2023-06-28 Nr. AB-12708-3-61-3-04844-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), R. S., A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), R. S., A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-06-28 Nr. AB-12708-3-61-3-04844-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-349-1188/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04844-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 43.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), R. S., A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), R. S., A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), R. S., A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. skundas, kuriuo prašoma: 1) nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles; 2) panaikinti skundžiamus sprendimus Nr. 2023-03-10/A256-311; 2023-03-27/A256-374; 2023-03-31/A256-407; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti iš naujo pareiškėjų teiktus prašymus Nr. E688-96/23; E688-91/23; E688-97/23; E688-88/23; E688-95/23; E688-89/23; E688-117/23; E688-90/23; E688-119/23; E688-108/23; E688-109/23; E688-110/23; E688-107/23; E688-114/23; E688-112/23; E688-115/23; 4) priteisti pareiškėjų naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame skirsnyje „Grupės skundas“ nustatytu teisiniu reglamentavimu, grupės skundui keliamais reikalavimais, nustatė, kad pareiškėjai, kaip fizinių asmenų grupė, kreipėsi į administracinį teismą su grupės skundu, prašydami panaikinti jų atžvilgiu priimtus tris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais buvo atsisakyta išduoti pažymas apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį. Pareiškėjai turi grupės atstovę – advokatę K. S.. Skundą teismui per EPP sistemą pateikė ir elektroniniu sisteminiu parašu pasirašė advokatė K. S.. Skunde nurodoma, jog kaip priedas Nr. 4 teikiami išrašai iš atstovavimų sutarčių su pareiškėjais, tačiau šie dokumentai teismui kartu su skundu nebuvo pateikti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 1262 straipsnio 5 punktas, 7 punktas).
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyrius 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. A256-311/23(2.15.2.48E-STR) išnagrinėjo pareiškėjų prašymus Nr. E688-88/23(2.15.2.48E-STR), E688-89/23(2.15.2.48E-STR), E688-90/23(2.15.2.48E-STR), E688-91/23(2.15.2.48E-STR), E688-92/23(2.15.2.48E-STR), E688-95/23(2.15.2.48E-STR), E688-96/23(2.15.2.48E-STR), E688-97/23(2.15.2.48E-STR); 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. A256-374/23(2.15.2.48E-STR) išnagrinėjo pareiškėjų prašymus Nr. E688-107/23(2.15.2.48E-STR), E688-108/23(2.15.2.48E-STR), E688-109/23(2.15.2.48E-STR), E688-110/23(2.15.2.48E-STR), E688-112/23(2.15.2.48E-STR), E688-114/23(2.15.2.48E-STR), E688-115/23(2.15.2.48E-STR), E688-116/23(2.15.2.48E-STR), E688-117/23(2.15.2.48E-STR) ir E688-118/23(2.15.2.48E-STR); 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. A256-407/23(2.15.2.48E-STR) išnagrinėjo pareiškėjų J. N. ir P. N. prašymą Nr. E688-119/23(2.15.2.48E-STR).
Teismas sprendė, kad pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip grupės asmenų skundas. Nurodė, kad pagal skundo reikalavimą yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai pagal atskirų pareiškėjų grupių, sudarančių mažiau nei dvidešimt fizinių asmenų, prašymus, t. y. nėra bendro grupės narių reikalavimo ABTĮ 1262 straipsnio 1, 2 ir 6 punktų prasme. Vien tai, kad trijų skundžiamų sprendimų priėmimą galimai lėmė tos pačios faktinės aplinkybės, sprendimai priimti vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų normomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjų grupės skundą galima nagrinėti remiantis ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiojo skirsnio „Grupės skundas“ nuostatomis, nes grupės skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio ginčo situacijose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-468-815/2021; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020).
Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Teismas papildomai pažymėjo, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde nurodo, kad sumokėjo 144 Eur žyminį mokestį, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, priimti prašymą dėl trūkumų šalinimo, priimti pareiškėjų skundą ir jį nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles.
