2025-01-20 Nr. BB-353-1-01-1-19094-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-102/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19094-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, atsižvelgdami į nuteistajam A. Z. įkaltintų nusikalstamų veikų mechanizmo specifiką, įvykių dinamiką, nuteistojo bei nukentėjusiųjų įtemptus bei konfliktinius santykius, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvadų neišsamumą bei neaiškumą, privalėjo atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu gauti duomenys (įrodymai) būtų reikšmingi šios bylos nagrinėjimui. A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus. Byloje nenustatyta jokių liudytojų, mačiusių smūgių sudavimą (liudytojais apklausti A. Z. tėvai, matę įvykį, patvirtino, jog jis jokių smūgių nukentėjusiems nebuvo sudavęs, nukentėjusieji patys aktyviais veiksmais traukdavo lentą ir pan.), todėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo turi svarią įrodomąją reikšmę, patvirtinant ar paneigiant A. Z. įkaltintus fizinio smurto veiksmus. Atsižvelgiant į specialisto pateiktinus paaiškinimus galėtų būti spręstinas būtinumas paskirti papildomą specialisto tyrimą. Teismų išvados, patvirtinant A. Z. kaltę dėl jam įkaltintų nusikalstamų veikų, padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Tai, kasatoriaus nuomone, sąlygojo esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, sukliudžiusį teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius nesutinka su A. Z. nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, A. Z. palankias išvadas, nei tai padarė jo bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl A. Z. padarytų veikų kvalifikavimo ir kt.) argumentuotai atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė