A-492-281-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-281/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00909-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. Ž. su skundu (b. l. 1), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro (toliau – ir Kultūros ministras) 2012 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P3-29 „Dėl J. Ž. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti ją į buvusias pareigas ir priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat, prašė sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai.

Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu buvo atleista iš valstybės tarnautojo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus vyriausiojo specialisto – pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 22 straipsnio 19 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalimi. Atleidimo iš pareigų pagrindas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir įstaigų prie ministerijos vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų bei auditorių, vertinimo komisijų narių, 18-20 kategorijų karjeros valstybės tarnautojų vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2012 m. vasario 24 d. išvada Nr. K-9, kuria pasiūlyta valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų, nes pareiškėjos veikla du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai. Pareiškėja teigė, kad ji negalėjo tinkamai vykdyti savo pareigų, laiku atlikti jai priskirtas užduotis pablogėjus sveikatai dėl kenksmingų darbo sąlygų ir kasmetinių atostogų nesuteikimo. Pareiškėja nurodė, kad perkėlus jos darbo vietą į kabinetą, esantį šalia lifto, dėl nuolatinio jo keliamo triukšmo sutriko sveikata. Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į tiesioginius vadovus dėl darbo vietos pakeitimo ir kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti. Teigdama, kad atliekamo darbo kokybė pablogėjo dėl darbdavio kaltės, pareiškėja nurodė, jog jos atžvilgiu griežčiausia priemonė esant neigiamam valstybės tarnautojo tarybos įvertinimui – atleidimas iš pareigų – pritaikyta nepagrįstai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimu (b. l. 23–29) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, jog pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinta pagal teisės aktuose įtvirtintą valstybės tarnautojų tarybinės veiklos vertinimo procedūrą. Pažymėjo, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2011 m. vasario 1 d. išvadoje Nr. 9 pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino neigiamai ir pasiūlė panaikinti turimą kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisija 2012 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. K-9 antrą kartą iš eilės pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino neigiamai ir pasiūlė atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų. Dėl pareiškėjos darbo sąlygų atsakovas nurodė, jog 2011 m. gegužės 9 d. buvo atliktas triukšmo rizikos nustatymas ir vertinimas, kurio metu konstatuota, jog kasdienio veikiančio triukšmo vertė neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių triukšmo verčių. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje nebuvo užregistruota pareiškėjos prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurie nebūtų buvę patenkinti. Teigė, kad planuojamų kasmetinių atostogų grafikas su pareiškėja derintas iš anksto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu (b. l. 160–164) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai du kartus iš eilės. Atsižvelgdama į tai, ir vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 19 dalies 1 punktu, Vertinimo komisija 2012 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. K-9 pasiūlė atleisti pareiškėją iš pareigų. Nurodyto siūlymo pagrindu Kultūros ministras 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. P3-29 nusprendė nuo 2012 m. vasario 27 d. atleisti Vidaus audito skyriaus vyriausiąją specialistę J. Ž. iš einamų pareigų. Pareiškėja iš pareigų buvo atleista vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja aplinkybių, dėl kurių jos tarnybinė veikla du kartus iš eilės įvertinta nepatenkinamai neneigė, pripažino, jog laiku ir tinkamai neatliko jai pavestų užduočių, tačiau dėl to kaltino atsakovą, nesudariusį jai tinkamų darbo sąlygų.

Teismas įvertino, jog minėti pareiškėjos argumentai yra subjektyvaus pobūdžio ir nėra pagrindas pripažinti, kad jos tarnybinė veikla nepagrįstai įvertinta nepatenkinamai. Be to, jie paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Teismas konstatavo, kad atsakovas reagavo į pareiškėjos nusiskundimus dėl darbo sąlygų ir sveikatos sutrikimų. 2011 m. gegužės 9 d. atlikus triukšmo rizikos nustatymą ir vertinimą nustatyta, jog lifto, prie kurio buvo įrengta pareiškėjos darbo vieta, ir dėl kurio keliamo triukšmo skundėsi pareiškėja, neviršijo teisės aktuose nurodytų triukšmo ribinių verčių. Be to, pareiškėjos pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje Nr. SK-604 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų”, nurodyta, kad pareiškėja negali dirbti dėl rankas, visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai triukšmo ekspozijos lygis viršija 80 dB(A). Tuo tarpu pareiškėjos darbo vietoje atlikto triukšmo rizikos nustatymo ir vertinimo metu nustatytas visuminis garso slėgis važinėjant liftui – 33 dB A. Teismas akcentavo, kad atsakovas pareiškėjai siūlė pakeisti darbo pradžios ir pabaigos laiką arba sutrumpinti darbo dienos laiką, tačiau tokia galimybe pareiškėja nepasinaudojo.

Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų pagrindžiančių pareiškėjos argumentus, jog jai nebūdavo suteikiamos kasmetinės atostogos. Atvirkščiai, byloje pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėjai kasmetinės atostogos buvo suteikiamos pagal individualų prašymą. t. y. konkrečiu prašomu metu suteiktas prašomas dienų skaičius.

Teismas nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių atliktas pareiškėjos 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimas galėtų būti pripažintas neobjektyviu, o jos tarnybinė veikla nepagrįstai įvertinta nepatenkinamai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis valstybės tarnautojo tarnybinę veiklos vertinimą reglamentuojančių Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių reikalavimų.

III. Pareiškėja J. Ž. padavė apeliacinį skundą (b. l. 168), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir atleidimą iš valstybės tarnybos pripažinti neteisėtu.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi teisės aktų nuostata, nustatančia, jog jei du kartus iš eilės valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama nepatenkinamai, valstybės tarnautojas turi būti atleidžiamas iš pareigų. Pareiškėja taip pat nurodo, jog teismas, vertindamas triukšmo daromą poveikį sveikatai, neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos sveikatos būklės blogėjimą, taip pat netinkamai įvertino kasmetinių atostogų suteikimo aplinkybes. Pareiškėjos nuomone, tai kad ją atleidžiant iš pareigų turėjo būti išmokėta kompensacija už 82,45 kalendorines nepanaudotų atostogų dienas įrodo, jog ji negalėjo pasinaudoti visomis jai priklausančiomis kasmetinėmis atostogomis. Darbdavys kasmetines atostogas perkeldavo be jos prašymo ir sutikimo. Pareiškėja teigia, kad jai nepagrįstai pritaikyta pati griežčiausia priemonė, iš numatytų Valstybės tarnybos įstatyme galimų vertinimo komisijos siūlymų valstybės tarnautojo tarnybą įvertinus nepatenkinamai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 171–174) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjos tarnybinė veikla, vadovaujantis teisės aktais nustatyta valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai dėl to, kad ji laiku neįvykdė jai pavestų užduočių. Esant tokiam tarnybos įvertinimui ir Vertinimo komisijos siūlymui, Kultūros ministras priėmė sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalimi ir 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos argumentai dėl triukšmo daromo neigiamo poveikio jos sveikatai nepagrįsti, nes tyrimu nustatytas triukšmo lygis pareiškėjos darbo vietoje neviršija teisės aktais nustatytų normų, be to yra mažesnis, negu nurodytas kaip darantis poveikį pareiškėjos sveikatai, pareiškėjos pateiktoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų” Nr. SK-604. Atsakovas teigia, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje nebuvo užregistruota pareiškėjos prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurie nebūtų buvę patenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumas ir pagrįstumas, kai atleidžiama iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 19 dalies 1 punkto bei 44 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – pagal vertinimo komisijos siūlymą.

Pareiškėja ginčija atsakovo 2012 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. P3-29, kuriuo ji buvo atleista iš Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų nuo 2012 m. vasario 27 d. remiantis valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2012 m. liepos 24 d. išvada, kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, ir atsižvelgiant į komisijos siūlymą valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų. Pareiškėjos tarnybinė veikla nepatenkinamai buvo įvertinta du kartus – 2011 m. vasario 1 d. ir 2012 m. vasario 24 d.

Pareiškėja nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos priimant 2011 m. vasario 1 d. ir 2012 m. vasario 24 d. sprendimus nustatytų faktų, tačiau teigė, kad nepatenkinamus tarnybinės veiklos rezultatus lėmė paties atsakovo veiksmai – netinkamos darbo sąlygos (jos darbo kabinetas šalia lifto, kuris kėlė pastovų triukšmą, dėl to pradėjo blogėti pareiškėjos sveikata), bei vengimas suteikti visas priklausančias kasmetines atostogas. Be to, atsakovas, žinodamas pareiškėjos sunkią sveikatos būklę, galėjo taikyti ne griežčiausią priemonę – atleidimą iš tarnybos, bet kitas Valstybės tarnybos įstatyme numatytas priemones – tobulinti kvalifikaciją, suteikti žemesnę kvalifikacinę klasę, perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis numato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuotas užduotis. Šio straipsnio 19 dalies 1 punktas numato, kad vertinimo komisija valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai jis du kartus iš eilės karjeros valstybės tarnautojo veikla įvertinama nepatenkinamai. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pagal vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų ar jų perkėlimo į žemesnes pareigas pagal vertinimo komisijos siūlymą praktikoje yra suformuota taisyklė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami tik valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimai (administraciniai aktai), sukeliantys valstybės tarnautojui teisines pasekmes, todėl spręsdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo, teismas kartu turi ištirti vertinimo komisijos išvadą, kuria pasiūlyta atleisti karjeros valstybės tarnautoją. Vertinimo komisijos išvada, kuria pasiūlius atleisti karjeros valstybės tarnautoją iš pareigų priimamas individualus administracinis aktas dėl valstybės tarnautojo atleidimo, laikytina tokio sprendimo motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146-10, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1727-08). Ginčijamo įsakymo (2012 m. vasario 24 d. Nr. P3-29) įžanginėje dalyje greta išvardytų teisinių pagrindų nurodyta, jog remiamasi ir Vertinimo komisijos išvada.

Patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos reikalavimą dėl atsakovo 2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. P3-29 panaikinimo, atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir šioje byloje nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir Vertinimo taisyklėmis nustatytų reikalavimų kontekste išsamiai patikrino tiek Vertinimo komisijos, tiek pareiškėjos tiesioginio vadovo pateiktos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagal nustatytus kriterijus pagrįstumą, tiek procedūras. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka, todėl papildomai su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu susijusių aplinkybių nevertina ir argumentų nekartoja. Pareiškėja taip pat neginčija aplinkybių, dėl kurių jos veikla du metus iš eilės buvo įvertinta neigiamai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, kad pareiškėjos veiklos neigiamą vertinimą nulėmė atsakovo sudarytos netinkamos darbo sąlygos, dėl kurių pablogėjo pareiškėjos sveikata, bei aplinkybė, kad jai nebuvo suteikiamos visos kasmetinės atostogos. Teismas šias aplinkybės tyrė ir vertino jų galimą objektyvią įtaką neigiamam pareiškėjos veiklos vertinimui. Teismas įvertino, kad atsakovas, siekdamas nustatyti, ar šalia lifto įrengtoje darbo vietoje kyla ar gali kilti triukšmo sukeliama sveikatos pakenkimo rizika, atliko triukšmo rizikos nustatymą ir vertinimą. UAB „Akustinių tyrimų centras“ Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos 2011 m. gegužės 9 d. garso lygio matavimo protokolu Nr. ATC-t-165 nustatyta, kad visuminis garso slėgio lygis 413 kabinete (važinėjant liftui) – 33dBA (b. l. 92), kuris yra žemesnis, negu ribinės triukšmo vertės, nustatytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-256 patvirtintų Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų III skyriuje (80dBA–87 dBA). Įrodymų byloje, kurie paneigtų padarytas išvadas dėl triukšmo lygio ir jo objektyvios įtakos darbo sąlygoms, daugiau nėra, todėl šie pareiškėjos teiginiai pagrįstai pripažinti subjektyviais.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas būtų kokiomis nors priemonėmis ribojęs pareiškėjos teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Priešingai, pateikiami pareiškėjos prašymai bei Kultūros ministro įsakymai patvirtina, kad kasmetinės atostogos buvo suteikiamos šalių suderintu laiku ir trukmės. Vien tas faktas, kad pareiškėją atleidžiant iš tarnybos buvo didelis neišnaudotų kasmetinių atostogų likutis – 82,45 dienos, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo pažeidžiama pareiškėjos teisė į kasmetines atostogas, ir tai galėjo turėti neigiamą įtaką jos veiklos rezultatams, nes nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjos valią pasinaudoti turimu kasmetinių atostogų likučiu kokiu nors konkrečiu metu.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus dėl jai pritaikytos pačios griežčiausios priemonės – atleidimo iš tarnybos, atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui atleisti valstybės tarnautoją kai jo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 19 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios paneigtų šių vertinimų išvadas. Veiklos vertinimo metu ištirti faktai – kad pareiškėja nepradėjo nė vieno 2011 m. planuoto vidaus audito, nes neužbaigė 2010 m. gegužės mėnesį pradėto audito, baigė 2010 m. pradėtus įstaigų pažangos stebėjimus, sutvarkė vieną 2010 m. pabaigto vidaus audito dokumentų bylą, patvirtina, kad pareiškėja iš esmės neatliko 2011 m. numatytų darbų. Pareiškėjos veikla nepatenkinamai buvo įvertinta ne tik 2011 m., 2012 m., bet ir 2010 m., 2011 m. vasario 7 d. jai buvo panaikinta trečia kvalifikacinė klasė. Tokiu atveju atsakovo pritaikytą priemonę – atleidimą iš tarnybos – nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg griežtą, ji proporcinga Valstybės tarnautojų veiklos keliamiems tikslams, numatytiems Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje – įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotas. Kai valstybės tarnautojas beveik visa apimtimi nevykdo per vertinimo laikotarpį jam suformuluotų užduočių, mažiau griežtos priemonės negu atleidimas iš tarnybos pritaikymas sumenkintų veiklos vertinimo svarbą, neatitiktų tiek pačiam vertinimui, tiek valstybės tarnybai keliamų tikslų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys Arūno Sutkevičiaus Virginija Volskienė