45cc8f44-dde6-49e2-a669-11d642634ed9 · Tauragės apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-607/2022 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00188-2021-9 ROIK: 21149747897 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28.; 21.10.4. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. sausio 28 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Daiva Žebelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 6 d., priėmė nutarimÄ Nr. 85-ANR_N-2757-2021, kuriuo pareiÅ¡kėjas A. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis ekstremalios situacijos, paskelbtos LR Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 "Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo" laikotarpiu, t. y. 2021-11-19 apie 15.00 val. bÅ«damas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) atėjo į parduotuvę "LIDL" adresu Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 48, parduotuvėje nedėvėjo jokios nosį ir burnÄ dengiančios apsauginės kaukės, nepateikė apsaugos darbuotojui reikalaujant R.

P. galimybių paso ar kito įstatymu numatyto dokumento, patvirtinančio, jog asmuo neserga COVID-19 apsaugos darbuotojÄ stumdė, agresyviai elgėsi, iÅ¡koliojo necenzÅ«riniais žodžiais. Nedėvėdamas nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės A. M. sukėlė pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kt. viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų" 6 p. reikalavimų.

Taip pat pareiÅ¡kėjas pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, necenzÅ«riniais žodžiais koliojo apsaugos darbuotojÄ . Už minėtus pažeidimus pareiÅ¡kėjui paskirta subendrinta 1050 Eur bauda. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Nutarimu pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o sustabdyti bylÄ ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – VLESVOP) ArÅ«no Dulkio sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinamas pareiÅ¡kėjas, teisėtumÄ bei pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2757-2021, panaikinant Institucijos nutarimo dali, kuria pareiÅ¡kėjas yra pripažintas kaltu padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodyta administracini nusižengimÄ , kitÄ Institucijos nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau — CSÄ®) ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. CSÄ® 1 straipsnyje reglamentuota, kad Å¡is įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencijÄ , kitų įstaigų, Å«kio subjektai, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga - veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, Å«kio subjektų ir gyventojų pasirengimÄ ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimÄ ir jų padarinių Å¡alinimÄ .

Tuo tarpu CSÄ® 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemÄ sudarančių subjektų sÄ raÅ¡Ä , į kurį PareiÅ¡kėjas nepatenka. Be to, pareiÅ¡kėjas taip pat nepatenka į CSÄ® 19 straipsnyje pateiktÄ civilines saugos sistemos pajėgų sÄ raÅ¡Ä , kuris, pabrėžtina, taip pat yra baigtinis. Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiÅ¡kėjas, kaip specialusis subjektas, yra atsakingas už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

PareiÅ¡kėjas, kaip minėta, nėra civilinės saugos sistemos subjektas, taip pat pareiÅ¡kėjas nepriklauso ir civilinės saugos sistemos pajėgoms, kurios, kaip nurodyta CSÄ® 19 straipsnio 1 dalyje, yra skirtos gelbėjimo, paieÅ¡kos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams Å¡alinti ekstremaliosios situacijos židinyje. PareiÅ¡kėjas yra tos nuomonės, kad jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Institucijos nutarimas toje jo dalyje, kuria PareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ , vien tik Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas.

Papildomai paaiÅ¡kintina, kad PareiÅ¡kėjo nurodytuose teismų procesinių sprendimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl ANK 526 straipsnio turi bÅ«ti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje, kadangi pats ANK 526 straipsniu įtvirtintos teisės normos pobÅ«dis iÅ¡lieka nepakitęs nepriklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių, t. y. pirmiau nurodytose bylose teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kas atsako pagal ANK 526 straipsnį - atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad VLESVOP sprendimas yra neteisėtas, prieÅ¡tarauja CSÄ®, o taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui (toliau - ŽULPKÄ®), todėl Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau - Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau - Nutarimas) visoje Å¡alyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ .

Nėra ginčo, kad Vyriausybė NutarimÄ priėmė vadovaudamasi CSÄ®. Kita vertus CSÄ® yra teisės aktas, reglamentuojantis civilinę saugÄ , bet CSÄ® nėra teisės aktas, reglamentuojantis užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, Å¡is įstatymas taip pat nėra teisės aktas, reglamentuojantis fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje - užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontroles valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje reguliuoja specialus teises aktas - ŽULPKÄ®, kurio 1 straipsnio „Įstatymo paskirtis“ 1 dalyje bÅ«tent tai ir yra nustatyta. 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ Vyriausybė, vadovaudamasi CSÄ® 9 straipsnio 5 punktu, patvirtino valstybinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planÄ , (toliau ir — VESV planas), kuris, vadovaujantis CSÄ® 2 straipsnio 15 dalimi, yra dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

VESV planas (aktuali redakcija nuo 2021 m. liepos 23 d.) nustato:

a) kaip organizuojamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas, kuris, be kita ko, apima gelbėjimo darbų organizavimÄ , ir veiksmų koordinavimÄ (VESV plano III skyriaus I poskyris);

b) kaip vykdoma gyventojų, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, apsauga, jų aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis (VESV plano IV skyriaus II poskyris) ir gyventojų asmens sveikatos priežiūra (VESV plano IV skyriaus VI poskyris) ir gyventojų;

c) atsakingųjų ir remiančiųjų institucijų veiksmus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu (VESV plano 2 priedas) inter alia konkrečius konkrečios institucijos veiksmus, kurie atliktini tais atvejais, kai ekstremalioji situacija gresia ar susidaro dėl pavojingos arba ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (VESV plano 2 priedo 7 punktas). VESP aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog <...> visuomenės sveikatos priežiūros priemonės (biologinės, cheminės, radiologinės, kitos) įvairaus pobūdžio ekstremaliųjų situacijų atvejais vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu <...>, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu <...> ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. <„>.

Vyriausybės Nutarime, be kita ko, nurodoma, kad Å¡iuo Nutarimu Vyriausybė yra paskelbusi antrÄ (sustiprintÄ ) civilinės saugos sistemos parengties lygį (Nutarimo 1.2. punktas; 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 redakcija), kuris visoje Å¡alyje įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d. ir kuris (antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis) galioja Å¡iuo metu. Papildant Å¡iÄ faktinę aplinkybę, ypatingai svarbu pabrėžti tai, kad: antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis pakeitė iki tol (nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) visoje Å¡alyje galiojusį trečiÄ (visiÅ¡kos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį.

Atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. birželio 21 d. raÅ¡tu Nr. (13 16.1.17 Mr)2 pateiktas iÅ¡vadas, sveikatos apsaugos ministras ArÅ«nas Dulkys, kuris, tuo pačiu, yra ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdantis valstybės tarnautojas (politikas), 2021 m. birželio 23 d. raÅ¡tu Nr. (1.1.3E- 141)10 pasiÅ«lė Vyriausybei nuo 2021 m. liepos 1 d. atÅ¡aukti visoje Å¡alyje iki tol galiojusį karantinÄ ir pripažinti netekusiu galios 2020 m. lapkričio 4 d.

Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir aptariamÄ nutarimÄ (su visais pakeitimais ir papildymais) 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 Vyriausybė pripažino netekusiu galios, Å¡iuo savo sprendimu de facto ir de jure pripažindama, kad Å¡alyje nėra tikslo nustatyti specialių asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygų, apribojimų ir tvarkos bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygų, apribojimų ir tvarkos ir tokiomis priemonėmis riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ (pagrindas — ŽULKPÄ® 21 straipsnio 1 dalis).

ŽULPKĮ 20 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad, jei tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir (ar) jų plitimo ypatumų nuolat išlieka galimybė užsikrėsti šiomis ligomis, ši teritorija turi būti paskelbta užkrėsta užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, o teritorijas skelbia užkrėstomis užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir tokius skelbimus atšaukia: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse — Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog Å¡i teisės norma nagrinėjamos bylos kontekste svarbi tuo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ArÅ«nas Dulkys, kuris, tuo pačiu, yra ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo funkcijas vykdantis valstybės tarnautojas (politikas), neteikė ir neteikia Vyriausybei siÅ«lymo Lietuvos Respublikos teritorijÄ (ar kuriÄ nors jos dalį) paskelbti užkrėsta teritorija, todėl, vadovaujantis pirmiau pristatytu teisiniu reguliavimu, daryti iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolatinės galimybės užsikrėsti Covid-19 ligÄ sukeliančiu Sars-Cov-2 virusu, nėra (ji neegzistuoja).

Pratęsiant tai, kas nurodyta aukščiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CSÄ® 20 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, jog antro (sustiprinto) lygio civilinės saugos sistemos parengtis nustatoma, kai civilinės saugos sistemos subjektai pasirengę pereiti į visiÅ¡kos parengties lygį ir valdyti ekstremaliÄ sias situacijas. Kaip nurodo aptariama teisės norma, tam yra nustatomos standartinės, ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytos procedÅ«ros, ekstremalių situacijų komisijų ir operacijų centrų nariams parengiamos darbo vietos.

Tuo tarpu CSÄ® 20 straipsnio 3 punktas reglamentuoja, kad trečio (visiÅ¡kos parengties) lygio civilinės saugos sistemos parengtis nustatoma (skelbiama), kai civilinės saugos sistemos subjektai pasirengę vykdyti užduotis ir funkcijas ekstremaliųjų situacijų metu, pasitelkiami žmogiÅ¡kieji ir materialiniai iÅ¡tekliai, suÅ¡aukiamos ekstremaliųjų situacijų komisijos ir operacijų centrų nariai, parengiamos bÅ«tinos paimti iÅ¡ valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargos. Be to, CSÄ® 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog antrÄ (sustiprintÄ ) ir trečiÄ (visiÅ¡kos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygius skelbia ir atÅ¡aukia Vyriausybė — gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, įvedus Å¡alyje nepaprastÄ jÄ padėtį arba esant bÅ«tinybei sustiprinti civilinės saugos sistemos parengtį.

VLESVOP sprendimas, kurio pažeidimu yra kaltinamas PareiÅ¡kėjas, yra priimtas vadovaujantis Å¡iais teisės aktais: CSÄ® 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 papunkčiu ir 31 punktu, VESP planu, 20 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“. Kita vertus nė vienas iÅ¡ nurodytų teisės aktų (iÅ¡skyrus atskirai aptartinÄ Vyriausybės Nutarimo 3.1.1. papunktį) ekplicitiÅ¡kai nesuteikia teisės VLESVOP duoti PareiÅ¡kėjui privalomo pobÅ«džio nurodymus (įpareigojimus).

Vyriausybės Nutarimo 3.1.1 papunkčiu Vyriausybė nustatė Å«kinės veiklos apribojimo priemones ir, tuo pačiu, nurodė, kad kontaktiniu bÅ«du paslaugos yra teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sÄ lygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus. Kita vertus konstitucinėje doktrinoje pripažįstama, kad įstatymo nuostata „Vyriausybes nustatyta tvarka“ reiÅ¡kia, kad tokiÄ tvarkÄ turi ir gali patvirtinti tik Vyriausybė.

Be to, Pareiškėjas nėra ūkinės veiklos vykdytojas, todėl priemonės, kurios nustatytos Vyriausybės Nutarimu negali būti taikomos Pareiškėjui. Galiausiai ūkinės veiklos apribojimo priemones, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus Vyriausybė turi teisę nustatyti tik susidarius ekstremaliajai situacijai, o ne jai gresiant (CSĮ 8 straipsnis). Be to, CSĮ 8 straipsnis nustato, kad asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, - ir ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, gali būti apriboti tik CSĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

VLESVOP sprendimas, kurį ketinama taikyti Å¡ioje byloje, yra neteisėtas, nes: VLESVOP sprendimas neatitinka specialiosios teisės normos — CSÄ® 28 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo sprendimÄ Ä¯forminti specialiame blanke elektroniniu bÅ«du ir jį paskelbti PAGD direktoriaus nustatyta tvarka; CSÄ® nesuteikia teisės VLESVOP priimti civilinę saugÄ reglamentuojančius norminius teisės aktus — VLESVOP yra ne civilinę saugÄ reglamentuojančius norminius teisės normas kuriantis, o civilinę saugÄ reglamentuojančius norminius teisės normas vykdantis civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas (politikas);

VLESVOP sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (Valstybės žinios, 1999-07-09, Nr. 60-1945; toliau — VAI) 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2-4 dalims ir konstituciniam teisinės valstybės principui. ANK 526 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybe nustatyta už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Kaip iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta aukščiau, Vyriausybės Nutarimu paskelbtas tik antras (ne trečias) civilinės saugos sistemos parengties lygis, o taip pat kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, patvirtina, kad ekstremalioji situacija yra paskelbta dėl to, kad kyla grėsmė susidaryti ekstremaliajai situacijai, tačiau ne todėl, kad ji jau yra susidariusi. ANK 526 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ .

Institucijos nutarime nenurodyta, kad PareiÅ¡kėjas savo veika padarė kokį nors CSÄ® teisės normos pažeidimÄ . Institucijos nutarime taip pat nurodoma, kad PareiÅ¡kėjas nepateikė parduotuvės apsaugos darbuotojui kažkokio galimybių paso ar kito įstatymuose, numatyto dokumento, įrodančio, kad PareiÅ¡kėjas neserga Covid-19 liga. Kita vertus PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad:

1) reikalavimas apsaugos darbuotojui pateikti duomenis, susijusius su Pareiškėjo sveikatos būkle, nėra nustatytas jokiame įstatyme;

2) joks teisės aktas nenustato, kad PareiÅ¡kėjas privalo pateikti apsaugos darbuotojui duomenis, susijusius su PareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«kle, kaip ir nenumato atsakomybės už tai, kad asmuo tokių duomenų apsaugos darbuotojui nepateikia. PrieÅ¡ingai, teisės aktai nustato pareigÄ Å«kinės veiklos vykdytojui aptarnauti tik tuos asmenis, kurie atitinka neteisėto Vyriausybės Nutarimo nustatytus kriterijus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad asmuo, neturintis kažkokio asmens teises nepagrįstai suvaržančio „dokumento“, už tai atsako administracine ar kitokie tvarka.

3) Be to, net pats Vyriausybės Nutarimas nenustato reikalavimo asmenims dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias kaukes. Institucija atsiliepime nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , kai administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Už Å¡io nusižengimo padarymÄ , asmenims numatyta bauda nuo 500 iki 1 500 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 500 iki 6 000 Eur. Ekstremaliosios situacijos paskelbimo tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ bei Å«kinės ir kitokios veiklos sÄ lygas, apribojimus ir tvarkÄ ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimÄ . ANK 526 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančio į kitus teisės aktus, o nusižengimų sudėtys formalios, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktÄ , jog buvo pažeistos teisės aktų nuostatos.

VeikÄ kvalifikuojant pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo pažeidė VLESVOV sprendimÄ Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų". 6 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų tiekėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobÅ«džio turi patekti į paslaugų teikimo vietÄ ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė reaguodama į COVID-19 keliamÄ itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės. PareiÅ¡kėjo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, policijos registruojamų įvykių registro praneÅ¡imu, vaizdo įraÅ¡u.

Ä® teismo posėdį neatvyko nei pareiÅ¡kėjas, nei Institucijos atstovas. PareiÅ¡kėjui ir Institucijai, priėmusiai skundžiamÄ nutarimÄ , apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ jie nepateikė, Institucija teikdama atsiliepimÄ pateikė praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė pareigÅ«nas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti VOP sprendimo teisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o sustabdyti bylÄ ir motyvuota nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo ArÅ«no Dulkio sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinamas pareiÅ¡kėjas, teisėtumÄ .

Primaniusiai atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, kad ANK XXXIV skyriuje nustatančiose normose dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo pirmosios instancijos teismui nenumatyta galimybė aplamai sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , taip pat nenumatyta nei pareiga nei teisė teismui kreiptis dėl poįstatyminių teisės aktų teisėtumo, kadangi bendrosios kompetencijos teismai neatlieka norminių administracinių aktų teisėtumo kontrolės, todėl negali bÅ«ti tenkinama pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria jis praÅ¡o sustabdyti bylos nagrinėjimÄ .

Be to, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 31 d.) 20 punkte nurodyta, kad Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimÄ ir jos padarinių Å¡alinimo organizavimÄ . CSÄ® 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir Å¡alinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje.

Taigi, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (įstatymų nustatytÄ specialų statusÄ turintis fizinis asmuo, kurio veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija) (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas). Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtas Sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, nes jis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡skirtus norminio administracinio akto požymius:

1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas;

2) aktas priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimÄ , įgyvendinant bÅ«tent vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valiÄ ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams;

3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius;

4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje;

5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais;

6) aktas yra visuotinai privalomas;

7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Tai, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumÄ .

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo. Teismui nekyla abejonių dėl VLESVOV Sprendime Nr. 1864 teisėtumo, todėl nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su abstrakčiu pareiÅ¡kimu iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ , kaip tai numatyta ABTÄ® 112 straipsnio 1 dalyje, o PareiÅ¡kėjas turi teisę pats tai padaryti, vadovaudamasis ABTÄ® 113 straipsnio nuostatomis.

Dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kyla už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra:

1) civilinės saugos įstatymÄ ;

2) kitus civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimÄ pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, bÅ«tina nurodyti konkrečiÄ teisės normÄ , kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs. IÅ¡ to pačio VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 preambulės matyti, kad Å¡is sprendimas buvo priimtas vadovaujantis:

1) CSÄ® 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais;

2) ŽULPKĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu;

3) Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 3.1.1. papunkčiu;

4) Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekiant užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencijÄ . Pagal CSÄ® (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) 15 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir gyventojai privalo rÅ«pintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo, o pagal 4 punktÄ privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais iÅ¡tekliais.

Be to, pagal CSÄ® 1 straipsnį Å¡is įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencijÄ , kitų įstaigų, Å«kio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 17 punktÄ , gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CSÄ® 6 straipsnio 8 punktÄ vienas iÅ¡ civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, Å«kio subjektams ir gyventojams.

ŽULPKÄ® 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ir fiziniai asmenys privalo pagal savo kompetencijÄ vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones. Vyriausybės Nutarimo Nr. 152 (redakcija galiojanti nuo 2021 m. spalio 1 d.) 3.1.1. punkte nustatyta viena iÅ¡ valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių Å¡alinimo priemonių - Å«kinės veiklos apribojimo priemonė, jog paslaugos, teikiamos kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 31 punkte nurodytas iÅ¡imtis (Å¡ios iÅ¡imtys Å¡ioje byloje nėra reikÅ¡mingos).

Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 31 d.) 20 punkte nurodyta, kad Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimÄ ir jos padarinių Å¡alinimo organizavimÄ . Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde tvirtina, jog jis yra netinkamas administracinio nusižengimo subjektas, t. y. nėra specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, tačiau pažymėtina, jog jis savo neteisėtu veikimu, t. y. bÅ«damas parduotuvėje– vieÅ¡oje uždaroje paslaugų teikimo vietoje ir nedėvėdamas burnÄ ir nosį dengiančios veido kaukės, nesilaikė ne tik Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo reikalavimų, bet ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 nuostatų, kuriomis taikomas įpareigojimas visiems vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, todėl yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje subjektas.

Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, kad analogiÅ¡kose situacijose tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai (žr. 2022 m. sausio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-26-361/2022; 2022 m. sausio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-255/2022; 2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-120-312/2021 ir kt.) Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime Institucija klaidingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 6 punkto reikalavimus, kadangi Å¡io punkto reikalavimai taikytini konkrečiai atitinkantiems kontaktinių paslaugų teikėjams, Å«kinių veiklų vykdytojams, Å«kinių veiklų vykdymÄ organizuojantiems subjektams ar administracijoms ir jų veiklų vykdymo sÄ lygoms nustatyti.

Kaip jau aptarta, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai - 2021 m. lapkričio 19 d. apsaugos darbuotojo R. P. pareiÅ¡kimas dėl chuliganiÅ¡kų veiksmų prekybos centre „Lidl“, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės informacija, Lidl prekybos centro vaizdo įraÅ¡ai - kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. lapkričio 19 d. apie 15.00 val. Dariaus ir Girėno g. 48, Tauragėje atėjo į parduotuvę „Lidl“, parduotuvėje nedėvėjo jokios nosį ir burnÄ dengiančios apsauginės kaukės, nepateikė apsaugos darbuotojui reikalaujant galimybių paso ar kito įstatymu numatyto dokumento, patvirtinančio, jog asmuo neserga Covid-19 liga, todėl jis pažeidė ne VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 6 punkto reikalavimus, o 2 punkto reikalavimus, kuriuo įpareigojama vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes, todėl teismas vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, laikydamas, kad veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant administracinę atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ nustatantį teisės aktÄ , VLESVOV Sprendimo Nr. V-1864 punktas iÅ¡ 6 pakeistinas į 2 punktÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog teismų praktikoje (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-992/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-954/2021, Å iaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-194-300/2021 ir kt.) yra pripažįstama, jog pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si.

Tačiau teismo vertinimu, nurodytais kitų teismų sprendimais Å¡iuo atveju negalima vadovautis, nes nagrinėjamos bylos ir pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų bylų aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. PareiÅ¡kėjo nurodytose bylose administracinėn atsakomybėn patraukta mitingo organizatorė bei turgavietės administratorė už tai, kad ekstremalios situacijos laikotarpiu neužtikrino, kad mitingo dalyviai bei turgavietėje pirkėjai dėvėtų nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones. Å iaulių apygardos teismo nagrinėtoje situacijoje, teismas konstatavo, kad moteris, valydama laiptinę, ne teikė paslaugas, o vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtės pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus, o laiptinė nėra paslaugų teikimo vieta, kurioje paslaugų teikimas vyksta kontaktiniu bÅ«du, o nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas parduotuvės lankytojas už nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimÄ .

Taigi, pirma, skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiami subjektai, antra, skiriasi Å¡ių subjektų pareigų turinys ekstremalios situacijos metu (vienu atveju asmuo turi pareigÄ užtikrinti, kad kiti asmenys dėvėtų kaukes, kitu atveju asmuo turi dėvėti kaukę pats), ir trečia, skiriasi vietos kurioje padaromas pažeidimas atitikties vykdant komercinę veiklÄ , traktavimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti.

Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis;

į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Todėl teismas turi pagrindÄ nesivadovauti administracinio nusižengimo bylose Nr. II-161-992/2021, Nr. AN2-38-954/2021 ir AN2-194-300/2021, konstatuotomis aplinkybėmis dėl specialiojo subjekto. Teismas pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė plačiam ratui subjektų: asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims, griežtesnę atsakomybę numatant specialiesiems administracinio nusižengimo subjektams (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-17-255/2022).

Pažymėtina, kad tiek pažeidimo padarymo metu, tiek Å¡iuo metu liga COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje Å¡alies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, o didžioji dalis valstybės žmogiÅ¡kųjų ir materialių iÅ¡teklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančiÄ pavojingÄ užkrečiamÄ ligÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui (Å iaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-519/2021).

PareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybės, jog 2021 m. lapkričio 19 d. apie 15.00 val. Dariaus ir Girėno g. 48, Tauragėje atėjo į parduotuvę „Lidl“, parduotuvėje nedėvėjo jokios nosį ir burnÄ dengiančios apsauginės kaukės, todėl pareiÅ¡kėjo kaltė padarius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ nekelia abejonių, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytÄ nusižengimÄ teisingai kvalifikavo pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį bei paskyrė tinkamÄ administracinę nuobaudÄ , todėl naikinti Institucijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 dalį, kuria pareiÅ¡kėjas nubaustas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 dalį, kurioje nurodyta, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kt. viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų" 6 p. reikalavimus, nustatant, kad A.

M. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-08-13 sprendimo Nr. V-1864 "Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kt. viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų" 2 p. reikalavimus. LikusiÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2757-2021 dalį, palikti nepakeistÄ .

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Daiva Žebelienė