2025-08-27 Nr. AB-13531-3-61-3-02237-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-664-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02237-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 59.2

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. K. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja P. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 25S91440 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja nurodė, kad negali tiksliai atsiminti, ar Sprendimas jai įteiktas 2025 m. balandžio 17 d., ar 2025 m. balandžio 18 d., taip pat pažymėjo, jog Sprendimas jai nebuvo tinkamai išverstas ir ji Sprendimo dalies dėl 7 dienų nesuprato, kadangi jai tai nebuvo akcentuota. Pareiškėja teigė, kad patirtas šokas dėl neigiamo Sprendimo lėmė tai, jog ji netinkamai suprato jo apskundimo tvarką, nes tikėjosi, kad bus įvertinti jos argumentai pakartotinai žodžiu. Pasak pareiškėjos, formaliai vertinant jai buvo suteiktas vos 4 darbo dienų (dėl nedarbo dienų) terminas ne tik suprasti lietuvių kalba surašytą 20 lapų Sprendimą, bet ir suprasti, jog ji nedelsdama turi imtis gynybos, jei su Sprendimu nesutinka. Pareiškėja tvirtino, kad atsiimdama Sprendimą bandė prašyti peržiūrėti situaciją paties atsakovo, todėl tikėjosi, jog prašymas bus vertinamas iš naujo, o į advokatą ir advokato padėjėją kreipėsi tik 2025 m. balandžio 24 d. ryte. Pareiškėja vertino, kad priežastys, kurios nulėmė termino praleidimą, yra ypač svarbios ir objektyvios, be to, nėra jos nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo elementų.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė nuomonę dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame pažymėjo, kad nesutinka, jog terminas būtų atnaujintas.

Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjai Sprendimas pasirašytinai įteiktas 2025 m. balandžio 16 d., be to, nurodė, jog pareiškėja pati pildė prie Sprendimo pridedamą lentelę, kurioje yra pateikiama informacija lietuvių, anglų ir rusų kalbomis bei sudėjo varneles, kad su Sprendimu nesutinka ir ruošiasi jį skųsti.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad iš atsakovo teismui pateikto Sprendimo nuorašo matyti, jog pareiškėjai Sprendimas pasirašytinai įteiktas 2024 m. balandžio 16 d.

Teismas nurodė, kad prie Sprendimo yra prieglobsčio prašytojo lentelė, kuri parašyta lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Pareiškėja, pildydama minėtą lentelę, pažymėjo, jog su Sprendimu nesutinka ir dėl jo apskundimo ketina kreiptis į teismą, tačiau nepageidauja, kad kreipimuisi į teismą jai būtų paskirtas nemokamas advokatas, nes turi savo advokatą. Teismas akcentavo, jog lentelėje nurodyta, kad kreiptis su skundu į Regionų administracinį teismą galima per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo. Pareiškėją su Sprendimu pasirašytinai supažindino Migracijos departamento vyresnioji klientų aptarnavimo specialistė, kuri jį taip pat išvertė. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja lentelėje savo parašu patvirtino, kad Sprendimas jai perskaitytas ir išaiškintas. Todėl teismas sprendė, jog prie skundžiamo Sprendimo esanti pačios pareiškėjos užpildyta lentelė paneigia prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti jos išdėstytas aplinkybes.

Teismas akcentavo, kad tai, jog pareiškėja dėl advokato pagalbos kreipėsi tik 2025 m. balandžio 24 d. ryte, negali būti vertinama kaip svarbi priežastis, nes terminas skaičiuojamas ne nuo Sprendimo įteikimo advokatui, o nuo jo įteikimo pareiškėjai.

Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios termino skundui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo jos valios, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje pateikto svarbios priežasties apibrėžimo. Teismas nurodė, kad pareiškėja, susipažinusi su atsakovo Sprendimu ir jo apskundimo tvarka, turėjo pareigą aktyviai ginti savo teises, nesutikdama su Sprendimu – įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą teismui.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl to nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjai terminą dėl Migracijos departamento Sprendimo apskundimo ir jos skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo padavimo termino atnaujinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėja pakartoja faktines bylos aplinkybes, prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismas itin formaliai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su termino skundui paduoti atnaujinimu, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, kuris sukėlė pareiškėjai neigiamas pasekmes, nes iš esmės buvo užkirsta jos teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėja akcentuoja, kad skundas kartu su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti (skundo padavimo terminas 2025 m. balandžio 23 d.) buvo parengtas ir pateiktas tą pačią dieną, t. y. 2025 m. balandžio 24 d., kai tik pareiškėjai buvo tinkamai paaiškinta dėl jos teisių gynimo ir ji sužinojo, jog turi nedelsiant kreiptis į teismą, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti. Pasak pareiškėjos, tai įrodo jos sąžiningumą ir neleidžia teigti apie jos pasyvų elgesį procese.

Pareiškėja tvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neproporcinga ir akivaizdžiai pažeidžianti užsienietės teises, apriboja jos teisę į gynybą, nes skundas pateiktas pavėlavus vos vieną dieną, todėl, pareiškėjos nuomone, nutartis nėra pagrįsta.

Pareiškėja pažymi, kad Sprendimo tekstas buvo pateiktas lietuvių kalba, todėl nėra objektyviai įmanoma įsitikinti jo išvertimu, be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 straipsnis imperatyviai nustato rašytinį vertimą į užsieniečiui suprantamą kalbą, o užsieniečio atžvilgiu terminai skaičiuojami nuo įteikimo.

Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atmesdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, iš esmės užkirto pareiškėjos teisę į gynybą, kurios negalima apriboti ar paneigti. Pasak pareiškėjos, nėra abejonių, jog įstatymų leidėjas turi teisę (ir pareigą) nustatyti formalius reikalavimus, taip pat ir kreipimosi į teismą terminus, kuriuos turi atitikti į teismą kreipdamasis asmuo, tačiau, be kita ko, turi būti išlaikyta teisės kreiptis į teismą ir teisinių santykių stabilumo principų pusiausvyra.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

Pareiškėjos įsitikinimu, formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, būtų pažeista asmens teisė kreiptis teisminės gynybos, be to, formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Pareiškėja laikosi pozicijos, jog skundą dėl Sprendimo pateikė per protingą terminą, be to, jos teigimu, nenustatytos aplinkybės, kad ji elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjos vertinimu, terminą skundui paduoti (1 dieną) ji praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, remiantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

Pareiškėja akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas prašymą nagrinėjo itin formaliai, neįsigilinus į aplinkybes bei nurodytas priežastis, todėl yra pagrindas laikyti, jog buvo priimta nepagrįsta nutartis.

IV. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. gegužės 27 d. gautas pareiškėjos atsisakymas nuo atskirojo skundo.

Atsisakyme pažymima, kad pareiškėja siekia atgauti pasą ir kitus dokumentus, o Migracijos departamentas nurodė, jog dokumentai bus grąžinami tik gavus atsisakymą nuo šioje administracinėje byloje pateikto atskirojo skundo.

Atsisakyme nuo atskirojo skundo taip pat nurodoma, kad pareiškėja atsisako atskirojo skundo, supranta, jog atsisakius atskirojo skundo byla nutraukiama ir pakartotinai pateikti atskirojo skundo ji neturės teisės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. ABTĮ 151 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis.

Apelianto teisė atsisakyti teismui paduoto apeliacinio skundo yra nustatyta ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

Iš pareiškėjos prašymo dėl atskirojo skundo atsisakymo turinio matyti jos valia atsisakyti nuo atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, pareiškėjai žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės. Prašymas dėl atskirojo skundo atsisakymo paduotas laikantis ABTĮ 136 ir 151 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, ir nenustačiusi, kad pareiškėjos pateiktas atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir (ar) teisėtus interesus, konstatuoja, jog pareiškėjos atsisakymas nuo atskirojo skundo yra priimtinas, o apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą – nutrauktinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti pareiškėjos P. K. atsisakymą nuo atskirojo skundo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos P. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė