45bf6446-8607-42cb-a20e-d95c42ffd798 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-983-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01541-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „VM Transport“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-971-214/2018 pagal ieÅ¡kovės UAB „VM Transport“ ieÅ¡kinį atsakovui Ž.

A. dėl restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „VM Transport“ patikslintame ieÅ¡kinyje prašė taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. A. UAB „VM Transport“ naudai 22 300 Eur ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2015 m. vasario 2 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas pardavė transporto priemonę Land Rover R.

R. Sport, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Å alys susitarė, kad automobilio kaina 20 300 Eur. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-742-638/2017 2017 m. kovo 30 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ex officio pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, todėl atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 22 300 Eur, kuriuos jis gavo pagal pirkimo – pardavimo sutartį.Atsakovas Ž. A. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovui nesumokėjo automobilio kainos, nors Å¡alys buvo sutarę, kad automobilio kainÄ ieÅ¡kovė atsakovui sumokės banko pavedimu. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-733-633/2016 pagal Ž. A. ieÅ¡kinį UAB „VM Transport“ dėl skolos pagal kelių transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kompensacinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu priteisė iÅ¡ UAB „VM Transport“ Ž.

A. naudai 2015 m. vasario 2 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ už parduotÄ automobilį, t. y. 20 300 Eur sumÄ . Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-742-638/2017 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau teismas nesprendė klausimo dėl restitucijos taikymo; nenagrinėjo klausimo dėl kainos už automobilį sumokėjimo.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡Â ieÅ¡kovės UAB „VM Transport“ atsakovui Ž. A. 605 Eur advokato pagalbai byloje apmokėti.IÅ¡tyręs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas vertino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog pagal 2015 m. vasario 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kuri Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2A-742-638/2017, buvo panaikinta, ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui praÅ¡omÄ priteisti sumÄ už perkamÄ Å¡ia sutartimi automobilį.

Teismas nustatęs, kad nors pateiktuose byloje ieÅ¡kovės buhalteriniuose dokumentuose apskaitoma 20 300 Eur suma kaip įmonės įsiskolinimas V. M., tačiau byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kad Å¡i suma iš įmonės buvo iÅ¡mokėta bÅ«tent už perkamÄ automobilį; kad V. M. paskolos suteikimas UAB „VM Transport“ nedeklaruotas; kad ieÅ¡kovės atstovo V. M. duoti parodymai yra prieÅ¡taringi, sprendė, jog nesant jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas Ž.

A. ar / ir G. L. pinigus gavo, nėra pagrindo konstatuoti, kad pinigai už automobilį buvo sumokėti atsakovui Ž. A.. Taip pat teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodytas pinigų mokėjimo faktas, sutartyje nurodyta, kad šalys parduodamÄ transporto priemonę įkainojo 20 300 Eur. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog buvo įvykdžiusi prievolę sumokėti atsakovui sutartyje nurodytÄ Â 20 300 Eur automobilio kainÄ , nepagrindė ieÅ¡kinyje keliamo reikalavimo pritaikius restitucijÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 22300 Eur., todėl ieÅ¡kinį atmetė.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai IeÅ¡kovė UAB „VM Transport“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2018 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei padarė procesinės teisės normų pažeidimus, vertindamas Å¡ioje byloje įrodymų visumÄ ir darydamas iÅ¡vadas teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-180/2014). Teismas neįvertino, kad tarp šalių buvo sudaryta tipinė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios neužpildytus blankus galima gauti VĮ Regitra, sutartyje nėra grafos, kurioje būtų nurodomas pinigų sumokėjimo ir gavimo faktas.

Teismas neatsižvelgė, kad kuomet automobilis parduodamas nepažįstamam asmeniui yra atsiskaitoma iÅ¡ karto. Kilusiam teisiniam ginčui iÅ¡spręsti teismas turėjo taikyti CK 6.314 straipsnio 1 ir 2 dalis. Byloje esanti 2015 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sandoris įvyko bÅ«tent pagal CK 6.314 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, t.y. iÅ¡ sutarties turinio galima spręsti, kad pirkėjas nebuvo įpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, reiÅ¡kia jis kainÄ sumokėjo pardavėjui automobilio ir dokumentų perdavimo vietoje.

Taip pat teismas vertindamas sutartį turėjo taikyti ir CK 6.314 straipsnio 4 dalį. Ginčo sutarties turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tų susitarta dėl kitokių atsiskaitymo sÄ lygų. Teismas nebandė analizuoti sutarties turinio, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas pasirašė, jog transporto priemonę pardavė, o ieÅ¡kovė transporto priemonę pirko. IÅ¡ sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pinigai už automobilį sumokėti, nes atsakovas yra pasirašęs sutarties grafoje, kad transporto priemonę pardavė, o ieÅ¡kovės atstovas pasirašė, kad transporto priemonę pirko, t. y. veiksmas yra baigtas.

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta kaip abi sutarties šalys įvykdo savo prievoles. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas neatsižvelgė, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovas metų bėgyje nei karto nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl skolos sumokėjimo. Teismas darydamas išvadas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas ieškovei automobilį pardavė žinodamas, jog automobilis yra galimai vogtas, nes dar 2015 m. sausio 29 d.

Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja buvo priėmusi nutarimÄ grÄ Å¾inti automobilį atsakovui pagal jo raÅ¡tiÅ¡kÄ pasižadėjimÄ Å¡Ä¯ automobilį saugoti iki atskiro ikiteisminio tyrimo tyrėjo, prokuroro ar teisėjo nurodymo, pateikimo specialistui identifikacinių numerių tyrimui, įspėjus dėl atsakomybės pagal LR BK 246 str. Akivaizdu, kad atsakovas niekada nebuvo sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės atžvilgiu, o jo nesÄ Å¾iningumas leidžia kritiÅ¡kai vertinti jo paaiÅ¡kinimus, esÄ pinigų jis negavo.

Teismas savo iÅ¡vadas sprendime grindė ir liudytojo G. L. parodymais, nors jie taip pat turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovo atstovas netiksliai nurodęs kam bÅ«tent jis pinigus padavė, tačiau Å¡i aplinkybė neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, nes 2015 m. vasario 2 d. Regitroje kartu su atsakovu buvo liudytojas G. L., o tuo labiau, jog dar VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-733-633/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovo ir liudytojo G.

L. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai (sprendimo 3.2.). Atsakovo paaiÅ¡kinimai ir liudytojo G. L. parodymai dėl pinigų negavimo fakto turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes Å¡ių dviejų asmenų, susietų galimo regreso vienas į kitÄ , paaiÅ¡kinimai yra bendri, akivaizdžiai suderinti. Atsakovas ir R. L. yra geri pažįstami (atsakovas be jokio įgaliojimo jam patikėjo brangų turtÄ , dokumentus). Byloje yra įrodymai, kad liudytojas G. L. buvo iÅ¡duotas Vokietijai pagal Oldenburgo prokuratÅ«ros Europos areÅ¡to orderį.

G. L. teisme pripažino, kad jis Oldenburgo teismo buvo nuteistas už automobilių vagystes. Byloje yra duomenys, kad ginčo automobilis buvo pavogtas Oldenburgo mieste. Tikėtina, kad G. L. buvo nuteistas ir už ginčo automobilio vagystę, nors jis pats tai neigė IeÅ¡kovė neturi tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pinigus jos atstovas už automobilį perdavė, tačiau vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas turėjo pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį pinigų sumokėjimo faktÄ pripažinti įrodytu.

IeÅ¡kovės atstovas nuosekliai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad pinigus už automobilį sumokėjo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Ž. A. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: Apeliantės teiginius apie sumokėtÄ automobilio kainÄ paneigia VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-733-633/2016 nustatytos aplinkybės, jog už automobilį pirkėjas su pardavėju neatsiskaitė.

Å ių aplinkybių nepaneigė ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-742-638/2017. Apeliantė kelia reikalavimÄ dėl 22 300 Eur sumos priteisimo, nors sutartyje Å¡alys automobilį įkainojo 20 300 Eur. Tai, kad Å¡alys pasirašė sutartį ir automobilį įkainojo niekaip neįrodo, kad apeliantė atsakovui sumokėjo 20 300 Eur sumÄ . VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad svarbu byloje liudijusio V. M. parodymų nenuoseklumas. Atsižvelgiant į V. M. nuolatos keičiamus parodymus (tiek dėl kainos vietos mokėjimo; tiek dėl asmenų, kam neva buvo perduoti pinigai; tiek dėl bendros neva tai sumokėtos kainos) darytina iÅ¡vada, kad teiginiai apie tai, kad pinigų sumokėjo faktÄ Ä¯rodo tai, kad Å¡alys pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, yra tik apeliantės gynybinė pozicija.

Apeliantė yra juridinis asmuo, todėl pinigų mokėjimo faktas privalėjo bÅ«ti įformintas kasos iÅ¡laidų orderiu. Tai, kad apeliantė laikėsi savo gynybinės pozicijos jos visiÅ¡kai niekaip nepagrįsdama (o prieÅ¡ingai – nuolatos sau prieÅ¡taravo) byloje nėra ir negali bÅ«ti laikoma įrodymu. IÅ¡ apeliantės atstovo duotų parodymų, akivaizdu, jog apeliantė už automobilį atsakovui nesumokėjo sutartos kainos, t. y. atsakovas iÅ¡ pastarojo pinigų negavo, todėl restitucija negalima, o apeliantės reikalavimas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principams, pažymint ir tai, kad ji reikalauja net ir didesnės pinigų sumos, nei kad Å¡alys buvo susitarusios sutartyje.

KritiÅ¡kai vertintini V. M. parodymai dėl 2015 m. vasario 2 d. paskolos sutarties sudarymo. Bylos nagrinėjimo metu Å¡ie apeliantės atstovo teiginiai buvo paneigti. Apeliantės atstovas nurodė tiesos neatitinkančias aplinkybes; siekė suklaidinti teismÄ galimai fiktyviais dokumentais; įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai galimai buvo parengti savalaikiai. Teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad tik jis yra atsakingas ir atskaitingas už įmonės buhalterijÄ ir nurodė, kad neva paskolos faktas buvo įformintas iÅ¡raÅ¡ant kasos pajamų orderį, tačiau Å¡ioms aplinkybės pagrįsti V.

M. vėlgi nepateikė jokių įrodymų. IeÅ¡kovės avanso apyskaita 2015 m. vasario mėn. buvo parengta taip pat savalaikiai; per baigiamÄ sias kalbas atsakovo atstovas pateikė teismui apžiÅ«rai savo kompiuterį, kuriame buvo matyti, kad minėta avanso apyskaita buvo sukurta 2017 m. balandžio 5 d. 23:40, t. y. dokumentas buvo parengtas „atbuline“ data. Pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovės atstovo nesÄ Å¾iningumo ir galimo dokumentų klastojimo fakto.

Toks apeliantės atstovo nesÄ Å¾iningumas taip pat galėtų bÅ«ti vertinamas ir baudžiamosios atsakomybės aspektu. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymas įrodo, jog automobilio pirkimo kaina atsakovui buvo sumokėta. Apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog už transporto priemonę mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau be savo paaiÅ¡kinimų procesiniuose dokumentuose ir duotų parodymų nepateikė jokių kitų minėtÄ aplinkybę įrodančių duomenų.

Aplinkybę, jog apeliantė nesumokėjo 20 300 Eur sumos atsakovui teisme patvirtino ir liudytojai O. A. bei G. L.. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavėjas įsipareigoja perduoti automobilį pirkėjui perduoti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartÄ sumÄ ir priimti transporto priemonę, tačiau tokia sutartis nėra pinigų perdavimo – priėmimo aktas.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo grÄ Å¾inti 22 300 Eur sumÄ CK 1. 80 straipsnio 2 dalies, CK 6.323 straipsnio pagrindu, teismui ex officio pripažinus negaliojančia 2015-02-02 Transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.Bylos duomenys patvirtina, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2015-02-02 tarp atsakovo (pardavėjo) Ž.

A. ir ieÅ¡kovės (pirkėjos) UAB „VM Transport“ dėl automobilio Land Rover R. R. Sport, v/n (duomenys neskelbtini) pardavimo už joje nurodyta kainÄ - 20 300Eur, kuri pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (pagrindas - Kauno apygardos teismo 2017-03-30 sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-742-638/2017, kuriuo buvo panaikintas VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimas civ. byloje Nr.e2-733-633/2016 dėl iÅ¡ atsakovės UAB „VM Transport“ ieÅ¡kovui Ž. A. priteistos 20 300 Eur skolos ir kitų sumų).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilio identifikaciniai numeriai buvo suklastoti, automobilis buvo pavogtas 2014 m. rugsėjo 12 d. Vokietijoje iÅ¡ savininko - kompanijos Europa Automobile, kurio teises, sumokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , perėmė draudimo bendrovė „A. V. AG“, nutarimu transporto priemonė grÄ Å¾inta teisėtam savininkui.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimu prašė taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡Â atsakovo sumokėtus už minėtÄ automobilį 22 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pinigai už automobilį buvo sumokėti atsakovui Ž.

A..Dėl įrodymų vertinimo.Apeliaciniame skunde argumentuojama tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei padarė procesinės teisės normų pažeidimus, vertindamas Å¡ioje byloje įrodymų visumÄ ir darydamas iÅ¡vadas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta tipinė Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, joje nėra grafos, kurioje bÅ«tų nurodomas pinigų sumokėjimo ir gavimo faktas, kad pirkėjas nebuvo įpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, todėl kilusiam teisiniam ginčui iÅ¡spręsti teismas turėjo taikyti CK 6.314 straipsnio 1 ir 2 dalis, kas reiÅ¡kia, jog jis kainÄ sumokėjo pardavėjui automobilio ir dokumentų perdavimo vietoje.

Taip pat teismas vertindamas sutartį turėjo taikyti ir CK 6.314 straipsnio 4 dalį. Ginčo sutarties turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tų susitarta dėl kitokių atsiskaitymo sÄ lygų. Tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei sprendė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik 2015-02-02 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto nagrinėjamos bylos nustatytų faktinių aplinkybių bei esančių įrodymų visumos kontekste nepakanka konstatuoti, kad ieÅ¡kovė UAB „VM Transport“ už transporto priemonę atsiskaitė su atsakovu Ž.

A. apeliantės nurodytomis aplinkybėmis.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad raÅ¡ytiniai įrodymai paprastai laikomi aiÅ¡kesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparÅ«s laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiÅ«ris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).

Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktų nustatymas yra bylÄ nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y. įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumÄ .

Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, t.y. Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė atsiskaitė su atsakovu pagal 2015-02-02 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nepakankamumo, ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė pagrįstai.Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ji sumokėjo atsakovui 20 300 Eur sumÄ grynais pinigais, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka (civ. bylos Nr. e2A-742-638/2017), 2016 m. kovo 30 d. sprendimu panaikino VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ (priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-733-633/2016), ir priėmė naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį atmetė, taip pat teismas ex officio pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-02-02 pirkimo pardavimo sutartį, kuria Ž.

A. pardavė UAB „VM Transport“ automobilį Land Rover R. R., v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), sprendimo 20 punkte nurodė, kad ieÅ¡kovas, neturėjęs teisės parduoti ginčo automobilį, neturi ir reikalavimo teisės gauti už jį piniginę vertę, ir kad nėra pagrindo aiÅ¡kintis ar atsakovas faktiÅ¡kai sumokėjo kainÄ už automobilį ar nesumokėjo. Nors Kauno apygardos teismo sprendime ir nebuvo tiriamos aplinkybės dėl atsiskaitymo už transporto priemonę, tačiau nei paminėtoje ankstesnėje byloje, nei nagrinėjamoje byloje raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių 20 300 Eur lėšų  paėmimo iÅ¡ UAB „VM Transport“ sÄ skaitos grynaisiais pinigais bei panaudojimo atsiskaitymui su atsakovu nepateikta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė yra privatus juridinis asmuo, todėl įmonės lėšų - 20 300 Eur grynųjų pinigų išėmimo iÅ¡Â sÄ skaitos ir panaudojimo atsiskaitymui su atsakovui faktas turėjo atsispindėti (įformintas) bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose laikantis LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2016 01 01, ginčijamos sutarties sudarymo metu), reikalavimų, pagal kurį visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus). Tačiau apeliantės į bylÄ pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės buhalteriniuose dokumentuose apskaitomÄ 20 300 Eur sumÄ kaip įmonės įsiskolinimas V. M., nesant Å¡ių lėšų panaudojimÄ patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡i suma iš įmonės sÄ skaitos buvo iÅ¡mokėta bÅ«tent už perkamÄ automobilį. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nebandė analizuoti sutarties turinio, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas pasirašė, jog transporto priemonę pardavė, o ieÅ¡kovė transporto priemonę pirko, tai reiÅ¡kia, kad V.

M. kainÄ sumokėjo pardavėjui automobilio ir dokumentų perdavimo vietoje. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ir dokumentų perdavimo aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos, neatsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teisme nepripažino pinigų gavimo fakto, ieÅ¡kovės vadovo V. M. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kaip nenuoseklius ir prieÅ¡taringus (atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad pinigus už automobilį V.

M. perdavė Ž. A.; 2015-02-26 duodamas liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-05724-15 V. M. teigė, kad pinigus perdavė G. L., 2015-07-26 -kad pinigus perdavė abiems kartu – Ž. A. ir G. L., pirmosios instancijos teisme V. M. paaiÅ¡kino, kad 20 000 Eur sumokėjo VÄ® „Regitroje“ Ž. A., o 5 000 Eur vakare G. L.. Kitų liudytojų, mačiusių pinigų perdavimo atsakovui faktÄ byloje nėra. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ieÅ¡kovei automobilį pardavė žinodamas, jog automobilis yra galimai vogtas, jį grÄ Å¾inus pagal 2015 m. sausio 29 d. raÅ¡tiÅ¡kÄ pasižadėjimÄ saugojimui atsakovui ikiteisminio tyrimo metu.

Akivaizdu, kad atsakovas niekada nebuvo sÄ Å¾iningas ieÅ¡kovės atžvilgiu, o jo nesÄ Å¾iningumas leidžia kritiÅ¡kai vertinti jo paaiÅ¡kinimus, esÄ pinigų jis negavo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ie apeliantės argumentai neteikia pagrindo daryti labiau tikėtinÄ Â iÅ¡vadÄ dėl įrodymų pakankamumo ieÅ¡kinio patenkinimui. Pirma, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-05724-15  apklaustas liudytoju 2015-07-26 V. M. paaiÅ¡kino, kad automobilis su dokumentais jam buvo perduotas jo namų valdoje 2015-01-30, o ne 2015-02-02 pirkimo pardavimo sutarties dienÄ VÄ® „Regitroje“; antra, kam konkrečiai ir kokiÄ sumÄ mokėjo V.

M. nepaaiÅ¡kino, o iÅ¡ paaiÅ¡kinimų matyti, kad dėl automobilio pardavimo, atsiskaitymo ir kitų aplinkybių tarėsi ne su atsakovu, o su kitu asmeniu (vardu G.), atsakovas nepripažino gavęs pinigus, prieÅ¡ingai atsakovas Ž. A. buvo iÅ¡kėlęs bylÄ teisme dėl skolos priteisimo; trečia, pagal 2015-02-02 pirkimo pardavimo sutartį parduotas automobilis buvo registruotas valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) o užregistruotas įmonės vardu valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės vadovui V.

M. panaudojus turėtos kitos transporto priemonės numerius. Ketvirta, tokiomis paminėtomis aplinkybėmis įgijus transporto priemonę įmonės vardu, nesant patikimų duomenų apie atsiskaitymÄ už transporto priemonę grynaisiais pinigais, lieka nepaneigta teismo iÅ¡vada dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 178, 185 str.).Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika, nurodydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-180/2014, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų.Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014 buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo, neįvykdžius pareigos pagal draudimo sutartį.

Ä®vertinus Å¡ioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo pobÅ«dį, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos bylos Racio decidenti neatitinka nagrinėjamos bylos, todėl nesivadovautina.Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).Dėl bylos procesinės baigties.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovo atstovas 2018 m. balandžio 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės 363 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Â parengimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus: 2018-04-12 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ BLX Nr. 38 bei jos apmokėjimÄ patvirtinančio 2018-04-17 mokėjimo pavedimo kopijÄ . Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punktÄ maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Â gali bÅ«ti 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2017K3 – 850,8 Eur).

Atsižvelgiant į rekomendacijose nustatytus maksimalius iÅ¡laidų dydžius, praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos laikytinos pagrįstomis, todėl atsakovui Ž. A. priteistina 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ apeliantės UAB „VM Transport“.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Kadangi tokių iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės teismo iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :

           Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės UAB „VM Transport“ (juridinio asmens kodas 302678262) 363 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui Ž. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 AuÅ¡ra Baubienė                                                                               Raimondas Buzelis                                                                                                            Arvydas Žibas