Legislator Case Law & Legislation
45cc42da-2d69-4ab8-87bf-a4fd9393b318 AI generated

45cc42da-2d69-4ab8-87bf-a4fd9393b318 · Kauno apygardos teismas

Case Number 45cc42da-2d69-4ab8-87bf-a4fd9393b318
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S. Ž. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) (Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas) vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki apie 08:52 val. kol jį sustabdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje 2,45 promilės.

Legislator headnote

AI generated

45cc42da-2d69-4ab8-87bf-a4fd9393b318 · Kauno apygardos teismas: Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-728-319/2018 Proceso Nr. 1-01-1-24243-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1; (S) 1.1.9.8; 2.4.6.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio ir Rimo Å virino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo S. Ž. gynėjai advokatei Genovaitei Ramunei BaltruÅ¡aitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas areÅ¡to bausme 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų.

Taikytos BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nustatyta galutinė bausmė - 40 (keturiasdešimt) parų arešto. S. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 2 (dvejiems) metams uždrausta vairuoti kelių transporto priemones; konfiskuotas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. S. Ž. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) (Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas) vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki apie 08:52 val. kol jį sustabdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje 2,45 promilės.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas S. Ž. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, teismas laikėsi baudžiamajame įstatyme numatytų bendrųjų bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Ž. praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir paskirtÄ 40 parų areÅ¡tÄ pakeisti bauda ir nustatyti 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ , taip pat praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimÄ . 3.1. Nuteistojo manymu, teismas paskyrė jam akivaizdžiai per griežtÄ bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad yra bedarbis, Å¡iuo metu gyvenu su močiute, kuri yra silpnos sveikatos ir jÄ reikia prižiÅ«rėti, kartu gyvena ir jo motina, kuri Å«kininkauja.

Paskyrus 40 parų areÅ¡to, nebus kam prižiÅ«rėti močiutės ir padėti Å«kininkauti motinai, todėl labai pablogės jų gyvenimo sÄ lygos, finansinė padėtis. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi. 3.2. Apelianto vertinimu, nuosprendis dėl transporto priemonės konfiskavimo yra taip pat neteisėta, nes Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė yra neprivaloma, Å¡iuo atveju perteklinė ir neproporcinga poveikio priemonė.

Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalis yra įsigaliojusi tik nuo 2017 m. sausio 1 d., anksčiau iki tol galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnis numatė transporto priemonių konfiskavimÄ tik už pakartotinį transporto priemonių vairavimÄ esant neblaiviam. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Apelianto manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus Å¡altinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialiÄ teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Ä®statymo leidėjas kriminalizavo tik tokiÄ veikÄ , kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimÄ , kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimÄ esant neblaiviam.

Taigi, Å¡io straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali bÅ«ti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymÄ . Todėl, apelianto įsitikinimu, transporto priemonė Å¡iuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali bÅ«ti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali bÅ«ti konfiskuojama.

Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad dar neseniai administracinių nusižengimų kodekse galiojusi norma už vairavimÄ neblaiviam transporto priemonių konfiskavimÄ numatė tik už pakartotinę veikÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo S. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl bausmės rūšies bei baudžiamojo poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimo) taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Dėl paskirtos bausmės 7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . 7.1.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė viena iÅ¡ jų neturi bÅ«ti laikoma dominuojančia, iÅ¡skirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014). 7.2.Skunde nuteistasis praÅ¡o pakeisti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę į Å¡velnesnę – baudÄ , tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ nuosprendį, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas S. Ž. parinko netinkamÄ bausmės rūšį ir neteisingai nustatė jos dydį.

Kolegija konstatuoja, kad skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas atkreipė dėmesį į jos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo savybes.

S. Ž. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11str. 3 d.), šį nusikaltimÄ padarė jau bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisingai pripažinta tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino S. Ž. visiÅ¡kÄ prisipažinimÄ kaltu dėl padaryto bei nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. S. Ž. nedirbantis, registruotas darbo biržoje.

Å ių aplinkybių įvertinimas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus tik su realiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę. Apeliacinio skundo teiginys, kad dėl tokios griežtos bausmės jis neturės galimybės padėti motinai Å«kininkauti ir prižiÅ«rėti močiutę, nėra pagrindas pakeisti jam paskirtÄ bausmę Å¡velnesne, t. y. bauda. Byloje pateiktos pažymos apie Å¡eimos sudėtį ir asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ tik patvirtina apeliantÄ gyvenant kartu su motina ir močiute, tačiau tai nėra tie duomenys, kurie patvirtintų, kad dėl S. Ž. paskirtos areÅ¡to bausmės atlikimo smarkiai nukentėtų kitų asmenų interesai. 7.3.Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ dėl tinkamai apeliantui parinktos bausmės rūšies pagilina ir byloje esantys administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog apeliantas ne kartÄ už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio yra baustas ir administracine tvarka, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme pateikta Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad S. Ž. po Å¡io nusikaltimo padarymo galimai padarė dar vienÄ analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , panaudodamas tÄ pačiÄ transporto priemonę (nuosprendis neįsiteisėjęs – LITEKO duomenys).

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nustatytÄ po vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, ir paskyrė areÅ¡tÄ , mažesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas Å¡ios bausmės dydžio vidurkis, todėl jÄ Å¡velninti nėra pagrindo. Å iuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. Ž. bausmės rūšį ir dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis) 8. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi BK konfiskuotino turto paėmimÄ valstybės nuosavybėn numato ne kaip galimybę, o kaip privalomai teismo taikomÄ baudžiamojo poveikio priemonę. 8.1.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018).

Todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. IÅ¡ Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistojo S. Ž. vairuota ir jam priklausanti transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme ir turi bÅ«ti konfiskuojama. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018).

Nagrinėjamu atveju be Å¡ioje nutartyje jau aptartų S. Ž. charakterizuojančių aplinkybių apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių kitų argumentų, galinčių pagrįsti iÅ¡vadÄ , kad jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų itin didelė finansinė naÅ¡ta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė. 8.2. Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

BK 41 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės paskirtį sudaro tokie tikslai:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Ä®vertinusi ankstesnį S. Ž. elgesį, kad jis ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka už vairavimÄ neblaiviam, kad po Å¡io nusikaltimo, kai jam buvo grÄ Å¾intas automobilis tik kaip saugotojui, paskyrus transporto priemonei laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , jis ir vėl padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, S. Ž. skyrimas yra pagrįstas, kaip priemonė, galinti padėti įgyvendinti vienÄ bausmės paskirtį sudarančių tikslų visumÄ .

Todėl Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ kartu su bausme taikydamas privalomÄ transporto priemonės konfiskavimÄ , nesirėmė įstatymu ar nesivadovavo proporcingumo principu. 8.2. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ dėl BK 72 straipsnio taikymo siejant tai su Administracinių nusižengimų kodekse numatytu nusižengimų pakartotinumu.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai atskyrė baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybes už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviems, nustatant konkrečiÄ ribÄ tarp neblaivumo dydžio. Pagal Å¡iuo metu galiojančias teisės normas, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s vairuotojai, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas t. y. nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, ir transporto priemonės konfiskavimas numatytas tik kai asmuo pakartotinai neblaivus vairuoja transporto priemonę.

Tačiau analogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoti kilus baudžiamajai atsakomybei, t. y. transporto priemonę konfiskuoti tik asmeniui pakartotinai vairavus esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, nėra teisinio pagrindo, nes baudžiamoji atsakomybė, nustačius minėtÄ neblaivumo laipsnį, kyla be jokių iÅ¡imčių, t. y. baudžiamoji atsakomybė taikoma ne kaip ultima ratio priemonė, o kaip aiÅ¡kiai įstatymiÅ¡kai reglamentuota įstatymų leidėjo valia, kuri, kaip jau buvo minėta, už BK 281 straipsnio 7 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ numato imperatyvų turto konfiskavimo taikymÄ .

9. Ä®vertinus aptartÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį S. Ž. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas