2023-05-03 Nr. AB-9437-3-61-3-09889-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1698-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09889-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. N. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. N. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. N. E. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 22S162424 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Grėsmę kilmės šalyje lėmė tautinė priklausomybė, nes vyraujanti (duomenys neskelbtini) engia etnines mažumas: naikina žemdirbių pasėlius, užpuolė kaimą ir nužudė artimuosius. Atsakovas visiškai neįvertino realios padėties (duomenys neskelbtini), kuri yra ant pilietinio karo slenksčio. Pareiškėjas pabėgo iš kilmės šalies, nes patyrė etninį persekiojimą, savo šalyje neturi gyvenimo, jokio saugumo ar užtikrintumo ateitimi, todėl negali grįžti, nes ten yra visiškai nesaugu, žmonėms nuolat yra grasinama, jie neturi teisių, o korumpuoti pareigūnai patys persekioja kitataučius. Pareiškėjas siuntė jo pasakojimą pagrindžiančius įrodymus elektroniniu paštu info@migracija.gov.lt, kurie Sprendime nebuvo vertinti.

2.2. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir pateiktų persekiojimo įrodymų, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

2.3. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, ne itin sklandžiai kalbantis anglų kalba, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

2.4. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Etninėms mažumoms priklausantys asmenys nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, o valstybės jėgos struktūros tai toleruoja ir net savotiškai skatina. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluotas vidinis konfliktas, tačiau jokių aktualių detalių dėl to nepateikė.

2.5. Sprendime formaliai pasisakyta siekiant paneigti pareiškėjo priklausymą (duomenys neskelbtini) politinei struktūrai, taip pat nebuvo įvertinta aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo vadovaujantis narys, tačiau vien dėl priklausymo ir reiškiamo palaikymo potencialiai yra valdžios institucijų persekiojimo taikinys. Pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygį atsakovas vertino ne remiantis teisės aktų reikalavimais, o buitiškai ir visiškai neteisingai juos interpretuodamas.

2.6. Atsakovas visiškai neįvertino viešai skelbiamų oficialių duomenų apie itin pablogėjusią (duomenys neskelbtini) situaciją dėl karinių konfliktų bei dėl gamtinių kataklizmų, kurie milijonus žmonių privertė tapti pabėgėliais dėl nebetinkamų gyventi sąlygų, net gi maisto trūkumo – tokius aktualius duomenis pateikia tarptautinės organizacijos.

2.7. Sprendimu atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti. Šie sprendimai yra išvestiniai iš Sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai. Be to, sankcijos pareiškėjui nustatytos pagal Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytas maksimalias ribas, tačiau Sprendime visiškai nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios tokią būtinybę. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Nėra duomenų, jog pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė bendra nesaugia situacija šalyje, baime būti nužudytam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) judėjimui, dėl jo išpažįstamos religijos (krikščionybės), šalyje taip pat siaučia ekstremistinė grupuotė (duomenys neskelbtini).

4.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, kad neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

4.3. Pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindė jokiais argumentais, t. y. nors pareiškėjas ir nurodo, kad atsakovas tariamai pažeidė teisės aktuose nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Tokie skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

4.4. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Jam buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, o atsakovas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Prieš priimant Sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjo patirtimi.

4.5. Pareiškėjas savo pasakojimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, jis teigė, jog negali grįžti į kilmės valstybę, kadangi joje yra bendrai nesaugu, žmonės yra žudomi. Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, neva jis atsakovui siuntė įrodymus, kurie nebuvo įvertinti, yra deklaratyvus, kadangi pareiškėjas su skundu nepateikė nei pačių įrodymų, nei patvirtinimo apie jų siuntimą. Pareiškėjo pasakojimas apie narystę (duomenys neskelbtini) judėjime yra išskirtinai nedetalus, bendro pobūdžio, nenuoseklus. Viena vertus, pareiškėjas nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs tik 6 mėnesiams, teigė, kad prisijungė 2017 m., kita vertus, nurodė, kad prisijungė 2021 m. pradžioje. Pareiškėjas nenurodė kaip atrodo (duomenys neskelbtini) judėjimo atributika ar kada minėtas judėjimas buvo įsteigtas ir pareiškėjas nepateikė dokumentų, kuriais patvirtintų savo narystę minėtame judėjime. Be to, tyrimo metu buvo surinkta kilmės valstybės informacija, kuri nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo. Pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) judėjimą, kurios narys jis tariamai buvo, yra labai ribotos bei neišeinančios už bendro pobūdžio informacijos, žinomos plačiajai visuomenei, ribų.

4.6. Pareiškėjas apklausų metu teikė prieštaringą informaciją. Pirminės apklausos metu nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini) valstijoje, antrinės apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) valstijoje (pietinė (duomenys neskelbtini) valstija). Taip pat pareiškėjas nurodė, jog valstybės šiaurinėje dalyje praktikuoti krikščionybę nėra galima, tačiau tokie teiginiai nesuderinami su kilmės valstybės informacija, anot kurios, (duomenys neskelbtini) yra pasaulietinė valstybė ir religijos laisvė yra garantuota. Prieglobsčio pašytojo gyvenamojoje valstijoje ((duomenys neskelbtini) valstija) krikščionys sudaro daugumą.

4.7. Pareiškėjas nurodė, kad jam kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini), kurie siautėja šalies šiaurinėje dalyje. Remiantis surinktais duomenis, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) valstijoje (pareiškėjo paskutinėje oficialioje gyvenamojoje vietoje) ekstremistines grupuotės (duomenys neskelbtini) išpuolių nebuvo užfiksuota. Duomenų apie minėtos grupuotės išpuolius (duomenys neskelbtini) valstijoje taip pat nebuvo užfiksuota ir 2020 m.–2021 m. Pareiškėjo pasakojimas, kad jis su jį įvaikinusiu asmeniu buvo užpulti uniformuotų vyrų nėra laikomas nustatytu faktu, pasakojimas nėra patvirtintas jokiais įrodymais, be to, abstraktus.

4.8. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

4.9. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Byloje nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė ar egzekucija, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Surinkta kilmės valstybės informacija apie saugumą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra valstijų, kuriose beatodairiškas smurtas pasiekia tokį aukštą lygį, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, o beatodairiškas smurtas minėtoje teritorijoje nesiekia tokio lygio, jog vien buvimas joje sąlygotų grėsmę gyvybei.

4.10. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informacija, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Atsakovas įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus (baimė būti persekiojamu ir nužudytu dėl išpažįstamos religijos, dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) judėjimui, bei dėl (duomenys neskelbtini) vykdomo smurto), pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Atsakovas pareiškėjo pasakojimo kontekste vertindamas jo priklausymą (duomenys neskelbtini) judėjimui ir gręsiantį (duomenys neskelbtini) religinį persekiojimą dėl jo išpažįstamos religijos (krikščionybės), nustatė rimtus pasakojimo trūkumus. Pareiškėjo pasakojimas nedetalus ir nenuoseklus, be to, prieštaringas, kadangi pasakojime nurodė skirtingas datas, kuomet, kaip teigė, prisijungė prie (duomenys neskelbtini) judėjimo, t. y. nėra aišku, ar prisijungė 2017 m., ar prisijungimo data yra 2021 m. Be to, nežinojo kaip atrodo minėto judėjimo atributika ar kada minėtas judėjimas buvo įsteigtas. Pažymėjimo, patvirtinančio narystę (duomenys neskelbtini) judėjime, jis neturi ir neįsivaizduoja, kas galėtų jam tokį atsiųsti. Pareiškėjo pasakojimas apie priklausymą (duomenys neskelbtini) judėjimui nepatvirtintas jokiais faktiniais įrodymais bei, kaip matyti iš atsakovo surinktos informacijos, nesuderinamas su surinkta aktualia kilmės valstybės informacija. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad kilmės valstybės šiaurinėje dalyje praktikuoti krikščionybę neleidžiama, taip pat prieštarauja atsakovo surinktai kilmės valstybės informacijai. Nors krikščionys susiduria su ypač sudėtinga padėtimi (duomenys neskelbtini) šiaurės rytuose, nes ten yra (duomenys neskelbtini), nors ši grupė taikosi ir į nuosaikius musulmonus, pareiškėjo gyvenamojoje valstijoje ((duomenys neskelbtini) valstija) krikščionis sudaro daugumą.

7. Be to, iš atsakovo surinktos informacijos bei iš apklausos duomenų matyti, kad pareiškėjas klaidino Migracijos departamentą nurodydamas savo gimimo datą, t. y. pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje metu nurodė gimimo datą (duomenys neskelbtini), vėliau ją pakeitė į (duomenys neskelbtini), o gavus atsakymą iš FRONTEX ryšių karininko (duomenys neskelbtini) dėl tapatybės ir pilietybės patvirtinimo, nustatyta, kad pareiškėjo gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini) provincijoje.

8. Teismo vertinimu, tyrimo metu surinkta informacija pagrindė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė tarptautinės apsaugos poreikį, yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Teismo įsitikinimu, atsakovas teisus, teigdamas, kad pareiškėjo netikslus, prieštaringas bei abstraktus pasakojimas iš esmės nepagrindžia individualaus persekiojimo galimybės. Atsižvelgęs į pareiškėjo pasakojimą, teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti save su valstybėje vykstančiais procesais. Nepagrįstos pareiškėjo atstovo abejonės, jog apklausos metu kilę nesklandumai dėl vertimo turėjo esminę reikšmę užsieniečio pasakojimo pakankamumo ir tikrumo vertinimui. Apklausos transkirpsijoje ties vertėjo pozicija fiksuotos atžymos, kad greito užsieniečio kalbėjimo nėra aišku, kas sakoma, tačiau matyti, jog užsieniečiui apklausos metu sudaromos galimybės teikti paaiškinimus tiek laisvai, tiek užduodant patikslinančius klausimus. Užsienietis apklausos metu apsiribojo tik glaustais atsakymais, be kita ko, bylos teisme žodinio nagrinėjimo metu nesinaudojo sudarytomis galimybėmis papildyti paaiškinimus, kurie galėtų būti reikšmingi vertinant bendrą pareiškėjo pasakojimo patikimumą, teikė atsakymus tik į užduodamus klausimus.

10. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, o nurodomo galimo persekiojimo priežastys susijusios su pareiškėjo išpažįstama religija. Nėra jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjui nekyla grėsmė ar baimė būti persekiojamam. Priešingai, pareiškėjo argumentai dėl baimės grįžti į kilmės valstybę, dėl nurodytų aplinkybių neišsamumo, nelaikytini įrodytais. Pareiškėjo atstovės įvardyti procedūriniai Sprendimo priėmimo pažeidimai dėl nekokybiškos apklausos (netinkamo vertimo) neturėjo įtakos tyrimo objektyvumui ir individualumui, neapribojo teisės į prieglobstį ar papildomą apsaugą įgyvendinimo. Atsakovas pagrįstai nustatė, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti susidorojimas su juo, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

12. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima priskirti pareiškėją bent vienai iš nurodytose

13. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatose nurodytų asmenų, kuriems taikomas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis, grupei, sumažino draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų. Pakeitęs draudimo atvykti laikotarpį, teismas taip pat nusprendė sumažinti ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpį iki 2 metų.

III. 14. Pareiškėjas I. N. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko skubos tvarka, paviršutiniškai, apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija kilmės šalyje, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant visapusiško įrodymų ištyrimo.

16. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

17. Pareiškėjas pažymi, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, o ja dar labiau paaštrino 2023 m. vasario 25 d. įvykę prezidento rinkimai. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta. Pareiškėjo apklausos trankripcijoje užfiksuota, jog apklausoje dalyvavęs vertėjas kelis kartus pakartojo, jog nesupranta ką pareiškėjas sako, o paskui pateikė ne pažodinį vertimą, o savo interpretaciją. Tokiu būdu tyrimą atlikęs atsakovo pareigūnas net nesuprato kokios rizikos ir grėsmės kilmės šalyje kilo pareiškėjui, iš ko ir kodėl. Todėl tyrimas buvo neišsamus ir netikslus, o pateikti įrodymai vertinti atsietai.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė bendra nesaugia situacija šalyje, baime būti nužudytam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) judėjimui, dėl išpažįstamos religijos (krikščionybės), šalyje taip pat siaučia ekstremistinė grupuotė (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo įvertinta, jog pareiškėjo nurodyta išvykimo iš kilmės valstybės priežastis neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad beatodairiškas smurtas kilmės šalyje nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

20. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, pateikti faktai abstraktūs, prieštaringi, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais. Pirminės apklausos metu jis nurodė esąs nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), o antrosios apklausos metu gimimo datą pakeitė į (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nustatyta, kad jo tikroji gimimo data yra (duomenys neskelbtini). Be to, jis savo pasakojimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas teigė, kad jis Migracijos departamentui siuntė įrodymus, bet nepateikė nei pačių įrodymų, nei įrodymų, patvirtinančių jų išsiuntimą.

Atsakovo vertinimu, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie narystę (duomenys neskelbtini) judėjime yra išskirtinai nedetalus, bendro pobūdžio, nenuoseklus. Viena vertus, pareiškėjas nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs tik 6 mėnesiams, teigė, kad prisijungė 2017 m. („Aš prisijungiau prie šitos grupės pavadinimu (duomenys neskelbtini) 2017 metais“), kita vertus, prieštaraujančiai nurodė, kad prisijungė 2021 m. pradžioje („Aš kaip sakiau, prisijungiau prie (duomenys neskelbtini) 2017-ais. Aš prisijungiau likus 6 mėnesiams iki išvykimo“; prieglobsčio prašytojas iš kilmės valstybės išvyko 2021 m. gegužės mėn.).

Pareiškėjas neprisimena kaip atrodo (duomenys neskelbtini) judėjimo atributika ar kada minėtas judėjimas buvo įsteigtas. Paprašytas įvardinti (duomenys neskelbtini) judėjimo tikslus, prieglobsčio prašytojas tepasakė, kad judėjimas siekia laisvės, turėti savo vyriausybę, „būti patys sau“. Pažymėjimo Lietuvoje, kuris patvirtintų jo narystę (duomenys neskelbtini) judėjime, jis neturi ir neįsivaizduoja, kas galėtų jam tokį atsiųsti. Be to, tyrimo metu buvo surinkta kilmės valstybės informacija, kuri nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apklausų metu taip pat teikė prieštaringą informaciją. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini) valstijoje, antrinės apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini) valstijoje (pietinė (duomenys neskelbtini) valstija). Be to, jis nurodė, jog valstybės šiaurinėje dalyje praktikuoti krikščionybę nėra galima, tačiau tokie jo teiginiai nesuderinami su kilmės valstybės informacija, anot kurios, (duomenys neskelbtini) yra pasaulietinė valstybė ir religijos laisvė yra garantuota.

21. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nėra patvirtintas aktualiais ir objektyviais, patikimais įrodymais. Jo pasakojimas apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) judėjimui ir gresiantį (duomenys neskelbtini) religinį persekiojimą yra nenuoseklus, prieštaringas ir nesuderinamas su aktualia kilmės valstybės informacija ir kelia pagrįstų abejonių. Atsižvelgus į nurodymus pasakojimo trūkumus, prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikomas patikimu įrodymu ir vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti save su valstybėje vykstančiais procesais. Pareiškėjo nurodyti viešai prieinami šaltiniai nepaneigia Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos, o tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje yra nestabili ekonomika ar jos nuosmukis, žmonės badauja niekaip nesusiję su individualia pareiškėjo situacija bei nepagrindžia, kad jis gali būti persekiojamas dėl konvencijoje nurodytų priežasčių. Surinkta kilmės valstybės informacija apie saugumą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra valstijų, kuriose beatodairiškas smurtas pasiekia tokį aukštą lygį, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 22S162424, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpis iki 2 metų, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, kilmės šalies informacija patvirtina apie grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir saugumui.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

27. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

29. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

30. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

32. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jis negali grįžti į kilmės valstybę, nes grįžimo į kilmės valstybę atveju jis būtų nužudytas vyriausybės, kariškių dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) judėjimai arba (duomenys neskelbtini) tautybės ekstremistų dėl jo išpažįstamos religijos (krikščionybės), šalyje taip pat siaučia ekstremistinė grupuotė (duomenys neskelbtini).

33. Dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą ir persekiojimo priežastis yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, pateikti faktai yra abstraktūs ir prieštaringi. Visų pirma, pareiškėjas pirminės apklausos metu nurodė esąs nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), o antrosios apklausos metu gimimo datą pakeitė į (duomenys neskelbtini), vis dėlto buvo nustatyta, kad jo tikroji gimimo data yra (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas teigė, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jis būtų nužudytas vyriausybės, kariškių dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) judėjimui arba (duomenys neskelbtini) tautybės ekstremistų dėl jo išpažįstamos religijos (krikščionybės), šalyje taip pat siaučia ekstremistinė grupuotė (duomenys neskelbtini).

Tačiau pareiškėjas negalėjo nurodyti tikslios prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) judėjimo datos (iš pradžių teigė, kad prie judėjimo prisijungė likus 6 mėn. iki išvykimo iš kilmės valstybės, po to teigė, kad 2017 metais), taip pat negalėjo nurodyti, kaip atrodo (duomenys neskelbtini) judėjimo atributika ar kada šis judėjimas buvo įsteigtas, kuriame šalies regione veikia šis judėjimas ir kas yra jos lyderis, negalėjo pateikti jo narystę judėjime patvirtinančių dokumentų. Negana to, pareiškėjas teigė prieštaringą informaciją dėl paskutinės gyvenamosios vietos kilmės valstybėje (iš pradžių nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) valstijoje, po to teigė, jog jo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini) valstijoje).

Nors pareiškėjas teigė, kad kilmės valstybės šiaurinėje dalyje praktikuoti krikščionybę nėra galima, tačiau, remiantis kilmės valstybės informacija, pagal (duomenys neskelbtini) yra pasaulietinė valstybės ir religijos laisvė yra garantuota. Pasak atsakovo surinktos informacijos, kilmės valstybės informacija nepatvirtina prieglobsčio prašytojui tariamai gresiančio persekiojimo dėl išpažįstamos religijos tikimybės, o 2020–2022 metais (duomenys neskelbtini) valstijoje (prieglobsčio prašytojo paskutinėje oficialioje gyvenamojoje vietoje) ekstremistinės grupuotės (duomenys neskelbtini) išpuolių nebuvo užfiksuota.

Atsižvelgus į nustatytus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai jo pasakojimą apie narystę (duomenys neskelbtini) judėjime vertino kritiškai ir nelaikė patikimu įrodymu, pagrindžiančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą, o jo deklaruojama baimė dėl išpažįstamos religijos bei (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimų nelaikytina visiškai pagrįsta.

34. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta faktinių aplinkybių, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad jam kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nėra aplinkybių, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Taigi, tyrimo metu nenustačius persekiojimo požymių, t. y. neidentifikavus faktinių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) provincijoje grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

35. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Remiantis duomenimis apie kilmės valstybę (žr., 2021 m. EPPB (angl. Country Guidance: (duomenys neskelbtini), 2021) gairės), nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevyksta ginkluotas konfliktas, jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) nevyksta beatodairiškas smurtas. Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybėje vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinama, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

36. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) valstijoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Be to, iš atsakovo pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina jo pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

39. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. N. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan