45c86bb4-2eb5-4e8b-abd9-3fb0c857d248 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-231-577/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20591-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.11; 3.2.9.12; 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovei M.

T. dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir iÅ¡laikymo dydžio ar formos pakeitimo, ir atsakovės M. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas S. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniais atsakovei M. T. dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir iÅ¡laikymo dydžio ar formos pakeitimo. Atsakovė M. T. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. 2. 2022 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu teismas ex officio iÅ¡kėlė klausimus dėl civilinės bylos jurisdikcijos, taip pat dėl to, kad ginčo Å¡alys praÅ¡o pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių reikalavimais pakeisti nepripažintus Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo sprendimus dėl vaiko iÅ¡laikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos.

3. Atsakovė M. T. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydama palikti nenagrinėtais ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimais nustatytos bendravimo su motina ir iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo, civilinį procesÄ byloje Nr. e2-354-1153/2022 nutraukti. Pasak atsakovės, toks ginčas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme. Pažymėjo, kad remiantis bendrÄ ja taisykle, numatyta 1992 m. liepos 21 d. Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Teisinės pagalbos sutartis) 21 straipsnio 1 dalyje, bylos nagrinėjimas turėtų vykti atsakovės gyvenamojoje Å¡alyje, t. y.

Rusijos Federacijoje. Remdamasi Teisinės pagalbos sutarties specialiosiomis taisyklėmis (30 straipsnio 2 dalis, 31, 32 straipsniai) atsakovė nurodė, jog kompetentingas teismas nagrinėti ginÄÄ nustatomas Å¡ios kategorijos ginčams, remiantis galiojančia teise, kuri priklauso nuo vaiko pilietybės. Pažymėjo jog nepilnametis Å¡alių sÅ«nus turi Rusijos Federacijos (gimimo) ir Lietuvos Respublikos pilietybę (įgyta – antroji pilietybė). Specialiosios taisyklės nereglamentuoja ginčų dėl vaikų ir tėvų teisinių santykių pripažinimo tais atvejais, kai vaikas yra abiejų Susitariančiųjų Å alių pilietis, todėl taikytina bendroji taisyklė.

Teigia, kad Teisinės pagalbos sutartyje pirmenybė teikiama gimimu įgytai pilietybei. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl vaiko ir motinos teisinių santykių jau buvo nagrinėti Rusijos Federacijos teismuose pagal Rusijos teisę. Atsakovės nuomone, nagrinėjamos kategorijos ginčų teismingumo klausimas tarp šalių jau buvo išspręstas teisme ir jų sprendimai turi prejudicinį poveikį šiai bylai. Atsakovė informavo, kad anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2690-558/2019 ieškovo ieškinys atsakovei dėl motinos valdžios apribojimo buvo paliktas nenagrinėtas.

Taip pat nurodė, kad Rusijos Federacijoje iÅ¡duotas teismo įsakymas, kuriam taikomas Teisinės pagalbos sutarties 50 straipsnis ir yra laikoma, kad nagrinėjama byla dėl ginčo dėl tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir pagrindo. Rusijos Federacijos teismai tyrė visas alimentų prievolių klausimo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Jeigu teismas nesutiktų su Å¡iais argumentais, tuomet atsakovė prašė vadovautis tuo, kad Sankt Peterburgo KuibyÅ¡evskio apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu byloje Nr. 2-1557/2021 Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui leista laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ be motinos sutikimo kartu su tėvu.

Å iuo atveju nuolatinė vaiko, motinos ir tėvo gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl ginčo nagrinėjimas priklauso Rusijos Federacijos teismo kompetencijai. Sutartyje dėl teisinės pagalbos nenumatyta, kad vienos iÅ¡ Susitariančiųjų Å alių teismas gali pakeisti įsiteisėjusį kitos Susitariančiosios Å alies teismo sprendimÄ .

4. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šioje byloje priešieškinis pareikštas ir ieškovui. Šalių nepilnametis vaikas yra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ieškovo manymu, civilinė byla nagrinėtina pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, nereikalaujant Rusijos Federacijos teismų sprendimų pripažinimo. Teisinės pagalbos sutarties 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų įsiteisėjusių sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas.

Teisinės pagalbos sutarties 2 dalis numato, kad susitariančiųjų Å¡alių teritorijoje be specialios teisenos pripažįstami pagal savo pobÅ«dį nereikalaujantys vykdymo globos ir rÅ«pybos, civilinės metrikacijos ir kitų įstaigų sprendimai civilinėse ir Å¡eimos bylose. Å iuo atveju nagrinėjama byla susijusi su Å¡eimos santykiais, todėl ieÅ¡kovo įsitikinimu, lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant tarptautinės sutarties nuostatas, sudaryta tarptautinė sutartis eliminuoja privalomÄ Rusijos Federacijos teismų sprendimų pripažintinumÄ ir vykdytinumÄ Lietuvoje.

Taip pat ieÅ¡kovas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, vaikas čia gyvena su tėvu jau ilgÄ laikÄ , mokosi, adaptavosi, ieÅ¡kovas ir Å¡alių sÅ«nus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl nagrinėjama byla priskirtina iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Jeigu teismas nustatys, jog Rusijos Federacijos priimti sprendimai privalo bÅ«ti pripažinti ir vykdytini Lietuvos Respublikoje, teikiant pareiÅ¡kimÄ Lietuvos apeliaciniam teismui, ieÅ¡kovas prašė nustatyti terminÄ ieÅ¡kinių reikalavimų trÅ«kumų Å¡alinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi Ieškovo S. K. ieškinius atsakovei M. T. dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, ir atsakovės M. T. priešieškinį dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, paliko nenagrinėtus.

6. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusios 1992 m. liepos 21 d. sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

7. Bendrosios teismingumo civilinėse ir Å¡eimos bylose taisyklės nustatytos Å¡ios sutarties 21 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį kiekvienos Susitariančiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 27–31 straipsniai nustato iÅ¡imtis iÅ¡ bendrųjų teismingumo taisyklių, kurios yra taikomos konkrečių kategorijų bylų teismingumui, atskirai santuokos nutraukimo, sutuoktinių turto padalinimo, tėvų ir vaikų santykių.

Sutarties 30 straipsnis nustato, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Å alies, kurios teritorijoje jie turi bendrÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu kurio nors iÅ¡ tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Å alies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Å alies, kurios pilietis yra vaikas. Dvigubos pilietybės situacijos dviÅ¡alėje Teisinės pagalbos sutartyje kitaip nesureguliuotos. Sutarties 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų 29–31 straipsniuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Å alies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini.

8. Teismas nustatė, jog Å¡alys bendros gyvenamosios vietos neturi, vaikas yra abiejų Susitariančiųjų valstybių pilietis. Byloje yra duomenų apie vaiko neteisėtÄ iÅ¡vežimÄ , tačiau kartu pateikta Sankt Peterburgo KuibyÅ¡evo rajono teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties byloje Nr. 2-1557/2021 dėl leidimo laikinai iÅ¡važiuoti ieÅ¡kovui su vaiku be motinos sutikimo į Lietuvos RespublikÄ nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2024 m. kovo 30 d. kopija su vertimu. Pažymėjo, jog jeigu Å¡i Rusijos Federacijos teismo nutartis bÅ«tų laikoma pripažinta Lietuvos Respublikoje, bÅ«tų vertinama, jog vaikas teisėtai iÅ¡vykęs laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2024 m. kovo 30 d. su tėvu laikinai gyventi į Lietuvos RespublikÄ .

Kadangi vaikas faktiÅ¡kai Å¡iuo metu gyvena su tėvu Lietuvos Respublikoje, bÅ«tų taikoma sutarties 30 straipsnio 2 dalis ir taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė, taip pat taikant sutarties 32 straipsnio 1 dalį, bÅ«tų sprendžiama, kad jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ turi tiek Lietuvos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos teismai. Laikant, kad 2021 m. balandžio 13 d. Rusijos Federacijos teismo nutartis dėl laikino leidimo nėra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir nėra kitų Lietuvos Respublikoje pripažintų Rusijos Federacijos teismo sprendimų dėl Å¡ių aplinkybių, bÅ«tų laikoma, jog Å¡alių vaikas iÅ¡vežtas į Lietuvos RespublikÄ neteisėtai (kaip nurodyta prejudiciniuose Å¡iai bylai Lietuvos Respublikos įsiteisėjusiose teismo sprendimuose, kuriose ieÅ¡kovas prašė atnaujinti procesÄ ).

FaktiÅ¡kai nesant tokio pripažinimo, teismo nuomone, negalima daryti iÅ¡vados, kad Lietuvos Respublikos teismai turi teisinį pagrindÄ nagrinėti tokio pobÅ«džio ginčus, kai buvo pripažintas neteisėtas vaiko iÅ¡vežimas į Lietuvos RespublikÄ .

9. Pasisakydamas dėl Å¡alių teiginių, jog remiantis Teisinės pagalbos sutarties 50 straipsniu, dėl to, kad byla kilusi iÅ¡ Å¡eimos santykių, jai nebÅ«tina atskira pripažinimo procedÅ«ra, teismas pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos dviÅ¡alės Teisinės pagalbos sutarties 50 straipsnio iÅ¡aiÅ¡kinimu 2012 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012, Lietuvoje be specialios procedÅ«ros gali bÅ«ti pripažinti kitų, ne teisingumo įstaigų sprendimai globos ir rÅ«pybos, civilinės metrikacijos ar kiti sprendimai civilinėse ir Å¡eimos bylose. Teismų sprendimai (tarp jų ir Å¡eimos bylose) nepatenka į Å¡iÄ kategorijÄ , nes juos priima teisingumo įstaiga (teismas).

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Rusijos Federacijoje priimtas teismo sprendimas tiek dėl iÅ¡laikymo, tiek dėl bendravimo tvarkos, tiek kiti Rusijos Federacijos teismų sprendimai (dėl gyvenamosios vietos, dėl leidimo gyventi iÅ¡davimo ir pan.), kad jie Lietuvoje įgytų teisinę galiÄ , turėtų prejudicinę reikÅ¡mę ir pan., turi bÅ«ti pripažinti pagal CPK nustatytas taisykles, įvertinant Sutarties 56 straipsnį, kuris numato atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus pagrindus.

IeÅ¡kovo ir atsakovės nurodyti ieÅ¡kiniuose (prieÅ¡ieÅ¡kinyje) Rusijos Federacijos teismų sprendimai tiek dėl bendravimo tvarkos, tiek iÅ¡laikymo yra reikalaujantys vykdymo, todėl, siekiant juos pakeisti ar reikÅ¡ti tokius reikalavimus kokie Å¡iuo metu suformuluoti, visų pirma jie turėjo bÅ«ti pripažinti Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį, o taip pat turi bÅ«ti pateikti pripažinti Rusijos Federacijos sprendimai dėl vaiko teisėto iÅ¡vežimo (kai Lietuvos Respublikos teismai jau buvo pripažinę neteisėtÄ iÅ¡vežimÄ ).

11. Taip pat esmine Å¡ioje byloje aplinkybe teismas laikė tai, jog dar nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje ir Sankt Peterburgo KuibyÅ¡evskio apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje Nr. 2-1557/2021, kuriuo Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui A. K. leista kartu su ieÅ¡kovu (tėvu) laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ Rusijos Federacijos į Lietuvos RespublikÄ be motinos sutikimo laikotarpiui. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju galioja ir ta nuostata, kad kol Lietuvos Respublikoje nėra pripažintas Rusijos Federacijos teismo sprendimas dėl to konkretaus vaiko iÅ¡laikymo ir (ar) bendravimo tvarkos bei turint duomenų, kad Rusijos Federacijoje (Susitariančioje Å alyje pagal dviÅ¡alę Teisinės pagalbos sutartį) vyksta/vyko teisminiai ginčai dėl to Å¡io vaiko iÅ¡laikymo ir bendravimo tvarkos, kitos valstybės teismas pagal konkrečiÄ dviÅ¡alę Teisinės pagalbos sutartį negali savo iniciatyva spręsti dėl to paties ginčo (t. y. dėl iÅ¡laikymo vaikui ir bendravimo tvarkos nustatymo), nes tuomet veiktų dviÅ¡alės Teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio 3 dalis, kadangi Lietuvos teismai neturi pripažintų (turinčių teisinės reikÅ¡mės Lietuvos Respublikai) Rusijos Federacijos teismo sprendimų dėl Å¡io nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo ir bendravimo.

Neturint teisinės, prejudicinės reikšmės turinčių teismo sprendimų, teismo nuomone, negalima pakeisti šiais užsienio valstybės teismo sprendimais nustatytos vaiko bendravimo tvarkos ar išlaikymo formos/dydžio.

12. Teismas nurodė neturintis pagrindo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų, juos Å¡alinti (nustatyti neapibrėžtÄ terminÄ ), kadangi ne tik neatitinka ieÅ¡kinio trÅ«kumų instituto esmės, bet nėra žinoma kiek realiai užtruktų kelių Rusijos Federacijos teismo sprendimų pripažinimas ir (ar) iÅ¡ viso pagal individualias susiklosčiusias Å¡ios bylos aplinkybes (byloje yra duomenų apie pripažintÄ neteisėtÄ vaiko iÅ¡vežimÄ Ä¯ LietuvÄ ), tokie Rusijos Federacijos teismų sprendimai bus pripažinti.

Atkreipė dėmesį, kad tuomet teismas Å¡ioje byloje dar turėtų spręsti pareikÅ¡tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nors Å¡iuo metu ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis (pagal nurodytus reikalavimus) nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme. Teismo nuomone, toks ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas i veiktų kaip bylos sustabdymo institutas, kurio taikyti Å¡iuo atveju nėra pagrindo. Å iuo metu nėra jokių vykstančių procesų dėl pripažinimo Lietuvos apeliaciniame teisme.

Apygardos teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1112-613/2020) nurodė teisinius proceso veiksmus tokiais atvejais, kad nesant užsienio valstybės sprendimų pripažinimo, Lietuvos Respublikos teismas negali jų keisti. Dėl to tokie užsienio valstybių teismų sprendimai turi būti pirmiausia pripažinti ir vykdytini CPK 811 straipsnio prasme, nesant to – toks ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

13. Teismas pažymėjo, kad Å¡alių tarpusavio santykiai konfliktiÅ¡ki, bendraujama ypač emocionaliai, nuolat reiÅ¡kiami įvairÅ«s kaltinimai vienas kito atžvilgiu, nebandoma rasti interesų suderinimo dėl vaiko interesų. Å alys kelia vis naujus teisminius ginčus dėl vaiko; siekia kito rezultato nei kitoje užsienio valstybėje teismai nusprendė. Atkreipė dėmesį, jog nors ieÅ¡kovas akcentuoja neva veikia geriausiais vaiko interesais teikdamas tokius ieÅ¡kinius, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas pats kategoriÅ¡kai nevykdo Rusijos Federacijos teismo sprendimų dėl nustatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, jau įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės ir apie neteisėtÄ vaiko iÅ¡vežimÄ , ieÅ¡kovo trukdymÄ motinai bendrauti su vaiku.

14. Pabrėžė, kad šios bylos pagal pareikštus ieškinius (priešieškinį) nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas, ieškinio palikimas nenagrinėtu nepažeis nei proceso koncentracijos, nei kitų principų.

15. Teismas atkreipė dėmesį, jog neatskleistos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas jau bandė pripažinti tam tikrus Rusijos Federacijos sprendimus, susijusius su tais pačiais teismų ginčais su atsakove dėl Å¡alių vaiko, kurie minimi Å¡iame procese. Å ios aplinkybės, teismo nuomone, rodo, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas to paties atstovo, žinojo teisinį reglamentavimÄ , jog Rusijos Federacijos teismo sprendimus reikia pripažinti pagal specialiÄ proceso įstatyme nustatytÄ procedÅ«rÄ , kad Å¡ie įgytų teisinę, prejudincę galiÄ Lietuvos Respublikoje, tačiau neteikė daugiau pareiÅ¡kimų Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris prieÅ¡ tai du ieÅ¡kovo praÅ¡ymus atsisakė pripažinti (akcentuodamas iÅ¡ esmės aplinkybes apie neteisėtÄ vaiko iÅ¡vežimÄ ).

16. Atsižvelgęs į bylos aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis apygardos teismų, kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , konstatavęs, jog pateiktais ieÅ¡kiniais (prieÅ¡ieÅ¡kiniu) siekiama pakeisti užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ , taip pat pakeisti nustatytÄ užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) sprendimu nustatytÄ motinos su vaiku bendravimo tvarkÄ , reikalinga tokius teismo sprendimus pirmiausia pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal specialiÄ Ä¯statyme nustatytÄ tvarkÄ , Å¡ie užsienio sprendimai nagrinėjamu atveju nėra pripažinti, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtais.

17. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teismas pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė (ieÅ¡kovė pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) Å¡ioje byloje buvo atstovaujami profesionalių teisininkų (advokatų), tačiau per visÄ teisminį procesÄ nesiekė inicijuoti ieÅ¡kiniuose minimų užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) teismo sprendimų dėl vaiko bendravimo ir iÅ¡laikymo, kuriuos praÅ¡oma keisti, pripažinimo Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė nagrinėjant ginÄÄ , kuris faktiÅ¡kai nenagrinėtinas, kol minėti užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) sprendimai nepripažinti, nesukeltų norimų teisinių pasekmių.

Teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kažkuri iÅ¡ ginčo Å¡alių turi atlyginti viena kitos iÅ¡laidas, kadangi pagal ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus negalėjo bÅ«ti tenkintas nė vienas iÅ¡ ieÅ¡kinių. Taip pat teismas nenustatė nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alies akivaizdaus piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė atleista 100 proc. nuo valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai 18. IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir ieÅ¡kovui S. K. nustatyti ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminÄ ieÅ¡kinio (-ių) reikalavimų trÅ«kumų Å¡alinimui). Alternatyviai ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; nenustačius pagrindų panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ar nutartį panaikinus perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡ teismo nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti Å¡iuos motyvus:

„Nors ieÅ¡kovas S. K. Å¡ioje byloje akcentuoja neva veikia geriausiais vaiko interesais teikdamas tokius ieÅ¡kinius, tačiau faktiÅ¡kai matyti, jog ieÅ¡kovas pats kategoriÅ¡kai nevykdo Rusijos Federacijos teismo sprendimų dėl nustatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, jau įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės ir apie neteisėtÄ vaiko iÅ¡vežimÄ , ieÅ¡kovo trukdymÄ motinai bendrauti su vaiku. Nėra aiÅ¡ku kaip tokios faktinės aplinkybės (nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su motina tvarkos, neteisėtas vaiko iÅ¡vežimas, trukdymas motinai bendrauti, vis naujų ieÅ¡kinių skirtingose valstybėse teikimas) gali bÅ«ti suderinamas su geriausiais vaiko interesais, kaip ieÅ¡kovo yra deklaruojama Å¡iame procese, kadangi nevykdant teismų nustatyto bendravimo ir (ar) iÅ¡vežant neteisėtai vaikų be motinos sutikimo, akivaizdu, jog motinos ir vaiko ryÅ¡is nestiprės, o tik silpnės, daroma žala vaikui.

Taigi, šios aplinkybės kartu tikėtinai rodo teismui apie tai, jog ieškovas S. K. pats neveikia geriausiais vaiko interesais, o taip pat siekia persibylinėti Lietuvos Respublikos teismuose dalyje dėl bendravimo su vaiku ir išlaikymo pakeitimo kitaip nei nusprendė Rusijos Federacijos teismai. Tuo pačiu nors Lietuvos Respublikoje dar nepripažinti Rusijos Federacijos sprendimai dėl bendravimo ar išlaikymo, tačiau jeigu jie yra įsiteisėję, kaip nurodo ginčo šalys (šios aplinkybės taip pat galės būti patikrintos Lietuvos apeliaciniame teismui sprendžiant pripažinimo klausimus), tėvai (tiek ieškovas, tiek atsakovė) dėl vaiko interesų turi vykdyti šiuos teismo sprendimus.

Nevykdant, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovas taip elgdamasis veikia geriausiais savo vaiko interesais“. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Rusijos Federacijos teismo sprendimai, kuriuos buvo praÅ¡oma pakeisti Å¡ioje byloje, turėjo bÅ«ti pripažinti ir vykdomi Lietuvos Respublikoje specialiÄ ja procedÅ«ra, tačiau teismo nutartis naikintina dėl nepagrįstai netaikyto ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, pažeistų esminių civilinio proceso principų, nukrypimo nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų ir aiÅ¡kinimo taisyklių bei dalis motyvų yra Å¡alintini iÅ¡ motyvuojamosios nutarties dalies. 18.2.

Teismas, atsisakydamas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumu Å¡alinimo institutÄ , pažeidė CPK 296 straipsnį, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios teisės normos taikymo aspektų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentÄ ir vėliau pastebėjęs jo turinio trÅ«kumų, gali jį palikti nenagrinėtÄ , bet tik tada, kai iÅ¡aiÅ¡kėję trÅ«kumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės) ir kai jie nebuvo paÅ¡alinti per teismo nustatyta terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti.

Konstatavęs, kad trÅ«kumai yra esminiai (praÅ¡oma pakeisti Rusijos Federacijos teismų procesinius sprendimus, kurie nepripažinti specialiÄ ja tvarka Lietuvoje, t. y., minėtais sprendimais grindžiami ieÅ¡kinių pagrindai ir dalykai) ir juos nustačius vėliau nei ieÅ¡kinio (ieÅ¡kinių) priėmimo stadijoje, teismas privalėjo nustatyti trÅ«kumų Å¡alinimÄ (ieÅ¡kovui sudarant galimybę kreiptis su praÅ¡ymu į Lietuvos apeliacinį teismÄ dėl Rusijos Federacijos teismų sprendimų pripažinimo), ir tik nepaÅ¡alinus nustatytų trÅ«kumų, bÅ«tų prielaidos palikti ieÅ¡kinius nenagrinėtais.

Teismas, įvertinęs trÅ«kumų pobÅ«dį ir tai, kiek laiko gali prireikti jiems paÅ¡alinti, privalėjo nustatyti realų terminÄ konkretiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. 18.3. Pasak apelianto, teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių. IeÅ¡kovas nurodo teismų praktikos pavyzdžius - Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS-1161-855/2020, LAT ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgÄ Nr. AC-36-1 .? 18.4.

Apeliantas nesutinka, kad ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu nepažeis nei proceso koncentracijos nei kitų principų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys (sujungtos dvi didelės apimties bylos) ir prieÅ¡ieÅ¡kinis (procesiniai dokumentai buvo tikslinti, teikti atsiliepimai) gautas daugiau nei prieÅ¡ dvejus iki skundžiamos nutarties priėmimo, nepaisant to, kad pasikeitus teismo sudėčiai bylos nagrinėjimas buvo pradėtas iÅ¡ naujo, užbaigta bylos pasirengimo stadija – pereita į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės; proceso metu konstatuota, kad ginčo esmė yra aiÅ¡ki, įvyko keli teismo posėdžiai.

Tik pasikeitus teismo sudėčiai teismas ex officio nustatė, kad yra procesinės kliÅ«tys nagrinėti bylÄ . Siekdamas užtikrinti proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentracijos principų įgyvendinimÄ , teismas privalėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . 18.5. Teismas, atsisakydamas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , padarė CPK 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ . Tai, kad bylos nagrinėjimas truko ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kovui sukėlė pagrįstus ir teisėtus lÅ«kesčius dėl bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, priimant galutinį procesinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Teigia, jog siekiant užtikrinti teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų įgyvendinimÄ , pirmosios instancijos teismo nutartis turi bÅ«ti panaikinta. 18.6. Teismas neįgyvendino aktyvaus teismo vaidmens Å¡eimos teisinių santykių byloje ir pažeidė CPK 376 straipsnį. Å iuo atveju civilinė byla susijusi su Å¡eimos teisiniais santykiais ir prioritetine vaiko interesų gynyba. Apelianto įsitikinimu, taikius ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , sudarant galimybę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismÄ (užvedus civilinę bylÄ dėl sprendimų pripažinimo), įvertinus, kad civilinės bylos pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, teismas, bÅ«damas aktyvus, turėtų galimybę taikyti civilinės bylos sustabdymo institutÄ - fakultatyviuoju/privalomuoju bylos sustabdymo aspektu.

Teismas formaliai sprendė klausimus, susijusius su ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymu, tiek su potencialiu civilinės bylos stabdymo taikymu. 18.7. Teismas, konstatuodamas, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, priešingai nei ieškinio palikimas nenagrinėtu, pažeistų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus, netinkamai interpretavo ir taikė tiek CPK 7 straipsnio, tiek teismų praktikos nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad ieškinys byloje pareikštas 2020 m. liepos 20 d., per bylos nagrinėjimo laikotarpį proceso šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas; tik pasikeitus teismo sudėčiai buvo iškeltas klausimas ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nesant pripažintų Rusijos Federacijos sprendimų.

Pasak apelianto, teismui palikus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtais, susiklosto potenciali situacija, kad, pripažinus Rusijos Federacijos teismų sprendimus, proceso Å¡alys inicijuos naujus teisminius procesus analogiÅ¡kais byloje jau pradėtais nagrinėti klausimais, o tokia situacija suponuoja vienareikÅ¡miÅ¡kÄ proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentracijos principų pažeidimÄ . 18.8. Skundžiamos teismo nutarties motyvai (11 puslapio pirmoji pastraipa) Å¡alintini iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies, kadangi pirma, motyvai neatitinka faktiÅ¡kai susiklosčiusių aplinkybių; antra, tokios teismo motyvacijos palikimas teismo nutartyje gali užkirsti keliÄ tolimesniam ieÅ¡kovo siekiui apsaugoti nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai (jos nepakeitus), Å¡ie faktai ir motyvai įgytų prejudicinę galiÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniais dėl bendravimo tvarkos ir iÅ¡laikymo pakeitimo, tiek inicijuodamas kitus teisminius ir neteisminius procesus, jis ne siekia „persibylinėti Lietuvos Respublikos teismuose dalyje dėl bendravimo su vaiku ir iÅ¡laikymo pakeitimo kitaip nei nusprendė Rusijos Federacijos teismai“, o apsaugoti nepilnametį vaikÄ ir jo interesus. Teigia, jog byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikia prieÅ¡ingai vaiko interesams. Vaikas nenori bendrauti su motina, pati atsakovė nerodė ir nerodo iniciatyvos bendrauti su Å¡alių vaiku ir ji jam daro neigiamÄ Ä¯takÄ .

Šiuos teiginius apeliantas taip pat grindžia elektroniniais laiškais, 2017 m. kovo 31 d. Rusijos Federacijos sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, psichologų bei specialistų išvadomis, kt. Remdamasis byloje surinktų psichologinių tyrimų visetu, ieškovas teigia, jog akivaizdu, kad jis ieškiniu (ieškiniais) siekia apsaugoti nepilnamečio sūnaus teises bei teisėtus interesus. Apelianto nuomone, minėti teismo motyvai yra deklaratyvūs, nurodyti tinkamai neatlikus byloje pateiktų įrodymų tyrimo.

Siekiant geriausios būsimo vaiko interesų apsaugos, siekiant užtikrinti, kad nebūtų užkirstas kelias ieškovui bei vaikui kreiptis teisminės gynybos bei siekiant pašalinti abejones keliančius motyvus dėl jų neatitikimo rašytiniams įrodymams (juolab byla nebuvo išnagrinėta iš esmės), šie teismo motyvai yra šalintini iš teismo nutarties.

19. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kovo S. K. atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas (ar netaikymas) negali bÅ«ti teismo nutarties naikinimo pagrindas. Pasak atsakovės, Å¡iuo atveju visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas nagrinėjamos bylos jurisdikcijos (teismingumo) klausimas. Atsakovė pateikė teismui iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl nagrinėjamos bylos jurisdikcijos, nurodydama, kad sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusių Rusijos Federacijos teismų sprendimų pakeitimo, jos nuomone, negali bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme.

Ginčo nagrinėjimas priklauso Rusijos teismo kompetencijai. Teigia, kad S. K. ieÅ¡kiniai paliktini nenagrinėti. 19.2. Rusijos Federacijos teismų sprendimai (dėl bendravimo su motina tvarkos nustatymo ir alimentų dydžio pakeitimo) yra įsiteisėję ir galioja, Å¡iuo metu gauti vykdomieji raÅ¡tai ir jų vykdymas tęsiamas Rusijos Federacijoje. Sutartyje dėl teisinės pagalbos nenumatyta tvarka, kad vienos iÅ¡ Susitariančiųjų Å alių teismas gali pakeisti įsiteisėjusį kitos Susitariančiosios Å¡alies teismo sprendimÄ .

Lietuvos Respublikos teismo pagal kompetencijÄ Rusijos Federacijos teismo priimtų teisminių aktų pakeitimas reikÅ¡tų Å¡alių tarpvalstybinių santykių principo pažeidimÄ ; dėl kiekvieno iÅ¡ nagrinėjamų ginčų bÅ«tų priimti du vienas kitam prieÅ¡taraujantys teisminiai aktai (dėl bendravimo tvarkos, taip pat dėl dvigubo alimentų priteisimo). Pasak atsakovės teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo nagrinėjamos bylos jurisdikcijos (teismingumo) klausimÄ galiojančios Teisinės pagalbos sutarties požiÅ«riu, taip pat atsižvelgė į teismų praktikÄ taikant Å¡iÄ Sutartį Lietuvos Respublikoje, ir nutarė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimus (ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį) palikti nenagrinėtus.

Atsakovė su Å¡iuo teismo sprendimu visiÅ¡kai sutinka. 19.3. Teismas teisėtai nenustatė pagrindo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , kadangi Å¡iuo atveju tai prieÅ¡tarauja Å¡io instituto teisinei prigimčiai. 19.4. Atskirajame skunde pateikti pavyzdžiai iÅ¡ teismų praktikos neturi analogijos su Å¡ia civiline byla. Teismo nutartyje kalbama ne apie trÅ«kumus ieÅ¡kinio reikalavimuose. Teigia, jog tai iÅ¡ esmės nagrinėjamos bylos, kurioje yra tarptautinis elementas, jurisdikcijos klausimas, ir Å¡eimos bylų nagrinėjimo sÄ lygos Å¡ioje byloje pagal galiojančias tarptautines sutartis ir jų taikymo teismų praktikÄ Lietuvos Respublikoje. 19.5.

Atskirajame skunde ieÅ¡kovas reiÅ¡kia kaltinimus atsakovei, bandydamas pateisinti ieÅ¡kovo Rusijos Federacijos teismo sprendimo dėl motinos ir vaiko bendravimo nevykdymÄ ir bandydamas apkaltinti motinÄ dėl to, kad jos bendravimas su sÅ«numi kenkia vaikui. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovo nuorodos į įvairias ekspertų iÅ¡vadas yra nepagrįstos. AnalogiÅ¡kus argumentus ir iÅ¡vadas ieÅ¡kovas pateikė Rusijos teismui nagrinėjant Å¡alių ginčus, juos jau iÅ¡nagrinėjo ir atmetė Rusijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarkÄ .

Nepaisant to, ieÅ¡kovas atsisakė vykdyti Rusijos teismų sprendimus. Akivaizdu, kad net ir Lietuvos Respublikoje nepripažintas Rusijos Federacijos teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vaiko interesais, yra daug objektyvesnis nei subjektyvi tėvo (7 metus besitęsiančio konflikto pusės nuomonė). Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas, siekdamas ginti nepilnamečio vaiko interesus, įvertino ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningus veiksmus, atsakovė sutinka su tokiais vertinimais ir mano, kad jie yra pagrįsti. Tai svarbu norint suprasti bendrÄ apie vaikÄ besiformuojančiÄ situacijÄ , tiek priimant teisingÄ sprendimÄ konkrečiu klausimu teisme.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų sprendimuose padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nesivadovauja vaiko interesais. 19.6. Siekdamas izoliuoti vaikÄ nuo motinos ieÅ¡kovas bandė apriboti motinos tėvystės teises sÅ«naus atžvilgiu, tačiau buvo priverstas Å¡ių reikalavimų atsisakyti. IeÅ¡kovas du kartus (Sankt Peterburge ir Vilniuje), teikė M. T. nepagrįstus kaltinimus, ieÅ¡kinius dėl jos tėvystės teisių atėmimo. Abiem atvejais teismai atsisakė tenkinti S. K. ieÅ¡kinius.

IeÅ¡kovas ir jo žmona nuolat inicijavo teisminius procesus prieÅ¡ atsakovę. Teisminių bylų sÄ raÅ¡as (24 bylų) pateikiamas bylos medžiagoje. Taip pat pateikta 16 pareiÅ¡kimų, bandant iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ M. T. atžvilgiu, tačiau jie buvo atmesti. Per 5 metus galimybę susitikti su vaiku ieÅ¡kovas motinai suteikė tik du kartus. DeklaratyvÅ«s ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimai, kad jis ne tik neprieÅ¡tarauja motinos ir sÅ«naus bendravimui, bet ir siekia tokį bendravimÄ organizuoti, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas, ilgus metus darydamas psichologinį spaudimÄ vaikui, sudarydamas sÄ lygas santykių su motina susvetimėjimui, kenkė vaiko psichinei sveikatai.

Ieškovo veiksmai rodo, kad jis nesistengia pagerinti motinos ir vaiko bendravimo. Atsakovė mano, kad ieškovas piktnaudžiavo savo tėvo teisėmis, jomis naudojosi pažeisdamas vaiko interesus bei teises. Tai, kas išdėstyta, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. išdėstytas išvadas, kad „kartu tikros faktinės aplinkybės teismui rodo, jog pats ieškovas S. K. neveikia geriausiais vaiko interesais“. Atsakovė prašo nešalinti šios išvados iš teismo nutarties. k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškiniai ir priešieškinis palikti nenagrinėtais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinys atsakovei M. T. dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir iÅ¡laikymo dydžio ar formos pakeitimo (Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateikti du ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai, kurie 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo sujungti į vienÄ bylÄ ; pirmasis ieÅ¡kinys teisme gautas 2020 m. liepos 20 d.), ir atsakovės M. T. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl Rusijos Federacijos teismo sprendimu nustatytos motinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. 2021 m. spalio 11 d. parengiamojo posėdžio metu paskirtas teismo posėdis. 2021 m. gruodžio 9 d. ginčas perduotas teisminei mediacijai (teisminė mediacija pasibaigė 2022 m. vasario 14 d.). 2022 m. liepos 8 d. pasikeitė bylÄ nagrinėjantis teisėjas. 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis palikti nenagrinėtais.

Nutartis grindžiama bylos aplinkybių visuma, aukÅ¡tesnių apygardos teismų, kasacinio teismo praktika, teisiniu reglamentavimu, tuo jog konstatuota, kad pateiktais ieÅ¡kiniais (prieÅ¡ieÅ¡kiniu) siekiama pakeisti užsienio valstybės (Rusijos Federacijos) teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ , motinos su vaiku bendravimo tvarkÄ , reikalinga tokius teismo sprendimus pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal specialiÄ Ä¯statyme nustatytÄ tvarkÄ , ir tuo, kad Å¡ie užsienio sprendimai nėra pripažinti.

IeÅ¡kovas dėl Å¡ios nutarties pateikė atskirÄ jį skundÄ .

23. Apeliantas sutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, kad Rusijos Federacijos teismo sprendimai, kuriuos prašoma pakeisti šioje byloje (dėl išlaikymo formos/dydžio pakeitimo, atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo), turėjo būti pripažinti Lietuvos respublikoje specialia procedūra, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto bei pažeidė CPK 296 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

24. Pagal apelianto minimÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kėja, kad pareiÅ¡kimas neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu Å¡alis per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

25. Pažymėtina, kad ieškinio turinio reikalavimai išdėstyti 135 straipsnyje. Jame numatyta, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietÄ ;

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas);

5) ieÅ¡kovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba paruoÅ¡iamasis procesinis dokumentas;

6) informacija, ar byla bus vedama per advokatÄ . Jeigu byla bus vedama per advokatÄ , taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas;

7) ieÅ¡kovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieÅ¡kovas pageidauja jÄ pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginÄÄ spręsti teisminės mediacijos bÅ«du. Prie ieÅ¡kinio turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

26. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieÅ¡kinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , kurio tikslai yra kiti ir toks institutas taikomas kitokiais atvejais. Pažymėjo, kad pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai (tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės) yra aiÅ¡kÅ«s – praÅ¡oma pakeisti nepripažintus Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo sprendimus Å¡eimos bylose dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir vaiko iÅ¡laikymo, tačiau toks ginčas (dėl nepripažintų, teisinės galios neturinčių užsienio teismo sprendimų pakeitimo) nenagrinėtinas teisme.

28. Apeliantas dėl šių argumentų atskirajame skunde nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgta į tai, jog ginčo šalys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad nesikreipė dėl šių Rusijos Federacijos teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jų vertinimu, tokios procedūros nereikėjo. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad nebuvo nurodytos (netiksliai nurodytos) ieškinių (priešieškinio) aplinkybės ar kad nebuvo pridėti tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Atskirajame skunde taip pat nenurodyta, jog ginčui aktualūs Rusijos Federacijos teismo sprendimai buvo pripažinti įstatymų nustatyta tvarka.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir galimi tam tikri Å¡ios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018).

30. Atskirajame skunde teigdamas, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, ieÅ¡kovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006, 2008 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008, 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1161-855/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgos Nr. AC-36-1 iÅ¡traukomis.

31. Pažymėtina, kad teismų praktika reikia remtis itin apdairiai. Kad viena ar kita teismo nutartis būtų laikoma precedentu, bylų ratio decidendi turi sutapti arba būti itin panašus. Vadinasi, gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y., bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovo išvardintose bylose nebuvo sprendžiama dėl ieškinių, kuriais siekiama pakeisti nepripažintus Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimus šeimos bylose, priėmimo/trūkumų šalinimo ar palikimo nenagrinėtais klausimai; taigi šių bylų faktinės bylų aplinkybės skiriasi, todėl šiuo atveju netaikytina.

33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas panaÅ¡us klausimas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. praÅ¡oma pakeisti nepripažintÄ užsienio valstybės teismo sprendimÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1112-613/2020). Å ioje byloje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad, siekiant pakeisti užsienio sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydį, reikalinga tokį sprendimÄ pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal CPK 811 straipsnį, o tai konstatavęs po bylos iÅ¡kėlimo, pagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

34. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį.

35. Kaip minėta, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti ir galimi tam tikri Å¡ios teisės apribojimai. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis); ji negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du.

36. Nors sutiktina, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys pateiktas dar 2020 m. liepos 20 d., bylos nagrinėjimas tęsėsi jau ilgÄ laikÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė (dėl aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų) nėra pagrindas nustatyti terminÄ procesinių dokumentų trÅ«kumams paÅ¡alinti. Kita vertus teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas dėl galimybės taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , vertino ir tai, jog nėra žinoma kiek realiai užtruktų kelių Rusijos Federacijos teismo sprendimų pripažinimas ir (ar) iÅ¡ viso pagal individualias susiklosčiusias Å¡ios bylos aplinkybes, tokie Rusijos Federacijos teismų sprendimai bus pripažinti.

Taigi skundžiama nutartis priimta įvertinus ir apelianto minėtus proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog Å¡ioje byloje dar turėtų spręsti pareikÅ¡tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nors nutarties priėmimo metu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis (pagal nurodytus reikalavimus) nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme.

37. Duomenų, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl ginčo nagrinėjimui aktualių Rusijos Federacijos sprendimų pripažinimo, apeliantas nenurodė, todėl jo argumentai, kad teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus Å¡eimos byloje, ir turėtų galimybę taikyti civilinės bylos sustabdymo institutÄ , atmestini. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo svarstyti potencialias prielaidas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ .

38. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , spręstina, kad apelianto nurodytais argumentais naikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo.

39. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apelianto reikalavimu paÅ¡alinti iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies apelianto nurodytus motyvus: „Nors ieÅ¡kovas S. K. Å¡ioje byloje akcentuoja neva veikia geriausiais vaiko interesais teikdamas tokius ieÅ¡kinius, tačiau faktiÅ¡kai matyti, jog ieÅ¡kovas pats kategoriÅ¡kai nevykdo Rusijos Federacijos teismo sprendimų dėl nustatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, jau įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės ir apie neteisėtÄ vaiko iÅ¡vežimÄ , ieÅ¡kovo trukdymÄ motinai bendrauti su vaiku.

Nėra aišku kaip tokios faktinės aplinkybės (nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su motina tvarkos, neteisėtas vaiko išvežimas, trukdymas motinai bendrauti, vis naujų ieškinių skirtingose valstybėse teikimas) gali būti suderinamas su geriausiais vaiko interesais, kaip ieškovo yra deklaruojama šiame procese, kadangi nevykdant teismų nustatyto bendravimo ir (ar) išvežant neteisėtai vaikų be motinos sutikimo, akivaizdu, jog motinos ir vaiko ryšis nestiprės, o tik silpnės, daroma žala vaikui.

Taigi, šios aplinkybės kartu tikėtinai rodo teismui apie tai, jog ieškovas S. K. pats neveikia geriausiais vaiko interesais, o taip pat siekia persibylinėti Lietuvos Respublikos teismuose dalyje dėl bendravimo su vaiku ir išlaikymo pakeitimo kitaip nei nusprendė Rusijos Federacijos teismai. Tuo pačiu nors Lietuvos Respublikoje dar nepripažinti Rusijos Federacijos sprendimai dėl bendravimo ar išlaikymo, tačiau jeigu jie yra įsiteisėję, kaip nurodo ginčo šalys (šios aplinkybės taip pat galės būti patikrintos Lietuvos apeliaciniame teismui sprendžiant pripažinimo klausimus), tėvai (tiek ieškovas, tiek atsakovė) dėl vaiko interesų turi vykdyti šiuos teismo sprendimus.

Nevykdant, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas taip elgdamasis veikia geriausiais savo vaiko interesais“.

40. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad gali bÅ«ti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek skundžiant visÄ teismo procesinį sprendimÄ , tiek ir jo motyvuojamÄ jÄ dalį, skundÄ paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumÄ , kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis bÅ«tų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1613-381/2018, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-655-553/2022).

41. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ieÅ¡kovo suinteresuotumo skųsti nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį (pastraipÄ ) nėra, joje vertintas ieÅ¡kovo elgesys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde pacituotas teismo atliktas aplinkybių vertinimas bei iÅ¡vados nesusietos su skundžiama nutartimi sprendžiamo klausimo esme, ieÅ¡kinių (prieÅ¡ieÅ¡kinio) palikimo nenagrinėtais pagrindais. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo reikalavimas paÅ¡alinti iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies apelianto nurodytÄ pastraipos dalį, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

42. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti remiantis ieÅ¡kovo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama iÅ¡ esmės nepakeista, paÅ¡alinant iÅ¡ nutarties motyvuojamosios dalies apelianto nurodytÄ 11 puslapio pirmosios pastraipos dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ teismo nutarties motyvuojamosios dalies (11 puslapio pirmos pastraipos) Å¡iuos motyvus: „Nors ieÅ¡kovas S. K. Å¡ioje byloje akcentuoja neva veikia geriausiais vaiko interesais teikdamas tokius ieÅ¡kinius, tačiau faktiÅ¡kai matyti, jog ieÅ¡kovas pats kategoriÅ¡kai nevykdo Rusijos Federacijos teismo sprendimų dėl nustatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, jau įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės ir apie neteisėtÄ vaiko iÅ¡vežimÄ , ieÅ¡kovo trukdymÄ motinai bendrauti su vaiku.

Nėra aiÅ¡ku kaip tokios faktinės aplinkybės (nevykdomas teismo sprendimas dėl bendravimo su motina tvarkos, neteisėtas vaiko iÅ¡vežimas, trukdymas motinai bendrauti, vis naujų ieÅ¡kinių skirtingose valstybėse teikimas) gali bÅ«ti suderinamas su geriausiais vaiko interesais, kaip ieÅ¡kovo yra deklaruojama Å¡iame procese, kadangi nevykdant teismų nustatyto bendravimo ir (ar) iÅ¡vežant neteisėtai vaikÄ be motinos sutikimo, akivaizdu, jog motinos ir vaiko ryÅ¡ys nestiprės, o tik silpnės, daroma žala vaikui.

Taigi, šios aplinkybės kartu tikėtinai rodo teismui apie tai, jog ieškovas S. K. pats neveikia geriausiais vaiko interesais, o taip pat siekia persibylinėti Lietuvos Respublikos teismuose dalyje dėl bendravimo su vaiku ir išlaikymo pakeitimo kitaip nei nusprendė Rusijos Federacijos teismai. Tuo pačiu nors Lietuvos Respublikoje dar nepripažinti Rusijos Federacijos sprendimai dėl bendravimo ar išlaikymo, tačiau jeigu jie yra įsiteisėję, kaip nurodo ginčo šalys (šios aplinkybės taip pat galės būti patikrintos Lietuvos apeliaciniame teismui sprendžiant pripažinimo klausimus), tėvai (tiek ieškovas, tiek atsakovė) dėl vaiko interesų turi vykdyti šiuos teismo sprendimus.

Nevykdant, teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovas taip elgdamasis veikia geriausiais savo vaiko interesais“. Teisėja Jadvyga Mardosevič