2024-07-17 Nr. BB-3753-1-01-1-19037-2015-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2700/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19037-2015-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžio nuteistojo R. M. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį dalyje, kuria R. M. buvo išteisintas, ir jį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir skirti realias laisvės atėmimo bausmes; už padarytas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje bei 253 straipsnio 1 dalyje, skirti realias laisvės atėmimo bausmes; tenkinti pareikštą civilinį ieškinį visoje apimtyje arba panaikinus nuosprendį, gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. M. dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, nepakankamai įsigilino į realią faktinę situaciją, netinkamai vertino bylos įrodymus. Nukentėjusysis nurodė labai aiškius faktus ir aplinkybes dėl tyčinio didelės vertės svetimo turto sugadinimo padegant, kurios teismų nebuvo tinkamai paneigtos ir kvalifikuotos, neįvertintos aplinkybės dėl R. M. pasiruošimo sunaikinti nukentėjusiojo šeimos turtą, pasitelkiant S. B.. Teismų padarytos išvados dėl R. M. nekaltumo nėra logiškos, neatitinka bylos įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus, nes neišanalizavo visų reikšmingų bylai aplinkybių, išsamiai ir nešališkai neįvertino įrodymų visumos, nepatikrino skundžiamo nuosprendžio tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę R. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, netinkamai aiškino ir taikė bausmės paskirtį nustatančias teisės normas (BK 41 ir 54 straipsnius, 61 straipsnio 4 dalį, 62 straipsnio 2 dalį). R. M., pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, nebuvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasatoriaus A. A. nesutikimas su teismų sprendimu išteisinti R. M. dėl kaltinimo organizavus didelės vertės svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu (padegant) grindžiamas teiginiais dėl netinkamai įvertintų įrodymų, argumentuotai nepaneigtų nukentėjusiųjų nurodytų faktų ir aplinkybių, rėmimosi išskirtinai R. M. parodymais, jog nukentėjusieji jį apkalba dėl tarpusavio nesutarimų, ir pan. Tokiais argumentais ir kasatoriaus prašymu pripažinti R. M. kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką siekiama, kad kasacines instancijos teismas kitaip įvertintų nustatytas aplinkybes bei įrodymus ir padarytų kitokias išvadas, nei padarė abiejų instancijų teismai. Tačiau skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant ir nevertinant bei naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Kasatoriaus nurodomi argumentai, kuriais nesutinkama su nustatytų aplinkybių bei įrodymų vertinimu, pateikiant savą vertinimą, negali būti apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl nukentėjusiojo A. A. apeliacinio skundo argumentų, kuriais buvo ginčijama nuosprendžio dalis, kuria R. M. išteisintas dėl minėto kaltinimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 47-59 punktuose išdėstytos motyvuotos išvados teisės taikymo aspektu kasaciniu skundu nėra skundžiamos. Kasaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų yra deklaratyvūs ir apskundimo pagrindų buvimo taip pat nepagrindžia.

Kasatorius taip pat nesutinka su teismo sprendimu neskirti R. M. realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vertinimas jos švelnumo (ar griežtumo) aspektais nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti (arba sušvelninti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kasatorius vien deklaratyviai teigia, kad skiriant bausmę R. M. buvo netinkamai taikytos BK 41 ir 54 straipsnių, 61 straipsnio 4 dalies, 62 straipsnio 2 dalies normos. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų dėl BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, netinkamo taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė