÄ tuomet, kai savivaldybės administracija nebuvo tinkamai įvykdžiusi savo pareigos pareiÅ¡kėjo raÅ¡tÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ arba atsisakyti registruoti tokį raÅ¡tÄ kaip statybos leidimÄ .

Nurodė, kad institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiÅ«rÄ ir konstatuodama savavaliÅ¡kÄ statybÄ bei stabdydama statybÄ , privalo vertinti visÄ statybos procesÄ , t. y. ne vien statytojų veiksmus, bet ir institucijų, kurios iÅ¡duoda leidimus ar atlieka kitas funkcijas, veiksmų ir sprendimų teisėtumÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje atsakovas netinkamai atliko Å¡ias funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ dėl statybos sustabdymo.

Konstatavo, kad negali bÅ«ti patenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti įregistruoti jo 2009 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ kaip statybos leidimÄ svečių namelio statybai, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo pagal Statybos įstatymo 20 straipsnį, paties pareiÅ¡kėjo paruoÅ¡tas ir pateiktas projektas neatitiko Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimų, jo pateiktas praÅ¡ymas neatitiko nustatytos formos, pareiÅ¡kėjas nepateikė statybos vietos žemės sklypo plano. Darė iÅ¡vadÄ , kad dėl to Å¡iuo metu nėra sÄ lygų ir teisinio pagrindo įpareigoti savivaldybės administracijÄ atlikti pareiÅ¡kėjo nurodytÄ veiksmÄ (ABTÄ® 90 str.).

Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnyje kaip atskiros sÄ vokos yra apibÅ«dinamos statybos ir statybos sklypo tvarkymo sÄ vokos, todėl Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja savavaliÅ¡kos statinio statybos teisinius santykius, bet ne savavaliÅ¡kus statybos sklypo tvarkymo darbus. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjas atliko tik sklypo tvarkymo darbus, byloje nėra įrodymų ir ginčijamame akte nėra nustatyta, jog jis bÅ«tų atlikęs savavaliÅ¡kos statinio statybos darbus. Darė iÅ¡vadÄ , kad dėl to atsakovas neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo stabdyti statinio statybÄ , nes tokia nebuvo vykdoma. Pažymėjo, kad Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punktas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ kreipdamasis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, nesikreipė, kaip reikalauja Statybos įstatymas, dėl projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo.

Nurodė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , 2 straipsnio 32 dalį, 20 straipsnio 6 dalį, pažymėjo, kad Statybos įstatymo nuostatos dėl projektavimo sÄ lygų, kiek tai susiję su inžineriniais tinklais, patvirtina, jog inžinerinių tinklų tiesimas, prisijungimas prie jų priklauso tiek nuo statytojo valios, tiek nuo inžinerinių tinklų, prie kurių galima prisijungti, savininkų valios ir jų iÅ¡duotų sÄ lygų. Prisijungimo prie inžinerinių tinklų sÄ lygos yra suprantamos ne kaip inžinerinių tinklų vietos nurodymas statytojo sklype, bet kaip inžinerinių tinklų savininko sutikimas prisijungti prie jo inžinerinių tinklų tam tikroje konkrečiai sÄ lygose nurodytoje vietoje. Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, atlikęs statybos sklypo tvarkymo darbus, t. y. nutiesęs inžinerinius tinklus, neatliko veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai įtakoti proceso dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, bÅ«tent dėl projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimo. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas turės teisę prisijungti prie inžinerinių tinklų tik pagal gautas prisijungimo sÄ lygas, jeigu jo nutiestų inžinerinių tinklų negalima bus prijungti pagal iÅ¡duotas sÄ lygas, pareiÅ¡kėjas pats prisiima tokių savo veiksmų galimas neigiamas pasekmes.

Nepagrįstais laikė atsakovo motyvus, jog pareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas reikalavimÄ panaikinti statybos sustabdymo aktÄ , privalėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos akto panaikinimo. Pažymėjo, kad SavavaliÅ¡kos statybos aktas yra nurodomas ir ginčijamu atveju buvo nurodytas kaip statybos sustabdymo pagrindas. Å io akto turinys, aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ nuostatos, teismo teigimu, patvirtina, kad savavaliÅ¡kos statybos aktu yra konstatuojamos faktinės aplinkybės, Å¡iame akte nėra jokių įpareigojimų statybos proceso dalyviui, o reikalavimas sustabdyti statybÄ yra nurodomas statybos sustabdymo akte. Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15, 22, 88 straipsnius,

2 straipsnio 14 punktÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį Nr. A556-613/2008 ir darė iÅ¡vadÄ , kad esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. SavavaliÅ¡kos statybos aktu nėra iÅ¡sprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo statytojui, jame yra konstatuoti faktai be privalomo pobÅ«džio patvarkymų tiesiogiai nesukÅ«rė pareiÅ¡kėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimÄ Ä¯statyme ar pačiame dokumente, ar jame vartojamas sÄ vokas, bet pagal tikrÄ jį teisės akto turinį, nustatomÄ pagal administraciniam sprendimui bÅ«dingus požymius. Dėl nurodytų motyvų, darė iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobÅ«džio veiksmas, kuris negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ , Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles ir darė iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡kos statybos aktas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.

