45c9ab6e-e7cb-42d8-bc64-12faba4b29cd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1273-527/2013;procesinio dokumento kategorijos: 95.7; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), RamÅ«no Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-614-587/2013 pagal ieÅ¡kovo V.

J. skundÄ atsakovei Kauno apygardos prokuratÅ«rai dėl 2012-10-25 nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo, n u s t a t ė:Ginčo esmėieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su skundu, teismo priimtu 2012-11-23, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2012-10-25 nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones ir atsisakyti taikyti LR ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio numatytas vieÅ¡o intereso gynimo priemones.

Skunde nurodyta, kad 2011-08-17 Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-14355-887/2011 G. V. ir Ž. V. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodydami, kad S. V. tėvas D. K. nežinomas, bei pateikdami 2011-05-31 Kauno m. savivaldybės administracijos CMS iÅ¡duotÄ S. V. gimimo įraÅ¡Ä ir liudijimÄ be nurodyto tėvo. Å iuos, anot ieÅ¡kovo, galimai suklastotus duomenis G. V. ir Ž. V. panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį ieÅ¡kovÄ , reikalaudami taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ieÅ¡kovui V.

J. įkeistam nekilnojamajam S. V. motinos Ž. V. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, bei tuo ieÅ¡kovui padarydami 2 000 Lt turtinę žalÄ per mėnesį dėl iÅ¡ Ž. V. neatgautų 2009-06-04 paskolos sutartimi paskolintų piniginių lėšų ir 10 000 Lt neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad G. ir Ž. V. patikslintu ieÅ¡kiniu civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 S. V. vardu reikalavo priteisti iÅ¡laikymÄ nuo jos gimimo (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės, bei, anot ieÅ¡kovo, savanaudiÅ¡kai manipuliuodami globa, ir iÅ¡ ieÅ¡kovui įkeisto Ž.

V. nekilnojamojo turto pagrobę didelės vertės turtÄ , „globėjai“ G. ir Ž. V. iÅ¡laikymÄ faktiÅ¡kai siekė prisiteisti iÅ¡ Ž. V. kreditoriaus V. J., tuo pažeisdami vieÅ¡Ä jį interesÄ , vaiko S. V. teisę į iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėvo D. K. ir į iÅ¡laikymÄ iÅ¡ motinos Ž. V.. G. ir Ž. V. nuslėpė, kad jie vaikÄ S. V. iÅ¡ Jungtinės Karalystės parsigabeno „globai“, faktiÅ¡kai – Ž. V. turto grobimui, sukčiavimui ir turto prievartavimui iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

J., tik 2011-05-05, todėl „globėjai“ melagingų duomenų teikimu teismams ir institucijoms nepagrįstai ir neteisėtai siekia iÅ¡ valstybės gauti globos/iÅ¡laikymo iÅ¡mokas už S. V. iÅ¡laikymo laikotarpį Jungtinėje Karalystėje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės ir darbo ministerijos neteisėtai iÅ¡davus vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadÄ , S. V. nuosavybės teise priklausančiu turtu ar turtu, iÅ¡ kurio vaikui gali bÅ«ti priteistas ir iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡laikymas, t. y. apgintas vieÅ¡as interesas, disponuoti tėvams ar vaiko globėjams G. ir Ž.

V., o G. ir Ž. V. organizuotas ir įvykdytas Ž. V. turto pagrobimas bei Å¡io pagrobimo nuslėpimas, anot ieÅ¡kovo, prieÅ¡tarauja vaiko interesams ir pažeidžia S. V. teises bei teisėtus interesus, vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsakovė Kauno apygardos prokuratÅ«ra, negindama vieÅ¡ojo intereso, S. V. padarė turtinę ir neturtinę žalÄ , nes G. ir Ž. V. S. V. vardu reiÅ¡kia nepagrįstus ieÅ¡kinius V. J., niokoja jam įkeistÄ turtÄ , neleidžia jo iÅ¡nuomoti. Atsakovė nepasinaudojo įstatymu jai suteiktomis teisėmis bei nepagrįstai nevykdė jai nustatytų pareigų ir tokiu bÅ«du nepagrįstai nenustatė S. V. asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, negynė vieÅ¡ojo intereso pagal ieÅ¡kovo V.

J. pateiktÄ skundÄ . Atsakovė privalėjo bÅ«ti aktyvi ginant atskirų fizinių asmenų, ypač S. V., kaip ribotai veiksnaus asmens, pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nustačiusi teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis turi esminės reikÅ¡mės vaiko S. V., valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas, atsakovė nepagrįstai nesikreipė į teismÄ bei nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo argumentų ir motyvų iÅ¡ esmės arba nagrinėjo iÅ¡kreiptai aiÅ¡kindama ir/ar taikydama teisės aktus, todėl padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas savo skunduose nurodo tokius globėjų pažeidimus, kurie galimai pažeidžia tik jo turtinius interesus.

Priimdamas ginčijamÄ nutarimÄ , prokuroras H. U. nepagrįstai nepasisakė dėl prokurorės V. M. teiginio, jog ieÅ¡kovas ,,galimai siekia apginti savo turinius interesus neteisinėmis priemonėmis“, bei nenustatė, kad „globėjai” G. ir Ž. V., padedami Ž. V. „kuratoriaus” T. V., o ne ieÅ¡kovas, savanaudiÅ¡kai manipuliuodami globa, siekė neteisėtai praturtėti ir įgyvendinti savo asmeninius turtinius interesus grobdami Ž. kilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ neteisėtai užvaldyto, ieÅ¡kovui įkeisto jos nekilnojamojo turto, o po to iÅ¡ jos civiliniais ieÅ¡kiniais reikalavo iÅ¡laikymo jų pačių pagrobto turto sumai.

Prokuroras nepagrįstai teismui nepateikė ieÅ¡kinio dėl „globėjų“ globos panaikinimo, dėl akivaizdaus vaiko motinos Ž. V. turto grobimo, gadinimo ir siekimo prisiteisti pagroto turto vertę iÅ¡ vaiko motinos Ž. V. bei sugadinto turto vertę iÅ¡ V. J., kadangi „globėjai“ G. ir Ž. V. Ž. turtÄ nuo 2012-01-30 sistemingai grobstė, jį neteisėtai užvaldė, neprižiÅ«rėjo ir gadino. Atsakovė nepagrįstai neigia vaiko S. V. teisę į iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėvo D.

K. ir jo turtu bei nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl S. V. iÅ¡laikymo iÅ¡ tėvo D. K., nepagrįstai ir neteisėtai nevertinant, jog vaiko interesas turėti tėvÄ D. K. ir gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ yra esminis ir teisėtas. Atsakovė, atsisakydama pareikalauti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS skyriaus tinkamai ginti S. V. teises, nevykdė ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio nuostatų. Atsakovė visiÅ¡kai nesikreipė dėl vaiko tėvo D. K. ir jo tėvystės nustatymo aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimo, neprašė informacijos ir tų asmens duomenų, kurie galėjo padėti įteisinti Jungtinės Karalystės 2010-04-26 nutartyje nurodytÄ vaiko tėvÄ D.

K. bei vaikui iÅ¡reikalauti iÅ¡laikymÄ lygiomis dalimis su motina Ž. V.. Atsakovė neteisėtai bei nepagrįstai neatsižvelgė, jog yra pažeistos ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisės, jog, sunaikinus ar suniokojus turtÄ , gali bÅ«ti neiÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡laikymas S. V. ta apimtimi, kuria buvo galima priteisti iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti esant turtui sveikam, nesirÅ«pino, kad turtas iÅ¡liktų sveikas, kad pilnai bÅ«tų apgintos ieÅ¡kovo teisės iÅ¡ieÅ¡kant teismo priteistas pinigines lėšas.

TurtÄ užvaldę asmenys G. ir Ž. V. nuo pat pradžių nesirÅ«pino turtu bei jo vertės iÅ¡laikymu, todėl pažeidė visų su tuo susijusių asmenų teisėtas teises ir interesus. Atsakovei buvo prieinama ir ji turėjo teisę praÅ¡yti dokumentų ir informacijos iÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 00343-11-00282, tačiau to neatliko. IeÅ¡kovo manymu, atsakovė pateikus iÅ¡samius bei akivaizdžius įrodymus apie tai, kad padaryta žala asmenims, visuomenei, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o ieÅ¡kovo pateiktÄ skundÄ dėl namo niokojimo aplinkybių patikslinimui perdavė Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK.

Tai patvirtina, kad atsakovė veikė ne operatyviai ir, esant akivaizdiems nusikalstamų veikų požymiams, tinkamai nereagavo, negynė vieÅ¡ojo intereso bei netinkamai naudojosi įstatymo jai suteiktomis galiomis ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsakovė turėjo duomenų, jog yra pažeidinėjamos LR Konstitucijos 38 str. nuostatos dėl Å¡eimos, vaikystės, tėvystės, motinystės gynimo, tačiau nesiėmė veiksmų apginti Å¡ias konstitucines asmenų teises, veikė ardydama santykius tarp vaikų ir tėvų, kenkdama visuomenės santvarkai, kadangi vaikas liko neapgintas nuo savo globėjų, bei nesiėmė veiksmų, kad vaiko tėvas D.

K. bÅ«tų įteisintas Lietuvoje, jo duomenys bÅ«tų įraÅ¡yti į vaiko gimimo liudijimÄ .II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2013-04-03 sprendimu (t. 3, b. l. 33–37) atmetė ieÅ¡kovo patikslintÄ skundÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ su skundais, praÅ¡ydamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (t. 1, b. l. 100–101). 2012-09-25 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. M. iÅ¡nagrinėjo jo skundus Nr. P-4791 ir Nr. P-4875 su priedais dalyje dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo bei susipažinusi su Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis priėmė nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo (t. 1, b. l. 122–124).

Å is nutarimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas (t. 1, b. l., 108–109). 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U., iÅ¡nagrinėjęs V. J. skundÄ su priedais dalyje dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, priėmė nutarimÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , paliekant galioti prokurorės V. M. 2012-09-25 nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 41–42). Teismo nuomone, prokuratÅ«ra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nurodžiusi, jog surinkti duomenys patvirtina, kad nėra nustatyta privalomųjų sÄ lygų, bÅ«tinų įstatymo nurodytai iÅ¡imčiai tinkamai realizuoti, siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

IeÅ¡kovas skunde nurodė aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo žinomi teismui, aptarti civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir atitinkamai įvertinti. Skundu pareiÅ¡kėjas siekė kitokio, jam priimtino tų pačių įrodymų vertinimo, kas nesudarė pagrindo prokuratÅ«rai Å¡ias aplinkybes vertinti CPK 49 str. pagrindu, pripažįstant, kad pareiÅ¡kėjo interesas yra privatus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nurodomiems asmenims Ž. V. bei D. K. nebuvo apribotos jų konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ .

Be to, mažametės S. V. interesai pažeisti nebuvo, kadangi iÅ¡laikymas jai buvo priteistas. PrieÅ¡ingai, nei nurodė ieÅ¡kovas, jos interesai bÅ«tų pažeisti, jeigu iÅ¡laikymas jai bÅ«tų priteistas, kaip teigė ieÅ¡kovas, pagrobtu turtu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, bandydamas nurodyti, kad jis gina mažametės S. V. interesus, iÅ¡ tikro nori apginti savo privačius turtinius interesus, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad jo skundas yra nepagrįstas. Teismas laikė pagrįstu ir teisėtu 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro H.

U. priimtÄ nutarimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo skundas ir paliktas galioti 2012-09-25 VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. M. nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 41–45) praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimÄ panaikinti. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas eilinį kartÄ parodė polinkį nevykdyti teisingumo, dengti teisme įdarbintų asmenų ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros nusikalstamumÄ ar / ir neteisėtus veiksmus (priedas Nr. 2);2.

Teismas netinkamai vertino patikslinto skundo argumentų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , LAT praktikÄ dėl vieÅ¡ojo intereso egzistavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikÅ¡ti ieÅ¡kinius vieÅ¡ajam interesui ginti nustato ProkuratÅ«ros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieÅ¡kinius reiÅ¡kia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .3.

CPK 49 straipsnio 1 dalies sÄ voka „vieÅ¡asis interesas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus – teisingumo vykdymÄ . Ä®statymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nepateikė vieÅ¡ojo intereso sampratos. Tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas suteikia prokurorui teisę spręsti, jog konkrečiu atveju Å¡iuo nėra vieÅ¡ojo intereso inicijuoti civilinę bylÄ .

Dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras galėjo bei privalėjo ir Å¡iuo atveju, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, turi esminės reikÅ¡mės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieÅ¡kinys dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo Å¡ioje byloje turi visiÅ¡kai savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio objektÄ â€“ visuomenės suinteresuotumÄ bylos baigtimi:

„Globėjams“, teismui ir Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui po neteisėto vaiko kilmės nuslėpimo, Jungtinėje Karalystėje nustatytos D. K. tėvystės nepripažinimo bei ilgalaikio slėpimo, „globėjų“ įvykdyto Ž. V. kilnojamojo turto iÅ¡grobstymo bei pareiÅ¡kėjui įkeisto nekilnojamojo turto nuniokojimo, Å¡alčiu iÅ¡sprogdinant Å¡ildymo bei vandentiekio sistemas, įkeistÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) Kaune užtvindant vandeniu, visÄ vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ nusikalstamai suvertus dėl narkotikų vartojimo tik ribotai veiksniai Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai vaiko S. V. motinai Ž.

V., visuomenės vieÅ¡asis interesas pažeistas ne tik todėl, jog pažeista vaiko S. V. teisė į iÅ¡laikymÄ iÅ¡ tėvo D. K., savo tėvo įteisinimÄ ir pripažinimÄ Lietuvoje, bet pažeistos ir visuomenės teisės bei interesas, jog vaiko S. V. iÅ¡laikymas „globėjų“, teismo, Kauno savivaldybės administracijos VTAS nebÅ«tų dirbtinai bei nusikalstamai manipuliuojant perkeltas ant visuomenės pečių.4. Teismas nepagrįstai, todėl neteisėtai nusprendė, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ra tinkamai taikė CPK 49 straipsnio 1 dalį ir ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ bei atsižvelgė į LAT suformuotÄ praktikÄ bylose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Teismas deklaratyviai ir be jokių argumentų teigia, jog šiuo konkrečiu atveju „viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes“, tarsi „globėjų“ G. ir Ž. V., teismo civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 bei Kauno savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00174-12 atlikti veiksmai akivaizdžiai nepažeistų pamatinių LR Konstitucijos 18, 38, 39 („Nepilnamečius vaikus gina įstatymas“) ir 110 straipsnių vertybių.5.

ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas, t. y. nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas.

Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad teismas nepagrįstai nenustatė, jog prokuratÅ«ra atvirai ilgÄ laikÄ dengė „globėjų“ G. ir Ž. V. bei Kauno savivaldybės administracijos VTAS nusikalstamas veikas prieÅ¡ be tėvų likusį vaikÄ kaip ypatingai saugojamÄ visuomenės narį:a) „globėjams“ leido grobti ir niokoti Ž. V. turtÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Kaune prieÅ¡ Ž. V. valiÄ , pagrobto turto neieÅ¡kojo ir nesiėmė veiksmų, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Kaune pagrobtas turtas bÅ«tų grÄ Å¾intas Ž.

V. tam, kad juo bÅ«tų galima priteisti iÅ¡laikymÄ vaikui S. V.;b) nuslėpė vaiko tėvÄ , atsisakė jį įteisinti, iÅ¡ jo priteisti vaikui iÅ¡laikymÄ ;c) teismas nepateikė motyvuoto ir iÅ¡samaus pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo, 2012-12-23 pareiÅ¡kimo argumentų bei pateiktų įrodymų nagrinėjimo, analizės bei apibendrinimo, todėl negalėjo teisingai, objektyviai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bei iÅ¡spręsti bylÄ ;d) teismas nepagrįstai nepripažino, kad prokuratÅ«ra pažeidė daugelį esminių LR ProkuratÅ«ros įstatymo 1, 2, 3, 9, 19 ir 20 straipsnių nuostatų;e) teismas nepagrįstai nepripažino, kad gavusi skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo prokuratÅ«ra neteisėtai nerinko įrodymų ar atsisakė juos priimti, netiriant V.

M. spekuliavimo vieÅ¡u interesu adm. byloje Nr. 1620-402/2012 (priedas Nr. 5), jų neanalizavo ir pagrįstai bei teisėtai nevertino, todėl iÅ¡kreiptu bÅ«du motyvavo savo iÅ¡vadÄ ;f) teismas nepagrįstai nepripažino, kad gavusi skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo prokuratÅ«ra neteisėtai nerinko įrodymų apie nusikalstamÄ ir neteisėtÄ Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«roje prokurore įdarbinto asmens R. K. iÅ¡ankstinį nusistatymÄ neteisėtai nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ankstinį atsisakymÄ priimti įrodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00174-12 apie nusikalstamas „globėjų“ G. ir Ž.

V., Kauno miesto savivaldybės administracijos (ir VTAS) ir „kuratoriaus“ T. V. veikas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Kaune, jų netirti, prieÅ¡ Ž. V. valiÄ pagrobiant ir paslepiant Ž. V. nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ ir tuo neleidžiant jų pagrobtu apie 70 000 Lt vertės dydžio turtu suteikti „globojamam“ vaikui S. V. iÅ¡laikymÄ , kurio reikalauja civilinėse bylose, Å¡io pagrobto turto vertę siekiant iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pačios apvogtosios vaiko motinos Ž.

V. bei pareiÅ¡kėjo V. J.;g) teismas nepagrįstai nepripažino, kad prokuratÅ«ros neteisėtas ir/ ar nusikalstamas veikas atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ patvirtina ir nepagrįstas bei neteisėtas ikiteisminio tyrimo įstaigos – Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK veiksmų nekontroliavimas ir leidimas slėpti nusikalstamų veikų grobiant Ž. V. kilnojamÄ jį turtÄ duomenis, Žaliakalnio PN 2012-03-21, 2013-02-23 nutarimai;h) teismas nepagrįstai nepripažino, kad prokuratÅ«roje ilgÄ laikÄ sistemingai dengiamas G. ir Ž.

V. sÄ moningas nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 187 str. l d. prieÅ¡ vaikÄ S. V., jos motinÄ bei pareiÅ¡kėjÄ , neteisėtus Kauno miesto savivaldybės administracijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmus/neveikimÄ , pažeidžiant vieÅ¡Ä jį interesÄ , patvirtina Å¡ie faktai:- Faktines aplinkybes, jog G. V. nuo 2012-01-30 beveik kasdien su krovininiu transportu ir krovėjais atvykdavo ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Kaune iÅ¡sigabendavo kilnojamÄ jį Ž.

V. turtÄ , 2012-02-18 atvykus prie pareiÅ¡kėjui įkeisto turto (duomenys neskelbtini), Kaune V. J. ir J. J., patvirtino liudininkė N. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune; įrodymas – V. J. ir J. J. pareiÅ¡kimai 2012-02-18 Žaliakalnio policijos komisariatui;- G. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 teigė, jog jis daiktų iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Kaune nevežė: įrodymas – kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įraÅ¡as, 2012-09-12 nuotrauka ;- G.

V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 teigė, jog jis jokio įgaliojimo iÅ¡ Ž. V. iÅ¡sivežti jos daiktus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Kaune neturi: į pareiÅ¡kėjo klausimÄ â€žSakykit, praÅ¡au, dabar dėl to turto kilnojamojo, tai dabar ar Jums Ž. V. davė įgaliojimus jį iÅ¡vežti iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini), Kaune?“ G. V. atsakymas: „Jinai Londone man bÅ«tų davus įgaliojimÄ , bet jinai - kaip aÅ¡ - jeigu aÅ¡ dukrÄ vos pažinau, ant tiek ji sublogus nuo tų narkotikų, kad jai netgi neužteko pinigų atsiųsti man tÄ Ä¯galiojimÄ â€œ - įraÅ¡o laikas: 1:21:25 val. iki 1:22 val. (įrodymas – kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įraÅ¡as).

Tuo G. V. pripažino, jog jis kelis kartus susitikdamas Londone su Ž. V. norėjo gauti įgaliojimÄ Å½. V. kilnojamajam turtui iÅ¡vežti ir pripažino, jog name (duomenys neskelbtini), Kaune buvęs turtas buvo Ž. V., o ne D. P. ar „kitų žmonių“.- G. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 teigė, jog jis nori iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. J. prisiteisti iÅ¡laikymÄ Å½. V. vaikui S. V. „už tai, kad JÅ«s norite užvaldyti mano dukros Ž.

V. turtÄ â€œ, tuo G. V. pripažino, jog jis iÅ¡laikymÄ iÅ¡ V. J. S. V. kaip jos globėjas siekia prisiteisti G. V. paties pagrobtu turtu, kuriam iÅ¡gabenti neturėjo ir neturi jokio įgaliojimo (įrodymas – kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įraÅ¡as; įraÅ¡o laikas: 1:22:55 val. iki 1:23:00 val.;- G. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiÅ¡kėjo klausimÄ â€žKas nustatė D.

K. tėvystę, kuri nurodyta Anglijos Jungtinės Karalystės teismo nutarty?“ teigė, jog, „aÅ¡ kiek žinau, anglai klaidingai užrašė vietoj motinos tėvÄ , atseit tėvÄ pagal Ž. V. žodinį pasakymÄ â€œ, o „globėja“ Ž. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiÅ¡kėjo klausimÄ â€žkokių veiksmų ėmėtės atsakovo atžvilgiu, kad nustatyti vaiko S. V. tėvÄ ?“ teigė, jog "-Mamos neradom.

S. mamos neradom. TurbÅ«t mama geriausiai žino kas tėtis.“ – Tuo Ž. V. patvirtino, kad D. K. yra S. V. tėvas.- Ž. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiÅ¡kėjo klausimÄ â€žKodėl iÅ¡vežėte vaiko motinos turtÄ â€œ teigė: Mes jokių baldų nevežėm. Ten gyveno žmonės, kurie iÅ¡sivežė baldus“ (įrodymas - kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įraÅ¡as, įraÅ¡o laikas: 1:28:22 val. iki 1:28:33 val.).

Å ie teiginiai prieÅ¡tarauja G. V. teiginiui, jog jam Ž. V. Londone bÅ«tų davusi įgaliojimÄ iÅ¡vežti jos baldus ir daiktus. Be to, melagingas teiginys „ten gyvenę žmonės iÅ¡sivežė baldus“ prieÅ¡tarauja Ž. V. pasakymui per antstolio S. U. faktinių aplinkybių nustatymÄ 2012 m. vasario mėn. 15 d. „tai atveÅ¡im mes tÄ kriauklę“ - po antstolio žodžių, kad „man atrodo, kad kriauklė irgi turi likti“. Jei ne V. iÅ¡vežė baldus, tai kodėl jie žadėjo tÄ kriauklę atvežti? Be to, V. atsisakė prisiteisti tariamai „kitų žmonių“ iÅ¡vežtus Ž.

V. daiktus;- Ž. V. 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2012 į pareiÅ¡kėjo klausimÄ â€žAr turite Ž. V. įgaliojimÄ iÅ¡vežti jos baldus, pasisavinti?“ teigė: „Ne, ir nevežiau, be abejo. Ne, neturiu“ (įrodymas - kompaktiniame diske pridėtas 2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme adm. byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įraÅ¡as, įraÅ¡o laikas: 1:30:45 val. iki 1:31:02 val.). Å ie teiginiai prieÅ¡tarauja G.

V. teiginiui, jog jam Ž. V. Londone bÅ«tų davusi įgaliojimÄ iÅ¡vežti jos baldus ir daiktus ir patvirtina, kad Ž. V. turėjo daug vertingo kilnojamojo turto (įrodymas – pateiktas dingusių daiktų sÄ raÅ¡as), šį turtÄ G. ir Ž. V. pagrobė užvaldę Ž. V. kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ be jokio jos įgaliojimo ir jo vertę S. V. iÅ¡laikymui sukčiaudami prisiteisinėja netiesioginiu ieÅ¡kiniu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. J.. G. ir Ž. V. melagingus teiginius, jog jie negrobė Ž.

V. turto, paneigia Žaliakalnio PK 2012-03-21 nutarimas. Policijos pareigÅ«nai 2012-02-17 nustatė, jog G. V. iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini) vežasi „savo asmeninius daiktus“, nors G. ir Ž. V. name neregistruoti, jame niekada negyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune;- Siekdami paslėpti savo nusikalstamas veikas prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , G. ir Ž. V. pareiÅ¡kėjÄ apskundė FNTT, jog jis tariamai sukčiavo ir vykdė neteisėtus veiksmus prieÅ¡ Ž. V., dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-1017-12 be reikalo eikvojant visuomenės, FNTT, prokuratÅ«ros iÅ¡teklius;- Ž.

Ir G. V. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sÄ moninga tyčia ir planingai siekdami padaryti žalÄ pareiÅ¡kėjui užvaldydami Ž. V. turtÄ , pateikė melagingus duomenis, kÄ patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-05-19 raÅ¡tas Nr. S-2236: „2011-05-11 G. ir Ž. V. jau kreipėsi į mergaitės motinos turto pardavimÄ varžytynėse vykdantį antstolį su praÅ¡ymu, atsižvelgiant į vaiko interesus, leisti dalyvauti procese parduodant Ž.

V. turtÄ .“ (įrodymas – pateiktas dingusių daiktų sÄ raÅ¡as). Ž. Ir G. V. melÄ paneigė antstolis S. U. 2012-06-07 raÅ¡tu (įrodymas – pateiktas dingusių daiktų sÄ raÅ¡as).- G. ir Ž. V. advokatas 2012-11-26 tesimo posėdyje civilinėj byloj Nr. 2-671-540/2012 į teisėjos klausimÄ , ar jis laiko, kad 2012-01-28 J. J. ir L. D. (duomenys neskelbtini), Kaune darytose nuotraukose (įrodymas - pateiktas dingusių daiktų sÄ raÅ¡as) yra ne Ž. V. daiktai, atsakė: „- kas pateikta nuotraukose yra ne Visockytės turtas“ ir pridÅ«rė, kad tam reikia Å¡alim traukti D.

P. bei užvesti atskirÄ bylÄ . Tuo Ž. ir G. V. prieÅ¡tarauja patys sau teigdami, jog jiems Ž. V. Londone bÅ«tų davusi įgaliojimÄ jos baldams ir kitiems daiktams iÅ¡vežti, nors civ. byloj Nr. 2-671-540/2012 (melagingai) teigia, kad Ž. V. nekilnojamame turte buvęs Ž. V. (pagrobtas) kilnojamasis turtas tariamai buvęs D. P. nuosavybė. Sukčiaudami ir apgaudinėdami teismÄ bei pareiÅ¡kėjÄ â€žglobėjai“ Ž. ir G. V. civ. byloj Nr. 2-671-540/2012 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo siekė prisiteisti jų pačių pagrobtų Ž.

V. daiktų vertę (apie 70.000 Lt) tariamam vaiko S. V. „iÅ¡laikymui“, nors antstolis S. U. 2012-02-02 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 Ž. V. jau buvo paskyręs 91.452,68 Lt, iÅ¡ kurių (neskaitant „globėjų“ pagrobto turto) galimas iÅ¡laikymo priteisimas jos dukrai ir kuriuos prisiteisti vaiko iÅ¡laikymui „globėjai“ Ž. ir G. V. dengiami atsakovo įvairiais bÅ«dais trukdo tuo pažeisdami vieÅ¡Ä jį interesÄ - vaiko teises į iÅ¡laikymÄ ; - KMAT nepagrįstai nevertino, kad su atsakovo palaikymu (įrodymas - ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00174-12 medžiaga Kauno apylinkės prokuratÅ«roje) nuniokodami pareiÅ¡kėjui įkeistÄ turtÄ â€žglobėjai“ vaiko interesus grubiausiu bÅ«du pažeidė - pareiÅ¡kėjui įkeistas turtas nuvertėjo ne mažiau kaip 100 000 Lt, todėl akivaizdu, jog vaiko „iÅ¡laikymui“ „globėjai“ 91 452,68 Lt jau negaus.

Antstolis S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282 pareiÅ¡kėjo įmokėtÄ kainos skirtumÄ grÄ Å¾ino, paskelbė naujÄ nuniokoto turto įvertinimÄ .- Ž. ir G. V. 2011-08-17 ieÅ¡kinyje civilinėj byloj Nr. 2-14355-887/2011 Kauno miesto apylinkės teisme kaip globėjai apie Ž. V. teigė: „Kadangi atsakovė pajamų neturi ir negali net savęs iÅ¡laikyti, bÅ«tų teisinga iÅ¡laikymÄ S. V. priteisti atsakovės turimu turtu.“ Tai įrodo, kad „globėjai“ sukčiaudami sÄ moninga tyčia siekė ir prašė iÅ¡laikymÄ vaikui priteisti atsakovės turimu turtu, nors šį Ž.

V. kilnojamÄ jį turtÄ patys sÄ moninga tyčia pagrobė (įrodymas – pareiÅ¡kėjo 2012-11-16 patikslinto skundo priedai), o neteisėtai užvaldytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (įrodymas – pareiÅ¡kėjo 2012-11-16 patikslinto skundo priedai) sÄ moninga tyčia neÅ¡ildė Å¡altu metų laiku, niokojo, mažino jo vertę (įrodymas – pareiÅ¡kėjo 2012-11-16 patikslinto skundo priedai); tai taip pat įrodo, jog Ž. ir G. V. jų iÅ¡ Ž. V. pagrobto turto vertę nusikalstamomis veikomis siekia iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nukentėjusiojo V.

J. bei iÅ¡ pačios vaiko motinos Ž. V. civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012 - kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija nuslepiant vaiko tėvÄ D. K., jo neieÅ¡kant, iÅ¡duodant suklastotus vaiko gimimo dokumentus.- Ž. ir G. V. pagrobė svetimÄ (Ž. V.) turtÄ , apgaule jį įsigijo, iÅ¡vengė turtinės prievolės ir jÄ panaikino, t. y. jų pagrobtais Ž. V. daiktais kaip globėjai suteikti iÅ¡laikymÄ Å½. V. dukrai S. V..- Ž. ir G. V. nuo 2012-01-28 iki Å¡iol turi Ž. V. raktus, todėl jų teiginiai, neva visÄ turtÄ iÅ¡gabeno D.

P., yra nepagrįsti ir tirtini atnaujinus ikiteisminį tyrimÄ ;- Ž. V. kuratorius T. V. ar kiti asmenys jos įkeisto turto raktų neėmė ir niekad neturėjo, juos turėjo tik Ž. ir G. V.;- Yra neprotinga teigti, kad D. P. po S. V. mirties atsikėlusi gyventi pas V. T. į Ž. V. paveldėtÄ namÄ , rado jį tuščiÄ , be baldų – tai yra, supirko visus baldus į 253 m2 ploto namÄ , 2 garažus, Å«kinį pastatÄ ;- Ikiteisminiame tyrime tirtina, ar D. P. iÅ¡gabeno Ž. V. baldus, kuriuos baldus, kur yra jos iÅ¡gabenti baldai ir kur yra G. ir Ž.

V. iÅ¡gabenti baldai bei įranga, jų vertė ir pareiÅ¡kėjui padaryta žala ryÅ¡ium su G. ir Ž. V. reikalavimais jiems priteisti jų pagrobto turto vertę iÅ¡ V. J. mažinant V. J. įsiteisėjusia teismo nutartimi priteistus 96 095,39 Lt delspinigius iÅ¡ Ž. V. pagrobto turto vertės dydžiu civilinėje byloje Nr. 2-671-540/2012;- PareiÅ¡kėjÄ ir J. J. iÅ¡ V. J. įkeistÄ turtÄ internete 2011-2012 m. pardavinėjanti UAB FORTO SIENA nukreipė pas Ž. V., kuri pareiÅ¡kėjui telefonu teigė, jog už atskirÄ mokestį gali parduoti ir name esančius baldus; - AB „Lietuvos dujos“ filialo Kaune darbuotojas J.

J. (mob. (duomenys neskelbtini)) gali patvirtinti aplinkybes, jog jis bandė padėti V. Ž. V. turto (duomenys neskelbtini), Kaune pirkėjus ir name gyvenusi D. P. į pirkėjų klausimus ar kartu parduodami baldai, galimiems pirkėjams nurodydavo kreiptis į Ž. V.;19) 2012-11-12 teismo posėdyje Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-785-402/2042 Kauno miesto savivaldybės administracija toliau slėpė vaiko tėvÄ D. K., jo neieÅ¡kojimo aplinkybes, aplinkybes iÅ¡duodant suklastotus vaiko gimimo dokumentus, kitas neteisėtas ir/ar nusikalstamas savo veikas prieÅ¡ vaikÄ S. V. (2012-11-12 teismo posėdžio Kauno apygardos administraciniame teisme adm. byloje Nr. 1-785-402/2012 garso įraÅ¡as diske);- Vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (39 straipsnis:

„Teismo sprendimų dėl santuokos pažymėjimas ir teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pažymėjimas Kilmės valstybės narės kompetentingas teismas ar institucija suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymu iÅ¡duoda pažymėjimÄ , parengtÄ pagal I priede (teismo sprendimai dėl santuokos) arba II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytÄ tipinę formÄ . VieÅ¡ojo intereso pažeidimus patvirtina 2012-11-16 patikslintame skunde nurodyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno VTAS praÅ¡yti duomenys, veiksmai, t. y.

V. J. 2012-02-07, 2012-02-19 ir 2012-03-11 skunduose Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriui;- Vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (39 straipsnis: „Teismo sprendimų dėl santuokos pažymėjimas ir teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pažymėjimas Kilmės valstybės narės kompetentingas teismas ar institucija suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymu iÅ¡duoda pažymėjimÄ , parengtÄ pagal I priede (teismo sprendimai dėl santuokos) arba II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytÄ tipinę formÄ .) VieÅ¡ojo intereso pažeidimus gali patvirtinti 39 STRAIPSNYJE NURODYTAS PAŽYMĖJIMAS DĖL TEISMO SPRENDIMŲ DĖL TĖVŲ PAREIGŲ (1), Jungtinėje Karalystėje iÅ¡duotas S. V..

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino, kad atsakovas pats pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ neiÅ¡reikalaudamas pažymėjimo, teismas nepagrįstai buvo pasyvus, o ne aktyvus – pažeidė CPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kurioje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ;- Vadovaujantis 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (39 straipsnis: „Teismo sprendimų dėl santuokos pažymėjimas ir teismo sprendimų dėl tėvų pareigų pažymėjimas Kilmės valstybės narės kompetentingas teismas ar institucija suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymu iÅ¡duoda pažymėjimÄ , parengtÄ pagal I priede (teismo sprendimai dėl santuokos) arba II priede (teismo sprendimai dėl tėvų pareigų) nurodytÄ tipinę formÄ .) VieÅ¡ojo intereso pažeidimus gali patvirtinti 2012-07-09 praÅ¡yme LR Užsienio reikalų ministerijos (toliau–„URM“) praÅ¡yti duomenys (priedas Nr. 3), veiksmai, kuriuos LR URM atlikti anksčiau nepagrįstai atsisakė, o LR Teisingumo ministerija 2013-04-10 raÅ¡tu patvirtino, jog iÅ¡ atsakovo bei teismo, kaip suinteresuotos Å¡alies, negavo praÅ¡ymo dėl D.

K. kaip tėvo pareigų bei susijusių teismo sprendimų; iÅ¡ Pagrindinio Å¡eimos skyriaus registro teismo, First Avenue House, 42-49 High Holborn, London, WC1V 6NP, Jungtinė Karalystė ir iÅ¡ LR Užsienio reikalų ministerijos, už gimimo įraÅ¡o iÅ¡davimÄ Jungtinėje Karalystėje atsakingos institucijos neiÅ¡reikalauti iÅ¡reikalautini duomenys (priedas Nr. 3), praÅ¡yti 2012-07-09 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu Nr. 2-11802; teismas nepagrįstai ir neteisėtai buvo pasyvus, o ne aktyvus – pažeidė CPK 376 str. 1 d. nuostatÄ , kurioje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ; teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į LR Teisingumo ministerijÄ D.

K. tėvystės S. V. įteisinimui reikalingų bet atsakovo iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriaus nereikalautų, nuslėptų duomenų ir duomenų gavimui bei veiksmų atlikimo bÅ«tinumui nustatyti;- teismas nepagrįstai nepripažino, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai bei argumentai įrodo, kad objektyviai egzistuoja bÅ«tinybė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , jo negynimas turėtų neigiamas pasekmes (žalÄ ) valstybei, visuomenės daliai – globojamiems vaikams, įstatymų saugomiems teisiniams gėriams – vaiko teisėms turėti pripažintus tėvus ir į iÅ¡laikymo priteisimÄ tėvų turtu, o Å¡ių pasekmių (žalos) pobÅ«dis ir mastas bus „specialiÄ globÄ â€œ užsienio valstybėse gavusių asmenų vykdomi vaiko teisių pažeidimai ir tokios praktikos įsigalėjimas.Tai, kad vieÅ¡ojo intereso gynimas, atsiskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus nuosavybės atkÅ«rimo procese dėl jų atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, bÅ«damas reikÅ¡mingas visuomenei ar jos grupėms, kartu gali nulemti ir privačių asmenų subjektines teises bei jų apimtį, ne kartÄ konstatuota kasacinio teismo praktikoje (LAT 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2010; 2010-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2010).Pagal Konstitucijos 118 straipsnį ir ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnį, vieÅ¡ojo intereso gynimo pareiga tenka prokurorui.6.

Teismas nepagrįstai nepripažino, kad, bylai teisingai iÅ¡spręsti ir D. K. tėvystei įteisinti, Lietuvoje reikalinga iÅ¡reikalauti vaiko S. V. 2011-05-31 gimimo įraÅ¡e nurodytÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 19-8-205, Jungtinės Karalystės 2011-01-26 iÅ¡duotÄ gimimo Jungtinėje Karalystėje įraÅ¡Ä Nr. 170.

7. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pažeidė CPK 376 str. 1 d. nuostatÄ , kurioje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . KMAT nepagrįstai ir neteisėtai netaikė alternatyvių įstatymuose numatyto vaiko teisių ir interesų gynimo bÅ«dų. Teismui suteikiama teisė rinkti įrodymus ex officio, jei teismas mano esant tai reikalinga priimti teisingÄ sprendimÄ byloje. Teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva yra nurodyta ir CPK 160 str.

1. d. 5 p. Nagrinėdamas Å¡eimos bylas teismas turi siekti nustatyti materialiÄ jÄ tiesÄ byloje. Å iuo tikslu teismui ir yra laiduota aptariama teisė. Jei teismui nepakako įrodymų materialiajai tiesai byloje nustatyti, nurodyti straipsniai suponuoja teismui taip pat ir pareigÄ pačiam savo iniciatyva rinkti įrodymus. Tai privalėjo bÅ«ti taikyta Å¡ioje bylose nagrinėjamose padėtyse, kai reikalinga ginti silpnesnės teisinio santykio Å¡alies - vaiko, jo motinos, kurie be to nesugeba ir nepajėgÅ«s susiorientuoti procesiniuose klausimuose.

LAT ne kartÄ yra pasisakęs nagrinėjamu klausimu: Å¡eimos, vieÅ¡ojo intereso bylose teismas pats sprendžia kiek ir kokių įrodymų reikia byloje priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , tiria ir vertina ne vien tik Å¡alių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pats sprendžia dėl byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų bei rinktinų įrodymų. Pažymėtina, kad nagrinėdamas Å¡eimos santykių, vieÅ¡ojo intereso bylÄ teismas yra aktyvus – jis vertina ne tik Å¡alių pateiktus įrodymus, bet ir turi teisę juos rinkti savo iniciatyva.

LAT plenarinė sesija yra pasisakiusi dėl to, kad teismas yra aktyvus, iÅ¡skyrus turto padalijimo klausimuose. CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 str.), todėl Å¡ioje byloje teismas turėjo ne tik teisę, bet ir nevykdė pareigos įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti. Teismo atsisakymas bÅ«ti aktyviu renkant įrodymus sukelia pagrįstų abejonių dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Todėl teismas, atsisakydamas rinkti įrodymus, buvo Å¡aliÅ¡kas ir neteisėtai veikė atsakovo naudai, o tai sutrukdė nustatyti tiesÄ , kad galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ . Tokiu bÅ«du teismas neatskleidė ginčo esmės, neįgyvendino proceso koncentruotumo principo.8. Teismas nepatikrino bei netinkamai tikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ , nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nepagrįstai nenustatė prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo ir skundo netenkino.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad atsakovas nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, jų neanalizavo bei nevertino ir netinkamai argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo. TÄ Ä¯rodo ir atsakovo atstovės V. M. raÅ¡tas VTAS, kuriame teigia, kad VTAS „gali pateikti“ duomenis – t. y. jų netgi nereikalauja.9. ProkuratÅ«ra nepagrįstai atsisakė kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nepagrįstai nurodžius, jog surinkti duomenys patvirtina, kad nėra nustatyta privalomųjų sÄ lygų, bÅ«tinų įstatymo nurodytai iÅ¡imčiai tinkamai realizuoti, siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

10. IeÅ¡kovas skunde nurodė aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo žinomi teismui, aptarti civilinėje byloje Nr. 2-833-887/2012 ir netinkamai įvertinti – pati teisėja L. Ž. neteisėtai neleido pareiÅ¡kėjui susipažinti su byla ir neteisėtai sutrukdė atnaujinti procesÄ (įrodymas – priedas Nr. 4). TÄ patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2013-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-873-230/2013. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie teisėjos L. Ž. suinteresuotumÄ objektyviai nenagrinėti bylos ir Å¡aliÅ¡kumÄ .

Skundu pareiÅ¡kėjas siekia visuomenei priimtino tų pačių įrodymų vertinimo, kas sudaro pagrindÄ prokuratÅ«rai Å¡ias aplinkybes vertinti CPK 49 str. pagrindu, pripažįstant, kad pareiÅ¡kėjo interesas nėra privatus. Tai patvirtina aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas sudarė galimybę Ž. V. dukros S. iÅ¡laikymui iÅ¡ jo sumokėto kainos skirtumo vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00282, o pažeidus vieÅ¡Ä jį interesÄ pareiÅ¡kėjui kainos skirtumas grÄ Å¾intas, jis negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas vaiko S. V. iÅ¡laikymui priteisti, nes įkeisto turto vertė krito ne mažiau nei 100 000 Lt.

Akivaizdu, jog Å¡iÄ sumÄ mažametės iÅ¡laikymui dėl „globėjų“ nusikaltimų prieÅ¡ mažametę ir piktnaudžiavimo globa dengiant atsakovui privalės surinkti visa visuomenė arba mažametė negalės gauti jai reikalingo iÅ¡laikymo.11. Nagrinėjamu atveju ir ieÅ¡kovo nurodomiems asmenims Ž. V. ir D. K. buvo apribotos jų konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , nes jie gyvena Jungtinėje Karalystėje, jiems nebuvo įteikti Å¡aukimai į bylos nagrinėjimÄ , jie nežino apie Ž.

V. turto iÅ¡grobstymÄ bei nuniokojimÄ , nežino, kad „globėjai“ po kilnojamojo turo pagrobimo dar kartÄ â€žprisiteisė“ iÅ¡laikymÄ Ä¯ iÅ¡laikymo sumÄ neįskaičiuojant „globėjų“ pagrobto turto vertės. Teismas deklaratyviai ir demagogiÅ¡kai teigia, jog „mažametės S. V. interesai pažeisti nebuvo, kadangi iÅ¡laikymas jai buvo priteistas“. Pabrėžtina, kad patys „globėjai“ civilinėse bylose teigia, jog Ž. V. negali iÅ¡laikyti net savęs, todėl „iÅ¡laikymo“ „priteisimas“ nėra įmanomas realiai įgyvendinti.

IÅ¡laikymÄ buvo galima įgyvendinti tik „globėjų“ pagrobtu ir neįtrauktu į iÅ¡laikymÄ daiktais turtu. Teismas nelogiÅ¡kai mano, jog „jos interesai bÅ«tų pažeisti, jeigu iÅ¡laikymas jai bÅ«tų priteistas, kaip teigia ieÅ¡kovas, pagrobtu turtu“ - Å¡is turtas ar/ir jį pardavus gauti pinigai yra pas „globėjus“, todėl pagrobto turto bei už jį gautų lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ „globėjų“, jų grÄ Å¾inimas mažametei ir bÅ«tų realus iÅ¡laikymas, kurio galimybė civ. byloje Nr. 2-833-887/2012 „teisėjos“ buvo neteisėtai nuslėpta „globėjams“ leidžiant nevaržomai piktnaudžiauti globa.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „ieÅ¡kovas, bandydamas nurodyti, kad jis gina mažametės S. V. interesus, iÅ¡ tikro nori apginti savo privačius turtinius interesus“, todėl skundo atmetimas yra nepagrįstas – pareiÅ¡kėjo interesai yra pakankamai apginti. Tai įrodo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2554-584/2013, kuria pripažinta, kad mažametę atstovaujantys „globėjai“ neturi reikalavimo teisės teikti ieÅ¡kinį pareiÅ¡kėjui S. V. vardu. Todėl laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu skundžiamas nutarimas.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 52–53) praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti kaip nepagrįsto, Kauno apylinkės teismo 2013-04-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ieškovo skundo motyvai yra analogiški Kauno apygardos prokuratūrai (2012-09-12, 2012-09-14 ir 2012-10-08) pateiktų skundų motyvams. V. J. skundžia civilinėse bylose Nr. 2-14355-887/2011(2-833-887/2012), Nr. 2-671-540/2012 išnagrinėtas bei nagrinėjamas aplinkybes, savaip interpretuodamas teismo nutartis ir sprendimus, bei įžvelgdamas globėjų ir teisėsaugos institucijų veiksmuose įvairius neesamus pažeidimus. Visos skunduose nurodytos aplinkybės persipina su ieškovo turtiniais interesais, kuriuos jis sprendžia privataus proceso tvarka teismuose minėtose civilinėse bylose.

Å ios V. J. nurodytos ir skundų tyrimo metu nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip vieÅ¡ojo intereso pažeidimas ir taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nėra teisinio pagrindo. Skunde ieÅ¡kovas painioja vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ikiteisminį tyrimÄ , raÅ¡ydamas apie savo pagrobtÄ turtÄ ir prilygindamas jį gintinam vieÅ¡ajam interesui. Skunde nurodomos su nagrinėta byla nesusijusios aplinkybės, kurios nėra Å¡io skundo dalykas, todėl nenagrinėtinos. VieÅ¡asis interesas prokuroro turėtų bÅ«ti ginamas tuo atveju, jeigu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) nevykdytų savo darbo.

Tačiau Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta, kad VTAS specialistai netinkamai dirbtų savo darbÄ arba vaiko globėjai pažeistų vaiko teises, todėl ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. Dėl nenustatytos vaiko tėvystės nei globėjų, nei VTAS specialistų kaltės nėra, kadangi tėvystės nustatymÄ reglamentuoja CK normos, kur 3.138 straipsnyje nurodyta, jog „vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įraÅ¡ytas gimimo įraÅ¡as ir gimimo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡duotas gimimo liudijimas“.

Å iuo atveju gimimo liudijime ir gimimo įraÅ¡e duomenų apie S. V. tėvÄ nėra. IeÅ¡kovas klaidingai vertina priimtus teismo sprendimus, traukdamas atskiras frazes iÅ¡ bendro konteksto ir jomis naudodamasis kaip nustatytais faktais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.).

Nagrinėjamoje byloje pagrindo peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas dėl galimo vieÅ¡o intereso pažeidimo nenustatyta, todėl skundžiamo teismo sprendimÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina tik apeliaciniame skunde nustatytose ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija prokuroro atsisakymÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2012-10-25 nutarimÄ Nr. (P-5583) atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo nutarta pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2012-09-25 nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones bei atsisakyta taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje.Nustatyta, kad apeliantas V.

J. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ su skundais, praÅ¡ydamas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (1 t. b. l. 100–101). Apeliantas 2012-09-12 Kauno apygardos prokuratÅ«roje gautame skunde, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio ir CPK 49 straipsnio nuostatomis, prašė imtis veiksmų vieÅ¡ojo intereso vaiko S. V. teisių gynimui nuo globėjų G. V. ir Ž. V., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat pateikti ieÅ¡kinį teismui dėl S. V. tėvo D.

K. tėvystės nustatymo, kuri nurodyta Jungtinės karalystės 2011-04-26 nutartyje. Be kita ko, pareiÅ¡kėjas minėtu skundu prašė pradėti ir ikiteisminį tyrimÄ dėl G. ir Ž. V. neteisėtų veiksmų užvaldant svetimÄ turtÄ bei trukdant antstoliui atlikti veiksmus, įkeisto turto bÅ«klės bloginimo bei žalojimo bei sudaryti sÄ lygas patekti į perimamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). 2012-09-25 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V.

M. nutarimu atsisakyti taikyti vieÅ¡o intereso gynimo priemones (t. 1, b. l. 122–124) nenustačiusi teisinio pagrindo ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimo atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones. MinėtÄ nutarimÄ apeliantas įstatymų nustatyta tvarka apskundė (1 t., b. l. 108–109). 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U., iÅ¡nagrinėjęs V. J. skundÄ su priedais dalyje dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, priėmė nutarimÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ paliekant galioti VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V.

M. 2012-09-25 nutarimÄ atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (1 t., b. l. 41–42).Dėl prokuroro teisės priimti sprendimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo ir prokuroro procesinės veiklos kontrolėsProkuroro teises inicijuoti civilinį procesÄ reglamentuoja CPK ir ProkuratÅ«ros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais, o taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti.

ProkuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratÅ«ra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gina vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir kad toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, gina vieÅ¡Ä jį interesÄ .

To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi įgaliojimus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu ar praÅ¡ymu, įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl ginčo dalyko.Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sÄ voka „vieÅ¡asis interesas“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus.

Ä®statymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, nepateikė vieÅ¡ojo intereso sampratos, kas leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia teisę pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne. Dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Taigi, kaip jau buvo nurodyta, tik prokurorai, nustatę teisės aktų pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, gali ir turi teisę spręsti, ar toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu. Diskrecijos teisė spręsti esant konkrečiu atveju vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ar ne yra suteikta prokurorui, kuris sprendimus priima savarankiÅ¡kai ir vienvaldiÅ¡kai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams visi asmenys yra lygÅ«s nepaisant asmens socialinės ir Å¡eiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiÅ«rų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir iÅ¡silavinimo (ProkuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Prokuroro, kaip specifinius valdingus įgaliojimus turinčio valstybės pareigÅ«no, kuris, veikdamas pagal savo kompetencijÄ ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, statusas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje. Tačiau prokuroro savarankiÅ¡kumas priimant sprendimus negali bÅ«ti vertinamas kaip prokuroro teisė veikti tik savo nuožiÅ«ra. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, įgaliojimai teisės aktuose negali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip jų subjektinė teisė, kuriÄ jie gali įgyvendinti savo nuožiÅ«ra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sÄ lygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).

Todėl spręstina, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiÅ«ros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiÅ¡kimus nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas bÅ«tų apgintas, t. y. nustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas. Tačiau prokuroro, sprendimus priimančio savarankiÅ¡kai ir vienvaldiÅ¡kai, veiksmai bei priimami sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiami aukÅ¡tesniajam prokurorui ir teismui, t. y. teisė jų veiksmus bei sprendimus kontroliuoti ir pakeisti suteikta aukÅ¡tesniam prokurorui ir teismams (ProkuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), tačiau tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai yra numatyta įstatyme.ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas.

Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtÄ sprendimÄ . Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ .

Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 iÅ¡aiÅ¡kino, kad jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tirtų ir spręstų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismÄ , teismo bÅ«tų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismÄ .

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ , nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedÅ«ros, o ne pasisakyti dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo iÅ¡ esmės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad visi apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra susiję su apelianto pateikto skundo nagrinėjimo procedÅ«ra, neturi reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepatikrino bei netinkamai tikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ , nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y. pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ grindė ir argumentu dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo procedÅ«rÄ , taikymo.

Tačiau pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padaręs jo skundÄ nagrinėjęs prokuroras. Nors apeliantas teigia, kad nebuvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie nebuvo analizuoti ir neįvertinti, tačiau skundžiamuose nutarimuose, sprendime bei byloje esantys duomenys paneigia Å¡ias apelianto nurodytas aplinkybes. Be to, apelianto nurodytas argumentas dėl teismo netikrinimo bei netinkamo tikrinimo dėl procesinių normų pažeidimų yra nelogiÅ¡kas, pats apeliantas prieÅ¡tarauja sau, nurodydamas, kad teismas nepatikrino bei netinkamai patikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ , nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų.

Pažymėtina, kad teismas, pasak apelianto, visiÅ¡kai netikrindamas proceso teisės normų pažeidimų, jų negalėjo patikrinti netinkamai. Nors apeliacinio skundo argumentas ir suformuluotas logiÅ¡kai ydingai, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, negalima sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal apelianto skundÄ , netikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ , nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konkrečiai nurodė, kad prokuratÅ«ra pagrįstai atsisakė kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kadangi surinkti duomenys (kas patvirtina, jog buvo renkami faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių) patvirtina, kad nėra nustatyta privalomųjų sÄ lygų, bÅ«tinų įstatymo nurodytai iÅ¡imčiai tinkamai realizuoti, siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad prokuroras, tirdamas apelianto pateikto skundo pagrįstumÄ , nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarkÄ , kadangi, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, kreipėsi į kompetentingÄ institucijÄ dėl duomenų pateikimo, o, gavęs reikiamus duomenis, juos bei apelianto pateiktus duomenis iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, įvertino, dėl jų nutarime iÅ¡samiai pasisakė ir motyvuodamas bei pateikdamas konkrečius argumentus, pagrįstus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Apeliantas, teigdamas, jog prokurorės V. M. raÅ¡te Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius gali pateikti duomenis, t. y. jų net nėra reikalaujama, kolegijos nuomone, visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog atsakovė nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių. Visų pirma, pažymėtina, kad apelianto minimame 2012-09-14 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus raÅ¡te Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai yra nurodyta patikrinti ir informuoti, ar nėra pažeidžiamos S. V. teisės ir teisėti interesai, apie kokius globėjų pažeidimus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmus skunde kalba pareiÅ¡kėjas, o tuo pačiu nurodyta galimybė informuoti ir apie kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės skundo nagrinėjimui, kas kolegijai leidžia spręsti, jog buvo praÅ¡oma patikrinti ir informuoti skundÄ nagrinėjančiÄ prokurorę apie tam tikras aplinkybes ir jai nesuteikta galimybė pateikti ar nepateikti praÅ¡omÄ informacijÄ , kaip kad nepagrįstai teigia apeliantas.

Visų antra, vien ta aplinkybė, kaip yra suformuluotas praÅ¡ymas pateikti tam tikrus duomenis, reikÅ¡mingus skundo nagrinėjimui, negali bÅ«ti pagrindu spręsti, jog buvo pažeistos skundų tyrimo tvarkÄ reglamentuojančios procedÅ«ros nerenkant faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apelianto skundÄ tyrusi prokurorė nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų, t. y. nustačius, kad buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie iÅ¡analizuoti ir įvertinti, iÅ¡vada dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo argumentuota, dėl ko nėra pagrindo naikinti prokuroro priimtÄ nutarimÄ atsisakyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs proceso normų pažeidimo prokurorui priimant sprendimÄ dėl vieÅ¡o intereso negynimo, pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto skundÄ , o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos nuomone, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, o kartu ir teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.Dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumoApelianto teigimu, civilinę bylÄ nagrinėjusi teisėja L. Ž. yra Å¡aliÅ¡ka, suinteresuota bylos nenagrinėti objektyviai, kadangi minėta teisėja, kÄ patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2013-04-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-873-230/2013, neteisėtai neleido pareiÅ¡kėjui susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012 medžiaga ir tokiu bÅ«du sutrukdė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje.

Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi vien ta aplinkybė, kad civilinę bylÄ nagrinėjanti teisėja atsisakė leisti susipažinti apeliantui su civilinės bylos, iÅ¡nagrinėtos uždarame teismo posėdyje, medžiaga, nerodo civilinę bylÄ nagrinėjančios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo ar neobjektyvumo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad duomenys dėl atsisakymo leisti apeliantui susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-833-887/2012 medžiaga jam buvo žinomi iki civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės bei skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliantas nurodytų aplinkybių pagrindu vadovaudamasis CPK nuostatomis nuÅ¡alinimo civilinę bylÄ nagrinėjančiai teisėjai nepareiÅ¡kė, kas leidžia manyti apeliantÄ manius, jog civilinę bylÄ nagrinėjanti teisėja yra neÅ¡aliÅ¡ka, o paaiÅ¡kėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti bylÄ nagrinėjančios teisėjos neobjektyvumu ir Å¡aliÅ¡kumu.

Vien apeliantui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo manyti civilinę bylÄ nagrinėjusiÄ teisėjÄ esant Å¡aliÅ¡ka ar neobjektyvia, kas sudarytų pagrindÄ nurodytais pagrindais abejoti priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad remiantis CPK 68 straipsnio 2 dalimi nuÅ¡alinimas turi bÅ«ti motyvuotas ir pareiÅ¡kiamas prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai nuÅ¡alinimÄ pareiÅ¡kiantis asmuo apie nuÅ¡alinimo pagrindÄ sužino vėliau, kas sudaro pagrindÄ nuÅ¡alinimÄ pareikÅ¡ti ir pradėjus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Nors apeliantas apie, jo manymu, teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ rodančias aplinkybes sužinojo dar iki pradedant nagrinėti civilinę bylÄ iÅ¡ esmės, tačiau pareiÅ¡kimo dėl teisėjos nuÅ¡alinimo CPK nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai dėl civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo ar jos nenoro civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėti objektyviai yra nepagrįsti.Be kita ko, apelianto teigimu, bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir ta aplinkybė, kad teismas nebuvo aktyvus ir savo iniciatyva nerinko įrodymų, kas sutrukdė nustatyti tiesÄ byloje, o kartu ir teisingo sprendimo priėmimÄ . Apelianto teigimu, tokiu bÅ«du buvo neatskleista bylos esmė, neįgyvendintas proceso koncentracijos principas.

Apeliantas teismo pareigÄ savo iniciatyva nagrinėjamoje byloje rinkti įrodymus grindžia CPK 376 straipsnio, reglamentuojančio teismo vaidmenį nagrinėjant Å¡eimos bylas, nuostatomis. Pažymėtina, kad minėto CPK straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo manymu, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 376 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Teisės teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus suteikimas yra rungtyniškumo principo išimtis, kadangi remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad apelianto nurodytame CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta teismo teisė rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Taigi teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus yra garantuojama tik CPK ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, vienas iš kurių yra įtvirtintas CPK 376 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus nagrinėjant šeimos bylas.

Nors apelianto nurodytos aplinkybės yra susijusios su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais (apeliantas bÅ«tent nurodo, kad atsakovė Kauno apygardos prokuratÅ«ra turėjo kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniais dėl vieÅ¡ojo intereso, kuris susijęs su tariamu nepilnametės S. V. teisių pažeidimu, gynimu), tačiau negalima laikyti, kad nagrinėjama byla yra Å¡eimos byla, dėl ko nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nagrinėjamoje byloje turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ savo iniciatyva rinkti įrodymus ar imtis kitų aktyvių veiksmų nepilnametės teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti.

Kaip jau buvo nurodyta, civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo skundas Kauno apygardos prokuratÅ«rai dėl 2012-10-25 nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo, todėl teismas, spręsdamas pareikÅ¡to skundo pagrįstumo klausimÄ iÅ¡ esmės nesprendė ir neturėjo teisės spręsti klausimo dėl to, ar Å¡iuo atveju yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai ir ar nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamas vieÅ¡as interesas ar ne, o turėjo tik patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rų.

Taigi nagrinėjamoje byloje nėra pasisakoma iÅ¡ esmės dėl to, ar apelianto nurodytais atvejais yra nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, o kartu ir vieÅ¡o intereso pažeidimas ar ne, kadangi dėl to teismas gali pasisakyti tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal prokuroro pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡o intereso gynimo iÅ¡ esmės, o Å¡iuo gi atveju yra sprendžiama tik dėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rÄ , tinkamo taikymo. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad teismas nagrinėjamoje byloje, kuri nelaikytina Å¡eimos byla, turėjo teisę ir pareigÄ savo iniciatyva rinkti apeliaciniame skunde apelianto nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus.

Nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia nepagrįstais laikyti apelianto nurodytus argumentus dėl bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo ir jo veikimo atsakovės naudai, o taip pat dėl ginčo esmės neatskleidimo ir teisingo sprendimo nepriėmimo.Dėl teismo pareigos informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie bylos nagrinėjimÄ Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjant bylÄ buvo apribotos Ž. V. ir D. K. konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , kadangi minėtiems asmenims nebuvo įteikti Å¡aukimai į bylos nagrinėjimÄ , jiems nėra žinoma apie Ž.

V. turto iÅ¡grobstymÄ bei nuniokojimÄ , minėti asmenys nežino, kad „globėjai“ po kilnojamojo turo pagrobimo dar kartÄ â€žprisiteisė“ iÅ¡laikymÄ Ä¯ iÅ¡laikymo sumÄ neįskaičiuojant „globėjų“ pagrobto turto vertės. Su apelianto argumentu, jog nagrinėjant civilinę bylÄ buvo pažeista nurodytų asmenų teisė į teisminę gynybÄ , negalima sutikti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Teisė į teisminę gynybÄ yra įtvirtinta ne tik CPK, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje numatant, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Taigi, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris mano esant pažeistas jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos. Duomenų apie tai, kad apelianto nurodytiems asmenims Ž. V. ir D. K. bÅ«tų ribojamos galimybės kreiptis į teismÄ dėl galimai jų pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, nėra.

Apelianto nurodytos aplinkybės, jog minėtiems asmenims gali bÅ«ti nežinomos tam tikros aplinkybės, negali bÅ«ti laikoma minėtų asmenų teisės į teisminę gynybÄ pažeidimu. Pažymėtina, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal apelianto skundÄ atsakovei Kauno apygardos prokuratÅ«rai dėl 2012-10-25 nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo, tačiau apeliantas minėtų asmenų trečiaisiais asmenimis į bylÄ neįtraukė pats, vėliau atskiro praÅ¡ymo teismui dėl minėtų asmenų įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis taip pat nepateikė, todėl minėti asmenys nėra laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis CPK 37 straipsnio prasme.

Apeliantas, manydamas, kad nagrinėjama byla yra susijusi su minėtų asmenų teisėmis ar pareigomis, ar kad tik tokiu bÅ«du minėti asmenys gali sužinoti apelianto nurodytas aplinkybes, turėjo galimybę pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis minėtus asmenis nurodyti byloje dalyvaujančiais asmenimis arba pateikti teismui praÅ¡ymÄ dėl to. Teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo pobÅ«dį, bÅ«tų priėmęs atitinkamÄ sprendimÄ dėl to. Taigi ta aplinkybė, kad galimai apelianto nurodytiems asmenims nėra žinomos tam tikros aplinkybės, kurios, apelianto teigimu, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, negali bÅ«ti laikoma minėtų asmenų teisės į teisminę gynybÄ pažeidimu, kadangi minėti asmenys nagrinėjamoje byloje net nebandė realizuoti jiems laiduojamos teisės. Taip pat nesutiktina su argumentu, jog minėtų asmenų teisė į teisminę gynybÄ buvo pažeista Å¡ių asmenų neinformavus apie bylos nagrinėjimÄ jiems neįteikus teismo Å¡aukimų.

Kaip jau buvo nurodyta, nei Ž. V., nei D. K. nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, todėl, remiantis CPK 133 straipsnio 1 dalies nuostatomis, spręstina, jog teismas neturėjo pareigos minėtiems asmenims teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais praneÅ¡ti apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikÄ ir vietÄ . Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su pirmiau nurodytais apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad teismas netinkamai įvykdęs savo pareigÄ praneÅ¡ti apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ galimai pažeidė apelianto nurodytų asmenų Ž.

V. ir D. K. teisę į teisminę gynybÄ .Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir daugybę kitų argumentų bei aplinkybių, kurie iÅ¡ esmės negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundÄ dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tik patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimÄ dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rÄ , tačiau dėl vieÅ¡ojo intereso esmės negali pasisakyti.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad bylÄ pagal suinteresuoto asmens skundÄ dėl atsisakymo taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nagrinėjantis teismas nėra įgaliotas analizuoti ir vertinti aplinkybių, kurios galimai pagrindžia ar paneigia vieÅ¡ojo intereso pažeidimo buvimÄ konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad daugelis apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų kaip tik ir yra susiję su konkrečiomis aplinkybėmis, kurios, apelianto manymu, pagrindžia vieÅ¡ojo intereso pažeidimo buvimÄ nagrinėjamu atveju, tačiau nurodytos aplinkybės kaip ir su jomis susiję apeliacinio skundo argumentai nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko laikytina, kad neturi reikÅ¡mės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribos apsiriboja tik proceso teisės normų, nustatančių skundo tyrimo procedÅ«rÄ , tinkamo taikymo patikrinimu, dėl ko visi apeliacinio skundo argumentai bei nurodytos aplinkybės, nesusijusios su Å¡ios procedÅ«ros tinkamu taikymu, nėra ir negali bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su turtu, esančiu adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), tėvystės nustatymu ar materialinio iÅ¡laikymo priteisimu bei kiti, kaip dėl neturinčių reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas, kreipdamasis į prokuratÅ«rÄ su skundu, apibrėžė galimas vieÅ¡ojo intereso pažeidimo ribas, nurodydamas, kad praÅ¡o kreiptis į teismÄ tik dėl nepilnametės S. V. globėjų bei dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų bei dėl ieÅ¡kinio teismui dėl S. V. tėvo D.

K. tėvystės nustatymo, kai tuo tarpu dėl kitų, apelianto teigimu, neteisėtų globėjų veiksmų dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) , prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2012-10-25 Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimo, skundas dalyje dėl skunde nurodytų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų buvo perduotas nagrinėti Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtajam skyriui. Esant nurodytoms aplinkybės ir skundžiamame nutarime vyriausiajam prokurorui pasisakius tik dalyje dėl prokurorės V.

M. priimto sprendimo viešo intereso gynimo srityje, visos nurodytos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtais veiksmais dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), laikytinos kaip nesusijusios su nagrinėjama byla.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                   Jolita Cirulienė                                                                               RamÅ«nas Mitkus                                                                                                                                                            Izolda Nėnienė