Legislator Case Law & Legislation
45cfaacd-7e8a-4ad2-8437-ce7a35bd3f78 AI generated

45cfaacd-7e8a-4ad2-8437-ce7a35bd3f78 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 45cfaacd-7e8a-4ad2-8437-ce7a35bd3f78
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Procesinio sprendimo kategorija:                44.5.2.17; 114.4; 121.15;121.21 Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje

Legislator headnote

AI generated

45cfaacd-7e8a-4ad2-8437-ce7a35bd3f78 · Panevėžio apygardos teismas: gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo

Civilinė byla Nr

Pirmosios

instancijos teismo teisėja                                   Civilinė byla Nr.

2A-587-278/2010

Valentina Paliulionienė                                                                    Â

2-15-3-00013-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 44.5.2.17; 114.4; 121.15;121.21

 (S)

                                                                                               Â

                                                            Â

                              Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                          Â

                                                 N U

T A R T I S

                                  LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

                                                   Â

2010 m. spalio 22 d.

                                                            Panevėžys

             Â

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovams E. Pipiraitei, A. Kilevičiui,

atsakovei A. L., jos atstovui adv. A. Peneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

civilinę bylÄ pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundÄ dėl

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje

Nr.2-114-847/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei A. L., tretiesiems asmenims L. P.,

uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Žemės ūkio inovacijų centras“ dėl žalos

atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos B.Valiulienės praneÅ¡imÄ apie

bylÄ , atsakovės, jos atstovo ir ieÅ¡kovo atstovų paaiÅ¡kinimus,

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas nurodė, kad pagal gautÄ skundÄ 2009-03-16

nustatyta, kad Jokniūnų kaime Papilio seniūnijos teritorijoje, Biržų rajone, L. P. privačioje žemėje, be leidimo S. L. iškirto

18 vnt. žalių medžių. Už neteisėtÄ medžių iÅ¡kirtimÄ Panevėžio RAAD Biržų rajono

agentūros vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė E. Pipiraitė

2009-07-03 nutarimu Nr. AM 055984 S. L. nubaudė 150 Lt

administracine bauda pagal ATPK 78 str. 1 d. Nutarimas baudai skirti apskųstas

nebuvo, bauda sumokėta, tačiau žala gamtai nėra atlyginta. Prašė teismÄ priteisti

iš atsakovės A. L. 20 050 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc.

dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo

visiško įvykdymo.

Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad S. L.,

neturėdamas specialaus leidimo, iškirto saugotinus medžius L.

P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nurodė, kad byloje

esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas patvirtina, kad žemės

sklypo, kuriame augo iškirsti medžiai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis

yra žemės Å«kio. IÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad žemės sklypo 0,3300 ha sudaro užstatyta teritorija, 0,2000 ha - sodų plotas, kitos žemės plotas - 0,0700 ha, kad yra suformuota namų valda, registro įrašų nėra. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nesant

suformuotai ir įregistruotai nekilnojamojo turto registre namų valdai, visam

žemės sklypui, kadastrinis numeris 3622/0008:12, kuriame buvo iškirsti medžiai,

galioja žemės ūkio paskirties žemės režimas, todėl asmuo, neteisėtai iškirtęs

saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius privalo atlyginti pagal LR

Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios

vertės įkainius“.

Atsakovė A. L. apeliaciniu skundu

praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos

medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami

saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir medžių, ir krÅ«mų priskyrimo saugotiniems“ nenustatyta, kad želdiniai

nesaugomi tik įregistruotoje privačioje namų valdoje. Be to, jokiame kitame

teisės akte, susijusiame su aplinkos apsauga ir padarytos jai žalos atlyginimu,

nėra kalbama apie privalomÄ namų valdų įregistravimÄ . Todėl Å¡iuo konkrečiu

atveju S. L. veiksmuose, iškertant medžius privačios valdos

teritorijoje nėra kaltės, todėl jam neiškyla ir civilinė atsakomybė. Atsakovė

nurodo, kad teismas nustatė svarbiÄ bylai aplinkybę, kad tarp dviejų savininkų UAB

„Žemės ūkio inovacijų centras“ ir L. P. nėra nustatyta

naudojimosi žemės sklypu tvarka, nežinomos konkrečios, tikslios jų valdomų

žemės sklypų ribos. L. P. priklauso 0,60 ha žemės sklypas, o UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ priklauso 12,2239 ha žemės sklypas, tačiau šių žemės sklypų tikros ribos, visame 12,8239 ha žemės sklype, nėra žinomos, todėl visiškai neaišku, kodėl ieškovas nurodo, kad S. L. iškirto medžius būtent L. P. privačioje

žemėje. Nurodo, jog valstybė nesaugo želdinių, jeigu jie yra deklaruotuose

plotuose. Teigia, jog iÅ¡ UAB „Žemės Å«kio inovacijų centras“ iÅ¡nuomotÄ Å¾emės

sklypÄ 2009 metais deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka, Å¡ias aplinkybes ji

nurodė pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, tačiau teismas savo

sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė. Atsakovė nurodo, kad norėdamas iš UAB

„Žemės Å«kio inovacijų centras“ iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ deklaruoti tiesioginėms

išmokoms gauti 2009 metais ir vadovaudamasis LR Žemės ūkio ministro 2007-07-10

įsakymo Nr. 3D-327 1.4 punktu, S. L. deklaruojamuose

plotuose iškirto medžius ir krūmus, jie patenka į deklaruojamų laukų plotus ir

yra valstybės nesaugomi. Teigia, jog teisėtai iškirstus medžius, jokia žala gamtai

nėra padaryta.

Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono

aplinkos apsaugos ministerijos departamentas atsiliepime į atsakovės A. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo,

kad apeliaciniame skunde pateikiami prieštaringi argumentus dėl iškirstų medžių,

- nurodoma, kad medžiai buvo iškirsti L. P. nuosavybės

teise priklausančiame žemės sklype esančioje privačioje namų valdoje, vėliau

teigiama, kad medžiai buvo iškirsti įstatymų nustatyta

tvarka deklaruotame žemės sklype. Mano, jog atsakovės nenuoseklumas, rodo, jog

ji bet kokiu būdu bando išvengti civilinės atsakomybės. Teigia, jog nepagrįstas atsakovės teiginys, kad nėra teisės akto, kuriuo

bÅ«tų privaloma įregistruoti suformavus namų valdÄ nekilnojamojo turto registre.

Privačios namų valdos suformavimo ir įregistravimo tvarkÄ kadastro duomenų

nustatymÄ , jų įraÅ¡ymÄ Ä¯ nekilnojamojo turto kadastrÄ reglamentuoja Lietuvos

Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Ieškovas mano, kad teismas darė

pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai ir yra

visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sÄ lygos, todėl priėmė

teisingÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais

nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2

dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę

veiklÄ , privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai,

žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji

žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės,

buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal

bendrÄ sias įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas

reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus,

žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos

padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti

civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Nagrinėjamoje

byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir atsakovė A. L.,

kad 2009 metų vasario mėn. JokniÅ«nų kaime, Papilio seniÅ«nijoje, Biržų rajone,  S. L. be leidimo iÅ¡kirto 18 vnt žalių medžių. Å iÄ aplinkybę

patvirtina ir 2009-04-16 bei 2009-07-02 S. L. paaiškinimai,

esantys byloje (b.l. 8, 10). Ieškovas nurodo, kad šiais neteisėtais S. L. veiksmais gamtai buvo padaryta 20 050 Lt žala (b.l. 7).

Atsakovė A. L. teigia, kad iškirti medžiai nepriskiriami

prie saugomų medžių, todėl gamtai žala nepadaryta. LR Vyriausybės 2008-03-12

nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne

miÅ¡kų paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sÄ raÅ¡o patvirtinimo ir

medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.10, 3.11 p.p. matyti, kad medžiai ir

krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, nepriskiriami saugotiniems

jeigu jie auga privačių namų valdose ir deklaruotuose laukuose, išskyrus

atskirus medžius. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad medžiai  (liepos, beržai,

gluosniai) yra iškirsti žemės ūkio paskirties sklype, kurio bendrasavininkai

yra L. P. ir  UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ (b.l.

18). Nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ jam

priklausantį 12,22 ha žemės sklypÄ , yra iÅ¡nuomavęs S. L.,

tačiau L. P. priklausanti  žemės sklypo dalis, kaip namų

valda, VĮ Registrų centras nėra įregistruota (b.l. 18-23). Iš ieškovo atstovų

ir trečiojo asmens atstovės N. P. paaiškinimų matyti, kad

medžiai yra iškirsti L. P. priklausančioje žemės sklypo

dalyje (b.l. 84-93).  Apeliantė, teigdama, kad medžiai iškirsti namų valdoje,

jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK

178 str.). LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad

visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi

teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl

atsakovės teiginiai, kad medžiai iškirsti L. P. namų

valdoje, jie yra nesaugotini ir todėl nekyla prievolė atlyginti žalÄ aplinkai,

atmestini. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti ir teiginiui, kad medžiai

augo deklaruotuose laukuose. Aplinkybę, kad minėtu metu laukai buvo

deklaruoti, pirmosios instancijos teismo posėdyje paneigė N.

P., o atsakovė A. L. jokių įrodymų šiems teiginiams

pagrįsti nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (b.l.84-92). Apeliantės

pateikti matininkų atlikti žemės sklypo, unik. Nr. 36622-0008-0012, esančio

Kvetkų k.v., Biržų r. matavimai (planai) siekiant nustatyti galimai esančiÄ

namų valdÄ Å¾emės sklype, nepaneigia byloje leistinais įrodymais nustatytos

aplinkybės, kad saugotini medžiai buvo iškirsti L. P. nuosavybės

teise priklausančioje žemės sklypo dalyje (b.l. 103-104). Dėl paminėto darytina

išvada, kad atsakovė neįrodė, jog S. L. iškirsti medžiai

nebuvo priskirtini prie saugotinų medžių, o juos iškirtus, nepadaryta žala

gamtai. Kadangi S. L. veiksmais tiesiogiai susiję su

padaryta žala gamtai, todėl atsakovė, kaip mirusio S. L. turto

paveldėtoja, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 6. 263 str. 2 d., 5.52 str.).

 Nors pirminiu apskaičiavimu buvo nurodoma, kad neteisėtais

veiksmais padaryta žala gamtai yra 13 170 Lt, tačiau iš ieškovų atstovų

paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog apskaičiuojant žalÄ

nebuvo teisingai įvertinta žala už 6 baltuosius gluosnius. Pagal LR Aplinkos

ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios

vertės įkainius atsižvelgiant į medžių grupę, liepos, gluosniai baltieji ir

beržai priskirti II grupės sÄ raÅ¡ui, pagal kurį medžio kamieno skersmens

centimetras įkainuotas 20 Lt. Ä®vertinus minėtÄ aplinkybę, žala gamtai, S. L. sunaikinus medžius, yra perskaičiuota ir iÅ¡ byloje

esančių „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius

kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, perskaičiavimo“ matyti, kad gamtai

padaryta 20 050 Lt žala (b.l.7). Apeliantė žalos paskaičiavimo pagrįstumo

nepaneigė. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog konstatuojant kokie medžiaiÂ

nupjauti, yra dalyvavęs S. L., vėliau atsakovės šeimos

nariai (b.l. 9, 21). Iš žalos paskaičiavimo matyti, kad žalÄ sudaro liepų,

gluosnių ir beržų sunaikinimas, todėl  kiti sunaikinti augalai bei medžiai nėra

įvertinti ir priteisti žalÄ už jų sunaikinimÄ ieÅ¡kovas nepraÅ¡o.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos

teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs visus byloje

surinktus įrodymus priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti

apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių

dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 121)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326

straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Biržų rajono apylinkės

teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ palinkti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovės A. L. (a.k. (duomenys

neskelbtini) 5,50 Lt (penkis Lt 50 ct)

bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Teisėjų Kolegija                                       Â

                                                               Birutė

Jonaitienė

                                                            Â

                                              Ramunė

Čeknienė

                                                                                    Â

                      Birutė Valiulienė