Pareiškėjų teigimu, teismas vienu iš pagrindų grupės skundo nepriėmimui nurodo, jog su grupės skundu nebuvo pridėti išrašai iš atstovavimo sutarčių, kurie pagrįstų advokatės K. S. teisę atstovauti pareiškėjus. Toks grupės skundo trūkumas nėra ir negali būti laikomas pagrindu nepriimti grupės skundo, o buvo pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą. Tačiau teismas šio instituto netaikė, todėl suvaržė pareiškėjų procesines teises. Siekiant efektyvaus ir operatyvaus administracinio proceso užtikrinimo pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu teikia trūkumų šalinimo prašymą su ištaisytais teismo nustatytais trūkumais.
Pareiškėjai nurodo, kad grupės ieškinio koncepcija buvo apibrėžta 2011 m., nurodant, jog Lietuvos teisėje reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties trūkumo, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi).
Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad juos vienija tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi: pareiškėjai yra patalpų bendrasavininkai, kurie siekia tinkamai ir efektyviai naudoti savo nuosavybės teise turimą turtą; atsakovas visiems pareiškėjams tapačiai apribojo nuosavybės teises; būtent tai, kad visų pareiškėjų teisės buvo tapačiai suvaržytos, sąlygoja ir tai, kad pareiškėjai turi vienodą materialinį suinteresuotumą, jog grupės skundu skundžiami atsakovo sprendimai būtų panaikinti ir pareiškėjai nekliudomai galėtų įgyvendinti savo teises; grupės skunde skundžiami atsakovo priimti sprendimai savo turiniu yra identiški.
Pareiškėjai teigia, kad teismas skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje atliko materialinį vertinimą, kuris atliekamas tik išnagrinėjus ginčą. Teismas netinkamai ir deklaratyviai įvertino grupės skundo duomenis, nežinoma kokiais pagrindais ir kuo vadovaudamasis nusprendė, jog grupės skundo keliamas reikalavimas nėra bendras tarp visų pareiškėjų. Teismas nepasisakė, jog šio ginčo kontekste būtent grupės skundas būtų efektyvesnis ir tinkamesnis būdas spręsti ginčą su atsakovu. Nutartyje tik neaiškiai nurodoma, jog nėra bendro grupės reikalavimo, tačiau nėra konkretizuojama jokių kitų egzistuojančių grupės skundo pagrįstumą ir reikalingumą sąlygojančių pagrindų.
Pareiškėjai nurodo, kad yra visos ABTĮ 1262 straipsnyje reglamentuojamos grupės skundo prielaidos ir sąlygos: skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; keliamas bendras grupės narių reikalavimas, jog atsakovo priimti skundžiami sprendimai būtų panaikinti; grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus – šio ginčo kontekste tokios procedūros nėra; grupė turi grupės atstovą – grupės atstovas yra M. K.; skundas teikiamas 25 pareiškėjų vardu, kurie atstovavimo sutarčių pagrindu yra atstovaujami advokatės K. S.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų grupės skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjų grupė į administracinį teismą kreipėsi kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos) bendrasavininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai per įgaliotą asmenį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymais Nr. E688-88/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-89/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-90/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-91/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-92/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-95/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-96/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-97/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-107/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-108/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-109/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-110/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-112/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-114/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-115/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-116/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-117/23(2.15.2.48E-STR), Nr. E688-118/23(2.15.2.48E-STR); Nr. E688-119/23(2.15.2.48E-STR), prašydami išduoti pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties Patalpas.
Skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės Statybos reglamentavimo skyriaus 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. kovo 27 d., ir 2023 m. kovo 31 d. sprendimais Nr. 2023-03-10/A256-311; 2023-03-27/A256-374; 2023-03-31/A256-407 „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ (toliau – ir Skundžiami sprendimai) buvo atsisakyta išduoti prašomas pažymas, Skundžiamus sprendimus grindžiant iš esmės analogiškais teisiniais pagrindais ir motyvais.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų grupės skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu, pagal kurią teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose.
Grupės ieškinio koncepcija buvo apibrėžta 2011 m., nurodant, jog Lietuvos teisėje reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Lietuvos teisėje įtvirtinus grupės institutą siekiama, be kita ko, labiau užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nes grupės ieškinio instituto pagalba gali būti apginami ir tie asmenys, kurie neinicijuoja teisminio bylinėjimosi dėl finansinių priežasčių, patirties trūkumo, laiko sąnaudų, be to, grupės ieškinio instituto pagalba siekiama sutrumpinti bylų procesą, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu, taip prisidėti prie asmenų pasitikėjimo teismine sistema, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos. Kreipiantis į teismą remiantis grupės ieškinio institutu yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi).
Reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės nustatytos ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame skirsnyje „Grupės skundas“. Šis skirsnis detaliai nustato prielaidas ir sąlygas, kurių turi būti laikomasi tam, kad pateiktas skundas būtų nagrinėjamas pagal grupės skundo taisykles.
Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (ABTĮ 1261 str. 1 d.). Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje (ABTĮ 1261 str. 2 d.).
ABTĮ 1262 straipsnis imperatyviai nurodo, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus (1 p.); keliamas bendras grupės narių reikalavimas (2 p.); grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai (3 p.); bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus (4 p.); grupė turi grupės atstovą (5 p.); reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą (6 p.); grupė turi grupės advokatą (7 p.).
Pagal ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalį grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. Be to, grupės skunde turi būti: prašymas nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles (1 p.); pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles (2 p.); apibūdinta grupė, kurios skundas paduodamas (3 p.); nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams (4 p.); bendras grupės narių reikalavimas (5 p.); individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus (6 p.); nurodytas grupės atstovas (7 p.). Grupės skundą pasirašo grupės atstovas ir grupės advokatas (1263 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad grupės skundo turiniui keliami reikalavimai lemia ir prie skundo pateiktinus priedus.
ABTĮ 1264 straipsnis nustato specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo priedams. Be ABTĮ įstatymo 25 straipsnyje nustatytų skundo priedų, prie grupės skundo pridedami šie priedai: 1) grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu grupės narys turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 2) šio įstatymo 1262 straipsnio 6 punkte nurodyti grupės narių pareiškimai; 3) teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės narių, atstovaujamų grupės atstovo ir grupės advokato; 4) pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, pateiktas grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, skundo pagrindas ir jame keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti fiziniai ar juridiniai asmenys gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka, pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie grupės skundo nagrinėjimo proceso ypatumus; 5) įrodymai, pagrindžiantys bendrą grupės narių reikalavimą ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šį reikalavimą; 6) įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; 7) dokumentai, patvirtinantys šio įstatymo 1268 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (kai grupei atstovauja asociacija ar profesinė sąjunga).
ABTĮ 1269 straipsnis nustato, kad teismas nutartyje dėl grupės skundo priėmimo nustato grupės papildymo terminą, patvirtina šio įstatymo 1264 straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo ir jį paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Grupės atstovas teismo patvirtintą šio įstatymo 1264 straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais.
Pirmiau aptartos ABTĮ nuostatos liudija, jog grupės skundas turi atitikti specialius reikalavimus, kurie iš esmės yra nulemti šio skundo, kaip kolektyvinio interesų gynimo instrumento, pobūdžio. Pareiškėjų grupės papildymo (naujų narių prisijungimo) galimybė yra esminė grupės skundo sąlyga.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų pateiktas procesinis dokumentas neatitinka specialių grupės skundui keliamų reikalavimų. Pareiškėjų skunde nėra pareikštas ketinimas papildyti pareiškėjų grupę, nepridėtas pranešimas, kurį būtų ketinama paskelbti siekiant per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Atitinkamai, nėra pagrindo pareiškėjų skundo laikyti grupės skundu ABTĮ prasme.
Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei Civilinio proceso kodekse, ABTĮ procesinio bendrininkavimo institutas nėra įtvirtintas, tačiau tai savaime nereiškia, kad asmenų grupė gali teismui pateikti tik grupės skundą ir neturi teisės reikšti atskirų narių individualaus pobūdžio reikalavimų, kurie nagrinėjami pagal bendrąsias ABTĮ nuostatas; tokio draudimo minėtas įstatymas neįtvirtina. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teisme gali būti nagrinėjamas ir kelių fizinių asmenų pateiktas skundas, kuris nagrinėjamas ne pagal specialias taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundo priėmimo klausimas spręstinas pagal bendrąsias ABTĮ nustatytas taisykles.
Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aptartą teisinį reguliavimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis panaikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), R. S., A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis