2020-03-25 Nr. AB-6003-3-62-3-00856-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-454-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00856-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Metalo namai“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, pareiškėjas) skunde prašė teismo: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialo 2018 m. kovo 1 d. raštą Nr. (3.1.6.)KAS-254 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. csprl-105; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti (panaikinti) valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre esančius įrašus apie nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Šiaulių banko lizingas“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą Nr. 8SD-818-(14.8.125 E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“, prašydamas Nekilnojamojo turto registre išregistruoti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2002-1209. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1209 ir susitarimas Nr. 8SŽN-180 buvo sudaryti tik su UAB „MELESTA“, kuri pasibaigė 2016 m. balandžio 28 d., nes Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi nusprendė minėtą įmonę likviduoti. Pažymi, kad Žemės sklype niekada nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis su UAB „Šiaulių banko lizingas“, tačiau Nekilnojamojo turto registre per klaidą, neteisėtai ir nepagrįstai 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1209, 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180 ir 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-5667 pagrindu įregistruotas juridinis faktas, kad nuomos sutartis sudaryta su UAB „Šiaulių banko lizingas“.

3. NŽT nuomone, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-5667 nėra ir negali būti prilyginama susitarimui dėl kokios nors nuomos sutarties pakeitimo, taigi VĮ Registrų centro Kauno filialas savarankiškai (savavališkai) įregistravo pirmiau minėtą juridinį faktą, nors jokių sutarčių ar susitarimų su UAB „Šiaulių banko lizingas“ nebuvo sudaryta. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. (3.1.6.)KAS-254 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“ atsisakė tenkinti NŽT prašymą ištaisyti klaidą, nurodydama, kad tai negali būti laikoma techninės klaidos taisymu ir neva tai pažeis trečiųjų asmenų teisėtus interesus į nekilnojamuosius daiktus. NŽT su skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. csprl-105 paliko teritorinio registratoriaus sprendimą galioti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nepakeitus nuomos sutarties, naujas statinių savininkas neįgyja teisių į visą valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta.

5. Skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nurodoma, kad bus pažeistos trečiųjų asmenų, kurie niekada nesudarė jokių nuomos sutarčių Žemės sklype, teisės. Toks VĮ Registrų centro teiginys nepagrįstas, kadangi įregistruoti faktai – sudaryta nuomos sutartis ir įkeista turtinė teisė, kurių niekada nebuvo ir kuriems nebuvo jokio teisėto pagrindo (teisės aktai nenumato pareigos Nekilnojamojo turto registratoriui be nuomos sutarties pakeitimo perregistruoti nuomininkų). Jeigu VĮ Registrų centras mano, kad bus pažeistos kokios nors asmenų teisės, tai galėjo Nekilnojamojo turto registre ištaisyti juridinius faktus ir įregistruoti ne neva tai sudarytą nuomos sutartį, o tiesiog įregistruoti, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ tam tikro sandorio pagrindu įsigijo statinius. NŽT nuomone, skundžiami sprendimai ne tik nepagrįsti, bet ir nemotyvuoti. NŽT prašė ištaisyti registre esančius duomenis, o ne juos panaikinti. Iš skundžiamų sprendimų visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių neatitinkančių tikrovės juridinių faktų ištaisymas negali būti laikomas klaidos taisymu, ir kokie argumentai sudaro pagrindą manyti, jog ištaisymas pažeis trečiųjų asmenų, t. y. nuomininkų teisėtus interesus. Nesuprantama, kodėl akivaizdžiai neteisingų ir klaidinančių juridinių faktų įregistravimo ištaisymas negali būti laikomas klaidos taisymu, UAB „Šiaulių banko lizingas“ niekada nebuvo ir nėra Žemės sklypo nuomininku, taip pat nėra aišku, kuo ir kaip pasireiškia „teisėtų interesų“ pažeidimas.

6. NŽT teigimu, pateikti dokumentai patvirtina, kad visiškai nėra jokių abejonių dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo. Be to, sprendime nepagrįstai nurodoma, kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruoti juridiniai faktai – sudaryta nuomos sutartis ir įkeista turtinė teisė, yra galiojantys, jie nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

7. NŽT pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše iki šiol neteisėtai, neteisingai ir nepagrįstai įregistruotas juridinis faktas, kad su UAB „Šiaulių banko lizingas“ yra sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis. Be to, minėtame registre neteisėtai ir nepagrįstai įregistruotas nesančios, nesudarytos nuomos teisės įkeitimas, įkaito davėjas UAB „Šiaulių banko lizingas“. Nesuprantama, kaip galėjo būti įregistruotas nuomos teisės įkeitimas, jeigu minėta įmonė niekada nebuvo sudariusi Žemės sklypo nuomos sutarties. Tai, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kad notaras pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą apie pasikeitusi Žemės sklypo nuomininką, nereiškia, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė Žemės sklypo valstybinės nuomos sutartį, ar, kad notaras turi įgaliojimus spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. Atkreipė dėmesį, kad nuomos teisė buvo įkeista jau po neva tai sudarytos nuomos sutarties perregistravimo. Jeigu nuomos sutartis nebūtų perregistruota registre, nebūtų buvę galimybės įkeisti ir nuomos teisės. Nepagrįstai nuomos teisės įregistravimas UAB „Šiaulių banko lizingas“ vardu lėmė ir neteisėtą Žemės sklypo nuomos teisės įkeitimo įregistravimą. Nepagrįstas skundžiamo sprendimo teiginys, kad NŽT Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog prašomi išregistruoti juridiniai faktai yra pasibaigę. Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas savavališkai, be jokių tai patvirtinančių dokumentų, įregistravo neteisingus (klaidingus) juridinius faktus. Nesupranta, ką šiuo atveju NŽT turėtų pateikti, kad VĮ Registrų centras ištaisytų tai, ko nėra ir nebuvo.

8. Pareiškėjo teigimu, svarbu tai, kad NŽT siekia ištaisyti VĮ Registrų centras klaidingus įrašus, ir neprašė išregistruoti pasibaigusius juridinius faktus. Prašomi ištaisyti juridiniai faktai ne pasibaigė, jų apskritai nebuvo. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

Atstovo nuomone, VĮ Registrų centras nepagrįstai perregistravo Žemės sklypo nuomininką tik pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir notaro prašymą. Tokiu būdu VĮ Registrų centras nepagrįstai minėtus dokumentus savavališkai prilygino nuomos sutarčiai, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai buvo įregistruotas ir nuomos teisės įkeitimas. Akcentavo, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, jog jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą.

Akivaizdu, kad šiuo atveju VĮ Registrų centras dokumentus apie nekilnojamąjį turtą perkėlė į Nekilnojamojo turto registrą ne tokius, kokie jie yra. Tokie veiksmai sukėlė ir sukelia neigiamas pasekmes bei trukdo valstybinės žemės patikėtiniui tinkamai disponuoti valstybine žeme. Taigi, nesančių juridinių faktų įregistravimas pažeidžia valstybės teises ir viešąjį interesą. Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti tenkinamas tuo atveju, kai pateikiami įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo, bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus. NŽT atsakovams pateikti dokumentai ir duomenys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie suinteresuotus asmenis neatitinka tikrovės. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nebuvo pateikta jokia su UAB „Šiaulių banko lizingas|“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis ar teisės aktų nustatyta tvarka įformintas Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, jog teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. NŽT nustatė, kad VĮ Registrų centras į Nekilnojamojo turto registrą įrašė duomenis (apie suinteresuotų asmenų sudarytas nuomos sutartis), kurie neatitinka dokumentų (buvo sudaryta tik statinių pirkimo-pardavimo sutartis, o ne nuomos sutartys), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, kas iš esmės įrodo, jog buvo padaryta techninė klaida.

Šių klaidingų įrašų ištaisymas niekaip nepažeis suinteresuotų asmenų teisių, nes jų teisės į nekilnojamą turtą nėra kvestionuojamos, o priešingai – patvirtina teisę sudaryti atitinkamos dalies valstybinės žemės nuomos sutartį. Esantys klaidingi duomenis jiems leidžia nieko nedaryti, t. y. nesikreipti į NŽT dėl nuomos sutarčių sudarymo, nes Nekilnojamojo turto registre jau ir taip yra įrašyta, kad jie neva tai sudarė nuomos sutartis (tokie klaidingi įrašai (jų išviešinimas) suteikia jiems daugiau teisių nei iš tiesų yra – įkeisti nesudarytą nuomos teisę ir ją įregistruoti, tuo pačiu apriboti ir suvaržyti valstybės disponavimą jai priklausančiu turtu.

Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centrui nepateikė pakeistos Nuomos sutarties ar naujos nuomos sutarties, įformintos taip, kaip yra nustatyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Taisyklių 45 punkte.

9. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į 0,5335 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu. Valstybinės žemės patikėjimo teisė įregistruota NŽT. Valstybinės žemės sklypo nuomos 2002 m. rugsėjo 10 d. sutarties Nr. N19/2002-1209, 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180 ir 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-5667 pagrindu nuo 2011 m. lapkričio 28 d taip pat yra įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“. Nuo 2013 m. vasario 7 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą pagrindu yra įregistruotas ir juridinis faktas apie įkeistą turtinę teisę, įkaito davėjas – UAB „Šiaulių banko lizingas“.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad notaras, patvirtinęs 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5667, registro tvarkytojui kartu su prašymu įregistruoti UAB „Šiaulių banko lizingas“ nuosavybės teises į pastatą kontrolinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė ir prašymą įregistruoti juridinį faktą apie pasikeitusį sklypo nuomininką, tuo patvirtindamas, kad buvęs žemės sklypo nuomininkas perleido nuomos teisę. Pažymėjo, kad minėta kontrolinė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurią buvo įsigijęs UAB „Šiaulių banko lizingas“, šiuo metu priklauso UAB „Metalo namai“, nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2016 m. gruodžio 23 d., 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-5667 ir 2016 m. gruodžio 20 d. Priėmimo-perdavimo akto su lizingo bendrovėmis Nr. MK-11618, pagrindu. Notaro patvirtintame priėmimo-perdavimo akto 3.4 punkte, nurodoma, kad lizingo davėjas UAB „Šiaulių banko lizingas“ naudojasi sklypu 2002 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2002-1209 bei vėlesnių šios sutarties pakeitimų pagrindu. Taip pat minėto priėmimo-perdavimo akto 3.12 punkte nurodoma, kad lizingo gavėjas, šiuo atveju UAB „Metalo namai“, po nekilnojamųjų daiktų teisinės registracijos ne vėliau kaip per dešimt dienų turi kreiptis į pareiškėją dėl savo vardu sudarytų žemės nuomos sutarčių pakeitimo.

12. Nurodė, kad pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė 2018 m. vasario 26 d. prašymą Nr. 8SD-818-(14.8.125E), kuriuo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia klaidingų duomenų ištaisymą, prašė išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-254 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Centrinis registratorius 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. csprl-105 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

13. Atsakovas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos tuo atveju, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisingai teigia, kad VĮ Registrų centras turėtų ištaisyti klaidingus duomenis registre. Atstovo nuomone, pagal jau minėtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Šioje ginčo situacijoje nei vieno iš šių atvejų nenustatyta.

14. Atsakovo teigimu, dokumentus teritorinis registratorius įvertino ir jų pagrindu atitinkamą sprendimą priėmė 2011 m. lapkričio 28 d. Jokiu būdu negalima teigti, kad tų pačių dokumentų pakartotinis įvertinimas, padarant priešingą išvadą, t. y. jog jie nepatvirtina juridinio fakto apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, galėtų būti traktuojamas kaip teisėtas klaidingų duomenų taisymas. Tai reikštų ne klaidos ištaisymą, bet akivaizdų kompetencijos ribų peržengimą pačiam viešojo administravimo subjektui, t. y. teritoriniam registratoriui, panaikinant savo paties sprendimą. Pabrėžia, kad jokių dokumentų, patvirtinančių, jog Žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „Šiaulių banko lizingas" pasibaigė, teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta.

15. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad teritorinio registratoriaus sprendimas įregistruoti minėtus juridinius faktus priimtas prieš beveik septynis metus. Visiškai nesuprantama, kodėl tik po septynerių metų pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl klaidingų registro duomenų taisymo. Skunde pareiškėjas teigia, jog sklypo nuomos sutartis, sudaryta 2002 m. rugsėjo 10 d. su UAB „MELESTA“, pasibaigė 2016 m. balandžio 28 d., kai Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi nusprendė šią įmonę likviduoti, tačiau pareiškėjas taip pat nesikreipė dėl Žemės sklypo nuomos išregistravimo. Toks pareiškėjo elgesys neabejotinai pažeidžia UAB „Šiaulių banko lizingas" teisėtus lūkesčius, kai po tokio ilgo laiko reikalaujama išregistruoti juridinį faktą apie su ja sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, kai valstybine žeme ji naudojosi net septynerius metus. Be to, Žemės sklypo nuomos teisė 2013 m. vasario 7 d. yra įkeista, tad neabejotinai pareiškėjo prašomų klaidingų duomenų taisymas pažeistų ir kreditoriaus interesus.

16. Akcentavo, kad tokio paties pobūdžio valstybinės žemės nuomos perleidimo klausimai po minėto 2011 m. lapkričio 28 d. teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, ne kartą buvo spręsti ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde neteisingai nurodo, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turėtų ištaisyti Žemės sklypo registro duomenis ir tiesiog įregistruoti, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ sandorio pagrindu įgijo statinius. Tokio pobūdžio įrašų darymo registre nenumato jokie teisės aktai, t. y. žemės sklypų registruose nėra daromi įrašai apie sudarytas statinių pirkimo sutartis. Nuosavybės teisės į statinius pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu yra registruojamos atskiruose registro įrašuose. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi juridiniai faktai (tame tarpe ir juridiniai faktai apie nuomos sutartis), susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Taigi žyma apie juridinį faktą – Žemės sklypo nuomą – buvo padaryta dar 2011 m. lapkričio 28 d. Šio teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjas neginčija ir niekada neginčijo.

17. Atsakovas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) valstybės klaidų taisymo kontekste nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą, kuomet reikalaujama, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai. Nepaisant to, jog „gero valdymo“ principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, tuo pačiu konstatuojama, jog, poreikis ištaisyti seną „neteisybę” neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas ištaisyti neva klaidingus duomenis sklypo registre, piktnaudžiauja proceso teisėmis, nes tokiu būdu siekia išvengti teisės aktuose numatytų išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos terminų, reglamentuojančių teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Metalo namai“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdyje atstovas palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto registre dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo 0,5335 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2011 m. lapkričio 28 d. įregistruotas juridinis faktas – „sudaryta nuomos sutartis“, nuomininkas UAB „Šiaulių banko lizingas“, nurodant, jog įregistravimo pagrindas – 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1209, 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180 ir 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-5667 (Išrašo 7.2 punktas), taip pat juridinis faktas, kad nuo 2013 m. vasario 7 d. įkeista turtinė (nuomos) teisė.

22. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, sprendė, kad juridinis faktas gali būti išregistruojamas tik esant įstatyme numatytam teisiniam pagrindui, patvirtinančiam jo pasibaigimą, o tokio dokumento nesant, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kaip viešojo administravimo subjektas negali priimti jokio savarankiško sprendimo dėl juridinio fakto pasibaigimo. Nagrinėjamu atveju joks dokumentas, patvirtinantis įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą, nepateiktas, todėl išregistruoti nuomos sutartį iš nekilnojamojo turto registro tik pagal pareiškėjo prašymą nėra pagrindo. Atsakovas negali pats keisti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų, kitaip vertindamas tuos dokumentus, kurie buvo pagrindas padaryti pirminį įrašą, jis negali vertinti ir sandorio (ginčo atveju – pirkimo-pardavimo sutarties) teisėtumo. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama esanti civilinių teisinių santykių būklė ir atliekamas tokio pobūdžio informacijos oficialus paviešinimas.

23. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas NŽT iš esmės siekia, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti, NŽT nuomone, netikslūs bei klaidingi duomenys dėl juridinio fakto – sudarytos nuomos sutarties įregistravimo, kaip neatitinkantys dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, būtų patikslinti ir ištaisyti. Taigi pareiškėjas savo reikalavimą grindžia klaidos taisymo institutu pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Taigi pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Nekilnojamojo turto registro klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidų buvimo.

24. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas galėtų pareiškėjo reikalavimus pripažinti pagrįstais ir juos tenkinti tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys – juridinis faktas „sudaryta nuomos sutartis“ neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl šio juridinio fakto įregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu juridinis faktas įregistruotas. Tačiau tokie įrodymai nepateikti.

25. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos, ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto įraše. Tokia žyma padaryta dar 2011 m. lapkričio 28 d., šis registratoriaus sprendimas taip pat ir dokumentai, kurių pagrindu atliktas įrašas apie nuomos sutartį, nenuginčyti.

26. Teismas nurodė, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Iš 2011 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties (1.3.4 punktas) matyti, kad pardavėjas (RUAB „Melesta“) kartu su nuosavybės teise į nekilnojamojo turto objektus perleido pirkėjui (UAB „Šiaulių banko lizingas“) nuomos teises į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės nuomos sutartį Nr. N19/2002-1209. Atsakovui gavus šią informaciją iš notaro, toks notarinės formos sandoris, kuriuo šalys perleido valstybinės žemės nuomos teisę, yra pakankamas teisinis pagrindas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie naująjį žemės nuomininką. Taigi nagrinėjamu atveju tiek duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą – „sudaryta nuomos sutartis“ tiek ir vėlesni duomenys – „įkeista turtinė teisė“, atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, šie dokumentai galiojantys, nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nurodyti duomenys negali būti laikomi neteisingais ar netiksliais duomenimis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus bei atitinkamai įpareigoti atsakovą tikslinti duomenų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

27. Teismas pabrėžė, kad pats atsakovas dar 2013 m. sausio 11 d. sutikime „Dėl žemės nuomos teisės įkeitimo“ sutiko, jog UAB „Šiaulių banko lizingas“ įkeistų AB „Šiaulių bankui“ 0,5335 ha valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, be to, 2017 m. balandžio 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽH-72-(14.871.) nurodė, kad tikrinamo 0,5335 ha valstybinės žemės sklypo nuomininkas – UAB „Šiaulių banko lizingas“, taigi akivaizdu, jog priešingai nei teigia skunde, pripažino UAB „Šiaulių banko lizingas“ žemės sklypo nuomininku. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turte registre įrašyta žyma apie nuomos sutartį atitiko dokumentą, kurio pagrindu ji buvo įrašyta, t. y. 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-5667 (1.3.4 punktas), todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas neturėjo jokio teisinio pagrindo pakeisti šią nekilnojamojo turto registro žymą tik pagal pareiškėjo prašymą.

III. 28. Pareiškėjas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas negali keisti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų, kitaip vertindamas tuos dokumentus, kurie buvo pagrindas padaryti pirminį įrašą.

30. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas būtent savaip įvertino jam pateiktus dokumentus ir savarankiškai nusprendė juos įregistruoti ne tokius kokie jie yra. Pirkimo-pardavimo 2011 m. lapkričio 24 d. sutartis Nr. MK- 5667 nėra ir negali būti prilyginama susitarimui dėl kokios nors nuomos sutarties pakeitimo. NŽT VĮ Registrų centro Kauno filialui 2018 m. vasario 26 d. pateikė prašymą Nr. 8SD-818-( 14.8.125E.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“, kuriame, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, 26 punktu, prašė Nekilnojamojo turto registre išregistruoti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2002-1209 ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą Nr. 8SŽN-180, nes jokia nuomos sutartis ar susitarimas pakeisti nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ niekada nebuvo sudaryta. Žemės sklypo 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1209 (2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas Nr. 8SŽN-180) buvo sudaryta tik su UAB „MELESTA“, kuri pasibaigė 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismui 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi nusprendus minėtą įmonę likviduoti.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad Žemės sklype niekada nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis su UAB „Šiaulių banko lizingas“, tačiau Nekilnojamojo turto registre Nr. 19/23179 per klaidą (savaip įvertinus pateiktų dokumentų turinį) įregistruota, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1209 (2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180) buvo sudaryta su UAB „Šiaulių banko lizingas“, o ne UAB „MELESTA“.

32. Pažymi, kad Žemės sklypui buvo sudaryta tik viena 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1209 ir tik su UAB „MELESTA“, o 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180 pirmiau minėta valstybinės žemės nuomos sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija taip pat tik su UAB „MELESTA“. Daugiau jokių nuomos sutarčių ar susitarimų dėl nuomos sutarčių Žemės sklypui nebuvo sudaryta su jokia kita įmone. Žemės sklypui niekada nebuvo sudaryta jokia nuomos sutartis su UAB „Šiaulių banko lizingas“, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios įregistravimo pagrindas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1209 ir susitarimas pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180, 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-5667“, yra įregistruota Žemės sklypo registre.

33. Taigi, teismo išvada, kad atsakovas negali nieko pakeisti, nes negali kitaip vertinti dokumentų, yra nesuprantama ir nelogiška. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas (savarankiškai (savavališkai) vertindamas jam pateiktus dokumentus), įregistravo pirmiau minėtus juridinius faktus, nors jokių sutarčių ar susitarimų su UAB „Šiaulių banko lizingas“ nebuvo sudaryta, t. y. įregistravo juridinius faktus apie valstybinės žemės nuomą be jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Vadinasi, atsakovui nieko nereikia vertinti, o tiesiog ištaisyti registrų įrašus ir juose įrašyti tai, kas iš tiesų įvyko (pirkimo-pardavimo sandoris, o ne nuomos sandoris).

34. Pareiškėjo teigimu, sprendime netinkamai aiškinama apie juridinio fakto pasibaigimą ir jo išregistravimą. NŽT nesiekia išregistruoti juridinių faktų apie valstybinės žemės nuomą, kuri iš tiesu buvo sudaryta. Tikslas viešajame registre išviešinti tuos įvykius ir faktus, kurie buvo iš tikrųjų, o ne taip, kaip juos nusprendė įvertinti atsakovas. NŽT neprašė atsakovo išregistruoti jokio juridinio fakto, todėl ir negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių dokumentų. Ginčo esmė ne juridinių faktų išregistravimas, o jų įrašymas taip, kaip iš tiesų buvo. Viešajame registre turi būti įregistruota, kad su UAB „MELESTA” buvo sudaryta 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1209 bei 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180, o su UAB „Šiaulių banko lizingas” sudaryta statinių 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-5667.

35. NŽT nurodo, kad viešajame registre išviešinti faktai apie neva tai sudarytas nuomos sutartis klaidina ne tik valstybės institucijas (pvz., sprendžiant klausimus dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo), bet ir kitus asmenis, taip pat suteikia visiškai nepagrįstus lūkesčius UAB „Šiaulių banko lizingas“ tikėtis tam tikrų teisių Žemės sklype. Be to, toks akivaizdžiai klaidingų ir neteisingų juridinių faktų įregistravimas sudaro galimybę valstybės institucijoms bei kitiems asmenims priimti klaidingus sprendimus (pvz., išduodant sutikimus ir pan.).

36. Pareiškėjas teigia, kad sprendimo teiginiai, jog atsakovas negali nieko keisti, negali vertinti dokumentų, kurie buvo pagrindas padaryti pirminį įrašą, negali vertinti sandorio teisėtumo, nepagrįsti ir klaidinantys, kadangi nėra ir nebuvo reikalaujama nieko keisti, o tik ištaisyti akivaizdžiai neteisingus juridinius faktus. Taip pat neprašoma vertinti jokių dokumentų kitaip, nei jie iš tikrųjų sudaryti. Pirminis įrašas apie juridinį faktą Žemės sklype yra nuomos sutartis sudaryta pagal 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2002-1209 su UAB „MELESTA“. NŽT neprieštarauja, kad toks įrašas ir būtų, tačiau nesutinka, jog atsakovas pats ar su notaro pagalba (kuris neturi jokių įgaliojimų veikti valstybinės žemės nuomos srityje) šį įrašą koreguotų (keistų, vertintų) taip, kaip niekada nebuvo. Byloje nėra ir nebuvo ginčo, kad viešajame registre būtų išviešinti statinių perleidimo sandoriai. Tačiau negalima sutikti su statinių perleidimo sandorių pavertimu valstybinės žemės nuomos sutartimi. Nei notaro įrašai programose, nei jokie notaro raštai, nei jo tvirtintos statinių perleidimo sutartys negali pavirsti valstybinės žemės nuomos sutartimis.

37. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime nurodyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tada, kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. NŽT vertinimu, ginčo dalykas būtent ir apima pirmąjį atvejį, kadangi registre įrašyta, jog su UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudaryta nuomos sutartis, nors ši įmonė tik buvo įgijusi nuosavybės teises į statinius, bet jokių valstybinės žemės nuomos sutarčių ar susitarimų nesudarė. Taigi laikytina, kad yra akivaizdžios aplinkybės duomenų ištaisymui, nes jie neatitinka nei atsakovui pateiktų dokumentų, nei įvykusių sandorių turinio.

38. NŽT tiek teismui, tiek atsakovui pateikė visus įmanomus įrodymus, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ niekada nebuvo sudaręs jokios Žemės sklypo nuomos sutarties. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo priešingai. Iš atsakovo pozicijos aišku, kad neatitinkančius tikrovės juridinius faktus į Nekilnojamojo turto registrą įrašė VĮ Registrų centras gavęs notaro patvirtintą 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei notaro (ne valstybinės žemės patikėtinio) prašymą įregistruoti pasikeitusį sklypo nuomininką. Nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei notaro prašymo negalima prilyginti ar sutapatinti su valstybinės žemės nuomos sutartimi. Atsakovas neneigia, kad jam nebuvo pateikta jokia valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ar koks nors susitarimas, kuriuos būtų sudaręs ar patvirtinęs valstybinės žemės patikėtinis. Tai reiškia, kad atsakovas neneigia tos aplinkybės, jog jis neturėdamas jokių teisių ir įgaliojimų savavališkai (savarankiškai) nusprendė įvertinti (pervertinti) pateiktų dokumentų turinį bei įregistruoti ne taip, kaip buvo. Pareiškėjas teigia, kad duomenis apie neatitinkančius tikrovės faktus teismui pateikė pats atsakovas.

39. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruoti juridiniai faktai – sudaryta nuomos sutartis ir įkeista turtinė teisė, yra galiojantys, jie nėra panaikinti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypo nuomos sutartis ar susitarimas pakeisti nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ niekada nebuvo sudaryta. Be to, UAB „Šiaulių banko lizingas“ jokių statinių minėtame žemės sklype neturi, todėl neegzistuojančios nuomos sutarties ir susitarimo išregistravimas jokių nei šios įmonės, nei kitų asmenų teisių pažeisti negali. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (reg. Nr. 19/23179) iki šiol neteisėtai, neteisingai ir nepagrįstai įregistruotas juridinis faktas, kad su UAB „Šiaulių banko lizingas“ yra sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis. Be to, minėtame registre neteisėtai ir nepagrįstai įregistruotas nesančios, nesudarytos nuomos teisės įkeitimas, įkaito davėjas UAB „Šiaulių banko lizingas“. Nesuprantama, kaip galėjo būti įregistruotas nuomos teisės įkeitimas, jeigu minėta įmonė niekada nebuvo sudariusi Žemės sklypo nuomos sutarties. Tai, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kad notaras pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą apie pasikeitusi Žemės sklypo nuomininką, nereiškia, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ sudarė Žemės sklypo valstybinės nuomos sutartį, ar, kad notaras turi įgaliojimus spręsti dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. Atkreipia dėmesį, kad nuomos teisė buvo įkeista jau po neva sudarytos nuomos sutarties perregistravimo. Jeigu nuomos sutartis nebūtų perregistruota registre, nebūtų buvę galimybės įkeisti ir nuomos teisės. Taigi nepagrįstas nuomos teisės įregistravimas UAB „Šiaulių banko lizingas“ vardu lėmė ir neteisėtą Žemės sklypo nuomos teisės įkeitimo įregistravimą.

40. Pabrėžia, kad NŽT siekia ištaisyti VĮ Registrų centras klaidingus įrašus, o neprašė išregistruoti pasibaigusius juridinius faktus.

41. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog 2013 m. sausio 11 d. sutikimas dėl nuomos teisės įkeitimo, 2017 m. balandžio 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas ar 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-5667 1.3.4 papunktis atitinka nuomos sutarties sąlygas. Valstybinė žemė išnuomojama sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, o perleidus statinius kitiems asmenims, sudarius susitarimą pakeisti nuomos sutartį. Taigi nei teismo sprendime išvardinti, nei atsakovo nurodyti, nei jokie kitokie dokumentai neįrodo ir nepagrindžia nuomos teisių į valstybinę žemę, nei jau minėta valstybinės žemės nuomos sutartis ar susitarimas ją pakeisti.

42. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

43. Atsakovas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali keisti Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų kitaip vertindamas tuos dokumentus, kurie buvo pagrindas padaryti pirminį įrašą. Dokumentus teritorinis registratorius įvertino ir jų pagrindu atitinkamą sprendimą priėmė 2011 m. lapkričio 28 d. Negalima teigti, kad tų pačių dokumentų pakartotinis įvertinimas, padarant priešingą išvadą, t. y. jog jie nepatvirtina juridinio fakto apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, galėtų būti traktuojamas kaip teisėtas klaidingų duomenų taisymas. Atsakovo nuomone, tai reikštų ne klaidos ištaisymą, bet akivaizdų kompetencijos ribų peržengimą pačiam viešojo administravimo subjektui, t. y. teritoriniam registratoriui, panaikinant savo paties sprendimą. Jokių dokumentų, patvirtinančių, jog Žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „Šiaulių banko lizingas“ pasibaigė, kaip nurodė ir teismas skundžiamame sprendime, teritoriniam registratoriui pateikta nebuvo. Pareiškėjo argumentai, kad jis neprašė nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išregistruoti jokio juridinio fakto, todėl ir negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių dokumentų, kartu pažymint, jog šio ginčo esmė yra ne juridinių faktų išregistravimas, o jų įrašymas taip, kaip iš tiesų buvo, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

44. Atsakovo vertinimu, teismas skundžiamame sprendime teisingai akcentavo, kad žyma apie juridinį faktą – Žemės sklypo nuomą buvo padaryta dar 2011 m. lapkričio 28 d. t. y. priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas, kuris nėra nuginčytas. Taip pat nenuginčyti ir dokumentai, kurių pagrindu buvo padaryta žyma apie juridinį faktą. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų nagrinėjančiam teismui. Tokia apskundimo tvarka galiojo ir 2011 metais, kai buvo priimtas minėtas teritorinio registratoriaus sprendimas dėl juridinio fakto apie sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ įregistravimo, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo. Dabar prašydamas ištaisyti neva klaidingus duomenis nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas tiesiog piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, stengdamasis išvengti praleistų išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos terminų.

45. Akcentuoja, kad tokio paties pobūdžio valstybinės žemės nuomos perleidimo klausimai po minėto 2011 m. lapkričio 28 d. teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, ne kartą buvo spręsti ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 602-2629/2012 ir kt.). Pareiškėjo argumentai, kad notaro prašymas įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį statinių perleidimo Sutarties pagrindu negalėjo būti įgyvendintas, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė kvestionuoti notaro veiksmų teisėtumo, taip pat nesuteikta teisė vertinti ir sandorių teisėtumo.

46. Teismas pagrįstai skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dar 2013 m. sausio 11 d. sutikime Nr. 8ST-(14.8.5.)-27 sutiko, jog UAB „Šiaulių banko lizingas“ įkeistų AB Šiaulių bankui Žemės sklypo nuomos teisę, taip pat 2017 m. balandžio 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 8ŽH-72-(14.8.71.) nurodė, jog Žemės sklypo nuomininkas yra UAB „Šiaulių banko lizingas“. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjo veiksmai yra klaidinantys ir pažeidžiantys Žemės sklypo nuomininkų teisėtus lūkesčius, kai vienu atveju nuomininkas pripažįstamas, o kitu – ginčijamos jo turimos teisės.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Metalo namai“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

48. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime priėjo prie pagrįstų išvadų, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Pareiškėjas net neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų, kad būtų atšaukęs ar panaikinęs savo 2013 m. sausio 11 d. sutikimą „Dėl žemės nuomos teisės įkeitimo“, ar, kad 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-5667 įformintas sandoris būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas bei atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 49. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į 0,5335 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu. Valstybinė žemė patikėjimo teise įregistruota NŽT vardu. Įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2002-1209, 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180 ir 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-5667 pagrindu nuo 2011 m. lapkričio 28 d. Nuo 2013 m. vasario 7 d. Hipotekos registro pranešimo apie hipotekos įregistravimą pagrindu yra įregistruotas ir juridinis faktas apie įkeistą turtinę teisę, įkaito davėjas – UAB „Šiaulių banko lizingas“.

50. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. VĮ Registrų centro Kauno Filialui pateikė prašymą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“, kuriame prašė Nekilnojamojo turto registre išregistruoti valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybines žemes nuomos sutartį Nr. N19/2002-1209.

51. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-254 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė VĮ Registrų centrui, kuris 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr.csprl-105 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

V. 52. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.).

54. Duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

55. Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei pateikiami įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

56. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017).

57. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010); <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).

VI. 58. Byloje nustatyta ir NŽT neginčija, kad 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2002-1209 ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180 pagrindu valstybinės žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas UAB „MELESTA“.

59. Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Notarinio registro Nr. MK-5667 tarp RUB „MELESTA“ (pardavėjas), UAB „Šiaulių banko lizingas“ (pirkėjas) ir UAB „Metalo namai“ (klientas), iš kurios matyti: pardavėjas surengė aukcioną, kurio metu pardavinėjamas turtas – bazių kompleksas, tarp šio turto buvo pastatas – kontrolinė, esanti (duomenys neskelbtini); klientas ir pirkėjas susitarė dėl finansavimo suteikimo, klientui siekiant įsigyti nuosavybės teises į sutartyje nurodytą turtą; aukcioną laimėjo klientas; pardavėjas siekia perleisti turtą pirkėjo nuosavybėn, o pirkėjas siekia turtą įgyti ir perduoti turtą valdyti ir naudotis Finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu klientui; pardavėjas kartu su nuosavybės teise į turtą pirkėjui perleidžia nuomos teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

60. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą nuomos sutartį su UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2002-1209, 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-180 ir 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-5667 pagrindu nuo 2011 m. lapkričio 28 d.

61. Byloje nustatyta, kad pastatas – kontrolinė nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso UAB „Metalo namai“, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. MK-5667, 2016 m. gruodžio 20 d. priėmimo-perdavimo aktas su lizingo bendrovėmis.

62. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. vasario 26 d. VĮ Registrų centro Kauno filialui prašymą „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“ motyvavo tuo, kad su UAB „Šiaulių banko lizingas“ Žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta, todėl šis subjektas klaidingai nurodytas Nekilnojamojo turto registre nuomininku. Žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta tik su UAB „MELESTA“, kuri pasibaigė 2016 m. įmonę likvidavus, todėl pasibaigusia turėtų būti laikoma ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsakovui nepatenkinus prašymo dėl klaidingų duomenų Nekilnojamojo turto registre ištaisymo (pašalinimo duomenų dėl UAB „Šiaulių banko lizingas“ kaip Žemės sklypo nuomininko), pareiškėjas skunde teismui savo poziciją grindė tuo, kad 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Šiaulių banko lizingas“ negalėjo būti perleista nuomos teisė į Žemės sklypą.

63. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-254 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju negali būti pritaikytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis (1, 2 dalis) dėl klaidingų duomenų ištaisymo, nes Žemės sklype yra pastatas – kontrolinė, kuris 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas UAB „Šiaulių banko lizingas“, kartu perleista ir nuomos teisė į Žemės sklypą. Be to, 2013 m. įregistruotas juridinis faktas apie įkeistą nuomos teisę. VĮ Registrų centro Kauno filialas pabrėžė, kad prašomo juridinio fakto apie sudarytą nuomos sutartį išregistravimas negali būti laikomas techninės klaidos taisymu, nes gali pažeisti trečiųjų asmenų teises.

64. VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pastatas – kontrolinė nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso UAB „Metalo namai“, kuris turėtų kreiptis į NŽT dėl nuomos sutarties savo vardu įforminimo (kaip yra nurodyta turto perdavimo-priėmimo akte).

65. Minėti bylos dokumentai neginčijamai patvirtina, kad juridinis faktas dėl valstybinės žemės nuomos pagal sutartį UAB „Šiaulių banko lizingas“ vardu įregistruotas sutarčių (2002 m. rugsėjo 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, 2011 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo pakeisti sutartį ir 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties) pagrindu, tokio juridinio fakto įregistravimas atitiko dokumentus (išvardintas sutartis), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. NŽT reikalavimas išregistruoti juridinį faktą dėl valstybinės žemės nuomos pagal sutartį UAB „Šiaulių banko lizingas“ vardu, negali būti laikomas techninės klaidos ištaisymu, nes tokiu taisymu būtų paneigtos tiek UAB „Šiaulių banko lizingas“, tiek UAB „Metalo namai“ įgytos teisės. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išregistruoti juridinį faktą. Todėl VĮ Registrų centras pagrįstai atsisakė tenkinti NŽT prašymą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šį sprendimą teisėtu.

66. Minėta, kad NŽT skunde pirmosios instancijos teismui savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad 2011 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Šiaulių banko lizingas“ negalėjo būti perleista nuomos teisė į Žemės sklypą. NŽT nuomone, likvidavus UAB „MELESTA“, pasibaigė nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą, ir ji nepriklauso jokiam privačiam asmeniui. Tačiau minėta, kad nuomos teisė į Žemės sklypą notaro patvirtintu sandoriu buvo perleista ir tai buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamas minėto registro įrašo, padaryto sandorio pagrindu, teisėtumas, nes VĮ Registrų centro kompetencijai nėra priskirta vertinti, ar notaro patvirtinti sandoriai yra galiojantys. Sandorių ginčijimas yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, tokie ginčai tarp privačių asmenų nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad tarp dalyvaujančių byloje asmenų ir buvo iškeltas civilinis ginčas. Šiame administraciniame ginče VĮ Registrų centro, t. y. viešojo administravimo subjekto veiksmai įvertinti ir pagrįstai konstatuota, kad šie veiksmai teisėti, nes viešojo administravimo subjektas neturėjo pagrindo taikyti klaidos taisymo procedūros, neturėjo ir kitokio faktinio pagrindo išregistruoti juridinį faktą, nes tuo būtų paneigtos privačių asmenų teisės.

67. Taigi pareiškėjo kreipimosi į VĮ Registrų centrą turinys bei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomi motyvai patvirtina, kad pareiškėjas ginčija patį faktą (jog nuomos teisė buvo perleista), kuris yra išviešintas Juridinių asmenų registre ir motyvuodamas dokumento, kurio pagrindu padarytas įrašas, neteisingumu siekia, kad įrašas būtų panaikintas. Toks pareiškėjo prašymas visiškai neatitinka klaidos sąvokos, kaip ji suprantama pagal aukščiau minėtus teisės aktus, todėl VĮ Registrų centras negalėjo patenkinti pareiškėjo prašymo. Privačių asmenų teisės ginčijamas turėtų būti sprendžiamas civilinėje byloje.

68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan