45d262e3-8965-40ed-a42e-71898bb08693 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-30512-808/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25089-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.; 3.2.6.1. (N) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 7795,47 Eur skolos, 389,92 Eur sutartinių/pelno palÅ«kanų, 208,53 Eur delspinigių, 5,64 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 1010,96 Eur palÅ«kanų/negautų pajamų, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad AB „Swedbank“ ir atsakovė A. L. 2010 m. lapkričio 23 d. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948-RK ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA, kurių pagrindu AB „Swedbank“ suteikė atsakovei atitinkamai sutartyse nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas numatytas sumas. Atsakovė netinkamai vykdė minėtas Sutartis, todėl AB „Swedbank“ minėtas sutartis (2014-03-21 Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948- RK ir 2014-01-27 Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA) nutraukė ir įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grÄ Å¾intų visÄ likusį kreditÄ , o taip pat pateikti atsakovei reikalavimus dėl atitinkamų palÅ«kanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ . Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsniu, atsižvelgdamas į Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, bylÄ skyrė nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka praneÅ¡ta iÅ¡siunčiant praneÅ¡imus.

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir atsakovė 2010 m. lapkričio 23 d. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948-RK, kurios pagrindu AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 2316,96 Eur kreditÄ (iki 2013-11-30). Å alys 2012 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA, kurios pagrindu AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 6371,64 Eur kreditÄ (iki 2017-07-17). Atsakovė įsipareigojo minėtose sutartyse nustatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditus bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai.

Atsakovei netinkamai vykdžius minėtas Sutartis, AB „Swedbank“ jas nutraukė : 2014 m. kovo 21 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948- RK, o 2014 m. sausio 27 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA ir įgijo teisę reikalauti likusios dalies kredito grÄ Å¾inimo bei pateikti reikalavimus dėl atitinkamų palÅ«kanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pradinė kreditorė 2012 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-12-6162/12-20-79 bei 2014 m. vasario 26 d.

Bylų priėmimo perdavimo akto Nr. 14 pagrindu perleido ieÅ¡kovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimÄ pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-039655-VA. Pradinė kreditorė 2014 m. rugpjūčio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 14-20-43 bei Bylų priėmimo perdavimo akto Nr. 1 pagrindu perleido ieÅ¡kovei teises į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimÄ pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-127948- RK. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovė informuota 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. praneÅ¡imais.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė bÅ«tų atsiskaičiusi su ieÅ¡kove (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Ä®statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Taigi, bet kuris praneÅ¡imas, nepaisant jo formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ . Svarbu, kad jame bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019).

Todėl, konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės naujajai kreditorei (ieÅ¡kovei) perleidimÄ . Dėl skolos prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai).

Pagal CK 6.59 straipsnį, yra draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ginčijusi sutarties sÄ lygas, kredito suteikimo faktÄ ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Taip pat nėra įrodymų apie gautų kreditų grÄ Å¾inimÄ . Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 7795,47 Eur negrÄ Å¾into kredito suma (2316,96 Eur pagal Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį ir 5478,51 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutartinių/pelno palÅ«kanų. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Lietuvos civilinėje teisėje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis), ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.).

PalÅ«kanos, kaip mokestis už skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensacinių palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo Sutarčių sudarymo dienos iki Sutarčių nutraukimo dienos, atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, susidarė 389,92 Eur pelno palÅ«kanų (167,50 Eur pagal Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį (Sutarties 11.4 punktas) 17,00 proc. metinė palÅ«kanų norma ir 222,42 Eur pagal Vartojimo kredito sutartį (Sutarties 5.1 punktas) 11,500 proc. metinė palÅ«kanų norma) įsiskolinimas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi Å¡ias palÅ«kanas, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 389,92 Eur pelno palÅ«kanų. Dėl delspinigių IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 208,53 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d., taikant 0,05 proc. delspinigių normÄ . Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų (baudos, delspinigių) turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Nagrinėjamu atveju, Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutarties 12.3 punkte numatyta, kad atsakovei praleidus sutartyje numatytų kredito grÄ Å¾inimo įmokų, palÅ«kanų ir/ar kitų numatytų mokėjimo terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvienÄ kalendorinę termino praleidimo dienÄ mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspnigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

Kadangi atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 208,53 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5,64 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi.

Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praneÅ¡imo apie įsiskolinimÄ ir kitų mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Å ie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieÅ¡taraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014).

Nagrinėjam atveju ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytam reguliavimui, todėl reikalavimas dėl 5,64 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkinamas. Dėl palūkanų/negautų pajamų Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 1010,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2014-03-17) iki sutarties termino pabaigos (2017-07-17).

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, reikalaujantis atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ . Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2018 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Negautų pajamų įrodinėjimas apima aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Bet kuriuo atveju, negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Nagrinėjamu atveju, atsakovei tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2017 m. liepos 17 d. (kredito sutarties termino pabaiga) gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad iš atsakovės būtų priteistos negautos pajamos, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1010,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos.

Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – kompensuoti bÅ«simus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo teismo sprendimu priteistos 9404,88 Eur sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo už akių visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kitos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 99,94 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 211,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d., CPK 93 str. 2 d.). Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai 7795,47 Eur (septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 47 ct) skolos, 389,92 Eur (trys Å¡imtus aÅ¡tuodienadeÅ¡imt devynis eurus 92 ct) sutartinių/pelno palÅ«kanų, 208,53 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus 53 ct) delspinigių, 1010,96 Eur (vienÄ tÅ«kstantį deÅ¡imt eurų 96 ct) palÅ«kanų/negautų pajamų, 5 (penkių) procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 9404,88 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 211,87 Eur (du Å¡imtus vienuolika eurų 87 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė