45d28801-a2d2-484a-b7e6-2a0353798d5b · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nutarta ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo apgaudinėjimo ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimÄ laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) apgaudinėjimo byloje Nr. 45073/07 ir dėl to atsiradusios teisės į atlyginimÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 300 000 Lt teisingÄ atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ ir suvaržymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad, kaip matyti iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam 300 000 Lt atlyginimÄ , kurį iÅ¡skaido į turtinį bei neturtinį, atsiradusį, ieÅ¡kovo manymu, tretiesiems asmenims apgaudinėjant EŽTT, siekiant pripažinti nepriimtinu nagrinėti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ byloje Nr. 45073/07 ir pažeidus teisę naudotis visomis vidaus teisių gynimo priemonėmis. Patikslintame ieÅ¡kinyje, kaip ir pirminiame ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovas nurodo, kad 218 414 Lt turtinę žalÄ pagrindžia 2008 m. birželio 15 d. ieÅ¡kinys, priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-84-431/2009, ir civilinių bylų Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-7605-178/2009 medžiaga, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2008 m. birželio 15 d. ieÅ¡kinio, juo buvo praÅ¡oma priteisti 200 000 Lt neturtinės ir 18 414 Lt turtinės žalos atlyginimo; 32 586 Lt neturtinė žala grindžiama nepriimtu nagrinėti 2009 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-7605-178/2010; 50 000 Lt neturtinė žala grindžiama trečiųjų asmenų veiksmais civilinėse bylose Nr. 2-5253-603/2010 ir Nr. 2-6164-577/2011.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui, kadangi, kaip minėta, nors ieÅ¡kovas nurodo, jog praÅ¡o turtinės žalos atlyginimo, tačiau iÅ¡ pateiktų prie ieÅ¡kinio įrodymų darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada. Taip pat patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nesukonkretino ieÅ¡kinio dalyko (reikalavimo) praÅ¡ydamas priteisti jam 300 000 Lt atlyginimÄ , nors iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad reikalaujama ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismo nuomone, ieÅ¡kinys nėra suformuluotas pakankamai tiksliai, todėl teismas negalėtų tinkamai apginti ieÅ¡kovo teisių, jeigu jos iÅ¡ tiesų yra pažeidžiamos.

Atsakovas, esant neapibrėžtam ieÅ¡kinio pagrindui, taip pat neturėtų galimybės tinkamai suformuluoti savo pozicijos ir atsikirtimų į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas nepaÅ¡alino esminių ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumų (esminiais laikytini trÅ«kumai, kurių negalima paÅ¡alinti po ieÅ¡kinio priėmimo). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas manė, kad nustatytu terminu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl ieÅ¡kinys laikytinas nepaduotu ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantas A. B. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ perduoti kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas byloje įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, todėl Å¡io teismo teisėja negalėjo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimo. Teisėja pati nutartyje pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ ir tuo pažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimus. 300 000 Lt reikalavimu praÅ¡oma priteisti ne turtinę žalÄ , bet teisingÄ atlyginimÄ , kurį sudaro 218 414 Lt turtinė ir 82 586 Lt neturtinė žala.

Apelianto anksčiau pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių nagrinėjimas vilkinamas bei pažeidžiama teisė į teisminę gynybÄ . Pirmosios instancijos teismas nesilaiko precedentų dėl teisės kreiptis į teismÄ . Negalima atsisakyti priimti ieÅ¡kinio dėl materialinio teisinio pobÅ«džio priežasčių. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ anksto sprendžia ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o tai galima tik iÅ¡tyrus įrodymus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.).Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , patikrina ar pateiktas ieÅ¡kinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, iÅ¡vardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieÅ¡kinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieÅ¡kinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieÅ¡kovui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 str.).

Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentÄ pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ ; prieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui. CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sÄ raÅ¡as. Pagal šį sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kinyje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieÅ¡kovo reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

Be to, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodyti bei kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p. ir 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡ias teisės normas, yra konstatavęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , tai yra suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

IeÅ¡kovo pasirinkto ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieÅ¡kovo pareiga, kurios ieÅ¡kovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 str., 138 str.). Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyviÄ gynybÄ tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į jÄ asmuo pakankamai aiÅ¡kiai formuluoja savo reikalavimÄ ir to reikalavimo pagrindimÄ . Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali tapti ieÅ¡kovo advokatu ir už jį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . IeÅ¡kovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali praÅ¡yti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999). Tokios praktikos griežtai laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2759/2011 ). 2011 m. spalio 20 d. nutartimi (b. l. 20-21) Vilniaus apygardos teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ per 14 dienų iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo trÅ«kumus ir nurodė, jog ieÅ¡kovas nepakankamai tiksliai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ bei atskleidė ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui.

Å ie trÅ«kumai iÅ¡taisytini ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje siekiant sudaryti galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti pateikiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Patikslintame ieÅ¡kinyje (b. l. 29-30) ieÅ¡kovas nurodo, kad 218 414 Lt turtinę žalÄ pagrindžia 2008 m. birželio 15 d. ieÅ¡kinys, priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-84-431/2009, ir civilinių bylų Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-7605-178/2009 medžiaga, tačiau, kaip matyti iÅ¡ 2008 m. birželio 15 d. ieÅ¡kinio, juo buvo praÅ¡oma priteisti 200 000 Lt neturtinės ir 18 414 Lt turtinės žalos atlyginimo; 32 586 Lt neturtinė žala grindžiama nepriimtu nagrinėti 2009 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-7605-178/2010; 50 000 Lt neturtinė žala grindžiama trečiųjų asmenų veiksmais civilinėse bylose Nr. 2-5253-603/2010 ir Nr. 2-6164-577/2011.

Tokie ieÅ¡kovo nurodyti ieÅ¡kinio faktiniai pagrindai neleidžia spręsti, kas sudaro turtinę žalÄ (kokio turto ieÅ¡kovas neteko, kokios jo turtinės teisės buvo pažeistos ir pan.). Neturtinę žalÄ taip pat sudaro įvairaus pobÅ«džio nematerialiniai praradimai, patirti nepatogumai. Jų ieÅ¡kovas nenurodė. Jokių aplinkybių, kokiais kriterijais remiantis praÅ¡oma bÅ«tent tokio dydžio atlyginimo suma, ieÅ¡kovas nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad atskleistas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovui.Apeliantas taip pat nurodo, kad teisėja pati nutartyje pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ ir tuo pažeidė CPK 141 str. reikalavimus.

Kadangi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ pateikė pats ieÅ¡kovas, teismas niekaip nepakeitė ir negalėjo pakeisti ieÅ¡kinio pagrindo ar dalyko.Vilniaus apygardos teismas byloje įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu, todėl, apelianto nuomone, Å¡io teismo teisėja negalėjo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimo. Konkreti teisėja byloje kaip proceso dalyvis nedalyvauja. Ji jokio tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Todėl nėra pagrindo manyti, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka.Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti ginčijamÄ nutartį neteisėta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanutė MilaÅ¡ienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Vigintas ViÅ¡inskis