Nurodė ABTÄ® 44 straipsnį ir priteisė pareiÅ¡kėjui jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

III.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 121-123) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

PaaiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikti statybos darbai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktÄ , nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 25, 24 dalis ir daro iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog bet kokia statyba turi bÅ«ti vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, nutiesdamas inžinerinius tinklus, neatliko statybos darbų, kadangi iÅ¡ atkastų pamatų aiÅ¡kiai matyti, jog inžineriniai tinklai nutiesti statybai, o kitas tikslas nėra nurodytas. Atkreipia dėmesį, kad inžinerinių tinklų tiesimas taip pat yra galimas tik turint projektinę dokumentacijÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas statybos darbus atliko neturėdamas leidimo, todėl teismas, panaikindamas reikalavimÄ ir paÅ¡alindamas savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , leido įteisinti neteisėtÄ statybÄ .

Atsakovas Å venčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 132-133) praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atkreipia dėmesį, kad Administracija 2010 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 4.21/6-3S-539 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kodėl atsisakė registruoti jo praneÅ¡imÄ kaip statybos leidimÄ .

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009 m. spalio 28 d. sustabdymo akto Nr. (100)–11.34–2 ir Å venčionių rajono savivaldybės administracijos, kuriai įstatymu suteikti įgaliojimai iÅ¡duoti statybos leidimÄ , įpareigojimo įregistruoti kaip statybos leidimÄ statytojo 2009 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡tÄ apie pradedamÄ vykdyti statybÄ , pateiktÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalimi, pagrįstumo bei teisėtumo.

Dėl pareiškėjo rašto kaip statybos leidimo įregistravimo.

Byloje nustatyta, jog į pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio

21 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ svečių nameliui ir 2009 m. rugsėjo 14 d. raÅ¡to pripažinimo statybos leidimu Å venčionių rajono savivaldybės administracija atsakė 2009-09-16 raÅ¡tu Nr. S–24-687 „Dėl svečių namelio statybos leidimo iÅ¡davimo“. Å iame raÅ¡te nurodyta, kad pagal V.

G. pateiktÄ svečių namelio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Å venčionių raj., projektÄ statybos leidimo iÅ¡duoti negali. Nors į abu pateiktus praÅ¡ymus ir atsakyta pavėluotai, tačiau iÅ¡ Å¡io atsakymo turinio darytina iÅ¡vada, kad Å venčionių rajono savivaldybės administracija abiems atvejais priėmė neigiamÄ sprendimÄ . Â

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, jog Å venčionių rajono savivaldybės administracija nei 2009-09-16, nei kitais dokumentais neinformavo, kad atsisako atlikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje jai nustatytÄ pareigÄ â€“ pareiÅ¡kėjo raÅ¡tÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , nes į abu anksčiau minėtus praÅ¡ymus atsakovas atsakė vienu sprendimu. Nors į abu pateiktus praÅ¡ymus ir atsakyta pavėluotai bei Å¡is sprendimas nevisiÅ¡kai atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus, tačiau iÅ¡ jo turinio pareiÅ¡kėjas galėjo suprasti, kad į jo 2009-08-21 ir 2009-09-14 praÅ¡ymus

atsisakyta tenkinti, t. y. priimti neigiamai sprendimai. Be to, kaip matyti iš V. G. 2009-09-14 rašto, jis tik šiuo raštu informavo

atsakovÄ , kad Å¡is raÅ¡tas atstoja statybos leidimÄ ir Å¡io raÅ¡to neprašė įregistruoti kaip statybos leidimÄ . Kita vertus, teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ra nebuvo pradėta, todėl pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės (iÅ¡imtinės) raÅ¡tÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ .  Â

Taigi juridines pasekmes V. G. sukelia bÅ«tent Å venčionių rajono savivaldybės administracijos 2009-09-16 raÅ¡tas Nr. S–24-687 „Dėl svečių namelio statybos leidimo iÅ¡davimo“, todėl pastarasis sprendimas ir turėjo bÅ«ti ginčijamas.Â

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnį, teismas turi iÅ¡aiÅ¡kinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti Å¡iems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo tikslintinas skundas.      Â

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo teisiniu reguliavimu (leidimÄ iÅ¡duodantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo šį raÅ¡tÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ ) įstatymų leidėjas nustatė papildomÄ (iÅ¡imtinį) statytojo (užsakovo) teisių gynimo bÅ«dÄ , kai vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai priimti sprendimÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, per įstatymu nustatytÄ 10 dienų terminÄ nepriima jokio sprendimo. Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui nustatyta tvarka ir terminais neiÅ¡davus statybos leidimo ir nepraneÅ¡us apie neiÅ¡davimo priežastis statytojas (užsakovas) įgyja tik vienÄ teisę – pradėti statyti (pranešęs apie tai raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 dienas iki statybos pradžios), tačiau toje pačioje normoje taip pat numatyta statytojo (užsakovo) teisė apskųsti atsisakymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ . Minėtas teisinis reguliavimas suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ statytojo (užsakovo) praneÅ¡imÄ apie tai, kad negavęs per įstatymu nustatytÄ terminÄ jokio sprendimo dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, jis pradeda vykdyti statybÄ be leidimo, nereiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai iÅ¡duoti statybos leidimus, atlikęs Å¡iÄ pareigÄ , turi nutraukti Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytÄ statytojo (užsakovo) praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybos leidimÄ iÅ¡sprendimo administracinę procedÅ«rÄ . Vertindamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatyto praneÅ¡imo teisinį statusÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad Å¡ioje įstatymo normoje numatyto praneÅ¡imo iÅ¡siuntimas pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nėra prilyginamas statybos leidimui – specialia tvarka kompetentingo vieÅ¡ojo administravimo subjekto statytojui (užsakovui) iÅ¡duotam individualiam administraciniam aktui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A­–803/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–826/2010).

Dėl statybos sustabdymo akto.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas atliko tik sklypo tvarkymo darbus, byloje nėra įrodymų ir ginčijamame akte nėra nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atlikęs statinio savavaliÅ¡kos statybos darbus, dėl ko atsakovas neturėjo faktinio nei teisinio pagrindo stabdyti statinio statybÄ , nes tokia veikla nebuvo vykdoma.Â

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, Å¡vietimo, poilsio, žemės Å«kio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar miÅ¡rios rÅ«Å¡ies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas "tvirtai sujungta su žeme" reiÅ¡kia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jÅ«rų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugnÄ ) ar remiasi į žemės pavirÅ¡ių (vandens telkinių dugnÄ ). To paties straipsnio 15 dalyje nustatyta, jog statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mÅ«rijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rÅ«Å¡ys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Galiausiai Å¡io straipsnio 71 dalyje pateiktas sÄ vokos „savavaliÅ¡ka statinio statyba“ apibrėžimas, t. y. statinio (jo dalies) statyba be Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju

- neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai Å¡is dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytÄ privalomÄ jį dokumentÄ ), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukÅ¡tis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultÅ«ros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Sisteminiu ir lingvistiniu teisės normų aiÅ¡kinimo metodais analizuodama paminėtas Statybos įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog tam, kad atitinkamus darbus bÅ«tų galima pripažinti savavaliÅ¡kais statybos darbais Statybos įstatymo prasme, be kita ko, bÅ«tina konstatuoti, jog tokiais darbais yra siekiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–1158/2009).

Vertinant anksčiau minėtose normose apibrėžimuose pateiktus požymius ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nagrinėjamas atvejis laikytinas savavaliÅ¡ka statyba (atkasti akmeniniai pamatai, atvestas elektros kabelis, pakloti vandentiekio bei nuotėkų tinklų vamzdžiai), todėl pirmosios instancijos teismas Å¡iuos veiksmus nepagrįstai vertino kaip statybos sklypo tvarkymÄ (sklypo reljefo formavimas (pažeminimas, paaukÅ¡tinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikÅ¡telių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas). Atsižvelgiant į tai, kad leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ir raÅ¡tas nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies pagrindu, vėlesnis faktinis statybos darbų vykdymas vertintinas kaip savavaliÅ¡ka statyba. Â

Neteisingas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad atsakovas neįvertino tai, jog pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ raÅ¡tÄ Ä¯registruoti kaip statybos leidimÄ . Anksčiau konstatavus, jog į šį raÅ¡tÄ atsakyta neigiamai, Å¡is teismo argumentas netenka prasmės.

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas teigė, kad jokių statybos darbų svečių nameliui skirtoje vietoje jis neatliko. Anot jo, 2009 m. spalio 28 d. statybos sustabdymo akte Nr. (100)–11.34–2 ir byloje nuotraukose užfiksuoti statybos darbai atlikti malÅ«no atstatymo teritorijoje, t. y. siejami su grafiniame brėžinyje nurodytų fekalinių kanalizacijų statyba. Konkrečiai nieko paaiÅ¡kinti negalėjo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė. Esant abejonėms nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo kviestinas ir apklaustinas faktinę situacijÄ fiksavęs ir minėtÄ statybos sustabdymo aktÄ surašęs valstybės tarnautojas.

Remiantis iÅ¡dėstytu (teismui visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTÄ® 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTÄ® 81 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir neiÅ¡siaiÅ¡kino

visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių abejonių ir prieštaravimų.

Taigi kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime netinkamai interpretavo ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.). Šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo iÅ¡tirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiÅ¡kai įvertinus reikÅ¡mingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bÅ«tų pažeista proceso Å¡alies teisė į apeliacijÄ , o tai lemtų teisės bent kartÄ apskųsti nepalankų teismo sprendimÄ instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimÄ . Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo iÅ¡spęsti tarp proceso Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismo iÅ¡spręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiÅ¡kumų, darančių iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ iki galo neiÅ¡spręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp Å¡alių Å¡altiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikiÅ¡imo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                           Â

                                                     Audrius Bakaveckas

                                                                                                                        Â

                                                                                                                 Â

Laimė Baltrūnaitė

                                                                                                                  Arūnas

Sutkevičius