45d56bbb-9280-4607-930e-7073eae51bed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-91-464/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00748-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.2.1.; 2.5.1.6.1.; (S) 2.1.2.6.; 2.5.7.; 3.2.4.8.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje 2-90-232/2015 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės „Snoras Development“ ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras D. A., S. A.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Snoras Development“ su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , kurį patikslinusi (t. 1, b. l. 116-122) prašė pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovės A.

S. 2012-02-23 sudarytÄ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , ir 1/11 dalies negyvenamosios patalpos – garažo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DA-1160 negaliojančia ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra - grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės nuosavybėn butÄ ir garaÅ¾Ä , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog po Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡keltos bankroto bylos bankroto administratoriui paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė, pažeisdama įmonės įstatus, įpareigojančius vystant verslÄ racionaliai naudoti bendrovės turtÄ bei lėšas, veikti pelningai, tuo metu dėl savo finansinės padėties jau negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, neturėdama savo kreditoriaus, bankrutuojančio banko Snoras, raÅ¡ytinio sutikimo, kuris buvo privalomas pagal judviejų kredito sutartį, ieÅ¡kovės tuometiniams valdymo organams bei akcininkams veikiant nesÄ Å¾iningai, piktavaliÅ¡kų susitarus, įskaitytinai ir su pačia atsakove, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovės nuosavybėn turtÄ iÅ¡ esmės neatlygintinai.

Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktu pirkėja (atsakovė) buvo įsipareigojusi pervesti pardavėjai (ieÅ¡kovei) 160 000 Eur turto pardavimo kainÄ per 30 kalendorinių dienų į pardavėjos nurodytÄ sÄ skaitÄ , tačiau minėta pinigų suma, kaip patvirtina ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų įplaukų analizė, nebuvo gauta. IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sandoris prieÅ¡taravo įmonės veiklos komerciniams tikslams, pažeidė įmonės teises, jos teisnumÄ , toks sandoris prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei.

Ginčijamo sandorio ieškovė sudaryti neprivalėjo, o jį sudarydama pažeidė ir nemokios įmonės kreditorių teises (CK 1.81 str.,1.82 str., 6.66 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015-04-07 sprendimu (t. 4, b. l. 43-53) ieškinį patenkino:

1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės BUAB „Snoras Development“ ir atsakovės A. S. 2012-02-23 pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. DA-1160);

2) taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės nuosavybėn butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), bei negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį(duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ R1-1;

3) priteisė ieškovei iš atsakovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4) priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 2 768,48 Eur žyminio mokesčio ir 17,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas nagrinėjamoje byloje pripažino turinčia prejudicinę reikÅ¡mę Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015, nustatytas faktines aplinkybės, susijusias su (duomenys neskelbtini) esančio turto iÅ¡pardavimu bei Å¡ių aplinkybių teisinį įvertinimÄ , t. y. kad ieÅ¡kovės generalinis direktorius S. A., sudarydamas analogiÅ¡kas turto pardavimo sutartis, veikė nesÄ Å¾iningai ir siekė iÅ¡vengti prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra jaunas žmogus, ji gyvena viename iÅ¡ brangiausių pasaulio miestų, gaudama tik atlyginimÄ pati didelių santaupų turėti negalėjo, o jos teiginiai apie tėvų turėtas santaupas nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, sudarant ginčo sandorį buvo nepateisinamai skubama, o atsakovei, pačiai turinčiai teisinį iÅ¡silavinimÄ , nepagrįstai nekilo jokių abejonių dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį tvarkos teisėtumo - atsakovė turėjo suvokti, jog ji pažeidžia atsiskaitymo su ieÅ¡kove tvarkÄ .

Toks atsakovės elgesys, teismo vertinimu, neatitiko bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus kaip visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo sutartimi buvo pažeisti ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai, taip pat vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimai, todėl Å¡i sutartis negalioja CK 1.81 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, Å¡alių įgyvendintas atsiskaitymo už turtÄ modelis, pagal kurį įmonė neteko didelės vertės turto, pažeidė ieÅ¡kovo įmonės teisnumÄ .

Spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo iÅ¡ savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos, o iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti jokios teisėtos pasekmės, atitinkamai negali bÅ«ti ginamos ir tokio asmens, kuris savo teisėmis naudojasi prieÅ¡ingai teisingumui ir teisės tikslui bei paskirčiai, teisės. Asmuo, pažeidęs šį imperatyvÄ , laikomas piktnaudžiaujančiu teise. Tačiau nors nesÄ Å¾iningai veikė abi sandorio Å¡alys, neteisėtu sandoriu buvo pažeistos trečiųjų asmenų (kreditorių) teisės, kurie prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ perleisto turto.

Tokiu atveju atsakovė negali bÅ«ti atleidžiama nuo nesÄ Å¾iningai įgytų daiktų grÄ Å¾inimo. Kita vertus, dviÅ¡alės restitucijos taikymas ir lėšų grÄ Å¾inimas atsakovei Å¡ioje situacijoje reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies teisių gynimÄ , o atsakovė negali gauti naudos dėl padarytų nesÄ Å¾iningų veiksmų ir taip iÅ¡vengti neteisėtų veiksmų padarinių. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė A.

S. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 57-71) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-04-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pripažinęs, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-01-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015 jau iÅ¡sprendė analogiÅ¡kÄ ginÄÄ dėl nekilnojamojo turto pastate (duomenys neskelbtini), pardavimo, pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos aplinkybių visapusiÅ¡kai ir objektyviai nenagrinėjo, remdamasis tik Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje atliktu turto pardavimo aplinkybių vertinimu.

Tvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015 nustatyti faktai nėra prejudiciniai nagrinėjamai bylai. Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovės vadovu buvo S. A., kuris yra Rusijos Federacijos pilietis. IeÅ¡kovė verslo ryÅ¡iais yra susijusi su Rusijos Federacijoje veikiančiomis įmonėmis. Todėl bÅ«tent Rusijos Federacijoje ieÅ¡kovė ieÅ¡kojo ir surado fizinių asmenų, pageidaujančių įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga ir / ar veikė susitarusi su ieÅ¡kovės akcininkais / vadovais, siekiant neatlygintinai įgyti ieÅ¡kovei priklausantį turtÄ .

Aplinkybės, kad ieškovė 13 butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavė skirtingiems Rusijos Federacijos piliečiams, atsakovei tapo žinomos tik šios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė veikė apdairiai ir rūpestingai, įsitikino, kad ieškovei (pardavėjai) nuosavybės teise priklauso parduodamas butas ir garažas. Taip pat įsitikino, kad ieškovės vadovas turi visus įgalinimus sudaryti nekilnojamųjų daiktų (buto ir garažo) pirkimo–pardavimo sutartį. Notaras, remdamasis VĮ Registrų centras teikiamais duomenimis, nurodė, kad šio buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 228 000 Lt, o garažo - 22 545 Lt.

BÅ«tent notaras, patikrinęs visus jam pateiktus dokumentus bei valstybės registruose esančius duomenis, pripažino, kad nėra jokių kliūčių nekilnojamųjų daiktų (buto ir garažo) pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. IeÅ¡kovė pirkimo–pardavimo sutarties kainÄ nurodė sumokėti į jos banko sÄ skaitÄ , esančiÄ banko Kipro filiale. Atsakovė elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, pirkimo pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ sumokėjo tik tuomet, kai įsitikino, jog Å¡i sÄ skaita priklauso bÅ«tent ieÅ¡kovei.

Atsakovė 2012-03-22 iÅ¡ savo sÄ skaitos į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Kipro filiale, pervedė pirkimo kainÄ , aiÅ¡kiai nurodydama ieÅ¡kovės rekvizitus, aiÅ¡kiai nurodydama mokėjimo pagrindÄ bei paskirtį. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose, taip pat posėdžio metu pripažino, kad 2012-03-22 atsakovė į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Kipre veikiančiame banke, sumokėjo pirkimo–pardavimo sutartyje numatytÄ kainÄ ir tuo įvykdė iÅ¡ sutarties kylančias prievoles.

IeÅ¡kovė atsakovei atsiuntė 2012-03-23 pakvitavimÄ , kuriuo patvirtino, kad atsakovė pagal buto ir garažo pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovei yra sumokėjusi 160 000 Eur.Teismas nepagrįstai taikė actio Pauliana institutÄ . Nėra dviejų svarbiausių Å¡io instituto taikymo sÄ lygų, t. y. ginčijamas sandoris turėjo pažeisti kreditoriaus teises ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. 2012-02-23 pirkimo–pardavimo sutartis (sandoris) nepažeidė jokių ieÅ¡kovės kreditorių teisių.

Atsakovė pagal sutartį su ieÅ¡kove atsiskaitė, o ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ atsakovės sutartyje numatytÄ kainÄ (160 000 Eur). IeÅ¡kovė gautais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra. Atsakovė nedirbo pas ieÅ¡kovę, nepažįsta nei ieÅ¡kovės vadovų, nei akcininkų, nei kitų atsakingų asmenų. Ydinga yra ne Å¡alių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (sandoris) ar jos vykdymas, o ydingi yra ieÅ¡kovės vadovų ir atsakingų asmenų veiksmai, atlikti po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei pinigų iÅ¡ atsakovės gavimo.

Nors ieÅ¡kovė banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Kipro filiale, į kuriÄ atsakovei nurodė sumokėti pagal pirkimo–pardavimo sutartį mokėtinÄ sumÄ (160 000 Eur), atidarė tik 2012-03-16, t. y. po 2012-03-09 prokuroro nutarimo priėmimo, atsakovė apie tokį 2012-03-09 prokuroro nutarimÄ , kuriuo buvo apribotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės, sužinojo tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Teismas nevertino ir neanalizavo 2012-03-09 prokuroro nutarimo, kuriuo ieÅ¡kovei buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, turinio.

IeÅ¡kovė, gavusi pinigus už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , laikotarpiu nuo 2012-03-20 iki 2012-04-18 už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gautus pinigus pervedė bendrovei Totalchem Trading S.A. pagal sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Todėl bÅ«tent dėl 2012-03-08 ir 2012-03-15 ieÅ¡kovės su Totalchem Trading S.A. sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių bei 2012-03-20 iki 2012-04-18 ieÅ¡kovės Totalchem Trading S.A. atliktų mokėjimų ieÅ¡kovė neteko turimo turto ir tuo buvo pažeistos ieÅ¡kovės kreditorių teisės. Teismas nepagrįstai ginčo sandorį pripažino prieÅ¡taraujančiu ieÅ¡kovės teisnumui.

Teisės norminiai aktai nenumato, kad įmonės vadovas, pasikeitus įmonės valdybos nariams arba akcininkams, turėtų gauti naujos valdybos arba naujų akcininkų pritarimÄ buvusios valdybos arba buvusių akcininkų priimtiems sprendimams, kurie yra neatÅ¡aukti ir galiojantys. Teismas taip pat nepagrįstai taikė CK 1.81 straipsnyje įtvirtintÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ . Atsakovei tinkamai ir sÄ Å¾iningai įvykdžius savo prievoles, kylančias iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kaip ieÅ¡kovė panaudos iÅ¡ atsakovės faktiÅ¡kai gautus pinigus.

Teismas, pripažinęs, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris, turėjo vadovaujantis CK 1.81 straipsnio 2 dalimi ir restitucijos apskritai netaikyti. NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas nusprendė nepaisyti CK 1.81 straipsnio 2 dalyje numatytos imperatyvios įstatymo normos ir visiÅ¡kai nepagrįstai taikė restitucijÄ , be to, jÄ taikė netinkamai. Restitucijos taikymo atveju turėjo bÅ«ti atkurta padėtis, buvusi iki sandorio sudarymo, o vienaÅ¡alė restitucija pažeidžia ne tik atsakovės teises, bet ir Å¡alių lygybės principÄ .

IeÅ¡kovei atgavus atsakovei perleistÄ butÄ ir garaÅ¾Ä , bet neturint prievolės grÄ Å¾inti atsakovei iÅ¡ pastarosios faktiÅ¡kai gautų 160 000 Eur, ieÅ¡kovė akivaizdžiai ir nepagrįstai praturtėjo atsakovės sÄ skaita. IeÅ¡kovė BUAB „Snoras Development“ atsiliepime (t. 4, b. l. 79-90) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-04-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Atsakovė nepaneigė teismo iÅ¡vadų dėl jos nesÄ Å¾iningumo.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovės teiginius apie turimas santaupas / pajamas, į jaunÄ atsakovės amžių, pagrįstai kėlė abejones dėl jos galimybių įsigyti didelės vertės turtÄ . Nors ir teigiama, kad butas buvo įsigytas investiciniais tikslais, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, jog jis bÅ«tų nuomojamas ar atsakovė iÅ¡ Å¡ios investicijos bÅ«tų gavusi papildomų pajamų kokiu nors kitu bÅ«du. Atsakovė yra teisininkė, taigi jai yra keliami didesni atidumo bei apdairumo, sudarant sandorius, standartai.

Vienam pagrindinių pardavėjo akcininkų jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o pardavėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Å¡io akcininko bankroto administratoriaus valiÄ parduoti dukterinei įmonei priklausantį turtÄ bei pinigus už pardavimÄ gauti į ne Lietuvoje esančio banko sÄ skaitÄ . Atsakovė nepagrįstai sumenkina ginčo sutarties sudarymo vaidmenį ieÅ¡kovės pinigų pervedimo schemoje. IÅ¡ anksto ir apgalvotai buvo sudarytos sÄ lygos nuslėpti už turtÄ gaunamas lėšas, o galutinis pinigų pervedimo TotalChem Trading S.A. rezultatas priklausė bÅ«tent nuo ginčo sutarties sudarymo, kuri ir lėmė ieÅ¡kovės kreditorių interesų pažeidimÄ .

Nustačius nesÄ Å¾iningÄ atsakovės elgesį ginčo epizode, teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė apie tai, žinojo turto pirkėja ar ne apie galutinį pardavėjo tikslÄ dėl gautų pinigų panaudojimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, jog atsakovės elgesys, sudarant ginčo sutartį, neatitinka sÄ Å¾iningo ir protingo elgesio standartų, todėl bÅ«tinoji nesÄ Å¾iningumo sÄ lyga, taikant CK 1.81, 1.82 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus, yra įrodyta.Nors įmonės vadovui suteiktas leidimas parduoti turtÄ de jure nebuvo atÅ¡auktas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės vadovas ginčo turto pardavimo klausimo iÅ¡ tiesų kiekvienais metais pakartotinai nederindavo su įmonės valdyba ir akcininkais.

Tai nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-20 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015. Banko sÄ skaita Kipro banke buvo atidaryta tik 2012-03-16, t. y. jau po ginčo sutarties sudarymo bei po ieÅ¡kovės turto areÅ¡to (2012-03-09). Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, turėdami duomenų apie užsienio banko sÄ skaitÄ ir joje esančias pinigų sumas, bÅ«tų apriboję galimybę disponuoti ir tokiomis sÄ skaitomis. Banko sÄ skaitos nenurodymas ginčo sutartyse turėtų bÅ«ti vertinamas kaip apgalvotas abiejų jų Å¡alių veiksmas, siekiant nuslėpti gaunamų piniginių lėšų srautus bei apsunkinti jų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , dėl ko yra pažeidžiami ieÅ¡kovės ir jo kreditorių interesai, o ginčo sutartys prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.Ginčo sutarties pripažinimas negaliojančia dėl jos prieÅ¡taravimo juridinio asmens teisnumui pagal CK 1.82 straipsnį bei pripažinimas niekine dėl jos neatitikimo geros moralės ir vieÅ¡osios tvarkos principams pagal CK 1.81 straipsnį yra pakankamas ir savarankiÅ¡kas pagrindas patenkinti ieÅ¡kinį bei taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ .

Byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje yra ginamas vieÅ¡asis interesas, ir nustatęs abiejų ginčo sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo taikė tik vienaÅ¡alę restitucijÄ .Teismas teisingai vertino visas su ginčijamu sandoriu susijusias aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad faktinių aplinkybių, susijusių su viso ieÅ¡kovei priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu, negalima ignoruoti dėl jų aiÅ¡kių sÄ sajų su įrodinėjimo dalykÄ sudarančių juridinių faktų visetu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015).Nėra jokio pagrindo prie civilinės bylos medžiagos prijungti naujų pridedamų įrodymų ir juos vertinti, kadangi atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jų nebuvo galima pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamai nustatytų dviejų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų (dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, nesÄ Å¾iningumo), dėl įrodymų (ne)įvertinimo ir / ar netinkamo įvertinimo, netinkamo prejudicinių faktų nustatymo, kas lėmė ydingos teismo iÅ¡vados dėl sandorio negaliojimo susiformavimÄ , dėl netinkamo restitucijos bÅ«do taikymo.

Tokius skundo argumentus teisėjų kolegija ir aptaria, nenustačiusi pagrindo apeliacinio skundo ribų peržengimui (CPK 320 str.). Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ žiniasklaidos straipsnius „Lietuvoje NT vis dažniau perka rusai ir baltarusiai“ (t. 4, b. l. 72-74). Ir nors apeliantė teismui pateiktame apeliaciniame skunde nesuformulavo praÅ¡ymo dėl Å¡ių duomenų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė pageidauja jų įvertinimo.

Apeliantės nuomone, pateikta publikacija žiniasklaidoje pagrindžia aplinkybes dėl aktyvaus Rusijos ir Baltarusijos piliečių susidomėjimo nekilnojamojo turto rinka ginčo laikotarpiu, o nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvos Respublikoje reiškia sėkmingas investicijas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (duomenis), kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių Å¡ios publikacijos nebuvo pateiktos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, jog pateikti duomenys neturi naujumo savybės ir neabejotinai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie duomenys iÅ¡ internetinės naujienų svetainės teikiami pažeidžiant CPK 314 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ , todėl juos atsisako priimti ir vertinti. Dėl bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimo, dėl procesinių sprendimų, priimtų kitoje byloje, prejudicijos Visų pirma, apeliaciniame skunde keliamas prejudicijos taikymo klausimas.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudicija vadovavosi kitoje civilinėje byloje nustatytais faktais, t. y. nepagrįstai pripažino nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2A-88-381/2015, faktines aplinkybes dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorio sudarymo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis ir nagrinėjamai bylai. Apeliantė teigia, kad toje byloje nustatytas ieÅ¡kovės valdymo organų veiksmų neteisėtumas bei nesÄ Å¾iningumas nėra prejudicinis faktas, vertinant su ja sudarytÄ konkrečiÄ pirkimo-pardavimo sutartį ir savaime nelemia Å¡ios sutarties negaliojimo.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nesutinka. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-294-916/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos Å¡alių argumentus ir byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad yra reikalinga atsižvelgti ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-20 nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. 2A-88-381/2015, nustatytas faktines aplinkybes bei iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su ieÅ¡kovės veiksmais, parduodant ir kitus tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), esančius atskirus nekilnojamojo turto objektus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-20 nutartyje buvo analizuojamos ne tik toje civilinėje byloje ginčijamo vieno individualaus sandorio sudarymo aplinkybės, bet visi ieÅ¡kovės veiksmai kompleksiÅ¡kai dėl jos 2012-02-23–2012-03-01 laikotarpiu sudarytų deÅ¡imties savarankiÅ¡kų sandorių, susijusių su turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimu bei paskesniu Å¡ių sutarčių vykdymu, o turto pardavėjos (ieÅ¡kovės) elgesys, įvertintas kaip nuoseklus ir vientisas procesas, buvo pripažintas nesÄ Å¾iningu ir akivaizdžiai pažeidžiančiu jos kreditorių interesus.

Cituojamoje nutartyje konstatuotos tokios faktinės aplinkybės: 2012 m. pradžioje ieÅ¡kovės turimo turto ir įsipareigojimų balansas buvo neigiamas, o įmonės bÅ«klė atitiko faktinę nemokumo bÅ«senÄ ; iÅ¡ karto po BAB Snoras nacionalizacijos (banko veiklos moratoriumas paskelbtas 2012-01-16) ieÅ¡kovės generalinis direktorius S. A. nurodė įmonės darbuotojams ruoÅ¡tis skubiam turto pardavimui; visi objektai buvo parduoti Rusijos piliečiams; jau 2012-03-09 ieÅ¡kovei baudžiamojoje byloje buvo taikyta procesinė prievartos priemonė - laikinas viso įmonei priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimas; ieÅ¡kovės Kipre esančio banko skyriuje atidaryta jau po to, kai prieÅ¡ apeliantÄ buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių ribojimas, sÄ skaita bei atliekami į jÄ mokėjimai į įmonės buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukti ir iÅ¡vieÅ¡inti; sudarydamas sutartis, apelianto generalinis direktorius S. A. neabejotinai veikė nesÄ Å¾iningai, vedinas neteisėtų tikslų perleisti įmonės turtÄ tokiu bÅ«du, kuris leistų iÅ¡vengi prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams; nors formaliai valdybos leidimo ieÅ¡kovės įmonės vadovui parduoti turtÄ galiojimo ribos laiko požiÅ«riu nebuvo nustatytos, įstatymais įtvirtintos fiduciarinės pareigos vadovui, ieÅ¡kovės įmonės finansinė padėtis, jos įsipareigojimai BAB Snoras bei pastarojo bankrotas, taip pat abiejų Å¡ių subjektų teisinis ryÅ¡ys (bankrutuojantis bankas yra ieÅ¡kovės akcininkas) lėmė ieÅ¡kovės vadovui neabejotinÄ pareigÄ sužinoti paskirtojo administratoriaus pozicijÄ ieÅ¡kovės turto pardavimo klausimu; sudarytos pardavimo sutartys buvo akivaizdžiai komerciÅ¡kai nenaudingos ieÅ¡kovei, atsižvelgiant į visų jų vykdymo ypatumus, juolab kai sÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek ir jÄ vykdant (CK 6.200 str.).

Aptariamoje civilinėje byloje taip pat buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė, turėdama su įstatymu nederančių tikslų (iÅ¡vengti atsiskaitymo su savo kreditoriais), kryptingai ir sÄ moningai rengėsi turto perleidimui, kÄ patvirtina ir tokio kiekio sandorių sudarymas per itin trumpÄ laikÄ , ir juose apibrėžia atsiskaitymo už perkamÄ turtÄ tvarka. Pažymėtina, kad tokios teisėjų kolegijos iÅ¡vados toje byloje buvo padarytos lyginamosios analizės bÅ«du, įvertinant visas 2012 m. per trumpÄ laikÄ sudarytas sutartis (taigi ir nagrinėjamoje byloje ginčijamÄ ieÅ¡kovės su apeliante sudarytÄ sutartį), kuriose užsienio banke esanti sÄ skaita pirkimo kainos sumokėjimui neiÅ¡vieÅ¡inta, nors pagal 2010 m. sudarytas vos dvi pirkimo-pardavimo sutartis mokėjimai atlikti į Lietuvoje esančiÄ (ieÅ¡kovės kreditoriaus) sÄ skaitÄ .

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-20 nutartyje nustatytas pirmiau iÅ¡vardintas faktines aplinkybes turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamam ginčui spręsti ir pagrįstai jomis rėmėsi, nors apeliantė tos bylos nagrinėjime ir nedalyvavo (CPK 182 str. 2 p. ). Pažymėtina, kad tokių konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu atlikto teisinio visos situacijos įvertinimo (sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.81, 1.82 ir 6.66 straipsnius) pagrįstumÄ pripažino ir bylÄ nagrinėjęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2016).

Tokios pačios išvados dėl dar vieno tuo metu sudaryto sandorio negaliojimo, esant iš esmės identiškoms faktinėms aplinkybėms, jau padarytos ir kitoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje Nr. 2A-639-407/2015.   Antra vertus, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien prejudiciniais faktais ir šios konkrečios bylos aplinkybių apskritai nevertino, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

PrieÅ¡ingai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs Å¡ios konkrečios bylos faktines aplinkybes bei į jÄ pateiktus įrodymus, nustatė taip pat ir antrosios ginčo teisinio santykio Å¡alies (t. y. pačios apeliantės) nesÄ Å¾iningumÄ , Å¡iÄ savo pozicijÄ sprendime tinkamai argumentavo bei motyvavo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigas įrodinėjimo procese įgyvendino tinkamai, civilinio proceso įstatyme nustatytų įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, sprendimÄ dėl ginčo priėmė tik visapusiÅ¡kai įvertinęs Å¡alių iÅ¡dėstytus argumentus, paaiÅ¡kinimus bei įrodymus, įskaitytinai ir ankstesniame ieÅ¡kovės inicijuotame ginče nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais konstatuotas aplinkybes.

Dėl apeliantės (ne)sÄ Å¾iningumo Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimus ir konstatavęs, kad Å¡alių sudaryta sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), ieÅ¡kovės teisnumui (CK 1.82 str. 1 d.), o visos bÅ«tinosios sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ (CK 6.66 str.) taip pat nustatytos, tokias savo iÅ¡vadas grindė ir byloje įrodytu abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumu. Apeliantė savo skunde tvirtina, kad tokia ieÅ¡kinio tenkinimo bÅ«tinoji sÄ lyga nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, ginčijamas tik dviejų sÄ lygų – kreditorių teisių pažeidimo bei trečiojo asmens (apeliantės) sÄ Å¾iningumo aspektais. Kadangi kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų buvimas nekvestionuojamas, teisėjų kolegija dėl jų nustatymo nepasisako, pripažindama, kad kitos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos pirmosios instancijos teismo buvo nustatytos bei įvertintos tinkamai (CPK 320 str. 1 d.).

Atlygintinį sandorį ginčijant CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas. Apeliantės veiksmų įvertinimas sÄ Å¾iningumo aspektu turi esminę reikÅ¡mę ir ginčijant sutartį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį (dėl sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises.

Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus.

Be to, reikalavimai sÄ Å¾iningumo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Vertinant trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju apeliantės) nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su paties skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių (t. y. žinotų kam ir kiek su juo sudarantis sandorį skolininkas yra skolingas), užtenka, kad jis tikėtinai žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ , atitinkamai ir jo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).

Å ioje byloje nekilo ginčo dėl ieÅ¡kovės valdymo organų (generalinio direktoriaus S. A.) nesÄ Å¾iningumo, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, juolab kad toks faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje. Nors apeliantė kvestionuoja teismo nustatytÄ jos nesÄ Å¾iningumÄ , skundo argumentai tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais ir jų nekartodama, teismo iÅ¡vadas dėl apeliantės nesÄ Å¾iningumo, padarytas įvertinus 2012-02-23 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DA-1160 sudarymo bei jos vykdymo aspektus, pripažįsta pagrįstomis ir visiÅ¡kai teisingomis.

Kartu atsižvelgiant ir į nustatytus bei jau aptartus su ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningais veiksmais susijusius faktus, apeliantės vaidmuo Å¡ioje koordinuotoje ir gerai organizuotoje turto pardavimo veiksmų schemoje, apeinant ieÅ¡kovės kreditorius, labiau tikėtina, kad yra neatsitiktinis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo ir faktų tikėtinumo taisyklėmis, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad apeliantės veiksmai atitiko teismų praktikoje suformuotus sÄ Å¾iningumo apibrėžties standartus – jai prieinamomis priemonėmis pasidomėti sandorio sudarymo ir jo įvykdymo aplinkybėmis, ypač priimant domėn tai, kad sandoris buvo sudaromas pakankamai skubiai nuo apeliantei pateikto trečiųjų asmenų pasiÅ«lymo jį sudaryti, įgyjamas itin didelės vertės turtas kitoje Å¡alyje, nei ji gyvena, atsiskaitymas už jį atliekamas į trečiojoje Å¡alyje esančioje kredito įstaigÄ , nors pirkimo-pardavimo sutartyje buvo iÅ¡vieÅ¡inta kita pardavėjos sÄ skaita, esanti Lietuvos banke.

Todėl apeliantei, teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčiam asmeniui, pardavėjo tikrieji ketinimai turėjo sukelti pagrįstų abejonių. Tokio teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčio asmens neapdairumo visų kitų faktinių bylos aplinkybių kontekste pakanka, kad apeliantės neveikimas bÅ«tų pripažįstamas kaip jos nesÄ Å¾iningumas. Tai konstatavus, skundo argumentai, kuriais iÅ¡sakoma apeliantės pozicija dėl prokuroro 2012-03-09 nutarimo turinio, jo priėmimo laiko, nustatytų ribojimų apimties bei įtakos atsiskaitymo už įgytÄ turtÄ Â tvarkai ir / ar kiti, nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s. Apeliantė kartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Å ie argumentai teismo buvo iÅ¡tirti, įvertinti bei dėl jų pasisakyta teismo sprendime. Dėl įmonės kreditorių interesų pažeidimo Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčo sandorį, pasisako ir dėl kitos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos – ieÅ¡kovės kreditorių interesų pažeidimo, kuri, be kita ko, yra itin aktuali ir sandorį ginčijant kitais dviem ieÅ¡kovės pasirinktais teisiniais pagrindais. Pasak apeliantės, tokiÄ sÄ lygÄ pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai pripažino nustatyta.

Tačiau šie apeliacinio skundo teiginiai deklaratyvūs ir aiškiai neatitinka faktinės situacijos.CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus (-ių) teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, t. y. dėl ginčijamo sandorio jį sudaręs subjektas nebegali įvykdyti (nebevykdo) prievolių kreditoriams arba jo galimybės prievoles įvykdyti ateityje sumažėja (pasikeičia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Tokio teisės normos aiÅ¡kinimo kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 2012-02-23 pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu apeliantė minimaliÄ ieÅ¡kovės valdybos nustatytÄ kainÄ už ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ pervedė į ieÅ¡kovės po sandorio sudarymo atidarytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ užsienio valstybėje, pripažintina negaliojančia įskaitytinai ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pažeidžia jos kreditorių teises.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos duomenys patvirtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-11-14 nutartimi, kuriÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2013-02-14 paliko nepakeistÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla (t. 1, b. l. 6-9, 10-14). Nors ginčijama sutartis, pagal kuriÄ apeliantė iÅ¡ ieÅ¡kovės nupirko butÄ su garažu už bendrÄ 160 000 Eur kainÄ , įsipareigodama sumokėti pardavėjui pavedimu į jo sÄ skaitÄ , esančiÄ Swedbank AB banke, arba bet kuriÄ kitÄ raÅ¡tu pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo (t. 1, b. l. 44-56, sutarties 4.1. p.), sudaryta dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2012-02-23), prejudicinėje nutartyje Nr. 2A-88-381/2015 yra konstatuota, kad jau 2012 m. pradžioje, kuomet buvo sudaryta deÅ¡imt sandorių, ieÅ¡kovės turimo turto ir įsipareigojimų balansas buvo neigiamas, o įmonės bÅ«klė atitiko faktinę nemokumo bÅ«senÄ .

Apeliantė 2012-03-22 pervedė 160 000 Eur sutarties kainÄ Ä¯ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , atidarytÄ Kipre (t. 2, b. l. 48). Lėšas, gautas iÅ¡ nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimo, ieÅ¡kovė panaudojo atsiskaitymui pagal reikalavimų perleidimų sutartis, sudarytas su įmone TotalChem Trading S.A., kuriomis įsigijo reikalavimų teises į BAB bankas Snoras 3 975 945,83 Eur sumai (t.2 b. l. 70-108). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė, gavusi pinigus už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , juos panaudojo ne atsiskaitymams su tuometiniais savo kreditoriais, bet perėmė praktiÅ¡kai neįgyvendinamÄ teisę.

Kaip pirmiau nurodyta, apeliantė, sudarydamas ginčo sutartį, taip pat buvo nesÄ Å¾ininga ir turėjo suvokti (pagrįstai suabejoti) ieÅ¡kovės nurodytos atsiskaitymo tvarkos ydingumÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė, parduodama savo nekilnojamÄ jį turtÄ , už kurį atsiskaitymui gauti pasirinko užsienio valstybėje jau vėliau atidarytÄ banko sÄ skaitÄ ir pervestas lėšas panaudojo atsiskaitymui už reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę, akivaizdžiai patvirtina, jog buvo siekiama sumažinti ieÅ¡kovės turimÄ turtÄ , pažeidžiant kreditorių teises (CK 6.66 str.).

Ä® apeliaciniame skunde akcentuojamÄ aplinkybę, kad kreditorių teises Å¡iuo atveju pažeidžia ne apeliantės atliktas atsiskaitymas į užsienio valstybėje atidarytÄ sÄ skaitÄ , o pačios ieÅ¡kovės pasirinktas gautų už perleistÄ turtÄ piniginių lėšų panaudojimo bÅ«das, teisėjų kolegija neatsižvelgia, kadangi ir apeliantės veiksmai, akceptuojant tokiÄ atsiskaitymo formÄ , sudarė sÄ lygas iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo ir taip pažeisti jų teises. Dėl restitucijos taikymo ypatumųGinčo sandorio pripažinimas negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, 1.82 straipsnio 1 dalį ir 6.66 straipsnį suponuoja restitucijos taikymÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog abi sandorio Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai ir buvo pažeistos trečiųjų asmenų (ieÅ¡kovės kreditorių) teisės, dėl ko Å¡ie prarado galimybę patenkinti dalį savo reikalavimų iÅ¡ apeliantei perleisto turto, taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės nuosavybėn atsakovei parduotÄ butÄ bei negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas vienaÅ¡alę restitucijÄ , pažeidė Å¡alių lygybės principÄ bei nepagrįstai sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovei praturtėti apeliantės sÄ skaita.

Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirminę padėtį. BendrÄ sias restitucijos taisykles reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių ir joje susiklosčiusios faktinės situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, vienaÅ¡alė ar dviÅ¡alė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas vieÅ¡ajai tvarkai ar geros moralės normoms prieÅ¡taraujančio sandorio tikslas, o vieÅ¡osios teisės normos nenustato tokio sandorio Å¡alims turtinių sankcijų.

CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėties nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas.Remiantis CK 1.81 straipsnio 3 dalimi, restitucijos įmanoma netaikyti, kai dėl sandorio prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei vieÅ¡osios teisės normos nustato Å¡alims turtines sankcijas, pvz., sandorio dalyku buvusio turto konfiskavimÄ baudžiamosios teisės priemonėmis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pritaikius vienaÅ¡alę restitucijÄ tokia forma, kaip atliko bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, sukuriama vienos Å¡alies padėties nepagrįsto pablogėjimo, o kitos – nepagrįsto pagerėjimo situacija, t. y. situacija, kurios siekiama iÅ¡vengti taikant CK 6.145 straipsnio 2 dalį. Taikyta vienaÅ¡alė restitucija suteiktų nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ tik vienai neteisėtu pripažinto sandorio Å¡aliai, kuri atgautų tai, kÄ prarado sudarydama sutartį, tačiau neįgytų pareigos grÄ Å¾inti prieÅ¡prieÅ¡inį įvykdymÄ .

Kaip nustatyta byloje, Å¡i sandorio Å¡alis taip pat buvo nesÄ Å¾ininga, kaip ir apeliantė. Kai abi sandorio Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, tai prioritetinis vienos iÅ¡ jų teisių gynimas kitos Å¡alies sÄ skaita neatitiktų CK 1.83 straipsnio 3 dalimi ir 6.145 straipsnio 2 dalimi siekiamų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdama į aptartÄ teisinį reguliavimÄ bei paminėtÄ kasacinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje situacijoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ginčo sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalį, 1.82 straipsnio 1 dalį, 6.66 straipsnio pagrindais lemia dviÅ¡alės restitucijos taikymÄ .Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylos Å¡alių ginÄÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau suklydo aiÅ¡kindamas bei taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias teisės normas, o tai teikia pagrindÄ pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priimtas sprendimas taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.).Nustatytina, kad tenkinama 50 proc. apeliantės skundo reikalavimų, pagal Å¡iÄ proporcijÄ pirmiausiai perskirstytinos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės už ieÅ¡kinį mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė atleista pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), sudarytų 2 785,48 Eur, o procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 17,14 Eur, todėl valstybei iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 401,31 Eur (2 802,62 Eur x 50 proc.) iÅ¡laidų.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 2 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, todėl, pakeitus sprendimÄ , Å¡ios iÅ¡laidos taip pat proporcingai mažintinos iki 1 000 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 000 Eur (6 905,60 Lt) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 29-35), todėl proporcingai atmestų / patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios turėtų bÅ«ti mokamos iÅ¡ administravimui skirtų lėšų.

Å alių patirtos su atstovavimu susijusios bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme įskaitytinos kaip prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 702,22 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. punktu (nuo 2015-03-20 galiojanti jų redakcija), ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisiama 954,33 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 50 proc., arba 477 Eur atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pakeisti ir iÅ¡dėstyti jÄ taip:Taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Snoras Development“ nuosavybėn butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), plane pažymėta R1-1, o iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Snoras Development“ (juridinio asmens kodas 125427865) priteisti atsakovei A.

S. (gimusiai 1985 m. liepos 31 d.) 160 000 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų), sumokėtų pagal 2012 m. vasario 23 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DA-1160.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. 1 401,31 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus vienÄ eurÄ ir 31 euro centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų valstybei.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. 477 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Snoras Development“.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Dalia Kačinskienė Vigintas Višinskis