45c66d63-70d1-43d4-be39-c19b3f0ad049 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. eI-4575-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02475-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 18.4.1; 18.5.4, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui Z.

R. (Z. R.), jo atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui, atsakovės atstovei Lilijai Krezub, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. R. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skunde teismo praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Nr. 48S-207-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V.

R.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. R., pasiÅ«lant Z. R. neatlygintinai nuosavybėn perduodamus žemės sklypus, atsižvelgiant į V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančios buvusio savininko M. S. (M. S.) nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), realiÄ vertę, esančiÄ atlyginimo metu.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mirusioji V.

R. turi teisę į 1,81 ha buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytos žemės. Kadangi visa žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai, buvo pasiÅ«lyta gauti sklypÄ laisvame žemės fonde ZujÅ«nų seniÅ«nijoje. PareiÅ¡kėjas yra V. R. turto paveldėtojas, kadangi V. R. ir S. S. pareiÅ¡kėjo naudai atsisakė nuosavybės teisių į V. R. tenkančiÄ buvusio savininko M. S. nuosavybės teisių dalį. Nuosavybės teisei V. R. atstatyti perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio sklypus, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (tolia – ir VÄ® Valstybės žemės fondas) matininkas M.

M. 2016 m. liepos 22 d. parengė 0,2112 ha ploto miškų ūkio paskirties (rekreacinių miškų sklypai) žemės sklypo (toliau – Perduodamas sklypas Nr.

1) Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,6405 ha ploto miškų ūkio paskirties (rekreacinių miškų sklypai) žemės sklypo (toliau – Perduodamas sklypas Nr.

2) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste kartu perduodami sklypai), žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 48SK-1225(14.48.111) perduodami sklypai buvo suformuoti bei patvirtinti jų kadastro duomenys. Pareiškėjas nesutinka su perduodamais žemės sklypais argumentuodamas tuo, kad žemės sklypų vertė neatitinka buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vertės. Nurodė, kad nepasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akte.

Be to, pareiÅ¡kėjas 2016 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡te iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl perduodamų žemės sklypų atsisakymo. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė neatsižvelgė į jo pozicijÄ ir prieÅ¡ jo valiÄ Sprendimu perdavė perduodamus sklypus. PareiÅ¡kėjas, remdamasis 2017 m. liepos 10 d. UAB Colliers International Advisors, atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo, konsultacine pažyma „Dėl vidutinės nekilnojamojo turto kainos“ (toliau – ir Pažyma), teigė, kad V. R. tenkančios buvusio savininko M.

S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės rinkos vertė, yra lygi mažiausiai 144 800 EUR, t. y. perduodamų sklypų rinkos vertė yra mažiausiai 23,583 karto mažesnė nei M. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės rinkos vertė.Pareiškėjas akcentavo, kad perduodamų žemės sklypų, kaip miško ūkio paskirties, panaudojimo ūkinei veiklai galimybės yra labai mažos, palyginus su M. S. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ūkio paskirties žemės panaudojimo ūkinei veiklai galimybėmis.

Pasak pareiÅ¡kėjo, atsakovas neatsižvelgė į realiÄ iÅ¡perkamo turto ir perduodamo kito turto vertę sprendimo priėmimo metu, pažeisdamas Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. M. S. valdyto turto vertė – 652 Eur (2 250 Lt) buvo nustatyta 2001 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡vadoje, t. y. daugiau kaip prieÅ¡ penkiolika metų. Atsakovė žemės vertę nustatė vadovaudamasi tik Žemės įvertinimo metodika.

Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte ne tik atsisakė siūlomų žemės sklypų, bet ir atsakovei bei VĮ Valstybės žemės fondui pateikė reikalavimus pasiūlyti kitus pareiškėjo interesus tenkinančius žemės sklypus, tačiau į jį nebuvo atsakyta. Tokiais veiksmais atsakovė ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į skundÄ jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad V. R. įpėdiniai – pareiÅ¡kėjas ir V. R. laisva valia pasirinko žemės sklypus, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, ir savo sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė Vilniaus apskrities Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės teritorijoje 2013 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraÅ¡tyje (toliau – ir ŽiniaraÅ¡tis).

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 31 d. BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuoti žemės sklypai ir paženklinti. PareiÅ¡kėjas ir V. R. atsisakė pasiraÅ¡yti ribų ženklinimo–parodymo akte bei pateikė pastabas. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad pastabos yra nepagrįstos. Pabrėžė, kad teisės aktai nenustato galimybės pretendentams atsisakyti jiems suprojektuotų žemės sklypų. Atsakovė akcentavo, kad žemės sklypų vertė nustatoma vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, o žemės vertės pagal realiÄ vidutinę rinkos vertę teisės aktai nenustato.

AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtinti atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę principai įgyvendinti atkÅ«rimo tvarkoje, kuri numato vertės apskaičiavimÄ tik pagal Žemės įvertinimo metodikÄ . Tokia tvarka yra taikoma už kaimo gyvenamojoje vietovėje iÅ¡perkamus žemės sklypus. Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pabrėžė, kad pagrįstai žemės vertė nustatyta vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pabrėžė, kad laisvos žemės fondas skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje, pareiÅ¡kėjas dalyvavo susirinkimuose, susipažino su sklypų vieta, ribomis. Teigė, kad procedÅ«ros nebuvo pažeistos. Žemės sklypų vertė nustatyta vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika. Rinkos vertė taikoma, kai asmuo atsisako žemės sklypo, esančio miesto teritorijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad VÄ® Valstybės žemės fondas su Tarnyba 2015 m. spalio 12 d. sudarė paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria remdamasi Tarnyba Valstybės žemės fondui pateikė paslaugų užsakymo aktÄ . Vadovaudamasis užsakymo aktu, Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas M. M. parengė perduotinų žemės sklypų kadastro duomenų bylas.VÄ® Valstybės žemės fondas dėl atsakymo į 2016 m. rugpjūčio 12 d. raÅ¡Ä nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. praneÅ¡imu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, kuris nepateikė jokio atsakymo į minėtÄ raÅ¡tÄ .

Pabrėžė, kad raÅ¡tas buvo adresuotas keliems adresatams, pirmuoju nurodyta Tarnyba, todėl ji ir turėjo pradėti administracinę procedÅ«rÄ . VÄ® Valstybės žemės fondas nėra kompetentingas nagrinėti pareiÅ¡kėjo raÅ¡tÄ ir dėl jo priimti sprendimÄ . Valstybės žemės fondas yra sutartinių santykių Å¡alis ir atsako tik už sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ bei žemės sklypų ženklinimo procedÅ«rų laikymÄ si. Teigė, kad nepažeidė teisės aktų reikalavimų.Valstybės žemės fondas 2017 m. spalio 10 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje vertinama, ar teisėtas ir pagrįstas Tarnybos Sprendimas bei pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti TarnybÄ atlikti veiksmus. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini).Pagal Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ mirusiosios V. R. turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai dukra S. S., ir sÅ«nÅ«s Z.

R. bei V. R.. S. S. ir V. R. 2000 m. rugsėjo 25 d. notaro patvirtintu pareiÅ¡kimu atsisakė nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusio M. S., o vėliau V. R., Z. R. naudai. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 3447 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nustatyta, kad mirusioji V. R. turi teisę į 1,81 ha buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) valdytos žemės.Vilniaus apskrities Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2001 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡vadoje dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 4874 nustatė, kad V.

R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,81 ha žemės, vertė – 2 250 Lt (651,65 Eur). Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. protokole Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkime, kuriame dalyvavo ir V. R. įpėdiniai Z. R. ir V. R., užfiksuota, kad V. R. įpėdiniai iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės pasirinko miškų ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

V. R. įpėdiniai savo pasirinkimÄ ir sutikimÄ su suprojektuotais žemės sklypais patvirtino pasiraÅ¡ydami Vilniaus apskrities Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės teritorijoje 2013 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraÅ¡tyje. Susirinkimas buvo protokoluojamas. V. R. įpėdiniai, patvirtindami savo sutikimÄ dėl suprojektuotų žemės sklypų, pasirašė susirinkimo protokolo priede.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-(14.48.2.)-5203 „Dėl Vilniaus rajono, ZujÅ«nų seniÅ«nijos, BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus rajono, ZujÅ«nų seniÅ«nijos, BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir juo suformuoti žemės sklypai, tarp jų ir V. R. suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pažymėti minėto įsakymo priedo Nr. 1 „Piliečių, kuriems rengiant BuivydiÅ¡kių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ suprojektuoti žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypai, sÄ raÅ¡as“ eilės Nr. 168.

Å is įsakymas buvo pakeistas Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-2258-(14.48.2) ir suprojektuotų žemės sklypų tikslinimo sÄ raÅ¡e nurodyta, kad V. R. suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,255 ha ploto. 2016 m. liepos 14 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. 2345-2, V. R. įpėdiniai Z. R. ir V. R. pasirašė Å¡io žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. 2016 m. liepos 21 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. 2345-1, V. R. įpėdiniai:

Z. R. ir V. R. nepasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei pateikė savo pastabas dėl šio žemės sklypo.VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. liepos 22 d. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktuose nustatė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 413 Eur ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę – 239 Eur. Pareiškėjas Z. R. ir V. R. „Dėl siūlomų žemės sklypų atsisakymo“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte pareiškė, kad atsisako Žemės sklypų bei prašė pasiūlyti kitus jų teisėtus interesus atitinkančius žemės sklypus.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 48SD-1225-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ patvirtino žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Tarnybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 48S-207-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V.

R.“ atkūrė nuosavybės teises V. R., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas skunde nesutinka su atsakovės Sprendimu ir teigia, kad atsakovė neišnagrinėjo pateiktų pareiškėjo pretenzijų, neproporcingai nustatė pasirinktų žemės sklypų vertę. Dėl pareiškėjo pateikto 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimoMinėta, kad 2016 m. liepos 14 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), V.

R. įpėdiniai Z. R. ir V. R. pasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, 2016 m. liepos 21 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. įpėdiniai (Z. R. ir V. R.) nepasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. 2017 m. rugpjūčio 12 d. jie pateikė pastabas Tarnybos Vilniaus rajono skyriui ir VĮ Valstybės žemės fondui, nurodydami, kad atsisako siūlomų žemės sklypų, kadangi jie neužtikrina jų pagrįstų teisėtų interesų bei prašė pasiūlyti kitus jų interesus užtikrinančius žemės sklypus.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nei atsakovas, nei VÄ® Valstybės žemės fondas pateiktų pastabų neiÅ¡nagrinėjo ir atsakymo nepateikė. Atsakovės atstovė atsiliepime ir teismo posėdyje teigė, kad Tarnybos specialistai įvertino pareiÅ¡kėjo pastabas ir jas pripažino nepagrįstomis. Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 1 d.) 105 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai vykdomi ir asmenų, kurie kviečiami į Å¡ių žemės sklypų ženklinimÄ , gautos pastabos nagrinėjamos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Å¡ios Metodikos nustatyta tvarka.

Pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iÅ¡ esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietÄ , projekto autorius paženklina suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laiÅ¡ku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo iÅ¡siunčia paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijas ir praneÅ¡a, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu suraÅ¡yto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raÅ¡tu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo.

Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimÄ nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių (Metodikos 106 punktas). Jeigu pretendentas per Å¡ios Metodikos 106 punkte nustatytÄ terminÄ pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas iÅ¡nagrinėja ir priima sprendimÄ dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikÅ¡tos pagrįstos pastabos.

Kai pastabos atmetamos, žemėtvarkos skyrius paveda projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ . Apie priimtÄ sprendimÄ Å¾emėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pastabų gavimo informuoja pretendentÄ (107 punktas). Taigi, įvertinus minėtas Metodikos nuostatas, matyti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo teikti pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu suraÅ¡yto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano, tačiau 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas tokių pretenzijų nereiÅ¡kė, o atsisakė siÅ«lomų žemės sklypų bei prašė pasiÅ«lyti kitus žemės sklypus.

Teismo vertinimu, Tarnyba, nors ir nepateikė raÅ¡ytinių duomenų dėl pastabų iÅ¡nagrinėjimo, tačiau pavedusi atlikti parengto žemės sklypo kadastro duomenų bylos suformavimÄ , nepažeidė Metodikos 108 punkto nuostatų. Pažymėtina, kad Å¡iame nuosavybės teisių atkÅ«rimo etape pareiÅ¡kėjas pateikė pastabas ne dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu suraÅ¡yto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano, o pateikė nesutikimÄ dėl paties pasirinktų žemės sklypų.

Todėl teismas atsakovės padarytÄ pažeidimÄ pripažįsta formaliu procedÅ«riniu pažeidimu, kuris neturėjo esminės įtakos tolesniems Metodikos septintame skirsnyje „Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarka“ nustatytiems procedÅ«riniams veiksmams atlikti bei nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros objektyvumui. Akcentuotina, kad esminė aplinkybė, kuri lėmė žemės sklypų suteikimÄ â€“ paties pareiÅ¡kėjo sutikimas ir pasirinkimas nurodytų žemės sklypų.Byloje neginčytinai nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. protokole Vilniaus rajono ZujÅ«nų seniÅ«nijos BuivydiÅ¡kių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliÅ¡kumo grupei, susirinkime dalyvavęs pareiÅ¡kėjas iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fondo žemės pasirinko miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai pasiraÅ¡ytinai užfiksuota ŽiniaraÅ¡tyje bei susirinkimo protokolo priede. Jokių pretenzijų ar pastabų tuo metu pareiÅ¡kėjas neiÅ¡reiÅ¡kė.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, kaip V. R. įpėdinis, laisva valia pasirinko žemės sklypus, į kuriuos ginčijamu Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, ir savo sutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu. Tokias aplinkybes pareiÅ¡kėjas patvirtino ir teismo posėdyje. Pagal Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) 37 punktÄ , pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas paraÅ¡u Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraÅ¡tyje.

Minėtame punkte buvo nustatyta, kad kai aptariant projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietÄ pretendentas nesutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, projekto autorius suraÅ¡o aktÄ , kuriame nurodo priežastis, dėl kurių pretendentas nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta bei pateikia savo iÅ¡vadas. Taigi, bÅ«tent Å¡iame etape pareiÅ¡kėjas turėjo teisę nesutikti su pasirinktų žemės sklypų vieta ir praÅ¡yti pasiÅ«lyti suteikti kitus žemės sklypus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iame etape bÅ«tų pareiÅ¡kęs pastabas ar pretenzijas dėl pasirinktų žemės sklypų vietos, jų paskirties. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas savo pasirinkimÄ patvirtino paraÅ¡u ŽiniaraÅ¡tyje bei protokolo priede. Konstatuotina, kad esminė aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas žemės sklypus pasirinko ir vėliau savo valios negalėjo keisti. Remiantis minėtais Metodikos 105–107 punktais, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę pateikti pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu suraÅ¡yto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano, tačiau Å¡iame etape jis negalėjo atsisakyti siÅ«lomų žemės sklypų, kuriuos pats pasirinko.

Taigi, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektÄ vykdomas Å¡iame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimas (Metodikos 100–105 punktai). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, kaip pretendentas, neturėjo galimybės atsisakyti suprojektuotų žemės sklypų, kuriuos jis pats pasirinko. Be to, pareiÅ¡kėjas neginčijo ir patvirtinto žemėtvarkos bei jo patikslinto projekto. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis nesuprato, jog pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodyme akte, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių dėl pasirinktų žemės sklypų.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis negalėjo apžiūrėti žemės sklypų ir įsitikinti jų verte, negali paneigti, kad būtent paties pareiškėjo elgesys ir sukėlė jam teisines pasekmes. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tarnybos padarytas formalus pažeidimas nelaikytinas esminiu, esant neginčytinai nustatytoms aplinkybėms, jog pats pareiškėjas pasirinko žemės sklypus, todėl Tarnybos veiksmai, kaip visuma, pripažįstami teisėtais, atkuriant nuosavybės teises V.

R.. Dėl žemės sklypų vertėsPareiÅ¡kėjas teigia, kad žemės sklypų rinkos vertė neatitinka M. S. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vertės. Atsakovė nepagrįstai vadovavosi Žemės įvertinimo metodika, rėmėsi 2001 m. IÅ¡vadoje nustatyta verte. Piliečiams nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti atkuriamos grÄ Å¾inant žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinį natÅ«ra, o už žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 12 ir 13 straipsnių nuostatas priskirtus valstybės iÅ¡perkamai žemei, miÅ¡kui ar vandens telkiniui valstybė jiems atlygina AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytais bÅ«dais.

AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atlyginant už negrÄ Å¾inamÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ , vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio lygiavertiÅ¡kumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“, (toliau – AtkÅ«rimo tvarka) 81 punkte nustatyta, kad atlyginant už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.Vadovaujantis ŽRÄ® 10 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 5 dalimi, asmenims atkuriant nuosavybės teises į žemę nuosavybėn neatlygintinai suteikiami lygiaverčiai žemės sklypai yra formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuose nustatomi Å¡ių žemės sklypų plotai ir ribos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sÄ lygos, suprojektuojami privažiavimai.

AtkÅ«rimo tvarkos 30 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis ŽRÄ® 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.Vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo vertė ir suteikiamų neatlygintinai lygiaverčių žemės sklypų vertė nustatoma vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.

Minėtu nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika ir Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodika. Priklausomai nuo žemės priskirtinumo kaimo ar miesto vietovei, taikytinos skirtingos anksčiau nurodytos metodikos. Minėto nutarimo 2.1 ir 4.2 papunkčiuose nustatyta kokiais atvejais Å¡ios metodikos taikomos, t. y. Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant valstybės iÅ¡perkamų turėtos žemės, miÅ¡ko sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus; 2.1.4 papunktis); o valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodika taikoma apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už jÄ perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ar miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė kaimo vietovėje (4.2.2 papunktis).

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindė AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai atlyginama už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir už nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio Å¡io įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrÄ Å¾inti natÅ«ra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintÄ vertinimo metodikÄ , atsižvelgiant į realiÄ iÅ¡perkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu.

AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gyvendina ne Žemės įvertinimo metodika, o minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiÅ¡kumo nustatymo metodika. Teismo vertinimu, atlyginimas už kaimo gyvenamojoje vietovėje apskaičiuojamas remiantis ne anksčiau minėta metodika, o pagal AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir jÄ Ä¯gyvendinančiÄ Å½emės įvertinimo metodikÄ .

Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3804/2011. V. R. nuosavybės teisės atkurtos remiantis 2001 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡vada dėl žemės miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje konstatuota, kad V. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,81 ha žemės, kuri priskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei. Å ios iÅ¡vados pareiÅ¡kėjas neginčijo. Žemės įvertinimo metodikos 2.4 punkte nustatyta, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildant nustatytÄ formÄ (Å¡ios metodikos 9 priedas).

VÄ® Valstybės žemės fondo matininkas pagal Žemės įvertinimo metodikos 9 priedÄ 2016 m. liepos 22 d. MiÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktuose pateikė apskaičiavimus dėl viso žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (413 Eur) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (239 Eur). Minėti žemės sklypų vertės apskaičiavimo aktai yra sudėtinė kadastro duomenų bylos dalis. PareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 48SK-125(14.48.111), kuriuo ir buvo suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti jų kadastro duomenys.Teismo vertinimu, žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vertės apskaičiavimai atitinka Žemės įvertinimo metodikoje nustatytus reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas konkrečios žemės sklypų vertės apskaičiavimo pagal Žemės įvertinimo metodikÄ neginčijo, o savo argumentus siejo su tuo, kad perduodamų žemės sklypų vertė neatitinka M. S. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo rinkos vertės. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ yra konstatavęs, kad atlyginimas už neteisėtai nusavintÄ asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtÄ gali bÅ«ti gerokai mažesnis nei Å¡io turto rinkos vertė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017), kurioje pažymėta, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, dėl Metodikos atitikties Konstitucijai ir AtkÅ«rimo įstatymui bei nurodęs, kad atlyginimo už negrÄ Å¾inamÄ Å¾emę dydis nesietinas su Å¡ios žemės dabartine rinkos kaina (1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 3 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

Ginčui aktualia žemės vertės nustatymo tvarka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucijos, pagrįstai nustato žemės vertę pagal Žemės įvertinimo metodikÄ (2014 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-948/2014, 2015-10-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1537-525/2015).Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog perduodamų žemės sklypų vertė turi atitikti rinkos vertę, laikytini nepagrįstais.

Taigi, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo pateikta Pažyma dėl perduodamų žemės sklypų rinkos vertės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir nepaneigia atsakovės nustatytų žemės sklypų vertės, remiantis Žemės įvertimo metodikoje nustatyta tvarka. Minėta, kad pareiÅ¡kėjui apie 2001 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. 4874 buvo žinoma, jis jos neginčijo, todėl, teismo vertinimu, atlikus perduotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nebegali bÅ«ti kvestionuojama M. S. valdyto žemės sklypo vertės nustatymas.

BÅ«tent Å¡ios iÅ¡vados pagrindu V. R. atkurtos nuosavybės teisės ir pareiÅ¡kėjas pats pasirinko perduodamus žemės sklypus. Taigi, teisės aktai negarantuoja teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ už neteisėtai nusavintÄ turtÄ , atlyginimas už neteisėtai nusavintÄ asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtÄ gali bÅ«ti gerokai mažesnis nei Å¡io turto rinkos vertė.Teismas, įvertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo jo naikinti.Nepanaikinus Sprendimo negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus veiksmus, t. y.

įpareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. R., pasiÅ«lant Z. R. neatlygintinai nuosavybėn perduodamus žemės sklypus, atsižvelgiant į V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančios buvusio savininko M. S. (M. S.) nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), realiÄ vertę, esančiÄ atlyginimo metu. Pripažinus ginčijamÄ SprendimÄ teisėtu, atsakovė negali bÅ«ti įpareigota priimti naujÄ sprendimÄ .

Atsižvelgus į anksčiau Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,                      n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Z. R. (Z. R.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                     Jolanta Malijauskienė Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas