2013-07-17 Nr. AB-3717-3-61-3-01664-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS662-643/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01664-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu ir prašė panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2013 m. balandžio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-16-IS-2 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad R. S. pažemino pareigūno vardą. Pasiūlyta tarnybinį patikrinimą baigti ir išvados kopiją pridėti prie R. S. tarnybos bylos. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2004 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-851/2004 ir kt.) ir nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris gali būti pagrindu įstaigos vadovui priimti galutinį sprendimą, tačiau jis negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

II. Pareiškėja R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013). Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą ir tokiu būdu užkirsdamas kelią galimam pažeistų teisių gynimui, neanalizavo minėtos išvados turinio ir pareiškėjos nurodytų argumentų bei nevertino, ar skundžiamas aktas turi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kuria teismas, konstatavęs, jog norima apskųsti Tarnybinio patikrinimo išvada negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio patikrinimo išvados nepripažįstamos savarankišku administracinės bylos dalyku. Administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012 teisėjų kolegija konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas. Tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi. Teismas rėmėsi ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007), kurioje išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai: 1) jog išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; 2) jog išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); 3) vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto dalimi, konstatavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Todėl išvada (joje pateikti faktai bei tikrintojo pasiūlymai) negali būti laikoma Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012, 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-728/2010).

Šiuo atveju galutinis individualus administracinis aktas dėl pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo išvada, nebuvo priimtas. Nusprendus tarnybinį patikrinimą baigti, administracinė procedūra dėl pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn buvo nutraukta. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti nusistovėjusią teismo praktiką ir Tarnybinio patikrinimo išvadą vertinti kaip turinčią įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Tai, jog Tarnybinio patikrinimo išvadą nurodyta pridėti prie pareiškėjos tarnybos bylos, savaime jokių teisių ar pareigų nesukuria bei nepažeidžia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl tos priežasties, jog pareiškėjos norima apskųsti Tarnybinio patikrinimo išvada negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Pareiškėjos nurodomos bylos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, pareiškėjos nurodomoje byloje buvo siekiama apskųsti valstybės kontrolieriaus pavaduotojos sprendimą, kuriuo vidaus reikalų ministrui nurodyti reikšmingi teisės aktų pažeidimai ir vidaus reikalų ministras įpareigotas traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius